Parodos ir pristatymai

[Romas]

1937-1939 metų Vilnius šveicaro Alfred Rietmann akimis
Paroda Šlapelių muziejaus galerijoje veiks iki 2019.03.31



Alfred Rietmann savo biure

[HSV]

Vilnius, 1937-1939 m.



A. Rietmann foto iš "Gatvės gyvos" https://www.facebook.com/gatvesgyvos...type=3&theater
http://www.slapeliumuziejus.lt/fotog..._tEghNCtKD0mTM

[Marius_vln]

Dar šiek tiek informacijos apie parodą.
Užsukite, įėjimas nemokamas

[Eikantas X]

vyksta 24 -asis Architektūros pokalbių fondo pokalbių ciklas Beloved Architecture.

Architektūros siekis - būti mylimai, naudingai, įkvepiančiai. Tokia architektūra visada kuria teigiamus pokyčius ir provokuoja šalia esančią aplinką keistis. 24-asis Architektūros pokalbių fondo ciklas „Beloved Architecture" kviečia kalbėtis apie architektūros kuriamą pozityvią įtaką žmogui ir miestui.

dar liko viena diena

Kovo 22 d. Penktadienis
18:00 Filmas Barbicania. Rež.: I. Bêka ir L. Lemoine (MO kino salė)
Nuoroda į renginį: http://bit.do/eJpyG
20:00 Refleksijos V. Daujotytė, E. Parulskis, Ž. Kudirka - Mesijas (LT): Mylima Architektūra
Nuoroda į renginį: http://bit.do/eJpzc

https://www.7md.lt/kultura/2019-02-2...pokalbiu-cikla

[Romas]

Čia tas atvejis, kai reklama ir ypač jos plakatas yra tokie, kad kuo mažiau žmonių aplankytų paroda.
Šiandien per LRT "Labas rytas" buvo reportažas iš fantastiškos parodos apie tarpukario Vilnių ir jo viešąjį transportą.

Fotografijų paroda
1937-1939 m. Vilnius šveicaro Alfred Rietmann akimis
Vilnius, Šlapelių muziejus. Kovo 1-31 d.

Parodos kuratoriaus Ričardo Žičkaus surasta Šveicarijoje, Arbono miesto muziejuje, saugoma istorinė medžiaga apie jauną šveicarų inžinierių Alfred Rietmann, dirbusį Vilniaus miesto autobusų garažo direktoriumi nuo 1937 iki 1939 metų, pasakoja ne tik apie to meto autobusus, garažą, bet ir parodo Vilnių ir jo apylinkes Antro pasaulinio karo išvakarėse.

Kovo 1-31 dienos Šlapelių muziejaus muziejaus galerijoje kviečiame aplankyti unikalią fotografijų parodą


1937 metų pradžioje gamykla „Saurer“, viena didžiausių automobilių gamintojų Šveicarijoje, išsiunčia jauną mechaniką Alfred Rietmann į Vilnių vadovauti miesto viešojo transporto įmonės TOMMAK autobusų garažui. Jaunuoliui tai – didžiulis iššūkis: vienam vykti į nepažįstamos šalies tolimiausią miestą, nemokant lenkų kalbos, nežinant vietinių tradicijų ir papročių.
(...)
A. Rietmann pavyko susidoroti su visais iškilusiais sunkumais, susidraugauti su vietiniais gyventojais ir jų kultūra. Prisiminimuose šveicaras aprašė savo darbą ir gyvenimą Vilniuje, keliones po apylinkes, Antrojo pasaulinio karo išvakarių ir pradžios įvykių sūkurį, o visas šias patirtis fiksavo fotografijose, kurių paliko beveik 100.

http://www.slapeliumuziejus.lt/fotog...etmann-akimis/

[Romas]

Paroda „Józef Czechowicz ir jo epocha fotografijoje“
2018 m. gruodžio 4–2019 m. kovo 3 d.









Tiesą sakant tiems, kad matė daugumą J.Čechowicziaus fotografuotų Vilniaus vaizdų, paroda didelio įspūdžio nepadarė.
Rengėjai kažkiek stengėsi per televizorių padarydami iš nuotraukų pseudo animacijas, buvo nematytų kitų senųjų fotografų vaizdų.
Nieko čia nepadarysi - tų nuotraukų kiek buvo prieš 150 metų, tiek ir yra. Neatsirado tokių staigmenų, kaip pvz., kažkas atsitiktinai rado Balstogės nuotraukas, kurias tarpukariu darė Bolesław Augustis.

[Eikantas X]

Paroda veiks nuo 2019.01.24 iki 02.08

ArchMEDIALĖ- sukurtas terminas, reiškiantis sinoptinių renginių ciklą skirtą šiuolaikinių tardisciplinininio meno ir eksperimentinės (nekonvencionaliosios) architektūros fenomenų sintezei. Tai platforma padedanti jauniems architektams veikti išplėstiniame architektūros lauke bendradarbiaujant su skirtingų meno šakų atstovais Lietuvoje ir užsienyje. Ji suteikia galimybę alternatyviam mąstymui ir konceptualioms eksperimentinėms architektūroms praktikoms.

Archmedialė sumanyta kaip architektūros – visaverčio tarpdisciplininio meno propagandos priemonė Lietuvoje ir užsienyje. Tai – kasmetinis – kartotinis “mikrofest” renginys, vykstantis skirtinguose miestuose ir šalyse, kuriame dalyvautų atrinkti jaunieji architektai ir kitų menų atstovai. Renginio metu organizuojamos kelių etapų kūrybinės dirbtuvės skirtinguose miestuose. Jų rezultatai – kūriniai eksponuojami pasirinktose erdvėse, rodomi parodose (galerijose) ir metų leidinyje.

http://www.0-x.eu/category/archmediale/

[Eikantas X]

Būsima paroda: Villa Lituania
2019 01 11 – 2019 03 10


„Villa Lituania“ – Romoje esantis pastatas, tarpukariu tarnavęs kaip Lietuvos ambasada, o po okupacijos atitekęs SSRS. Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Nomeda ir Gediminas Urbonai atkreipė dėmesį į Rusijai priklausantį pastatą ir simboliškai surengė balandžių lenktynes tarp Venecijos ir Romos. Projektą papildė „Villa Lituania“ architektūrą primenantis balandinės modelis ir video filmai, pristatantys egzilyje gyvenusių ambasadorių Lozoraičių šeimos istoriją, su Lietuvos okupacija susijusių protesto grafičių Romoje tyrimą, balandžių augintojų Lietuvoje istoriją.
Projektas 2007 m. buvo pristatytas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, kurioje buvo įvertintas specialiu paminėjimu. MO muziejuje bus eksponuojama projekto rekonstrukcija.
Projekto atidarymas vyks 2019 m. sausio 11 d. 18 val.

https://mo.lt/parodos/busima-paroda-villa-lituania/

[Eikantas X]

VILNIAUS HORIZONTAI: Paveiksliškas miestas Sauliaus Žiūros fotografijose


„ Nuo sausio 26 dienos Vilniaus rotušėje bus galima susipažinti su fotografo Sauliaus Žiūros paveikslišku ir savaimingu Vilniumi. Jo sostinės fotografijų paroda „Vilniaus horizontai“ čia veiks visą mėnesį.
Sausio 29 dieną (antradienį) 18 val. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) atidaroma žinomo sostinės fotografo S.Žiūros paroda „Vilniaus horizontai“.
„Architektūra – ne tik statiški pastatai. Tai gali būti laiptinių, liftų, priimamųjų ar tualetų, kirpyklų ar kavinių, garažų, parduotuvių, parkų ar šiukšlių konteinerių kvapai. Nuo stogų daužomi ledo varvekliai irgi architektūros tęsinys, kaip ir nuo pastato metamo šešėlio vėsa, kaip žmonių grūstis siauroje gatvelėje ar pradinis architekto eskizas popieriaus lape. Bet kaip tai nufotografuoti?
Klauskite Sauliaus Žiūros, tiksliau, išeikite su juo ankstų rytą ar vakare į fotografo pamiltas Vilniaus miesto vietas, kuriose už pastatų, už rūko, už šalčiu stingdomo dangaus jis mato pranašingus ženklus. Juose nėra Vilniaus bokštų, bet yra jų skleidžiamų varpų garsai, nėra gatvių, bet girdisi grėsmingas transporto gaudesys.
Tai daugiagalvis gyvastingas, gargaliuojantis, šnypšiantis, miegantis ir švenčiantis paupių gyventojas. Jis netelpa į kadrą. Netilpo Korzonui, Čechavičiui, Bulhakui. Jį galima trumpam prisijaukinti, perprasti vieną, kitą jo charakterio savybę, bet ne daugiau. Todėl Sauliui tenka dieną, naktį, žiemą ir vasarą, kaip ir daugeliui fotografų, rašytojų, dailininkų kurti savo Vilnių, kaip savo ieškojimų, susitikimų, atradimų istoriją. Ji permaininga, nes miestas visada judrus, nuolat išsineriantis iš žvilgsnio, pasitraukiantis, lūkuriuojantis, neryškus, taktiliškas, tik suaugęs su kūno judesiais, juos atkartojantis.
Miestas gali būti tarytum kokia minkšta materija, šąlanti ir šylanti, sustingusi ir tąsi – kaip prieš bundant troleibusų maršrutams. Kaip nufotografuoti būtent tokį miestą? Kiekvienas fotomenininkas renkasi savo judėjimo ir matymo taktiką. Vienam svarbiau momentiniai pojūčiai, kitam – vietos atmintis, istoriniai motyvai, dar kitam – netikėto įvykio gyvastis.
Atsiranda tyrinėtojų, bastūnų, stebėtojų, vertintojų žvilgsniai, kažkas iškeliauja į miesto paribius, kažkas sustingsta kaip plėšrūnas, laukdamas savo „grobio“ miesto centre.
Sauliui Žiūrai svarbus Vilniaus paveiksliškumas, jo savaimingumas. Todėl fotografas atsitraukia, keliasi į dangoraižį, žvelgia į tolimą perspektyvą ir leidžia miestui savo fotografijose tiesiog būti. Būti maksimaliai apžvelgiamam, savipakankamam, jaukiai murmančiam savo kasdienes mantras. Tai pagarbos ir gėrėjimosi atstumas“, – parodą pristato Virginijus Kinčinaitis.
Paroda „Vilniaus horizontai“ Vilniaus rotušėje veiks iki vasario 28-osios.
Parengta pagal Vilniaus rotušės informaciją.“

[Romas]

Paroda „Józef Czechowicz ir jo epocha fotografijoje“
2018 m. gruodžio 4–2019 m. kovo 3 d.
Vilniaus paveikslų galerija

Paroda surengta minint fotografo Juozapo Čechavičiaus (Józef Czechowicz, 1818–1888) 200 metų gimimo jubiliejų, kuris yra įtrauktas į UNESCO atmintinų datų kalendorių.

Parodą pradeda pirmųjų fotografų, dirbusių Vilniuje iki Čechavičiaus atvykimo, nuotraukos. Tarp jų nemažai anksčiau niekad nerodytų ir neskelbtų Vilniaus vietovaizdžių nuotraukų iš Lietuvos atminties saugyklų ir privačių rinkinių. Žiūrovų lauks ir kitos staigmenos – novatoriškai rodomos seniausios erdvinės ir panoraminės Vilniaus nuotraukos.
Žiūrovams pristatomos svarbiausios Čechavičiaus fotografinio palikimo nuotraukos, labiausiai vertintos paties fotografo ir jo amžininkų. Pirmą kartą eksponuojamos rengiant parodą atrastų Čechavičiaus darytų seniausių išlikusių Kijevo ir Vilniaus nuotraukų faksimilės. Parodoje atsiskleis dar vienas Čechavičiaus vietovaizdžių nuotraukų sluoksnis – padidintuose nuotraukų fragmentuose rodomi fotografo amžininkai, jo epochos įvykių liudininkai, su kuriais jis vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis ir kartu stebėjo Vilniaus gyvenimą.




https://www.ldm.lt/artejanti-paroda-...-fotografijoje

[Eikantas X]

ŠMC: Architektas be architektūros? Valdo Ozarinsko retrospektyva

2018 11 23 – 2019 01 13

Parodos atidarymas: lapkričio 23 d., penktadienis, 18 val.

Valdas Ozarinskas (1961–2014) – architektas, menininkas, vienas ryškiausių tarpdisciplininio meno ir konceptualiosios architektūros atstovų Lietuvoje. Per daugiau nei du kūrybos dešimtmečius Ozarinskas yra kūręs parodų ekspozicijas, interjerus, individualių gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų architektūrą, scenografiją renginiams, mados kolekcijas, instaliacijas ir videofilmus, redagavęs leidinius, kuravęs architektų grupės „Privati ideologija“ parodas ir organizavęs muzikos bei meno renginius.

Lietuvos dizaino ir architektūros kontekste Valdas Ozarinskas užima unikalią poziciją kaip kūrėjas, turintis ryškią ideologinę/estetinę viziją, kurią įprasta apibūdinti kaip brutalų utilitarizmą. Ši vizija įkūnijo nuo 9-ojo deš. į šias sritis palengva besiskverbiančias tarpdiscipliniškumo ir konceptualumo tendencijas; kita vertus, ji trynė perskyras ir tarp skirtingo „mastelio“ dizaino sferų, tokių kaip buities dekoras ir karo pramonė. Žinomiausi architektūriniai jo kūriniai – ikoniškas Lietuvos paviljonas EXPO 2000 parodai Hanoveryje (kurtas su grupe „Privati ideologija“) bei stilizuoti, grubūs „militaristiniai“ interjerai barams „NATOʼs“ ir „Neperšaunama liemenė“.

Vizualaus meno lauke jo kūrybos pradžia sutapo su parodos-kaip-proceso bei videoperformanso iškilimu (kurie sekė pirmuosius performanso meno reiškinius) ir ilgainiui įsiliejo į pirmąsias kuruotas grupines parodas, kuriose jis dalyvavo kaip menininkas ir ekspozicijų architektas. Paskutiniai plačiai pristatyti jo meno projektai – „Romas Ubartas“ ir „Juoda pagalvė“ – taip pat išryškina performatyviuosius jo kūrybos aspektus ir padeda įtvirtinti unikalią jos vietą Lietuvos konceptualaus meno ir performanso istorijoje.

Ozarinskas surengė apie dešimt personalinių ir dalyvavo daugiau nei penkiasdešimtyje grupinių parodų, 2007 m. buvo įvertintas „Hansabank“ meno premija. „Architektas be architektūros?“ – beveik tris dešimtmečius aprėpianti šio išskirtinio menininko bei architekto kūrybos apžvalga. Tai pirmoji galimybė sąlyginai naujus jo darbus apžvelgti drauge su senesniais, ir retai pasitaikydavusi proga sugretinti jo kūrybą įvairiose meno srityse.



Organizatorius: Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), Vilnius

Parodos kuratorė: Virginija Januškevičiūtė
Ketvirtoji parodos dalis kuruojama drauge su Jurga Daubaraite ir Jonu Žukausku
Parodos architektas: Audrius Bučas
Grafinis dizainas: Aida Čeponytė, Vytautas Volbekas
Konsultantė kuratoriniais klausimais: Anna Kats
Asistentai tyrimui: Justina Doš, Julija Fomina, Audrius Pocius, Asta Vaičiulytė

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

[Romas]

Nacionalinė dailės galerija 2018.11.09 - 2019.01.13
Antanas Sutkus. KOSMOS

Sutkus tapo savo laikmečio metraštininku, jo atvaizduose atsispindi Lietuvos ir jos gyventojų veidas. (...) Čia atrandame kasdienio gyvenimo scenas, kuriose žmonės elgiasi natūraliai: tai įprastas, nepagražintas gyvenimas. Nuotraukose matome jaunus ir senus, vaikus ir darbininkus, menininkus ir valstiečius, miestą ir kaimą, modernumą ir tradiciją, išlydėtuves ir sutiktuves, judėjimą ir nuobodulį ar paprasčiausiai - lietų. Viskam yra vietos Antano Sutkaus planetoje Lietuva, kurią anuomet iš Vakarų buvo taip pat sunku pasiekti kaip mėnulį.

Šios estetikos esmė glūdi laisvame žvilgsnyje. Jo kūriniai pasiekė jautrumo ir tobulumo aukštumas: į darnią visumą apjungta kompozicija, konstrukcija ir turinys per laiką kito, tačiau jų pradmenis jau galima įžvelgti ir ankstyviausiuose darbuose.

Paroda, kurioje rodoma beveik 300 kūrinių ir dalis jų yra anksčiau niekada nematyti, siūlo naują žvilgsnį į itin vertingą vieno iš Europos fotografijos gigantų kūrybą.

http://www.ndg.lt/parodos/parodos/an...us-kosmos.aspx

Fantastiška paroda, sulaukusi didelio susidomėjimo.

[Eikantas X]

Dar veiks keletą dienų:

(Ne)matomo Vilniaus istorijos

Parodos tekstas

Ilona Mažeikienė

Šių metų liepos 12–rugsėjo 16 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario Vilniaus dailės ir architektūros pavidalai“. Ekspozicijos kuratorės dr. Algė Andriulytė, dr. Rasa Butvilaitė (Vilniaus dailės akademijos dailėtyros institutas) bei I. Mažeikienė (Lietuvos dailės muziejus) siekė pristatyti spalvingo daugiataučio tarpukario Vilniaus dailės bei architektūros palikimo dalį, pasiekusią mus iš 1919–1939 metų.


Šis nevienareikšmis Vilniaus istorijos laikotarpis neretai vis dar lieka mokslo, kultūros ir plačiosios visuomenės interesų užribyje, daugeliui yra tarsi nematomas, nepažinus. Vilniaus tarpukario dailininkų, architektų, dailės ir architektūros restauratorių bei konservatorių kūriniai seniai tapo miesto ir miestiečių gyvenimo kultūrines, politines realijas liudijančiais artefaktais, iškalbingais vizualiniais dokumentais, kurie aktualūs ir šiandien, nes formuoja sąmoningą ir atsakingą visuomenės požiūrį į netolimą, bet prieštaringai vertinamą praeitį. Kūrėjų (visų pirma – architektų, restauratorių) veiklos rezultatai iki šiol yra aktyvūs Vilniaus kultūrinio peizažo dėmenys – jie dalyvauja formuojant urbanistinį kraštovaizdį, neretai tampa atspirties tašku rengiant nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos projektus. To meto dailininkų tapybos ir grafikos kūriniai atskleidžia unikalias miesto suvokimo ir jo interpretacijos galimybes, kurių egzistavimas neretai yra neįsisąmonintas, tačiau akivaizdus šiandieninėje kultūroje.

Miestas kaip gyvas organizmas, miesto spiritus loci išaukštinimas, miesto ir kaimo sampynos, modernaus miesto kūrimas, mirties, kasdienybės segmentų sklaida – universalios temos, aktualios ir mūsų laiko žiūrovui. Todėl pasirinktos trys šias temas interpretuojančios parodos dalys: Spiritus loci, „Kasdienybės refleksijos“ bei „Žvilgsnis į ateitį“. Šalia gerai pažįstamų autorių eksponuojami ir mažai žinomų ar visai nematyti dailininkų, architektų, inžinierių, kitų paveldo saugotojų kūriniai, pirmąkart demonstruojama nebylaus kino juosta.

...

https://www.7md.lt/daile/2018-09-14/...iaus-istorijos

[lukass]

Parodų rūmuose – „Klaipėdos architektūra 2017“

Birželio 29 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos parengta paroda „Klaipėdos architektūra 2017“. Renginio metu bus pristatyti LASKAO / ErgoLAIN stipendijos konkurso darbai ir kasmetinis leidinys „Klaipėdos architektūra 2017”...

[kostasas]

Kovo 20 d., antradienį, 17.30 val. visų laukiame 322 aud. diskusijoje Laimingas Kaunas, kurioje šnekėsime su knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ autoriais Vaidu Petruliu, Vilte Migonyte-Petruliene, Arvydu Pakštaliu ir Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu. Diskusiją moderuos „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorius, „Ekskurso“ gidas Žilvinas Rinkšelis.
https://www.kvb.lt/lt/is-naujienos/9...ngais-zmonemis

[digital]

Rytoj:

Kovo 14 d., trečiadienį, 18 val. NDG vyks Dr. Marijos Drėmaitės paskaita “Migruojantys modernistai. Tarpukario Kauno architektai”.

Nepaprastas statybų bumas tarpukario Kaune kelia susidomėjimą laikinosios sostinės projektuotojais – kokie buvo jų kūrybiniai orientyrai, kokias problemas jiems teko spręsti? Žvelgiant į projektuotojų biografijas, į akis krenta įdomus faktas – beveik nė vienas iš gausaus 400 architektų, statybos inžinierių ir technikų būrio nebuvo gimęs Kaune, o karjerą ir gyvenimą daugelis taip pat baigė svetur. Jų profesinis gyvenimas paženklintas migracijos, kurią skatino ne tiek profesiniai interesai (nes keliauti studijų tikslais architektams įprasta nuo senų laikų), bet kur kas dažniau politinės aplinkybės. Šie skirtingų kartų ir išsilavinimų žmonės 20 a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje sugebėjo sukurti stiprią modernizmo mokyklą, kurios atgarsiai buvo jaučiami ir antrojoje 20 a. pusėje – išeivijoje ir sovietinėje Lietuvoje.

Ši paskaita yra parodos "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940" dalis.

Parodos strateginis partneris - Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija.
Partneris - LDM Nacionalinė dailės galerija, Kaunas Europos kultūros sostinė 2022.
Kuratoriai: Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis.
Architektūros ir dizaino kūrėjai: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas, Linas Gliaudelis.

Projektą organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Renginys nemokamas, be registracijos.
Paskaita vyks lietuvių kalba.

[Eikantas X]

šiandien, kovo 1, 18.00 NDG:

Optimizmo architektūra: paskaita


Istorinio architektūros palikimo įprasminimas aktualioje kasdienybėje yra betarpiškai susijęs su reikšmės suteikimu. Pasirinkimas vertinti ir puoselėti autentiškumą arba pasyviai stebėti pokyčius yra kultūrinio pobūdžio praktika. Akivaizdu, kad Kaunas šio laikotarpio architektūrinį palikimą sąmoningai prisiima kaip vieną iš kertinių miesto identiteto elementų. Tačiau kokie šio sprendimo argumentai? Kaip jie kinta? Paskaitoje išgirsime vieną iš vertės interpretacijų, kuri bus pristatyta kaip septynios tezės apie Kauno modernizmo architektūros išskirtinumą.

Ši paskaita yra parodos "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940" dalis.

Renginys nemokamas, be registracijos.
Paskaita vyks lietuvių kalba.

http://www.ndg.lt/renginiai/paskaito...-paskaita.aspx

[Romas]

NDG surengta nedidelė, bet labai "tautiška" paroda apie "Contermporary capital".
Kaip tik tik Vasario 16-osios proga. Nė žodžio lietuviškai.
Tik kampe vos pastebimai įkišti kažkokie lietuviški lankstinukai.

Visiškai neįdomūs paaiškinimai, kad ta "ekshibicija" buvo rodoma užsienyje.
Juk nuvažiavę kitur jie daug neaiškina, kad paroda buvo rodoma Lietuvoje ir užrašai bus tik lietuviški.
Tiesiog pakabina užrašus ta kalba, kuri vartojama atitinkamoje šalyje

[Romas]

Nacionalinė dailės galerija 2018.02.14 - 03.18
Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918 - 1940

Kauno modernioji architektūra atspindi politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris XX a. I pusėje buvo būdingas naujųjų Europos valstybių sostinėms. 1919 m. Kaunui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos laikinąja sostine, miesto transformacija prilygo stebuklui. Kaunas radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė daugiau nei 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine.
Po Antrojo pasaulinio karo ir sovietų okupacijos metu tarpukario Kauno modernistinės architektūros paveldas atliko svarbų vaidmenį - jis tapo buvusio valstybingumo atmintimi, simboliniu langu į Vakarus ir pavyzdžiu Lietuvos architektams.
Šiandieniam Kaunui šis paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis ir miesto genius loci išraiška. Paroda pasakoja ne vien apie Kauną. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, lokalumą ir bendrumą, apie meną ir laisvę, karą ir priespaudą. Apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena

http://www.ndg.lt/parodos/parodos/op...itektūra.aspx

Nacionalinė dailės galerija dirbs
vasario 15 d. nuo 12 iki 19 val.,
vasario 16 d. - nuo 12 iki 18 val.

[lukass]

Savivaldybėje – architektūros studentų darbų paroda „Architektūra ir bendruomenė“

Antradienį, vasario 6 d., 13 val., Vilniaus jaunimo informacijos centre atidaroma paroda „Architektūra ir bendruomenė“ (Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, 1 aukštas).



Parodoje pristatomi VGTU Architektūros fakulteto architektūros vientisųjų studijų programos 2-ojo kurso studentų parengti Vilniaus miesto bendruomenių centrų kompleksiniai projektai. Rengiant projektus, bendradarbiauta su Žvėryno, Žirmūnų, Visorių, Naujosios Vilnios ir Balsių bendruomeninėmis organizacijomis – nagrinėtos bendruomenių pasiūlytos konkrečios Vilniaus miesto teritorijos.



Projektuojant analizuoti vietos gyventojų socialiniai, kultūriniai ir rekreaciniai poreikiai, vertintos vietovės gamtinės ir antropogenines sąlygos, todėl projektai apima ne tik pastatų architektūrinius, bet ir teritorijų urbanistinio suformavimo bei aplinkos (bendro naudojimo erdvių) sutvarkymo pasiūlymus. Tokiu būdu parinktose Vilniaus miesto dalyse sukuriami jų išskirtinio charakterio paisantys, tačiau kartu socialiai reikšmingi ir estetiškai patrauklūs urbanistiniai-architektūriniai kompleksai.



Susipažinti su parodos eksponatais bus galima vasario 6-9 d.