Parodos ir pristatymai

[Romas]

Paroda Lietuvos nacionaliname muziejuje
Tarpukario Lietuvos fotografo Vytauto Augustino paroda „Fotografavau Lietuvą“

2018 m. sausio 18 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta vieno ryškiausių tarpukario Lietuvos fotografų Vytauto Augustino (1912–1999) paroda Fotografavau Lietuvą, kuri skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.
Parodą lydi Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas Vytauto Augustino kūrybą pristatantis leidinys Fotografavau Lietuvą…, kurį sudarė fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas.

Vytautas Augustinas gimė 1912 m. liepos 25 d. Leliūnų miestelyje. (...) Fotografija Vytautas susidomėjo paauglystėje – brolio Kazimiero iš Kauno parvežtu fotoaparatu Leliūnų gyventojams darė nuotraukas pasams. Spausdavo „kaimo kamaroje skaičiuodamas mintyse“. Broliui Kazimierui pasiūlius, 1929 m. persikėlė į Kauną ir pradėjo dirbti firmoje „Viskas fotografijai“: plovė voneles, ryškino juostas, darė kopijas. Apie 1935 m. įsidarbino policijos rezerve fotografu. Išblėso nedrąsi svajonė mokytis Meno mokykloje. Tačiau meniška prigimtis prasiveržė fotografuojant. Dirbdamas fotografavo gamtą, šventes. Fotografijas pasiūlė spaudai ir tapo mėgstamu ir vertinamu fotografu. (...)
Jis aktyviai dalyvavo 1933 m. įsikūrusios Lietuvos fotomėgėjų sąjungos (nuo 1936 m. Lietuvos fotomėgėjų draugija) veikloje. 1935–1938 m. savo darbus pristatė draugijos rengtose parodose Kaune ir 1940 m. Vilniuje. Ketvirtojoje Fotomėgėjų draugijos parodoje (1937) Vytautui Augustinui skirta pirmoji premija. 1937 m. Tarptautinėje Paryžiaus technikos ir meno parodoje kartu su kitais Lietuvos fotografais apdovanotas aukso medaliu. 1939 m. Vytauto Augustino fotografijos eksponuotos Niujorko pasaulinėje parodoje.
(...) 1944 m. liepą artėjant frontui, susidėjęs negatyvus į medinį lagaminėlį, Vytautas Augustinas dviračiu išvažiavo į Vakarus. 1945–1949 metais gyveno perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose Vokietijoje. (...)
1995 m. fotografas grįžo į Lietuvą. Lydimas sūnėno poeto Algimanto Baltakio, apsilankė Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Po pokalbio su muziejaus direktore mediniame lagaminėlyje išsivežtus negatyvus padovanojo muziejui.

Paroda veiks iki 2018 m. kovo 25 d.

http://www.lnm.lt/tarpukario-lietuvo...rafau-lietuva/

Šiaip dauguma nuotraukų (yoač Kauno) buvo matytos, gal išskyrus Vilniaus nuotraukas; tačiau po Bulhako Vilniuje nelabai ką nors naujo buvo galima pasakyti fotografuofant tik senamiestyje.
Gana daug daug policininkų ir kareivių nuotraukų 1938-1939 m. Deja, tas pasiruošimas nebuvo panaudotas 1940 metais.
Yra kelios miestelių nuotraukos (Leliūnų, Videniškų) Beje, Raudondvario nuotrauka parodoje įdėta atvirkščiai.
Šiek tiek nuvylė kaimų nuotraukos šiaudiniais stogais. Tačiau nuotraukos tik rodo tai, kas buvo.

[Romas]

Paroda Vilniaus rotušėje
Fotografijų paroda „Senas–Naujas Vilnius“

Vilniaus istorinis centras, šiandienos visuomenei pasakojantis daugybę skirtingų istorijų, vis dar žengia savitumo paieškų keliu. Kiekvienai kartai yra ypač aktualu išsaugoti miesto veidą, atskleisti jo tapatumą ir suvokti savąjį santykį su juo. Išsaugojęs viduramžių miestui būdingą planinę struktūrą ir UNESCO pelnytai įvertintas dėl savo reikšmės Vidurio ir Rytų Europai, Vilniaus senamiestis patyrė daugybę pokyčių ir iki šiol yra įtakojamas besikeičiančių urbanistikos paveldo apsaugos tendencijų. Sociokultūrinės ir geopolitinės situacijų kaita lėmė skirtingas Vilniaus senamiesčio vertės traktuotes.
Parodoje „Senas–Naujas Vilnius“ pristatomi fotografo Mečislovo Sakalausko XX a. 6–8 dešimtm. fiksuoti vaizdai, įamžinantys to laikmečio Vilniaus istorinio centro vietos dvasią. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, šalia istorinių fotografijų eksponuojamos šiandienos senamiesčio nuotraukos, provokuojančios susimąstyti, ar XX a. pradžioje užgimusi paveldosaugos kryptis išsaugoti miesto visumą yra tęsiama iki šiol ir kokia ateitis laukia mūsų sostinės istorinės dalies.

http://www.vilnius-events.lt/rengini...aujas-vilnius/

http://sa.lt/parodoje-senas-naujas-vilnius/


Dėl nepatogaus rotušės "darbo" (tiksliau, nedarbo) laiko - tik darbo dienomis ir tik darbo metu, ir tik iki vasario 3 d. - turbūt mažai kam tą įdomią parodą pavyks aplankyti

[lukass]

Procedūrinė topofilija parodoje „Formuojant peizažą“

Šiuo metu Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančią parodą „Formuojant peizažą“ galima būtų laikyti metų pradžioje čia pat veikusios ekspozicijos-projekto „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ parafraze. Tačiau dėl visame salės plote eksponuojamų sostinės eskizų, planų ir žemėlapių, ji kur kas labiau primena jau aprašytam Vilniaus kūnui kompiuteriniu tomografu ar magnetiniu rezonansu atlikto tyrimo nuotraukas, pačiu laiku rezonuojančias ir su šiandienos miesto infrastruktūrine sveikata...

[Romas]

Bažnytinio meno muziejus
Ko liepsna nesunakino: Ceikinių bažnyčios vertybės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės atvaizdai

Gegužės 23 d., antradienį, 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma paroda „Ko liepsna nesunaikino: Ceikinių bažnyčios vertybės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės atvaizdai“.
Po gaisro išlikę parodos eksponatai ir žymios Lietuvos tekstilininkės kūriniai pristato medinio sakralinio paveldo problematiką. (...)

2016 m. balandžio 5 d. sudegė Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, puikiai atspindėjusi XVIII a. medinės sakralinės architektūros tendencijas. Bažnyčios erdvę puošė vertingi to laikotarpio altoriai ir paveikslai, vėlesni liaudies meistrų kūriniai, liturginiai reikmenys. Po gaisro išliko tik nedidelė vertybių dalis: Bažnytinio paveldo muziejuje saugomi liturginės tekstilės pavyzdžiai, keletas indų ir procesijų reikmenų, iš bažnyčios perkelti ar išgelbėti daiktai (tarp jų – įspūdinga, didelę meninę ir istorinę vertę turinti XVIII a. sidabrinė monstrancija, eksponuojama parodoje).

Ceikinių bažnyčios gaisras primena daugybę panašių gaisrų, suniokojusių ne vieno kaimo ar miestelio maldos namus. Medinio kultūros paveldo saugojimo ir neišsaugojimo tema nuolat sulaukia atgarsio Lietuvos visuomenėje, ji atsispindi ir šiuolaikinio meno kūrėjų darbuose.
Kartu su vertybėmis, išlikusiomis po Ceikinių bažnyčios gaisro, parodoje eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedros vedėjos Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūriniai. Kompiuterinio žakardo technika išaustame cikle „Besišypsanti“ (2016 m.) užfiksuota Švč. Mergelės Marijos skulptūra, išlikusi per gaisrą Kulautuvos bažnyčioje. Skulptūros ir jos fragmentų atvaizdai šiuolaikine meno kalba byloja, kad naikinančios liepsnos perkeistas paveldas gali sukelti stiprias emocijas, nurodyti gyvą ryšį su praeitimi. (....)

Paroda veiks iki 2017 m. rugsėjo 2 d.

http://www.bpmuziejus.lt/lt/pagrindi...enes-atvaizdai

[Romas]

„Užmirštasis Vilnius“ – LMA Vrublevskių bibliotekos projekto pristatymas

2017 m. vasario 20 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) bus pristatomas LMA Vrublevskių bibliotekos projektas „Užmirštasis Vilnius“.
Dalyvaus projekto vadovas Egidijus Gotalskis, programos kūrėjai – UAB „Hnit-Baltic“ atstovai, VU Komunikacijos fakulteto profesorius dr. Rimvydas Laužikas. Renginį ves Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė.

2015–2016 metais LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo įgyvendinamas interaktyvus projektas „Užmirštasis Vilnius“.
Remiantis miesto planais, XIX–XX a. žymiausių fotografų darbais bei atvirukais, saugomais bibliotekos fonduose, buvo atkurti Vilniaus vaizdai. Neturintis atitikmens Lietuvoje projektas skirtas ne tik moksliniams tyrinėjimams. Naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis, visi besidomintys miesto istorija gali susipažinti su Vilniaus teritorine, architektūrine raida ir gatvių išplanavimu bei pokyčiais nuo XIX a. antros pusės iki šių dienų.

LMA Vrublevskių bibliotekos interneto svetainėje paskelbtas žemėlapių portalas – vienas iš projekto „Užmirštasis Vilnius“ baigiamojo etapo rezultatų, kuriame vartotojas gali interaktyviai palyginti skirtingų laikotarpių Vilniaus žemėlapius bei fotografijas.



LMA Vrublevskių bibliotekos žemėlapių portalo kūrėjas ir projekto partneris – UAB „Hnit-Baltic“.

http://www.mab.lt/lt/naujienos/1785

[bato_usai]

Rytoj parodoje RESTA – savivaldybės konferencija „Augantis tūkstantmečio kartos miestas – kaip keisis Vilnius?“
http://www.vilnius.lt/index.php?2749607777

Visus besidominčius Vilniaus perspektyva, miesto vizija ir plėtra, kviečiame į savivaldybės organizuojamą konferenciją – „Augantis tūkstantmečio kartos miestas – kaip keisis Vilnius?“, kuri vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (5.2 salėje), statybų ir remonto parodos RESTA metu, balandžio 28 d., nuo 10 iki 15.30 val.

Konferencijos programoje – pranešimai ir diskusijos apie investicijas, keičiamą miesto bendrąjį planą, inžinerinės infrastruktūros plėtrą, miesto transporto ateitį – kaip judėsime Vilniuje po penkerių metų, ir išmanųjį miestą – ką reiškia protingai ir atvirai valdyti miestą.

[Kartmen]

Atviros architektūros savaitgalis

„Open House Vilnius“ – tai renginys, kviečiantis pasinerti į išskirtinės ir kokybiškos miesto architektūros atradimo nuotykį. Atviros architektūros savaitgalio metu istorijas pasakos Vilniaus pastatai, kurie įprastai yra visiškai arba iš dalies neprieinami visuomenei.

Ekskursijos nemokamos, renginys atviras visiems!

Viskas, ką tau reikia padaryti – tai balandžio 23 – 24 dienomis išeiti į miestą.

http://www.openhousevilnius.lt/

P.S.sorry už reklamą.

[bato_usai]

Balandžio 25 d. (pirmadienį), 17 val., VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, II aukštas) vyks Naujosios istorijos katedros apvaliojo stalo organizuojamas susitikimas / diskusija su Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu. Susitikimo tema: „Krantas kairysis – krantas dešinysis. Vilniaus miesto plėtros perspektyvos“. Moderuoja: doc. dr. Saulius Kaubrys ir doc. dr. Arūnas Streikus.

https://www.facebook.com/events/1687694548147547/

[inga.]

Viename iš Sapiegų rūmų pastatų liepos 17 d. 14 val atsidaro saugomų teritorijų nacionalinis lankytojų centras. Vieniems gali pasirodyti įdomu rūmai, kitiems - ekspozicijos, todėl kvietimą bandau talpinti čia. Plačiau

[Romas]

Gal dar ne vėlu sudalyvauti...

vz.lt 2015.04.25
„Open House“ kviečia į dialogą architektus ir visuomenę

Daugiau nei 30-yje pasaulio miestų rengiamas atviros architektūros festivalis „Open House“ balandžio 25–26 d. pasiekia ir Vilnių.
(...)

Renginyje savarankiškai arba ekskursijose su savanoriais gidais, architektais ar meno kritikais bus galima apžiūrėti pastatus, kurie šiokiomis dienomis miestelėnams neprieinami. Kai kuriuose pastatuose veiks kūrybinės dirbtuvės, koncertai, diskusijos.

Visi festivalio renginiai nemokami, tačiau į kai kuriuos būtina registruotis – pavyzdžiui, į valdžios institucijų būstines, taip pat į ekskursijas, kurias ves profesionalai – „Swedbank“ centrinės būstinės autorius Audrius Ambrasas, nacionalinės premijos laureatas Rolandas Palekas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius, meno kritikas Ernestas Parulskis ir kt. Šios ekskursijos sulaukė ypatingo susidomėjimo – į kai kurias jų užsiregistruoti jau nebeįmanoma.

Visa festivalio renginių programa – http://www.openhousevilnius.lt/

http://vz.lt/article/2015/4/25/open-...s-ir-visuomene

[digital]

Vilniuje duris atvers pastatai, šiaip visuomenei neprieinami

Šiandien Vilniuje prasideda visame pasaulyje itin populiarus, o mūsų sostinėje organizuojamas pirmą kartą atviros architektūros festivalis „Open House“, kurio metu bus galima aplankyti daugiau nei 30 architektūros objektų, kurie visuomenei paprastai yra neprieinami ar sunkiai prieinami.

Vilniečiai galės užeiti į Lietuvos Respublikos prokuratūrų administracinį pastatą, Santuokų rūmų bei Operos ir baleto teatro užkulisius, pagrindinę „Swedbank“ būstinę, Kompozitorių sąjungos pastatą, Naciolnalinės dailės galerijos menes, buvusio Žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto ir Skaičiavimo centro koridorius, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, atviri bus keli individualūs gyvenamieji namai. Nemokamas ekskursija po pastatus ves savanoriai ir architektai.

[Romas]

V.Kasiulio dailės muziejus. 2014 m. 05.15-09.14

2014-05-14
„XX a. pirmosios pusės Vilniaus dailininkų grafika ir piešiniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių“

Pranešime palieku tik autorių pavardes, pilnas pranešimo tekstas - nuorodoje:

Paroda „Vilniaus ženklai“

Ekspozicijoje – daugiau nei šimtas 1900–1950 metais sukurtų autorinių estampų, piešinių, pastelių, akvarelių. Lankytojams rodoma daugiau nei šimtas 1900–1950 metais sukurtų autorinių estampų, piešinių, pastelių, akvarelių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių (...)


Pasak parodos kuratorės Ilonos Mažeikienės, „(...) Vilnius, išgyvenęs nemažai dramatiškų istorijos posūkių, visada garsėjo tolerancija ir pakantumu įvairioms kultūrinėms tradicijoms, kurias daug metų puoselėjo įvairiatautė miesto bendruomenė. Būdama marga, daugialypė ir daugiakalbė, ji aktyviai kūrė savitą vilnietišką kultūrinę tapatybę. (...) Vilniaus meno gyvenimui buvo būdingas balansavimas tarp prieraišumo tradicijoms ir vis prasiveržiančių naujumo apraiškų, nuolatinė įtampa tarp konservatyvumo ir liberalumo. (...).“

(...) Vyriausioji šimtmečio pirmos pusės vilniečių menininkų karta – tai amžių sandūroje gimę ir Vilniuje aktyviai pasireiškę fotografas ir tapytojas Stanislavas Filiberas Fleris (Stanisław Filibert Fleury), atkreipęs visuomenės dėmesį pirmosiomis stereoskopinėmis Vilniaus fotografijomis ir gyvųjų paveikslų inscenizacijomis, Vilniaus piešimo mokyklos ir Peterburgo dailės akademijos auklėtiniai Juzefas Balzukevičius (Józef Bałzukiewicz), Stanislavas Bohušas-Sestšencevičius (Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz), Eugenija Senkevič-Pšelgovska (Eugenia Sienkiewicz-Przyalgowska), lenkų modernizmo klasikas, (...) Ferdinandas Ruščycas (Ferdynand Ruszczyc), urbanistinių vizijų autorius Juozapas Kamarauskas. (...)

Viduriniosios kartos vilniečiai – (...) Adamas Mendzyblockis (Adam Międzyblocki), Liudomiras Slendzinskis (Ludomir Sleńdziński) ir Bronislavas Jamontas (Bronisław Jamontt), Vytautas Kairiūkštis (..). Tarp šios kartos dailininkų derėtų išskirti aktyvaus grafiko, šios dailės srities žinovo, atsidavusio pedagogo Ježio Hopeno (Jerzy Hoppen) nuopelnus.

Jauniausieji tarpukario grafikai – tai profesinį grafiko kelią pasirinkę Dailės fakulteto auklėtiniai. Tarp jų išskirtume Zbignevą Kališčiaką (Zbigniew Kaliszczak), (...) Romaną Jakimavičių (Roman Jakimowicz) ir Edvardą Kučinskį (Edward Kuczyński), (...) Valentą Romanovičių (Walenty Romanowicz). Vienas įdomiausių šios kartos grafikų buvo Leonas Kosmulskis (Leon Kosmulski) (...) . Vladas Drėma ir Balys Macutkevičius sukūrė portretų ir žanrinių kompozicijų (...). Ekspresionizmo stilistikos atgarsių gausu Benciono Michtomo (Bencion Michtom), Šeinos Efron (Szejna Efron), Fanios Levuvnos (Fani Lewówna, Adatos Gurevič-Grodskos (Hadasa Gurevicz-Grodska), Rachelės Suckever (Rachel Suckever) kūryboje. (...). Tarpukario Vilniaus grafikos mokyklos puoselėtoms tradicinėms vertybėms ištikimi savo kūryboje liko Levas Dobžinskis (Lew Dobrzyński) ir Michailas Sevrukas (Michał Siewruk), tuo tarpu Juzefo Senkalskio (Józef Sękalski) medžio raižiniuose dominuoja moderniõs, miestiškos kultūros ženklai, (...). Grafikos ir taikomosios dailės sąsajas matome dekoratyviuose, spalvotuose Hanos Milevskos (Hanna Milewska) estampuose, primenančiuose audinių ir kilimų raštus.

Karo ir pokario metų Vilnius, kaip svarbus kūrybos motyvas, gyvas Mečislovo Bulakos piešinių sangvinu cikle (1943–1950) su apgriauto, apdegusio Vilniaus senamiesčio vaizdais, Vlado Drėmos medžio raižinių serijoje (1943)(...).


http://www.lrkm.lt/go.php/lit/VYTAUT...JE_ATIDAR/4626

Viena nuotrauka iš tos parodos



Paroda nėra labai įspūdinga - pateikiami mažos apimities darbai, daugiausia grafikos. Kai kuriuos (J.Hoppeno, V. Drėmos, W. Romanowicziaus) teko matyti internete.
Kur kas didesnį įspūdį daro autorių sąrašas, iš kurių dalis daugeliui beveik negirdėti.
Galima įsivaizduoti, kiek mums nežinomų to laikotarpio dailės kūrinių yra sukaupta Vilniaus dailės muziejuje ir turbūt dar nebuvo viešai eksponuojami.

[inga.]

Dalinuosi Kultūros paveldo departamento kvietimu:

Vilniaus Akropolyje veikia fotografijų paroda "Lietuvos vėjo malūnai". Autorius Raimondas Gurskis įamžino visus vėjo malūnus, esančius Lietuvoje: http://akropolis.lt/lt/vilnius/nauji...po-vienu-stogu

[laimutis]

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje - fotografijų paroda „D-O-N-E-L-A-I-T-I-S“

2013 m. vasario 13 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma fotografo Virgilijaus Jankausko fotografijų paroda „D-O-N-E-L-A-I-T-I-S“. Pasak parodos autoriaus, tai jo noras pasisavinti Kristijoną Donelaitį savo fotografijoms ir surasti jo pėdsakus Mažosios Lietuvos Žemėje šiandien.



http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=6773

[inga.]

Dar yra šiek tiek laiko apsilankyti:

XVIII a. antros pusės miestų perspektyvinių vaizdų graviūrų paroda iš Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabineto fondų
Parodoje eksponuojamų graviūrų leidėjas Georgas Balthasaras Probstas (1732–1801) – vokiečių menininkas, graveris ir leidėjas, veikęs Augsburge, viename iš XVII–XVIII a. Europos leidybos centrų. Jis kūrė perspektyvinius architektūrinius viso pasaulio vietų vaizdus (pranc. Vue d‘optique, angl. Perspective View), kurie buvo spausdinami ir platinami Paryžiuje, Augsburge, Londone ir kituose miestuose XVIII a. antroje pusėje.
Organizuoja: VU Biblioteka
Vieta: VU bibliotekos Direkcijos koridorius (III a.)
Kontaktai: Snieguolė Misiūnienė tel. 2687103
Pradžia: 2013-08-08
Pabaiga: 2013-12-31

[Romas]

Michał Rouba. Paroda Vilniuje 2013.11.05 - 12.08

Visiškai nebloga Michało Roubos paroda apie tarpukario Vilnių surengta Goštauto g. parodų salėje. Paveiklud paskolino Varšuvos nacionalinis muziejus, Palenkės muziejaus Balstogėje bei kai kurios Vilniaus įstaigos (Vrublevskių biblioteka, Gamtos tyrimų centras, LDA muziejus).
Pasirodo, M.Rouba buvo visai moderniškas dailininkas (žr. temą Vilnius paveiksluose).

Tiesa, labai savotiškai atrodė šiek tiek ciniškas parodos rengėjų žmogaus tapatybės atėmimas. Ir tenka laužyti galvą, kodėl dailininko Mykolo Raubos parodoje įdėti kažkokio niekuo dėto Vilniaus gyventojo Michał Rouba dokumentai, nuotraukos ir diplomai...
Net angliškame tekste visur minimas "adaptuotas" to žmogaus vardas (angliškas parodos pavadinimas - "Mykolas Rauba's Vilnius").

[Romas]

Paroda Trakuose „Pilys ir muziejai aplink Baltijos jūrą“. 2013.11.15-12.29

Trakų salos pilyje – paroda „Pilys ir muziejai aplink Baltijos jūrą“

Lapkričio 15 d., penktadienį, 16 val. Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Pilys ir muziejai aplink Baltijos jūrą“, kurią rengia Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacija bei Trakų istorijos muziejus.


Parodoje pristatomos asociacijos narių – Baltijos jūros pakrantėse įsikūrusių valstybių pilys ir muziejai. Dvejose vakarinių kazematų salėse eksponuojami 46 stendai su pilių ir muziejų vaizdais bei trumpais aprašymais
(...)
Trakų salos pilyje paroda bus eksponuojama iki 2013 m. gruodžio 29 dienos

http://www.diena.lt/naujienos/vilniu...os-jura-428142

[Romas]

Paroda „Mykolo Raubos Vilnius“ (2013.11.05-12.08)

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) lapkričio 5- gruodžio 8 d. veikia paroda „MYKOLO RAUBOS VILNIUS“

Mykolas Rauba (Michał Rouba, 1894–1941) gimė vilniečio literato ir žurnalistikos patriarcho Napoleono Raubos ir Antoninos Kovzan, kilusios iš Balstogės, šeimoje. Jis buvo jauniausias iš trijų vaikų, vienintelis sūnus. Vilniuje baigęs realinę mokyklą, 1913–1914 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje pas Jaceką Malczewskį. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir nutrūkus studijoms, Rauba sugrįžo į gimtąjį Vilnių. (...)
Dailininkas mirė 1941 m., palaidotas Vilniuje, Bernardinų kapinėse.
(...)

Parodoje eksponuojami 34 tapybos darbai – dailininko pamėgti Vilniaus bei jo apylinkių peizažai – ir įvairi dokumentinė medžiaga. Eksponatus parodai skolino Varšuvos nacionalinis muziejus, Balstogės Palenkės muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Gamtos tyrimų centras, unikalią archyvinę medžiagą – Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
http://www.ldm.lt/VKDM/Rauba_2013_inf.htm

Michał Rouba.
Vilnius nuo Tauro kalno 1934

http://www.bernardinai.lt/straipsnis...vilnius/109635

[Romas]

„Vilniaus laikas. Susitikimai“

Paroda Vilniaus Umiastovskių rūmuose 2013.09.13-09.15

Paroda „Vilniaus laikas. Susitikimai“ – tarsi Vilniaus dienoraštis, kurį užfiksavo skirtingų epochų liudininkai. Stanisławo Filiberto Fleury, Jano Bułhako su sūnumi bei Kęstučio Stoškaus fotografijose susijungia kraštovaizdžio darna, architektūros įtaigumas, ypatingos dvasinės patirties reliktai. Parodoje fotografų žvilgsniui antrina kino operatoriai – jų kronikos fragmentai suteikia vaizdiniams magišką gyvybės alsavimo iliuziją.

http://www.diena.lt/naujienos/vilniu...-paroda-413576

Katedra
Stanisław Filibert Fleury; Kęstutis Stoškus


Rotušės aikštė
Jan Bułhak, Janusz Bułhak; Kęstutis Stoškus


Rotušės aikštė
Jan Bułhak, Janusz Bułhak; Kęstutis Stoškus


Didžiosios - Bokšto g. kampas
Jan Bułhak, Janusz Bułhak; Kęstutis Stoškus


Šv. Jono - Dominkonų - Universiteto g. kampas
Jan Bułhak; Jan Bułhak ir Janusz Bułhak


Buv Vilniaus savivaldybė ir šv. Dvasios (dominkonų) bažnyčia
Jan Bułhak, Janusz Bułhak; Kęstutis Stoškus


Didžiojoje salėje vyko 1919-1957 m. Vilniaus kronikos demonstravimas

[Kartmen]

Penktadieni atidaroma paroda ,, Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 m."