Parodos ir pristatymai

[Romas]

Rotušės darbo laikas:


Dabar rotušėje darbo dienomis vyksta šios parodos:
Pirmame aukšte - Slendzinskių (Sleńdziński) - iki rugpjūčio 23 (kitur rašo - iki rugpjūčio 31-os)






Antrame aukšte - Giedriaus Kazimierėno "Lietuvos istorija tapyboje" (iki rugpjūčio 31 d.)

[Romas]

"Lietuvos rytas" 2009-08-17

Rūta MIKŠIONIENĖ
Akmenėliai – primirštai mozaikai

„Vilniukų“ suvažiavimo proga sostinėje surengtose parodose atgijo lenkų ir lietuvių tautas vienijantys Vilniaus istorijos fragmentai. Suvažiavimas baigėsi praėjusį savaitgalį, tačiau daugumą jo parodų galima apžiūrėti iki pat rugpjūčio pabaigos. Tarp jų – Rotušėje veikianti iš Balstogės atvežta tapybos paroda „Slendzinskiai – Vilniaus dailininkų šeima“, pristatanti išskirtinius šių dailininkų kūrinius.
O Vilniaus lenkų kultūros namuose iki rugsėjo 8-osios veiks paroda „Ką slėpė repatriantų lagaminai?“ (...) Ši paroda pristato pokariu iš Vilniaus į Lenkiją iškeldintų gyventojų daiktus. Jos eksponatai atkeliavo iš Nacionalinio muziejaus Gdanske, Balstogės istorijos muziejaus ir asmeninių repatriantų šeimų archyvų.

Veidas iš praeities
Rotušėje pristatomos Slendzinskių menininkų dinastijos kūryba ir likimo peripetijos – tai ištisas Vilniaus ir Lietuvos istorijos metraštis. Parodoje daugiausia Ludomiro Slendzinskio (1889-1980) darbų, nes jo kūryba mažiausiai žinoma Vilniaus publikai.
(...)
Užmiršta trauma
Parodą Rotušėje tarsi pratęsia ekspozicija „Ką slėpė repatriantų lagaminai?“. Repatriacija buvo pavadintas lenkų ir kitų Lenkijos piliečių iškėlimas iš Lietuvos socialistinės respublikos 1945-1959 metais. Parodos autorių teigimu, šios akcijos metu iš Vilniaus išvyko apie 170 tūkstančių lenkų tautybės žmonių.
Jų kelionė prekiniuose vagonuose dažnai trukdavo keletą savaičių. Kai kurie repatriantai vežėsi su savimi daugybę pilnų skrynių ir net baldų. Bagaže buvo ne tik maisto ir rūbų, bet ir ryšulėliai su gimtąja žeme, knygų, net gyvuliai.
Ši paroda bando priminti Vilniaus istorijos etapą, apie kurį šiandieniai vilniečiai žino labai nedaug.

* * *
Vilnius iš atvirukų
* Iki rugpjūčio 26 dienos Lietuvos dailininkų sąjungos „Arkos“ galerijoje galima pamatyti „vilniukų“ suvažiavimui skirtą parodą „Vilnius iš atviruko – mylimas miestas“. Tai – lenko Tomaszo Kubos Kozlowskio 300 atvirukų, išleistų 1898-1939 metais, kolekcija. Iš viso per 25 metus šis kolekcininkas sukaupė daugiau kaip 30 tūkst. atvirukų, susijusių su lenkų kultūros ir istorijos paveldu.

http://www.lrytas.lt/?data=20090817&...&sk_id=&view=2

[Romas]

Pavyko rasti, kad šiandien Ślendzińskių parodą bus galima pamatyti iki 18 valandos:

Penktadienis, rugpjūčio 14 d.
Paroda (Vilniaus Rotušė, Didžioji g. 31)
9 – 18 val. Paroda „Slendzinskiai – Vilniaus tapytojai”

http://www.vilnius-tourism.lt/topic.php?tid=23&aid=1956

Pasirodo, rotušė uždaryta jau nuo 15:00, nes Rotušės aikštėje vakare bus koncertas.
Dar nebuvo, kad į parodą rotušėje pavyktų iš pirmo karto

[anaiptol]

Deja, gera paroda vėl rotušėje.
"Deja" todėl, kad rotušė niekur neskelbia kada dirba (tiksliau, dažniausiai nedirba).

vis dar neskelbia??

aš nežinau, kas gali juos išjudinti. žiemą, berods, rašiau jiems, tai padėkojo už pastabumą ir maždaug kad pasistengs. gal reikia kokį flešmobą surengti, siųsti jiems šimtus laiškų su cc kam nors dar, muziejų asociacijai ar Kultūros ministerijai. nes skųsti negražu, bet toks jau pofigizmas išvešėjęs, kad...

[Romas]

Deja, gera paroda vėl rotušėje.
"Deja" todėl, kad rotušė niekur neskelbia kada dirba (tiksliau, dažniausiai nedirba).

Paroda „Slendzinskių darbų retrospektyva“
Parodos atidarymas rugpjūčio 5 d., 17 val.
Paroda veiks iki rugpjūčio 29 d.
Tel. pasiteirauti 261 80 07

http://www.vilniausrotuse.lt/lt/content/viewitem/30/

Ludomir Sleńdziński (1889-1980)

Daugiausia Vilniaus dailininkų Sleńdzińskių paveikslų sukaupta galerijoje Balstogėje // Galeria im. Sleńdzińskich.
http://www.bialystok.telbank.pl/slendz.htm

Kvietimas į I-ąjį pasaulio vilniukų suvažiavimą
Gerbiamieji, maloniai kviečiame Jus į 2009 metų rugpjūčio 9-16 dienomis Vilniuje įvyksiantį I-ąjį Pasaulio vilniukų suvažiavimą. Vilniukai – tai lenkai, kilę arba gyvenę ir kūrę Vilniaus krašte. Suvažiavimas skirtas pasidalinti tuo, ką lenkų ir lietuvių tautos turi geriausia ir bendra.
(...)

Meno parodos
I-ojo Pasaulinio vilniukų suvažiavimo metu bus pristatyta unikali paroda iš Gdansko nacionalinio muziejaus „Ką slėpė repatriantų lagaminai“. Paroda „Slendzinskiai – Vilniaus dailininkų šeima“ supažindins su išskirtiniais šių dailininkų kūriniais. Taip pat bus eksponuojama dabartinių vilniukų tapybos paroda.

http://www.wilniuki.lt/index.php/lt/kvietimas.html

[Valiukas]

„Sostinė“ 2009-05-30
Aurelija JONUŠAITĖ


http://www.lrytas.lt/?data=20090530&...d090530&view=2

Jėgelė

Tik man asmeniškai yra nesuprantami va tokie dalykai:

Anksčiau surengti šios parodos nebuvo galima vien dėl to, jog niekas negalėjo identifikuoti, kas darė senojo Vilniaus nuotraukas.

Jei dėl tokių priežasčių negalima rengti parodos, tai kas žino kokie dar nematyti istorijos klodai guli kokių nors muziejų archyvuose vien dėl to, kad neaišku kas yra kūrinių autoriai..?

Iš viso Lietuvos dailės muziejuje saugomi 439 Zdanovskių daryti stiklo negatyvai su miesto vaizdais. Parodoje bus pristatyta aštuoniasdešimt fotografijų.

??? Kodėl kažkokia Matulytė gali nuspręsti kurie 18 proc. visos kolekcijos yra verti pristatyti parodoje, o didžioji dalis taip ir liks archyvuose? Nejau taip sunku eksponuoti viską?

[Romas]

„Sostinė“ 2009-05-30
Aurelija JONUŠAITĖ

Vertingos fotografijos dūlėjo šešis dešimtmečius
Dar niekur niekada nerodytas senovinis Vilnius. Tokia užuomina vilniečius kitą savaitę vilios apsilankyti Vilniaus paveikslų galerija.

Besidomintiems fotografija ir senojo Vilniaus architektūra vilniečiams Vilniaus paveikslų galerija rengia staigmeną. Ateinantį ketvirtadienį 17 valandą galerijoje bus pristatyta fotografų Boleslavos ir Edmundo Zdanovskių fotografijų paroda „Vilniaus elegijos“. Apsilankę šioje parodoje vilniečiai galės išvysti, kaip atrodė Vilnius 1930-1940 metais.

Saugojo šešis dešimtmečius
Nors B.ir E.Zdanovskių fotografijų kolekcija Lietuvos dailės muziejuje buvo saugoma daugiau negu šešiasdešimt metų, viešai fotografijos pristatomos pirmą kartą. Anksčiau surengti šios parodos nebuvo galima vien dėl to, jog niekas negalėjo identifikuoti, kas darė senojo Vilniaus nuotraukas.

Šios fotografijų parodos kuratorė fotografijos istorikė Margarita Matulytė džiaugėsi, jog nuotraukų kolekcija galų gale išvys dienos šviesą.
„Stiklo negatyvai buvo saugomi keletą dešimtmečių. Tik neseniai paaiškėjo, kad tai Zdanovskių kolekcija. Ekspertai tai nustatė pagal stiklo negatyvus ištyrinėję publikacijas prieškario spaudoje. Dar 1945 metais prieš išvykdami į Lenkiją Zdanovskiai perdavė kolekciją to meto Vilniaus valstybiniam dailės muziejui. Yra išlikęs net kolekcijos perdavimo aktas“, – teigė fotografijos ekspertė.

Nuotraukos – lyg dokumentai
Iš viso Lietuvos dailės muziejuje saugomi 439 Zdanovskių daryti stiklo negatyvai su miesto vaizdais. Parodoje bus pristatyta aštuoniasdešimt fotografijų.
Nuotraukas parodai atrinkusi M.Matulytė tikino, kad nebuvo sunku atsirinkti, kurias nuotraukas eksponuoti.
„Vadovavausi tais pačiais kriterijais, kaip ir rengdama kitas parodas. Atrenkant nuotraukas svarbiausia buvo išskirtinis žvilgsnis į miestą, profesionalus atlikimas, estetika ir įamžinti prarasti dalykai. Zdanovskių darytos nuotraukos – lyg dokumentai, kuriuose užfiksuota tai, ko jau dabar nebeturime. Pavyzdžiui, kai kurių bažnyčių interjeras, turgavietė prie Rotušės“, – teigė M.Matulytė.
Fotografijų paroda bus suskirstyta į aštuonias dalis. Kiekvienoje dalyje atsispindės skirtinga tema, skirtingi miesto vaizdai.

Talentas pralenkė laiką
Kalbėdama apie parodą M.Matulytė džiaugėsi, jog visa nuotraukų kolekcija labai prasmingai sukomplektuota.
„Kiekvienas objektas užfiksuotas įvairiais rakursais, skirtingais sezonais. Pavyzdžiui, bažnyčios užfiksuotos iš įvairių pusių, kaip jos atrodo nuo kalno, kaip įsilieja į bendrą miesto vaizdą. Taip galima susidaryti net topografinį planą. Man įdomiausia tai, jog šiose nuotraukose susijungia du skirtingi žvilgsniai į miestą. Juk Boleslava buvo lietuvė, o Edmundas – lenkas. Jų talentas fotografuoti pralenkė tų laikų darbus. Visos nuotraukos labai poetizuotos, lyriškos ir nostalgiškos. Žiūrėdama į šias nuotraukas manau, kad būtent tokį Vilnių galėjo susapnuoti kunigaikštis Gediminas“, – sakė parodos kuratorė.

http://www.lrytas.lt/?data=20090530&...d090530&view=2

Papildyta: viena nuotrauka iš Zdanovskių parodos:

[Romas]

/\ Jau diskutavom apie copyright'ą per visą paveikslą
Galima jį dėti ant savo nuotraukos (bet vargu ar tuo metu buvai gimęs).
Jei labai saugai savo (jei savo) nuosavybę, gal išvis nedėk jokios nuotraukos.

O už naujieną ačiū

[fui]

BALANDŽIO 2 D., KETVIRTADIENIS

17.00 val. Kauno miesto muziejuje, M. Valančiaus g. 6, įvyks istorikų Jono Palio bei Udrio Armalio paskaita-virtuali paroda „Kauno siaurasis traukinys"( „Kukuška" 1919 m.) ir tolesnė miesto transporto vystymosi eiga" iš renginių ciklo „Laikinajai sostinei-90".
Įėjimas nemokamas.

[Romas]

Paroda Vilniaus rotušėje

Vasario mėn. 3 d., 17.30 val.

Kazio Kęstučio Šimo fotografijų parodos
UŽSILIKĘS VILNIUS /KALVARIJŲ GATVĖ/ atidarymas

Paroda veiks iki vasario 28 d.

http://www.vilniausrotuse.lt/lt/content/viewitem/30/

Kadangi ten patekti gana sunku (jie net niekur nerašo darbo valandų, t. y., 9-17), galbūt bus aktualus straipsnelis šios dienos "Lietuvos ryte"

Aurelija JONUŠAITĖ
2009-02-10

Rotušę skundas privertė dirbti ilgiau

Ant Vilniaus rotušės durų rastas priklijuotas pasipiktinusių vilniečių laiškas privertė rotušės vadovybę pailginti įstaigos darbo valandas. Nuo šiol šios įstaigos durys bus atviros iki 18 valandos.

Vilniečiai, savaitgalį susiruošę aplankyti Vilniaus rotušėje neseniai atidarytos maestro Vytauto Kernagio fotografijų parodos, liko stovėti prie užrakintų durų. Norintys apsilankyti Rotušėje čia gali užsukti tik darbo dienomis nuo 9 iki 17 valandos. Savaitgaliais Rotušė nedirba.

Tokios darbo valandos papiktino ne vieną vilnietį. Jie parašė kreipimąsi į Rotušės vadovybę. „Gerbdami šviesų maestro atminimą, norėjome pamatyti jo nuotraukų parodą. Deja, to padaryti negalėjome dėl mums nesuprantamų priežasčių. Mes darbo dienomis, darbo laiku parodos pamatyti negalime“, – tokio turinio tekstą sekmadienį parašė Tomas ir Dainora Andrijauskai ir raštą priklijavo ant Rotušės durų.

Vilniečiams parodžius iniciatyvą, šį raštą pasirašė ir kiti parodą norėję išvysti gyventojai.
„Visiškai pritariame. Specialiai sekmadienį suplanavome aplankyti šią parodą. Toks darbo laikas yra visiškas absurdas“, – toliau raštą papildė dar keli vilniečiai.

Toks gyventojų nepasitenkinimas išjudino Rotušės darbuotojus – jie vakar nutarė pratęsti Rotušės darbo laiką iki 18 valandos.

„Ir anksčiau svarstėme, kaip pailginti darbo laiką. Pamatę tokį žmonių kreipimąsi, tvirtai nusprendėme kiek ilgiau dirbti darbo dienomis. Tačiau ar dirbsime ir savaitgaliais, kol kas pažadėti negaliu. Jei tik turėtume galimybių, su mielu noru lankytojus priimtume ir savaitgaliais. Tačiau neturime tiek darbuotojų, kurie galėtų dirbti ir savaitgaliais. O ir finansai neleidžia ilginti darbo laiko. Kita vertus, ne visos parodos sulaukia tokio didelio lankytojų susidomėjimo kaip V.Kernagio fotografijų paroda.

Kai anksčiau dirbdavome savaitgaliais, per dieną apžiūrėti parodos ateidavo tik keliasdešimt lankytojų. Tai per mažas skaičius, kad mums apsimokėtų dirbti ir savaitgaliais“, – sakė Vilniaus rotušės valdytojas Jonas Jonynas.

http://www.lrytas.lt/?data=20090210&...t090210&view=2

Šiaip, rotušei turbūt niekas netrukdo dirbti šeštadienį, bet turėti išeiginę pirmadienį.
O biudžeto lėšų trūkumas ne priežastis išvis nenurodyti darbo valandų.
Šalia esančio infocentro darbuotojai priversti klausytis neapsilankiusiųjų priekaištų.

[fui]

Gruodzio 4d (ketvirtadieni) 17val Kauno miesto muziejuje (M.Valanciaus g.) kolekcionieriaus - istoriko Jono Palio parengta virtuali paroda - pasnekesys "Kauno funikulieriai"

[fui]

Lapkricio 5d (treciadieni) 17val Kauno miesto muziejuje (M.Valanciaus g.) kolekcionieriaus - istoriko Jono Palio sovietinio Kauno nuotrauku kolekcijos virtuali perziura - pasnekesys

[Romas]

Šį sykį - ne praėjusios parodos įspūdžiai, o anonsas



Paroda „ERDVĖLAIKIS: Žmonės / Trintis“
Antanas Sutkus ir Ugnius Gelguda

2008 m. lapkričio 6 d. – gruodžio 18 d.
Parodos atidarymas – 2008 m. lapkričio 6 d. 17 val.
Adresas: Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4

Parodos anotacija
Vienoje parodoje susipina dviejų kartų erdvėlaikiai – žymaus fotografo Antano Sutkaus kūrybos retrospektyva Žmonės ir šiuolaikinio menininko Ugniaus Gelgudos audiovizualinė instaliacija Trintis. Šių autorių jungtį inspiravo viena fotografijos klasiko 1964 m. Vilniuje sukurta fotografija Keltas „Antakalnis – Žirmūnai“, kurios herojais tapo jaunojo kūrėjo tėvai. Dviejų menininkų skirtingi žvilgsniai į socialinę aplinką išryškina besikeičiantį santykį su realybe. Jų sutikti bevardžiai herojai iškyla ir čia pat ištirpsta pilkų šiokiadienių rutinoje, nepalikdami jokių įsimintinų istoriniam laikui ženklų, tačiau ta nugyventos būties „masė“ niekur nedingsta, ji įsilieja į dabartį kaip pamatinė sąlyga, sukeldama „trintį“ naujame erdvėlaikyje

http://www.ldm.lt/VPG/Sutkus_Gelguda.htm

[Romas]

Gal kas nors iš kauniečių buvo šiame renginyje

BALIO BURAČO (1897–1972) NUOTRAUKŲ ALBUMO
„MIESTAI IR MIESTELIAI BALIO BURAČO AKIMIS. XX A. 3–4 DEŠIMTMETIS“ PRISTATYMAS
Vytauto Didžio karo muziejuje, 2008 m. spalio 23 d.

Skiriama Balio Buračo 110-osioms gimimo metinėms.

http://www.muziejai.lt/Kaunas/buraco_albumas.htm


Atrodo, kad ten tik pristatytas albumas

[Romas]

Steponas Kolupaila. 1937-1943 m. spalvotosios fotografijos paroda



Koks organizavimas, toks ir lankomumas

[Romas]

Steponas Kolupaila. 1937-1943 m. spalvotosios fotografijos paroda

Tik iš trečio karto pavyko patekti į šią fantastišką parodą.
Ji veikė tik iki 17.00

[Romas]

Steponas Kolupaila. 1937-1943 m. spalvotosios fotografijos paroda

Turbūt daugelis norėjo pamatyti, šią parodą Rotušėje bet...
1. Paroda veikė tik spalio mėnesį
2. Visiškai nebuvo reklamos (išskyrus kvietimą į atidarymą)
3. Po darbo ar savaitgalį ten nebuvo įmanoma patekti
4. Niekur nebuvo parašyta, kokiu metu veikia paroda.

Ne vienam susipažinimas su paroda pasibaigė Rotušės durų spynos pabučiavimu ir šio plakato apžiūrėjimu (su nurodyta atidarymo data, bet ne darbo valandomis).
Šalia esantis informacijos centras visą mėnesį vargo aiškindamas, kodėl tos parodos neįmanoma pamatyti

Spalvotosios fotografijos paroda
2008-09-30

Spalio 1 dieną (trečiadienį) 18 valandą, Vilniaus Rotušėje atidaroma paroda, kurioje visuomenei bus pristatytas naujausias lietuviškos fotografijos istorijos atradimas – iki šiol nežinomas spalvotosios fotografijos pradininko profesoriaus Stepono Kolupailos (1892–1964) kūrybinis palikimas.

Parodoje pirmą kartą bus eksponuojamos unikalios 1937–1944 metų spalvotos fotografijos, išsaugotos prof. S. Kolupailos šeimos archyve JAV. Spalvotose Agfacolor ir Kodak skaidrėse įamžintos profesoriaus rengtos kelionės baidarėmis, skautų stovyklos, anuometinės Lietuvos miestų ir miestelių vaizdai.

Prof. S. Kolupaila yra ne tik iškilus mokslininkas hidrologas, hidroenergetikos vystymo entuziastas, bet ir Lietuvos fotomėgėjų sąjungos steigėjas (1933 m.) bei jos pirmininkas. 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje jo fotografuoti Lietuvos gamtovaizdžiai apdovanoti aukso medaliu. Šiemet sukanka 70 metų nuo prof. S. Kolupailos novatoriško poligrafinio eksperimento – pirmosios spalvotos fotografijos publikavimo 1938 m. žurnale „Židinys".

http://www.fotomokykla.lt/index.php?...ilniaus_Rotuse
Rotušės tinklapis jau kitą dieną pamiršo apie šią parodą

[Romas]

Viena paroda šiuolaikinio meno centre. Kol prisiruošiau įdėti nuotraukas, jau lyg ir baigėsi

Lietuvos dailė ‘08. Fotografija
2008.09.12 – 10.22

Įvadinis projektas į 2009-ųjų Baltijos tarptautinio meno trienalę "Miesto istorijos"
Nacionalinės programos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" renginys
(...)
Išleistas specialus žurnalo ŠMC Interviu numeris – parodos katalogas

http://www.cac.lt/lt.php/parodos/esa...ografija/34015

Ten buvo keli projektai. Dauguma - nieko ypatingo. Apie architektūrą buvo minimumas

Šių dienų istorijos pasakojamos Lietuvos spaudos fotografijos klubo vadovo Jono Staselio sudarytoje parodoje „Aistra miestui“ – čia pristatomi geriausi spaudos fotografų dokumentiniai kadrai, nebūtinai patekę į žiniasklaidos puslapius

Spauda yra spauda...
Ta nuotrauka su policininku be galvos - visai nieko. Gaila, neįsidėmėjau autoriaus




Ši dalis buvo labai įdomi. Daugelis nuotraukų buvo matyta anksčiau.

Legendinio žurnalo „Nemunas“ fotoredaktoriaus Romualdo Rakausko sudaryta paroda „Auksinis „Nemuno“ dešimtmetis 1967 -1977“ pristato Lietuvos meninės fotografijos pradžią – ryškiausius autorius, labiausiai atmintyje įstrigusius pavienius darbus iš šio leidinio fotopuslapių, ir, žinoma, žurnalo emblema tapusius fotografinius aktus.

Kai kam ši dalis labai patiko.

Artūro Railos projekte „Žemės galia. Mitologinis Vilnius“ fotografija yra tik viena iš sudedamųjų dalių: milžiniški fotopaveikslai, atsiradę bendradarbiaujant su Lietuvos baltų-pagonių bendruomene, specialiai sudarytas Vilniaus miesto geonergetinių žemės galios srautų žemėlapis, koncertas, paskaitos.

Kiti "projektai" varė nuobodulį.
Liko tik dairytis pro langus

[Romas]

Paroda "Lietuvos sinagogų paveldas"

Vilniaus dailės akademija maloniai kviečia Jus 2007 m. spalio 22 d., pirmadienį, 17.00 val. į parodos „Lietuvos sinagogų paveldas“ atidarymą VDA galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44/2, Vilnius)

Parodos darbo laikas:
2007.10.22 – 11.03
I – VI, 12.00 – 18.00 val.

Apskrito stalo diskusija: spalio 25 d., 16 val. Tema – „Architektūros paveldo dokumentavimas: Lietuvos sinagogos” (Galerija „Akademija”, Pilies g. 44/2, Vilnius)

APIE PARODĄ
Šią parodą sudaro projektui „Lietuvos sinagogos. Sąvadas” parengti darbai. Vilniaus dailės akademijos dailėtyros, fotografijos, interjero dizaino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros specialybių studentai vasaros praktikos metu rinko medžiagą: fotografavo, pildė sinagogų aprašų lenteles, schemas, darė brėžinius, kaupė istorinius duomenis.
(...)
Parodos organizatorių tikslas - parodyti žydų kultūros paveldą, esamą dabartinę būklę, pateikiant pasiūlymus kaip didelę kultūrinę vertę turinčias vietas pritaikyti dabartinėms reikmės, stengiantis išsaugoti pirminę jų formą bei atskleidžiant tyrimų metu surinktą informaciją.

APIE PROJEKTĄ
Faktiškai nelikus žydų sakralaus paveldo vartotojų bei dėl sovietmečiu vykdytos religinio paveldo naikinimo politikos, dauguma sinagogų (išskyrus dvi – Vilniaus choralinę ir Kauno) nėra naudojamos pagal pirminę paskirtį. Vos kelių išlikusių mūrinių sinagogų pastatai yra šiuolaikiškai rekonstruoti pritaikant juos aktualioms (dažniausiai kultūrinėms) miesto bendruomenės reikmėms. Dauguma sinagogų (ypač griūvančios medinės) yra apleistos, jų interjero dekoras sunykęs, perstatant pakeista pastatų išorė bei vidus, prarastos arba uždengtos specifinės sinagogų architektūros detalės, dauguma pastatų rekonstruojami savininkų ir naudotojų nuožiūra, nesistengiant išsaugoti buvusią sakralinę funkciją liudijančių elementų.
(...)
Sukaupta medžiaga atskleidė keletą Lietuvos mūrinių sinagogų, neįtrauktų į LR nekilnojamų kultūros vertybių registrą, būklės dėsningumų: sinagogų pastatai, po Antrojo pasaulinio karo buvo pritaikyti administracinėms, mokymo, kultūros įstaigoms, teisminėms institucijoms, ar paversti gyvenamaisiais namais (pavyzdžiui, Eišiškių, Zarasų, Vabalninko, Ramygalos, Anykščių, Lazdijų, Kupiškio, Šėtos, Merkinės sinagogos), buvo rekonstruojami nesiekiant išsaugoti sinagogų architektūros specifikos, o būdingi elementai yra išlikę atsitiktinai. Nauja pastatų paskirtis itin paveikė sinagogų aplinką, atsirado priestatų ir naujų pastatų, kurie dengia arba užgožia būdingą sinagogų architektūrą. Įvairios paskirties arba šiuo metu nenaudojami pastatai (Čekiškės, Daugų, Pušaloto, Kauno Vaisių 30, Simno, Raguvos, Lygumų sinagogos), iš dalies išsaugoję interjero fragmentus ir specifinę architektūrą. Šiuos pastatus būtina apsaugoti nuo irimo, pritaikyti naujom reikmėm išsaugant pirminę architektūrą ir, kiek įmanoma, aplinką. Itin problemiška yra medinių sinagogų situacija: daugelis jų avarinės būklės, todėl pastatai sunkiai pritaikomi miestelių bendruomenių reikmėms (dideli medinio pastato rekonstravimo kaštai, kvalifikuotų medinės architektūros restauratorių stoka, bendras medinės architektūros nuvertinimas). Daugelio sinagogų interjerai ir eksterjerai buvo apgadinti ar visai suniokoti dar sovietmečiu.
(...)
Daugiau informacijos: www.vda.lt

http://www.vda.lt/index.php/pageid/510/articleid/65

[Romas]

Retrospektyvinė kūrybos paroda „Janas Bułhakas – fotografikas“

Paroda veikia 2007 m. rugsėjo 26 d. – lapkričio 11 d.
LDM Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius)

LDM informacinis pranešimas [2007-09-24]
Lietuvos dailės muziejus kviečia į rugsėjo 26 d., trečiadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaromą žymiausio XX a. pirmos pusės Vilniaus fotomenininko JANO BULHAKO RETROSPEKTYVINĘ KŪRYBOS PARODĄ „JANAS BULHAKAS – FOTOGRAFIKAS“ (veiks iki lapkričio 11 d.). SPAUDOS KONFERENCIJA VYKS TEN PAT 16 VAL. Parodos rengėjai – LDM, Varšuvos nacionalinis muziejus, parodos partneriai – Lenkų institutas, Vilniaus dailės akademija. Laukiama į atidarymą atvykstant Varšuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus Ferdinando Rušcico (Ruszyco), fotografo anūko, saugančio fotomenininko palikimą, Bohdano Bulhako, parodos kuratorės Malgožatos Plater-Zyberk. Viso projekto kuratorė – fotografijos istorikė Margarita Matulytė (LDM).

Pirmą kartą Lietuvoje bus galima išsamiai apžvelgti reikšmingą mūsų kultūros paveldą – meninę fotografiją, kurios rinkinys šiai parodai sudarytas iš Lenkijoje ir Lietuvoje saugomų kolekcijų: Varšuvos, Lodzės, Krokuvos, Vroclavo muziejų, Lenkijos fotomenininkų sąjungos, LDM, Vilniaus dailės akademijos, M.K. Čiurlionio dailės muziejaus, Bulhakų ir Rušcicų šeimos archyvų. Tokio mąsto fotomenininko ekspozicija išsamiai atskleis jo stilistiką, temų, žanrų spektrą, parodys ikonografinę darbų vertę. Parodoje – net 446 kūriniai!

http://www.ldm.lt/VPG/Bulhakas.htm

Pora nuotraukų iš parodos:






Išreklamuotos J.Bułhako nuotraukos gan mažo formato ir dažniausiai matytos.
Tiesą sakant, didžiausią įspūdį paliko pas mus beveik nerodyti pokario Lenkijos vaizdai.

Abdono Korzono erdvinių fotografijų kolekcija iš Paryžiaus
Pirmųjų Vilniaus erdvinių fotografijų kolekcija specialiai atvežta iš Paryžiaus dviejų dienų ekspozicijai Vilniuje. Pirmojo Vilniaus vaizdų fotografo Abdono Korzono unikalus rinkinys yra įvadas Jano Bułhako kūrybinės retrospektyvos parodai bei mokslinei konferencijai, skirtai Vilniaus fotografijos mokyklai.
(...)
Lenkų bibliotekai Paryžiuje (Bibliothéque Polonaise á Paris) priklausanti Abdono Korzono fotografijų kolekcija (4 erdvinės fotografijos ir 6 portretai) eksponuojama Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje.
Abdonas Korzonas – pirmasis miestovaizdžio fotografas Lietuvoje. Vilniaus miesto panoramose, Žvėryno priemiesčio, Pilies kalno, bažnyčių fotografijose jis sukūrė poetišką, paslaptingumo šydu apgaubto miesto
įvaizdį.

Abdonas Korzonas. Didžioji gatvė. Vilnius, 1860–1863. Erdvinė fotografija. Lenkų biblioteka Paryžiuje

http://www.ldm.lt/VPG/Bulhakas_Korzon.htm