Parašė Romas
Rodyti pranešimą
-
gal jus Aliexpresse ar Temu tą užsakymą darėt, kad taip įsižeidėt dėl tų skulptūrų?
-
Ne, tiesiog portalai nesilaikė nešališkumo retransliuodami daugiausia vien Miss Sh... ir jos sekėjus. Antraštėse irgi buvo vien nepalankus naratyvas.Comment
-
Ačiū moderatoriams, kad į naują temą atkėlė pranešimus apie Vilniaus paminklus. Jei tokia atskira tema būtų buvusi, gal nebūtų 8 metų pertraukos, per kuriuos pas mus atsirado naujų paminklų (pvz., J.Basanavičiui).
Beje, temą vietoj "Paminklai Vilniuje" būtų gerai pervardinti į "Vilniaus paminklai".Comment
-
na nes darbas ne kažką, o ir dar savavališkai pastatytas. Tai palankaus naratyvo nelabai yra kur tikėtis.Parašė Romas Rodyti pranešimąComment
-
Kažkas perkėlė į kitą temą mano vakarykštį pranešimą, teks pakartoti:
Tiems FB (cenzūruota) avių sekėjams Vilniaus istorija prasidėjo 1970 m., kai jų senelis persikraustė į Lazdynus, ar kai patys pirmą kartą pamatė nuleidžiamą vandenį "Kamčiatkos" bendrabutyje.
LRT.lt 2024.06.29
Keturi dalykai, kurie Vilniaus senamiestį atskiria nuo Europos
Prieš kurį laiką lankantis Lvive kilo įspūdis, jog tarp senojo miesto ir jo gyventojų tvyro kaži kokia atskirtis, tarsi miestas būtų lyg ir ne jų, bet taip atsitiko, kad jie čia gyvena.
Žinome dramatiškas istorines aplinkybes, kurios 20 amžiuje ištiko tiek Lvivą, tiek Vilnių, ir visos įžvalgos galėtų nesunkiai būti išvestos iš šių istorinių pervartų, sovietmečio, postsovietinio laikotarpio ir sudėtingų demografinių procesų.
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...ia-nuo-europosParašė digital Rodyti pranešimąComment
-
Puiki knyga apie Vilniaus paminklus. Kažkada nusipirkau Knygų mugėje
Vilniaus paminklai. Kaitos istorija
Sudarytojos Rasa Antanavičiūtė ir Eglė Mikalajūnė
V., Vilniaus dailės akademijos leidykla 2012
Knyga sudaryta remiantis geografiniu dėstymo principu: kiekviename skyriuje pristatomos tam tikros miesto vietos – aikštės, skvero, parko – ir joje statytų ar ketintų statyti paminklų istorija. Trumpus istoriografinius tekstus, supažindinančius skaitytoją su pagrindiniais faktais, papildo iliustracijos bei citatos iš to meto spaudos ir oficialių dokumentų.
Nebandant aprėpti visų kada nors mieste pastatytų paminklų, knygoje siekiama išryškinti bendresnius procesus: nuolatinę paminklų kaitą, su paminklais siejamus ideologinius ginčus, diskusijas dėl jų meninės formos, greta paminklų vykstantį gyvenimą. Istorinę apžvalgą papildo kritiniai straipsniai, parašyti istoriko dr. Laimono Briedžio, dailės kritikės dr. Skaidros Trilupaitytės ir architektūrologo dr. Tomo Grunskio.
Didžiąją dalį knygos iliustracinės medžiagos sudaro 2011 m. Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje parodoje „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“ rodyti kūriniai
https://leidykla.vda.lt/lt/leidinys/...aitos-istorija
https://www.humanitas.lt/produktas/m...ai-kaitos-ist/Comment
-
o čia šitas straipsnis bendrai ar būtent dėl to paminklo temos?Parašė Romas Rodyti pranešimąComment
-
Ten buvo citata buvo paties digital užrodyto straipsnio apie istorinės atminties trūkumą Lvive ir Vilniuje, kai po karo pasikeičia beveik visi gyventojai.Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
99% lietuvių tas 1863 m. sukilimas absoliučiai nerūpi.Comment
-
o tai prie ko čia Vilnius šio atvejų? Sukilimas vyko visoje Lietuvoje, Kaune pavyzdžiui yra Antano Mackevičiaus atminimo akmuo, o ne prastos kokybės skulptūra.Parašė Romas Rodyti pranešimą
Comment
-
Atrodo, kol kas nėra Kauno paminklų temos. Gal kas nors turi nuotraukų pradėti tokią temą.Parašė Stadionas Rodyti pranešimąComment
-
Turbūt ne visi žino, kur Vilniaus centre stovėjo tie sovietiniai baisuokliai. Tas skveras neseniai pertvarkytas.
O kur jie yra dabar, iškart ir nepasakysiu - ar kokioje nors "Grindos" aikštelėje, ar Druskininkų Grūto parke.Paskutinis taisė Romas; 2025.03.16, 21:55.Comment
-
Alfa.lt 2025.06.20
Katedros aikštėje nebeliks Vilniaus įkūrimo 650-mečiui skirto akmens
Vilniaus Istorinės atminties komisija nusprendė iš Katedros aikštės pašalinti 1973 metais atidengtą, sostinės įkūrimo 650-mečiui paminėti skirtą akmenį.
„Istorinės atminties komisijoje nusprendėme akmenį iš Katedros aikštės pašalinti“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.
https://www.alfa.lt/aktualijos/vilni...ens/-40369399/Comment
-
Pasidarė įdomu, kas paminkliniame Vilniaus 650-mečio akmenyje yra ištrinta / nukalta
Aidai 2023.08.04
Vilniaus jubiliejus sovietmečiu švęstas pasitelkiant… riedulį
Pasisukiokim pačiame miesto centre – Katedros aikštėje – ir jos pašonėje pastebėsime dunksantį drūtą riedulį, stačią įkastą į žemę, ir padabintą iškaltomis raidėmis VILNIUS, bei datomis 1323-1973: (...).
Na, o 1973 – miesto 650-osios “gimimo” metinės, kurios sovietmečiu skambiai paminėtos, paskiriant šiam, rodos, gana įspūdingam jubiliejui išties kuklų paminklinį riedulį: iš kur gi toks kuklumas?
Apžiojusi tris Baltijos valstybes, SSRS neilgai trukus ėmė raugėti istoriniu disbalansu: turėjusi visame kame būti išskirtinė SSRS sostinė Maskva ir jos mokslo tradicijos atrodė akivaizdžiai kukliai prieš Baltijos šalių istorinius pasiekimus – vien Vilniaus universitetas yra įkurtas apie 180 metų anksčiau, nei Maskvos, jau nekalbant apie tai, kad Vilnius tuomet ant bangos buvusios LDK sostine tapo dar tuomet, kai slavų kunigaikštystės pliekėsi tarpusavyje kaip pamišusios. (...) Tad vietiniams funkcionieriams-partokratams tekdavo gerokai pasukti galvą, kaip paminėti ir Vilniaus 650-metį, ir universiteto 400-ąsias metines 1979-aisiais taip, kad neužrūstinti “vyresnįjį brolį”, kurį Baltarusijos prezidentas iki šiol taip pagarbiai vadina.
Paminklinio akmens Vilniaus 650-osioms metinėms paminėti atidengimo iškilmės 1973-aisiais
Žvelgdami į retą seną riedulio nuotrauką (1976-ųjų?), pamatysime vėliau panaikintą užrašą – Vilniaus pavadinimą – rusų kalba, kuris sovietmečiu buvo neginčijamai atsiradęs, mat visi užrašai – gatvių, mietų, vietovių ir t.t. pavadinimai – būtinai turėjo būti įrašyti ir rusiškai (pasidairykite po senas kelio ženklų nuotraukas, ir suprasite, kaip tuomet atrodė viešieji užrašai).
Įdomu tai, kad skaitydami nesenai Anapilin iškeliavusio Vilniaus vadovo Algirdo Vileikio prisiminimus, sužinosime, kad dar 1974-aisiais Vilniuje tegyveno ~34 proc. lietuvių, o 1990-aisiais jų jau buvo pusė: lygiai 25 kartus daugiau, nei XIX a. pabaigoje, kai, carinės imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Vilniuje gyveno 2 proc. lietuvių (palyginimui, lietuvybės lopšyje – Kaune – tuomet lietuvių gyveno net 6 procentai). (...) Per tuos ilgus amžius Vilniaus veidą keitė, jame kūrė ir dirbo įvairiausių tautybių žmonės, tačiau bene labiausiai sostinės plėtrą įtakojo lenkų, rusų, žydų, vokiečių tautybės vilniečiai. Ar galėjo šalia iškaltų rusų kalba raidžių atsirasti ir Vilniaus pavadinimai lenkų, jidiš, vokiečių kalbomis, taip atmenant amžiais čia gyvenusių žmonių indėlį? Turbūt, kad galėjo, bet nukalti buvo paprasčiau, nei pagalvoti.
Net ir ant paminklinio akmens buvo būtinas užrašas ir rusų kalba, nes rusifikacija aktyviai skverbėsi į visas gyvenimo sritis
https://aidai.lt/2023/08/04/vilniaus...kiant-rieduli/Comment
-
Pašalinta žvaigždė nuo obelisko Panerių memoriale.
Komentaras apie tai: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomone...imti-nereikejo
Comment
Comment