Paminklai Vilniuje

[Stadionas]

Tiems feisbūkinių avių sekėjams Vilniaus istorija prasidėjo 1970 m., kai jų senelis persikraustė į Lazdynus, ar kai patys pirmą kartą pamatė nuleidžiamą vandenį "Kamčiatkos" bendrabutyje.

LRT.lt 2024.06.29
Keturi dalykai, kurie Vilniaus senamiestį atskiria nuo Europos

P. S. Ačiū digital už K.Biliūno straipsnio nuorodą.

gal jus Aliexpresse ar Temu tą užsakymą darėt, kad taip įsižeidėt dėl tų skulptūrų?

[Romas]

Ne, tiesiog portalai nesilaikė nešališkumo retransliuodami daugiausia vien Miss Sh... ir jos sekėjus. Antraštėse irgi buvo vien nepalankus naratyvas.

[Romas]

Ačiū moderatoriams, kad į naują temą atkėlė pranešimus apie Vilniaus paminklus. Jei tokia atskira tema būtų buvusi, gal nebūtų 8 metų pertraukos, per kuriuos pas mus atsirado naujų paminklų (pvz., J.Basanavičiui).

Beje, temą vietoj "Paminklai Vilniuje" būtų gerai pervardinti į "Vilniaus paminklai".

[Stadionas]

Ne, tiesiog portalai nesilaikė nešališkumo retransliuodami daugiausia vien Miss Sh... ir jos sekėjus. Antraštėse irgi buvo vien nepalankus naratyvas.

na nes darbas ne kažką, o ir dar savavališkai pastatytas. Tai palankaus naratyvo nelabai yra kur tikėtis.

[Romas]

Kažkas perkėlė į kitą temą mano vakarykštį pranešimą, teks pakartoti:

Tiems FB (cenzūruota) avių sekėjams Vilniaus istorija prasidėjo 1970 m., kai jų senelis persikraustė į Lazdynus, ar kai patys pirmą kartą pamatė nuleidžiamą vandenį "Kamčiatkos" bendrabutyje.

LRT.lt 2024.06.29
Keturi dalykai, kurie Vilniaus senamiestį atskiria nuo Europos

Prieš kurį laiką lankantis Lvive kilo įspūdis, jog tarp senojo miesto ir jo gyventojų tvyro kaži kokia atskirtis, tarsi miestas būtų lyg ir ne jų, bet taip atsitiko, kad jie čia gyvena.
Žinome dramatiškas istorines aplinkybes, kurios 20 amžiuje ištiko tiek Lvivą, tiek Vilnių, ir visos įžvalgos galėtų nesunkiai būti išvestos iš šių istorinių pervartų, sovietmečio, postsovietinio laikotarpio ir sudėtingų demografinių procesų.

https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...ia-nuo-europos

Paskutinis pranešimas jau perkeltas, o ne nukopijuotas.

[Romas]

Puiki knyga apie Vilniaus paminklus. Kažkada nusipirkau Knygų mugėje

Vilniaus paminklai. Kaitos istorija
Sudarytojos Rasa Antanavičiūtė ir Eglė Mikalajūnė
V., Vilniaus dailės akademijos leidykla 2012

Knyga sudaryta remiantis geografiniu dėstymo principu: kiekviename skyriuje pristatomos tam tikros miesto vietos – aikštės, skvero, parko – ir joje statytų ar ketintų statyti paminklų istorija. Trumpus istoriografinius tekstus, supažindinančius skaitytoją su pagrindiniais faktais, papildo iliustracijos bei citatos iš to meto spaudos ir oficialių dokumentų.
Nebandant aprėpti visų kada nors mieste pastatytų paminklų, knygoje siekiama išryškinti bendresnius procesus: nuolatinę paminklų kaitą, su paminklais siejamus ideologinius ginčus, diskusijas dėl jų meninės formos, greta paminklų vykstantį gyvenimą. Istorinę apžvalgą papildo kritiniai straipsniai, parašyti istoriko dr. Laimono Briedžio, dailės kritikės dr. Skaidros Trilupaitytės ir architektūrologo dr. Tomo Grunskio.
Didžiąją dalį knygos iliustracinės medžiagos sudaro 2011 m. Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje parodoje „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“ rodyti kūriniai

https://leidykla.vda.lt/lt/leidinys/...aitos-istorija
https://www.humanitas.lt/produktas/m...ai-kaitos-ist/

[Stadionas]

Kažkas perkėlė į kitą temą mano vakarykštį pranešimą, teks pakartoti:

Tiems FB (cenzūruota) avių sekėjams Vilniaus istorija prasidėjo 1970 m., kai jų senelis persikraustė į Lazdynus, ar kai patys pirmą kartą pamatė nuleidžiamą vandenį "Kamčiatkos" bendrabutyje.

LRT.lt 2024.06.29
Keturi dalykai, kurie Vilniaus senamiestį atskiria nuo Europos

o čia šitas straipsnis bendrai ar būtent dėl to paminklo temos?

[Romas]

o čia šitas straipsnis bendrai ar būtent dėl to paminklo temos?

Ten buvo citata buvo paties digital užrodyto straipsnio apie istorinės atminties trūkumą Lvive ir Vilniuje, kai po karo pasikeičia beveik visi gyventojai.

99% lietuvių tas 1863 m. sukilimas absoliučiai nerūpi.

[Stadionas]

Ten buvo citata buvo paties digital užrodyto straipsnio apie istorinės atminties trūkumą Lvive ir Vilniuje, kai po karo pasikeičia beveik visi gyventojai.

99% lietuvių tas 1863 m. sukilimas absoliučiai nerūpi.

o tai prie ko čia Vilnius šio atvejų? Sukilimas vyko visoje Lietuvoje, Kaune pavyzdžiui yra Antano Mackevičiaus atminimo akmuo, o ne prastos kokybės skulptūra.

[Romas]

Kaune pavyzdžiui yra Antano Mackevičiaus atminimo akmuo

Atrodo, kol kas nėra Kauno paminklų temos. Gal kas nors turi nuotraukų pradėti tokią temą.

[Romas]

Turbūt ne visi žino, kur Vilniaus centre stovėjo tie sovietiniai baisuokliai. Tas skveras neseniai pertvarkytas.
O kur jie yra dabar, iškart ir nepasakysiu - ar kokioje nors "Grindos" aikštelėje, ar Druskininkų Grūto parke.

[Knope]

1994 m. diskusija "Atgimime" apie Gediminą Katedros aikštėje.

[Romas]

Alfa.lt 2025.06.20
Katedros aikštėje nebeliks Vilniaus įkūrimo 650-mečiui skirto akmens

Vilniaus Istorinės atminties komisija nusprendė iš Katedros aikštės pašalinti 1973 metais atidengtą, sostinės įkūrimo 650-mečiui paminėti skirtą akmenį.


„Istorinės atminties komisijoje nusprendėme akmenį iš Katedros aikštės pašalinti“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.

https://www.alfa.lt/aktualijos/vilni...ens/-40369399/

[Romas]

Pasidarė įdomu, kas paminkliniame Vilniaus 650-mečio akmenyje yra ištrinta / nukalta

Aidai 2023.08.04
Vilniaus jubiliejus sovietmečiu švęstas pasitelkiant… riedulį

Pasisukiokim pačiame miesto centre – Katedros aikštėje – ir jos pašonėje pastebėsime dunksantį drūtą riedulį, stačią įkastą į žemę, ir padabintą iškaltomis raidėmis VILNIUS, bei datomis 1323-1973: (...).

Na, o 1973 – miesto 650-osios “gimimo” metinės, kurios sovietmečiu skambiai paminėtos, paskiriant šiam, rodos, gana įspūdingam jubiliejui išties kuklų paminklinį riedulį: iš kur gi toks kuklumas?
Apžiojusi tris Baltijos valstybes, SSRS neilgai trukus ėmė raugėti istoriniu disbalansu: turėjusi visame kame būti išskirtinė SSRS sostinė Maskva ir jos mokslo tradicijos atrodė akivaizdžiai kukliai prieš Baltijos šalių istorinius pasiekimus – vien Vilniaus universitetas yra įkurtas apie 180 metų anksčiau, nei Maskvos, jau nekalbant apie tai, kad Vilnius tuomet ant bangos buvusios LDK sostine tapo dar tuomet, kai slavų kunigaikštystės pliekėsi tarpusavyje kaip pamišusios. (...) Tad vietiniams funkcionieriams-partokratams tekdavo gerokai pasukti galvą, kaip paminėti ir Vilniaus 650-metį, ir universiteto 400-ąsias metines 1979-aisiais taip, kad neužrūstinti “vyresnįjį brolį”, kurį Baltarusijos prezidentas iki šiol taip pagarbiai vadina.

Paminklinio akmens Vilniaus 650-osioms metinėms paminėti atidengimo iškilmės 1973-aisiais


Žvelgdami į retą seną riedulio nuotrauką (1976-ųjų?), pamatysime vėliau panaikintą užrašą – Vilniaus pavadinimą – rusų kalba, kuris sovietmečiu buvo neginčijamai atsiradęs, mat visi užrašai – gatvių, mietų, vietovių ir t.t. pavadinimai – būtinai turėjo būti įrašyti ir rusiškai (pasidairykite po senas kelio ženklų nuotraukas, ir suprasite, kaip tuomet atrodė viešieji užrašai).

Įdomu tai, kad skaitydami nesenai Anapilin iškeliavusio Vilniaus vadovo Algirdo Vileikio prisiminimus, sužinosime, kad dar 1974-aisiais Vilniuje tegyveno ~34 proc. lietuvių, o 1990-aisiais jų jau buvo pusė: lygiai 25 kartus daugiau, nei XIX a. pabaigoje, kai, carinės imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Vilniuje gyveno 2 proc. lietuvių (palyginimui, lietuvybės lopšyje – Kaune – tuomet lietuvių gyveno net 6 procentai). (...) Per tuos ilgus amžius Vilniaus veidą keitė, jame kūrė ir dirbo įvairiausių tautybių žmonės, tačiau bene labiausiai sostinės plėtrą įtakojo lenkų, rusų, žydų, vokiečių tautybės vilniečiai. Ar galėjo šalia iškaltų rusų kalba raidžių atsirasti ir Vilniaus pavadinimai lenkų, jidiš, vokiečių kalbomis, taip atmenant amžiais čia gyvenusių žmonių indėlį? Turbūt, kad galėjo, bet nukalti buvo paprasčiau, nei pagalvoti.

Net ir ant paminklinio akmens buvo būtinas užrašas ir rusų kalba, nes rusifikacija aktyviai skverbėsi į visas gyvenimo sritis


https://aidai.lt/2023/08/04/vilniaus...kiant-rieduli/

[Knope]

Pašalinta žvaigždė nuo obelisko Panerių memoriale.

Komentaras apie tai: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomone...imti-nereikejo

[Romas]

Antano Smetonos paminklo projektai
Nežinia, kaip buvo renkama ši vieta, kuri yra gana kontroversiška.
Smetonos asmenybė nevienareikšmiška, ypač 1926 m. perversmas, o santykis su Vilniaus miestu abejotinas - jis taip ir nesurado laiko atvykti į Vilnių 1939-1940 metais.











https://vilnius.lt/naujienos/koks-bu...enki-projektai
https://www.ldsajunga.com/post/koks-...nklas-vilniuje

[digital]

Aišku, kaip atrodys naujasis paminklas Vilniuje

Baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Prezidento Antano Smetonos paminklinio objekto meninės–architektūrinės idėjos konkursas. Vertinimo komisija, įvertinusi penkis atrinktus projektinius pasiūlymus, išrinko konkurso laimėtoją – juo tapo skulptoriaus Mindaugo Junčio projektas „Pirmasis Prezidentas“.

„Vilniuje bus įamžintas pirmasis nepriklausomos Lietuvos Respublikos prezidentas – Antanas Smetona. Diskusijų apie šį paminklą buvo ir bus, tačiau tai atspindi ne tik požiūrį į praeitį, bet ir dabartinės visuomenės santykį su savo istorija. Šis paminklas – priminimas apie žmones, kurie kūrė modernią Lietuvą. Antanas Smetona buvo vienas iš jų“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Vadovaujantis 2022 m. gruodžio mėn. Vilniaus miesto tarybos priimtu sprendimu, pasirinkta įamžinimo vieta – skveras priešais Vilniaus senąjį teatrą. Būtent čia 1917 m. rugsėjo mėn. posėdžiavo Lietuvių konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą ir jos pirmininką A. Smetoną. Šiais metais Vilniaus senojo teatro skverą planuojama atnaujinti pagal XX a. pirmos pusės istorinę medžiagą, šiuolaikiškai interpretuojant to laikotarpio vaizdą.

Autoriaus M. Junčio paminklo prezidentui A. Smetonai idėja – bronzinis biustas. Tai nesikartojantis figūrinis (stovinčio ar sėdinčio) paminklinis sprendimas, bet lengvai, net iš tolo atpažįstamas veidas. Nemažas galvos dydis išreiškia svarbą, autoritetą, istorinę Prezidento reikšmę Lietuvai, kartu išlaikant artumą žiūrovui. Biusto vieta – apskritimo formos aikštelė, grindžiama nedideliais Lietuvos laukų rieduliais – istoriškai atpažįstama danga, primenančia ankstesnes teatro pastato prieigas.

[ZYKLON-B]

Kuo trukdo tas 650 metiniu akmuo - nieko baisaus jame neparasyta, jo salinimas - uz mokesciu moketoju pinigus. Toliau - as suprasciau paminklus Piatsui Taline bei Ulmaniui Rygoje, bet ne Smetonai - Vilniuje (beje Kaune irgi). Mazojo kalibro diktatorius palikes sali likimo valiai. Gal jau uzteks statyti paminklus "tautos tevams" ?

[Stadionas]

Kuo trukdo tas 650 metiniu akmuo - nieko baisaus jame neparasyta, jo salinimas - uz mokesciu moketoju pinigus. Toliau - as suprasciau paminklus Piatsui Taline bei Ulmaniui Rygoje, bet ne Smetonai - Vilniuje (beje Kaune irgi). Mazojo kalibro diktatorius palikes sali likimo valiai. Gal jau uzteks statyti paminklus "tautos tevams" ?

Prie Smetonos Vilnių atgavom, realiai tam ir buvo skirta tarpukario respublika.

[ZYKLON-B]

Prie Smetonos Vilnių atgavom, realiai tam ir buvo skirta tarpukario respublika.

Niekam ne paslaptis kad Vilnius buvo atgautas tik dzugasvili-sralino bei molotovo-skriabino "valia", dar paveike lietuviski komuniagos bei tarybiniai agentai kaip paleckis bei sneckus - jokiu smetonos nuopelu VLN atgavyme niekados nebuvo, LR vyriausybe tiesiog ikiso galva i tarybine kilpa.
Visokeriopu valstybiniu veikeju paminklu gausus irengimas yra aiskus pozymis kad salis bei visuomene tolsta nuo demokratijos