Parodos ir pristatymai

[Romas]

Paroda Vilniaus miesto muziejuje
Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
2021.07.21–2022.01.09

Marija Drėmaitė, Rasa Antanavičiūtė
Neįgyvendintas Vilnius
V., Lapas, Vilniaus muziejus, 2021

Ši knyga lydi Vilniaus muziejaus parodą „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“, kurią rengė ir kuravo knygos autorės. Knyga išleista bendradarbiaujant su Vilniaus muziejumi.


https://vilniausmuziejus.lt/knygos-n...s-pristatymas/

[Romas]

Žymusis Vilniaus dailininkas Stanisław Bohusz - Siestrzeńcewicz (1869 - 1927) grįžo į gimtąjį Vilnių
Jo paroda veiks Vilniaus dailės galerijoje nuo š.m. spalio 28 d. iki gruodžio 15 d..

Buvo parodos pristatymas ir per LRT televiziją. Apgailėtinai atrodė, kaip perrašius jo pavardę į "Stanislovą Bohušą - SEstšencEvičių, bet ir buvo bandoma tarti sulietuvintai ne ..."ievičius" o "..EEEvičius" su atviru "æ:' (kaip mEdis ar mEnas").

Vilniaus paveikslų galerijoje – Stanislavo Bohušo-Siestšencievičiaus paroda

Spalio 28 d., 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaroma dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybos paroda (veiks iki gruodžio 15 d.), kurioje bus eksponuojami svarbiausi Lenkijoje ir Lietuvoje saugomi kūriniai, pristatantys įvairias dailininko kūrybos sritis – buitinio žanro paveikslus ir piešinius, art nouveau bruožų turinčias simbolistines kompozicijas, iliustracijas vilnietiškojo kabareto „Ach“ leidiniams, XX a. pradžios Vilniaus gatvių ir aristokratų salonų gyvenimo vaizdus.

https://www.bernardinai.lt/vilniaus-...iciaus-paroda/

Stanisław Bohusz - Siestrzeńcewicz gimė 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare (20 km nuo Vilniaus, dab. Riešės sen.), Lietuvos bajorų Stanislavo Bogumilo Bohušo-Siestšencievičiaus [Stanisław Bogumił Bohusz - Siestrzeńcewicz] ir Konstancijos Volanaitės [Konstancja Wolan] šeimoje.
Mokytis dailės jis pradėjo Vilniuje, Mykolo Medardo Rudnickio dirbtuvėje Tilto gatvėje ir Ivano Trutnevo vadovaujamoje Vilniaus piešimo mokykloje. 1888–1894 m. dailės studijas tęsė Imperatoriškojoje dailės akademijoje Peterburge. 1894–1895 m. dailininkas tobulinosi «Akadémie Julian» Paryžiuje, vėliau persikėlė į Miuncheną, keletą metų praleido žymaus lenkų tapytojo Józefo Brandto studijoje, priklausė tenykštei lenkų dailininkų kolonijai, tapo Miuncheno „Kunstverein“ draugijos nariu.

Apie 1900 m. S. Bohušas-Sestšencevičius sugrįžo į tėvynę. Daug laiko jis praleisdavo keliaudamas po įvairius Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos dvarus, dažnai lankydavosi Vilniuje. 1907 m. dailininkas apsigyveno Vilniuje, aktyviai įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą. 1920 m. jis persikėlė į Poznanę, čia tapo dailininkų draugijos „Świt“ nariu.
Dailininkas mirė 1927 m. gegužės 24 d. Varšuvoje, buvo palaidotas Vilniuje, evangelikų kapinėse ant Tauro kalno. Kapines panaikinus, S. Bohušo-Sestšencevičiaus antkapis buvo perkeltas į Vilniaus Rasų kapines. (...)

Šią iš Lenkijos ir Lietuvos kolekcijų suformuotą parodą surengė Suvalkų apskrities muziejus. Be Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kūrinius jai skolino Varšuvos ir Poznanės nacionaliniai muziejai, Lodzės dailės muziejus, Mazovijos muziejus Plocke, Lešno apskrities muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, dr. Jaunius Gumbis bei privatūs Lenkijos kolekcininkai.
Parodos kuratorė Eliza Ptaszyńska (Suvalkų apskrities muziejus). Parodos koordinatorius Vilniuje Evaldas Stankevičius (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus). Organizatoriai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Suvalkų apskrities muziejus

https://www.lndm.lt/stanislovas-bohu...ius-1869-1927/

https://kurierwilenski.lt/2021/10/27...strzencewicza/

[digital]

Paroda įdomi, 2 valandos prabėgo nepastebimai.

[Romas]

Ką tik grįžom iš parodos

Kaip patiko paroda?

[digital]

O kas nepatogaus su senamiesčio pasiekimu? Ką tik grįžom iš parodos, išlipom MO muziejaus stotelėje ir atėjome. Kas čia nepatogaus?

[Romas]

Paroda Vilniaus miesto muziejuje
Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
2021.07.21–2022.01.09

Viskas padaryta, kad senamiestį būtų kuo nepatogiau pasiekti. Muziejaus pastatas dar mažiau mažai pastebimas, nes Vokiečių gatvės viduryje iškastos komunikacijos. Pirmą kartą apsilankiau šiame muziejuje - vien dėl šios parodos.


Bendras įėjimas į kavinę ir į muziejų. Bilietą reikia nusipirkti kavinėje









Labai įdomus 1980 m. projektų maketas "Vilnius 2000" iš Energetikos ir technikos muziejaus


Matosi tiltas Žvėryne, Kęstučio gatvės tąsoje ir tunelis nuo Geležinio Vilko į Vytenio gatvę


Šnipiškių vystymo vizijos


Sukami trys filmai


A. Nasvytis pristato naujojo centro vizijas




Tarpukariu vykusio Adomo Mickevičiaus paminklo konkursų projektai

Nemažai sovietinio laikotarpio centro planų ir vizualizacijų


Buvo ir nematytų projektų - Turniškių užtvanka, 1931 m. futuristinė vizija, 1938 m. ir 1943 m. išplanavimo projektai
Ogólny plan zabudowania miasta Wilna w granicach administracyjnych / Vilniaus genplanas 1938 m.


Gal buvo mažoka sovietinių laikų generalinių planų.
Tačiau ankstyvojo sovietmečio generalinių planus galima surasti virtualiuose archyvuose.
O dėl vėlesnio laikotarpio - nepatogu visiems rodyti, kad kokia nors Šiaurinė gatvė nepastatoma jau 50 metų

Gaila, kad kai kurie projektai liko neįgyvendinti


Tačiau kai kurių projektų visai negaila


Malonu, kad darbuotojai paslaugūs ir išmanantys.
Tikrai puiki paroda su labai gerai atrinktais eksponatais, lakoniškais ir tiksliais paaiškinimais.
Dešimtmečio įvykis.

[Romas]

Vilniaus miesto muziejus
Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
2021.07.21 - 2022.01.09

Kaip šiandien atrodytų Vilnius, jei visos praėjusio amžiaus vizijos miestui būtų virtusios realybe? Kodėl kai kurios iš jų nebuvo įgyvendintos? Kodėl tos pačios vietos nepaliauja masinti kūrėjų beveik šimtą metų? Atsakymus į šiuos klausimus rasite liepos 21 dieną duris atversiančioje Vilniaus muziejaus parodoje „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“

Pasirodo, į XX a. Vilniaus miesto plėtros planus buvo įtraukti net 3 vandens telkiniai, tačiau nė vienas nebuvo išpildytas. „Būtume galėję turėti Vilniaus marias“, – pažymėjo M.Drėmaitė.
„Dar 1938 m. Turniškėse turėjo išdygti hidroelektrinė, turėjusi Vilniui teikti pigią elektros energiją, todėl šalia Neries iki pat Nemenčinės turėjusios būti marios. Tačiau keičiantis valdžioms, sumanymas buvo numarintas.“
„Kitas projektas, susijęs su Vladislovo Mikučianio projektu, kuriuo numatyta patvenkti Vilnelę prie Pūčkorių. Tačiau jo užmojai pernelyg smarkiai keitė gamtą bei reikalavo didelių lėšų ir laiko. Todėl šis projektas nebuvo įgyvendintas“, – pasakojo M.Drėmaitė.
Trečiąjį projektą istorikė pavadino „veikiau diplominiu“, tačiau jis taip pat buvo susijęs su Nerimi: „1979 m. Vilniaus universiteto geografijos katedros absolventas Gintautas Grodis buvo sumanęs rekreacinį Neries telkinį prie Nemenčinės. Pagal planą turėjo susiformuoti Vilniaus marios, kurios būtų tokio dydžio, kad vienu metu galėtų atostogauti 50 tūkst. vilniečių.“ (...)

Pasak kuratorių, parodos turinys susideda iš 10 temų, suskirstytų į 3 rūšis: pagal laikotarpį, topografiją (miesto vizijos ir generaliniai planai, karštieji taškai), tipologiją (Vilniaus marios, šventovės, aistras keliantys paminklai).
Vilniaus muziejaus salėse bus eksponuojami brėžiniai, maketai, kai kurių pastatų 3D modeliai Vilniaus žemėlapyje, foto ir video manipuliacijos. (...)

Parodoje bus galima daugiau sužinoti ir apie jau pastatytus reikšmingus objektus, pavyzdžiui, Sporto rūmų kompleksą ar Seimo rūmus. „Tai yra konkursiniai objektai, tad mes norėjome pasižiūrėti, kaip būtų atrodžiusios šios erdvės, jei šie projektai nebūtų pelnę pirmosios vietos“, – sakė M.Drėmaitė.

https://www.15min.lt/kultura/naujien...s-1104-1538224
https://www.15min.lt/kultura/naujien...ai-929-1535254

[Zorro]

Buvusios caro kareivinės virto moderniausiu Lietuvos nacionalinio muziejaus filialu – buvusią paskirtį primena arkos ir fasadas

Buvusios caro laikų kareivinės, sovietmečiu – mokykla-internatas, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę atiteko Lietuvos nacionaliniam muziejui (LNM). Duris atverti pastatas gali tik dabar, po 10 metų rekonstrukcijos.
Kaip sako LNM direktorė Rūta Kačkutė, muziejus džiaugiasi pristatydamas moderniausią filialą, jame galės eksponuoti ir parodas iš užsienio, kurioms iki šiol neturėjo tinkamų erdvių.
LNM direktorė Rūta Kačkutė pasakoja: tai 1878 metais pastatytas kareivinių pastatas (dab. T.Kosciuškos g. 3) . Tiesa, apie pirmykštę paskirtį jau primena tik akcentai, pastato išorė, nes viduje čia viskas itin modernu. Tokio filialo LNM dar neturėjo.

https://www.15min.lt/m/id/aktualu/li...das-56-1461592

[Romas]

Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės
Valdovų rūmai 2020 m. spalio 14 d.–2021 m. birželio 20 d.

https://www.valdovurumai.lt/lankytoj...sovo-akvareles

Virtuali ekskursija po parodą su autoriumi
Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės
2021 m. vasario 13–16 d.
https://www.valdovurumai.lt/lankytoj...a-su-autoriumi
https://www.delfi.lt/kultura/naujien....d?id=86440035

[Eikantas X]

Kviečiame į tęstinio parodų ciklo projekto „Idealizmas 3x3x3“, architektės ir menininkės Aistės Amrazevičiūtės parodos „Lignarium“ atidarymą, kuris įvyks 2020m. gegužės 29 d. 18 val. Architektūros galerijoje „Nulinis laipsnis“ Šv. Stepono 14, Vilnius.

Apie Projektą:

Geografinė padėtis ir miškų gausa sąlygojo medienos, kaip pagrindinės Lietuvos statybinės medžiagos, paplitimą. Lietuva turtinga puošniais medžio dirbiniais, medinės architektūros išskirtinumu bei ornamentikos įvairove. Vizuali kalba iliustruoja vietos kultūrinį paveldą, kurį vienija bendras intuityvus bruožas- išreikšti artimą ryšį su gamta. Dėl industrializacijos ir standartizuotų statybinių gaminių, įgimtos medienos savybės bei būdingas heterogeniškumas vis dar lieka nepakankamai vertinami ir neištirti.

Daugiau informacijos nuorodoje:

http://www.0-x.eu/uncategorized/arch...oda-lignarium/

[Eikantas X]

„Idealizmas“: Utopija Lietuvos architektūroje I.
Architektės Godos Verikaitės paroda „Bolotopija“





http://www.0-x.eu/galerija/idealizma...da-bolotopija/

[Romas]

Energetikos muziejus
2019 m. gruodžio 7-21

https://www.etm.lt/

[Eikantas X]

NDG lapkričio 5:

Lapkričio 5 d., antradienis, 19 val.

MARIJA DRĖMAITĖ

Architekto Le Corbusier palikimas

Ar namas vis dar yra „mašina gyventi“?

Architektūros istorikė Marija Drėmaitė tyrinėja 20 amžiaus architektūrą ir miestų modernizaciją, dėsto Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, nuolat dalyvauja mokslinėse konferencijose visame pasaulyje, rašo populiarias knygas savo tyrimų temomis ir yra labai laukiama paskaitų skaitytoja, nes geba patraukliai išdėstyti profesionalų turinį ne tik specialistams, architektūra besidomintiems smalsuoliams, bet ir plačiajai auditorijai.

Paskaitoje Marija Drėmaitė pristatys bene garsiausio 20 amžiaus architekto Le Corbusier (1987–1965) idėjas apie modernų būstą ir šių idėjų įtaką mūsų šiandienos gyvenimui. Le Corbusier knyga „Architektūros link“ (Vers une architecture), parašyta beveik prieš šimtą metų (1923), laikoma bene svarbiausiu 20 amžiaus architektūros manifestu. Tai epinė knyga – jos autorius taip įtikinamai pagrindė moderniosios architektūros poreikį, kad daugeliui tai atrodė vienintelis teisingas kelias. Garsusis Le Corbusier pareiškimas, kad „namas – tai mašina gyventi“ ir kitos architektūrinės idėjos gali atrodyti beprotiškos, juokingos arba negailestingai autoritarinės, tačiau jomis žavėjosi ir sekė didžiuma 20 amžiaus architektų ir planuotojų. O kiek jos aktualios šiandien?

https://www.lapastalks.com/marija-drmait

[Eikantas X]

ARCHITEKTO HERBARAS: Įsivaizduojamas Kauno raštų žemėlapis

Kauno menininkų namų ir Kauno architektūros festivalio KAFe parodoje „Architekto herbaras“ pristatomas įsivaizduojamas Kauno raštų žemėlapis, tyrinėjantis miesto gamtinių paviršių įvairovę. Čia vienodas dėmesys teikiamas ir gamtinei, ir žmogaus sukurtai aplinkai, tokiu būdu identifikuojant skirtingas Kauno erdves ne pagal architektūrinę struktūrą, o gamtinę. Išraiškingi gamtiniai raštai ir medžiagiškumo pavydžiai, užfiksuoti šiuolaikinių technologijų pagalba, persipina su žmogaus kuriamo pasaulio artefaktais. Šiame procese griežtos miesto ribos nyksta, užleisdamos vietą užpelkėjusioms pievoms, tampančiomis paslankiais riboženkliais, architektūra išleidžia šaknis ir suveši žaliuojančiais ūgliais, o mikroskopiniai medžiagiškumo raštai kuria alternatyvą urbanistiniams tinklams.

Paroda „Architekto herbaras“ Kauno menininkų namuose veiks iki spalio 18 dienos darbo dienomis 10-19 val.

http://pilotas.lt/2019/10/04/archite...stu-zemelapis/

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...turtui-isigyti
nuo 05:20

[Eikantas X]

Kauno galerijoje POST - architektūros įkvėpta paroda
Town at Edge of Garden at Edge of Town/ Miestelis sodo pakrašty, pakrašty miestelio
( veiks iki spalio 13os)

https://lt-lt.facebook.com/events/495000577957531/

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...a-apie-lietuva
nuo 04:15

[Romas]

Šiandien sukanka 80 metų vienam žymiausių Lietuvos fotomenininkų Antanui Sutkui.

https://www.google.lt/search?biw=160...19.hTFXY0hrjpI


LRT.lt 2019.06.27
80 jubiliejų pasitikęs Antanas Sutkus nedžiūgauja

– Antanai, su kokiomis nuotaikomis šiandien pasitinkate savo 80-ąjį jubiliejų? Kuo gyvenate?

– Tiesą sakant, išgyvenu karo padėtį. Prieš kelias savaites mane aplankė naujiena, kad Turto bankas nori parduoti patalpas, kur įsikūrusi Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Tai jau paskelbta, sąjungai siūloma išsikraustyti. Pats kūriau Fotomenininkų sąjungą, dirbau joje 32 metus, todėl man šis kuriozas – prasmingos veiklos ir kultūros židinio griovimas, baisi destrukcija.
(...)


– Žvelgiant į tokį skaičių įspūdingų kadrų atrodo, kad fotografija buvo jūsų gyvenimo kelias ir pašaukimas, kurį įgyvendinote. Ar tai tiesa?
– Tas mano pašaukimas nebuvo lygūs geležinkelio bėgiai. Kartais bėgiai išsiskirdavo, o tada tiesiai važiuoti sunku. 1967 m. pradėjau Fotomenininkų sąjungos įkūrimą, 1969 m. ją įsiteigėme. Tuomet prasidėjo ir labai daug organizacinio darbo. Dabar, žiūrėdamas į archyvą, matau, kad vaisingiausias man buvo pirmasis fotografavimo dešimtmetis, ten atrandu daugiausia.

– Kaip manote, kas lemia fotografijų, tampančių legendinėmis, sėkmę?
– Pastebėjau, kad jei nuotraukos neišnešioji, neįprasmini, neįvardiji kaip svarbaus savo darbo, jos nepastebės ir kiti. O jei įvardiji, jei pasakai sau, kad vienas ar kitas kadras – dešimtmečio atradimas, tai jis būna mėgstamas ir kitų.

https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...nu-karo-padeti

Paroda nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje 2019.06.27-07.28
Antano Sutkaus parodos „Vilniaus (re)kolekcija“ atidarymas 2019 m. birželio 27 d. 17.00 val.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į jubiliejinę fotografo, Nacionalinės premijos laureato Antano Sutkaus parodą „Vilniaus (re)kolekcija“.
(...)
Šiomis dienomis A. Sutkus jau nefiksuoja naujų kadrų, jis atsidėjo savo milžiniško archyvo tvarkymui, katalogavimui. Didesnėje pusėje nematytų negatyvų ir fotografijų yra Vilnius ir jo gyventojai.

„Vilniaus (re)kolekciją“ sudaro pirmą kartą visuomenei pristatomi atspaudai ir dalis darbų, nepakliuvusių į retrospektyvinę A. Sutkaus parodą „Kosmos“, organizuotą Nacionalinėje dailės galerijoje praėjusių metų žiemą ir sulaukusią milžiniško žiūrovų susidomėjimo (ją pamatė per 32 tūkst. lankytojų). Šiuo metu „Kosmos“ keliauja po Europą, džiugindama gerbėjus Vokietijoje ir Prancūzijoje.
„Vilniaus (re)kolekcija“ supažindins su keistai savu ir lyg nepažįstamu Vilniumi, kuris tampa atskiru personažu. „Miestas yra žmonės, veikiami architektūros, – teigia A. Sutkus. – Kokia architektūra, toks ir žmogus. Kitame mieste, kitoje architektūrinėje aplinkoje būtų kitoks ir žmogus. Aplinka veikia kaip muzika, garsinė aplinka. Architektūra – sustingusi muzika...“

https://www.lnb.lt/renginiu-kalendor...ija-atidarymas

[Eikantas X]

Šiandien iki 20.00 Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus 15) tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda Heritas '19.

Penktadienį ir šeštadienį #RamintojaKviečia į tarptautinę kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų parodą Heritas'19 - Kultūros paveldas kitaip! - Cultural Heritage Fair.

Čia veiks speciali erdvė šeimoms, ~ 20 seminarų bei diskusijų,
~ 30 praktinių kūrybinių dirbtuvių, kviečiančių išbandyti restauratoriaus, auksuotojo, dailidės ir kitus amatus; dalyvauti atkuriant sieninės tapybos elementus: stebėti restauravimo procesus.
Didelė dalis kultūros paveldo, tai kasdieninėje aplinkoje esantys daiktai – mediniai namų elementai, baldai, senos nuotraukos ir knygos, dažnai varstomos senos durys ar vis dar naudojama keramika. Visi jie – vertingi praeities elementai, kurių išsaugojimas gali būti paprastas žinant keletą naudingų patarimų.
Į kūrybines dirbtuves, seminarus, ekskursijas, kitus užsiėmimus registruotis galima www.heritas.lt.

https://www.facebook.com/pg/ramintoja.lt/posts/

[Eikantas X]

Besigrumiantys miestai: Japonijos urbanistiniai projektai nuo 1960-ųjų

2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 31 d. Japonijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos architektų sąjunga ir Japonijos fondas kviečia apsilankyti Japonijos fondo kilnojamojoje parodoje ,,Besigrumiantys miestai: Japonijos urbanistiniai projektai nuo 1960-ųjų‘‘. Nuo 2010 – ųjų metų po įvairius Pasaulio miestus keliaujanti paroda iš Naujosios Zelandijos atkeliauja į Vilnių, kuri vyks Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1 Vilniuje).

Japonijos architektūra pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio tarptautinio susidomėjimo. Nemažai japonų architektų dirba įvairiose Pasaulio šalyse, o dvejomis kalbomis Japonijoje leidžiami žurnalai apie architektūrą yra sėkmingai platinami užsienyje. Nagrinėjant plačią architektūros ir miestų temą, paroda leis iš naujo pažvelgti į 1960-ųjų Japonijos architektų įvairius miesto projektų siūlymus.

1960 – aisiais Japonijos sostinė Tokijus tapo mega miestu, jo ir aplinkinių rajonų gyventojų skaičius sparčiai didėjo. To meto laikraščiai mirgėjo nuo straipsnių apie modernizacijos keliamas problemas: transporto kamščius, oro užterštumą, gyvenamosios vietos trūkumą ir pan. Siekiant ieškoti susidariusių problemų sprendimų, ekonominio augimo laikotarpiu Japonija mobilizavo industrinę veiklą, o to meto architektai ėmėsi skelbti ambicingus urbanistinius architektūrinius siūlymus.

Architekto Naohiko Hino kuruojama paroda atskleidžia to meto ambicingas idėjas. Čia yra eksponuojamos garsių japonų architektų Kisho Kurokawa, Masato Ohtaka, Fumihiko Maki, Noboru Kawazoe, Arata Isozaki Japonijos miestų urbanistinės vizijos bei atspindžiai šiandieninio Tokijo miesto audinyje. Eksperimentinės miesto idėjos parodoje perteikiamos įvairiomis medijų kombinacijomis ― nuo architektūrinių miestų ir pastatų modelių iki nuotraukų ir skaidrių, kartu su video įrašais.

Parodos lankytojai galės pajusti praeities ir dabarties sąsajas bei suprasti kaip naujos miesto vizijos paieškos, Japonijoje įgavusios pagreitį prieš pusę amžiaus, atsiskleidė bėgant laikui bei kaip šios ankstesnės pastangos siejasi su dabartine architektūra bei miesto aplinka. Ši keliaujanti paroda suteiks galimybę suvokti mūsų vis didėjančių miestų keliamus iššūkius ir ateities kryptis, reikšmingas kiekvienai šaliai.

Maloniai kviečiame apsilankyti parodoje ir iš arčiau susipažinti su 1960 – aisiais Japonijos architektų siūlytomis miestų vizijomis, palyginti jas su šios dienos realijomis.

[R.D.]

Nematoma architektūra: Naujausi Vilniaus tarpukario architektūros tyrimai
http://pilotas.lt/2019/03/29/archite...turos-tyrimai/

Lenkijos architektūros tyrinėtojai 1919–1939 metų Vilniaus atvejį neretai laiko menkaverte periferijos apraiška, mano, kad tuo metu statybinė veikla buvo apskritai apmirusi, o Lietuvoje šio laikotarpio Vilniaus architektūra dažnai vis dar vertinama kaip svetimos valstybės palikimas.

Balandžio 2 dieną (antradienį) 18 val. Vilniaus dailės akademijos „Titanike“ (Maironio 3), Felikso Daukanto auditorijoje (Nr. 112) Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė dr. Rasa Butvilaitė paskaitoje „Nematoma tarpukario Vilniaus architektūra“ pristatys Vilniaus tarpukario architektūros atvejį.

[R.D.]

Radvilų rūmų muziejuje atidaroma paroda „Vilniaus priemiesčių topografija. XVIII a. pab. – XIX a. pr. Vilniaus gimnazijos mokinių braižyti žemėlapiai“
https://madeinvilnius.lt/pramogos/pa...ti-zemelapiai/

Lietuvos dailės muziejus kartu su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos valstybės istorijos archyvu kovo 20 d., trečiadienį, 17 val. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24,) pristato parodą, kurioje eksponuojami XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios dar neurbanizuotų Vilniaus priemiesčių (Pohuliankos, Žvėryno, Paplaujos ir Užupio, Šnipiškių, Lukiškių, Vingio, dabartinės Tilto gatvės, Subačiaus gatvės ir Aušros vartų apylinkėmis) žemėlapiai, braižyti Vilniaus gimnazijos mokinių. 31 žemėlapis, saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve, dar laukia kartografų, istorikų ir kitų tyrėjų įdėmaus žvilgsnio ir plunksnos. Parodą papildys 14 amžininkų sukurtų minėtus priemiesčius vaizduojančių meno kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.