Tarpukario Lietuvos fotografo Vytauto Augustino paroda „Fotografavau Lietuvą“
2018 m. sausio 18 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta vieno ryškiausių tarpukario Lietuvos fotografų Vytauto Augustino (1912–1999) paroda Fotografavau Lietuvą, kuri skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.
Parodą lydi Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas Vytauto Augustino kūrybą pristatantis leidinys Fotografavau Lietuvą…, kurį sudarė fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas.
Vytautas Augustinas gimė 1912 m. liepos 25 d. Leliūnų miestelyje. (...) Fotografija Vytautas susidomėjo paauglystėje – brolio Kazimiero iš Kauno parvežtu fotoaparatu Leliūnų gyventojams darė nuotraukas pasams. Spausdavo „kaimo kamaroje skaičiuodamas mintyse“. Broliui Kazimierui pasiūlius, 1929 m. persikėlė į Kauną ir pradėjo dirbti firmoje „Viskas fotografijai“: plovė voneles, ryškino juostas, darė kopijas. Apie 1935 m. įsidarbino policijos rezerve fotografu. Išblėso nedrąsi svajonė mokytis Meno mokykloje. Tačiau meniška prigimtis prasiveržė fotografuojant. Dirbdamas fotografavo gamtą, šventes. Fotografijas pasiūlė spaudai ir tapo mėgstamu ir vertinamu fotografu. (...)
Jis aktyviai dalyvavo 1933 m. įsikūrusios Lietuvos fotomėgėjų sąjungos (nuo 1936 m. Lietuvos fotomėgėjų draugija) veikloje. 1935–1938 m. savo darbus pristatė draugijos rengtose parodose Kaune ir 1940 m. Vilniuje. Ketvirtojoje Fotomėgėjų draugijos parodoje (1937) Vytautui Augustinui skirta pirmoji premija. 1937 m. Tarptautinėje Paryžiaus technikos ir meno parodoje kartu su kitais Lietuvos fotografais apdovanotas aukso medaliu. 1939 m. Vytauto Augustino fotografijos eksponuotos Niujorko pasaulinėje parodoje.
(...) 1944 m. liepą artėjant frontui, susidėjęs negatyvus į medinį lagaminėlį, Vytautas Augustinas dviračiu išvažiavo į Vakarus. 1945–1949 metais gyveno perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose Vokietijoje. (...)
1995 m. fotografas grįžo į Lietuvą. Lydimas sūnėno poeto Algimanto Baltakio, apsilankė Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Po pokalbio su muziejaus direktore mediniame lagaminėlyje išsivežtus negatyvus padovanojo muziejui.
Paroda veiks iki 2018 m. kovo 25 d.
http://www.lnm.lt/tarpukario-lietuvo...rafau-lietuva/
Parodą lydi Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas Vytauto Augustino kūrybą pristatantis leidinys Fotografavau Lietuvą…, kurį sudarė fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas.
Vytautas Augustinas gimė 1912 m. liepos 25 d. Leliūnų miestelyje. (...) Fotografija Vytautas susidomėjo paauglystėje – brolio Kazimiero iš Kauno parvežtu fotoaparatu Leliūnų gyventojams darė nuotraukas pasams. Spausdavo „kaimo kamaroje skaičiuodamas mintyse“. Broliui Kazimierui pasiūlius, 1929 m. persikėlė į Kauną ir pradėjo dirbti firmoje „Viskas fotografijai“: plovė voneles, ryškino juostas, darė kopijas. Apie 1935 m. įsidarbino policijos rezerve fotografu. Išblėso nedrąsi svajonė mokytis Meno mokykloje. Tačiau meniška prigimtis prasiveržė fotografuojant. Dirbdamas fotografavo gamtą, šventes. Fotografijas pasiūlė spaudai ir tapo mėgstamu ir vertinamu fotografu. (...)
Jis aktyviai dalyvavo 1933 m. įsikūrusios Lietuvos fotomėgėjų sąjungos (nuo 1936 m. Lietuvos fotomėgėjų draugija) veikloje. 1935–1938 m. savo darbus pristatė draugijos rengtose parodose Kaune ir 1940 m. Vilniuje. Ketvirtojoje Fotomėgėjų draugijos parodoje (1937) Vytautui Augustinui skirta pirmoji premija. 1937 m. Tarptautinėje Paryžiaus technikos ir meno parodoje kartu su kitais Lietuvos fotografais apdovanotas aukso medaliu. 1939 m. Vytauto Augustino fotografijos eksponuotos Niujorko pasaulinėje parodoje.
(...) 1944 m. liepą artėjant frontui, susidėjęs negatyvus į medinį lagaminėlį, Vytautas Augustinas dviračiu išvažiavo į Vakarus. 1945–1949 metais gyveno perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose Vokietijoje. (...)
1995 m. fotografas grįžo į Lietuvą. Lydimas sūnėno poeto Algimanto Baltakio, apsilankė Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Po pokalbio su muziejaus direktore mediniame lagaminėlyje išsivežtus negatyvus padovanojo muziejui.
Paroda veiks iki 2018 m. kovo 25 d.
http://www.lnm.lt/tarpukario-lietuvo...rafau-lietuva/
Gana daug daug policininkų ir kareivių nuotraukų 1938-1939 m. Deja, tas pasiruošimas nebuvo panaudotas 1940 metais.
Yra kelios miestelių nuotraukos (Leliūnų, Videniškų) Beje, Raudondvario nuotrauka parodoje įdėta atvirkščiai.
Šiek tiek nuvylė kaimų nuotraukos šiaudiniais stogais. Tačiau nuotraukos tik rodo tai, kas buvo.



Komentuoti: