Mstislavo Dobužinskio kūrybos paroda „Senoji Lietuva“. Paroda skirta Romos sutarties 50-mečiui jubiliejui.
2007 m. kovo 29 d. – 2007 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius).
Paroda „Senoji Lietuva“ aprėpia 1933-34 m. dailininko kelionėse po Žemaitiją sukurtus piešinius. Piliakalniai, dvarai, Kryžių kalnas, bažnyčios, vienuolynai, sinagogos, koplyčios, varpinės, kryžiai perteikia krašto, jo architektūros žavesį. Piešiniuose ne tik miestelių vaizdai, bet ir individualus charakteris, nuotaika. Architektūriniai peizažai dokumentalūs ir meniški, kartu perteikia tautines, taip pat laiko žymes, jau dabar jau išnykusius objektus. M. Dobužinskis mėgo uždaras gatvelių ir skersgatvių perspektyvas. Dažnai tą patį motyvą kartodavo keliuose piešiniuose, juose - ne paradiniai fasadai, bet netikėto žvilgsnio pagautos detalės, maži kiemeliai ir didelių bažnyčių bokštai.
Šioje parodoje eksponuoti ne tik pirmą kartą rodomi „Senosios Lietuvos“ ciklo piešiniai, bet ir dailininko jaunystės kūriniai iš ciklo „Vilniaus vaizdai“, kuriuos parodai paskolino Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1), atidaryta paroda “Vilnius-Jano Bułhako fotografijose”, skirta Magdeburgo teisės suteikimo Vilniaus miestui 620-osioms metinėms paminėti. Paroda veiks 2007 02 21 – 04 11
Janas Bułhakas (1876–1950), žymiausias XX a. Vilniaus fotografas miestą pradėjo fotografuoti paskatintas dailininko Ferdinando Ruščyco. Pasak fotografo, „tik jo dėka atsivėrė akys ir išsilaisvino manyje iki tol snaudusios jėgos, leidusios arhitektūrą pamilti veik taip karštai kaip ir peizažą, o Vilniuje palikti širdį visiems laikams“
Šioje parodoje eksponuojamos Vilniaus panoramų, gatvių, skersgatvių, bažnyčių ir jų interjerų fotografijos, siekiant parodyti miesto struktūrą, pagrindinius architektūros paminklus, jų detales. Parodoje pateikta 80 darbų – tai dalis vizualios dokumentinės Vilniaus architektūros studijos, kurią sukūrė fotografas Janas Bułhakas.
Keletas nuotraukų - gražesnių arba kuriose vaizdas labiau pasikeitė per kelis dešimtmečius.
Fotografuoti trukdo įvairūs atspindžiai. Bet geriau patiems ateiti į parodą.
Šv. Dvasios bažnyčia
Dabar šią panoramą pakeitė "Helioso" siluetas
Aušros vartų viduryje - lenkiškas erelis
Vaizdas nuo šv. Jono bažnyčios bokšto
Dabar NMC bokštai iš Katedros aikštės matosi ir nuo žemės lygio
Dar XX a. III-me dešimtmetyje Gedimino pilis atrodė visiškai kitaip
Vaizdo nuo Subačiaus regyklos fonas dabar visiškai pasikeitęs
Stačiatikių šv. Dvasios cerkvės ir Unitų (graikų katalikų) šv. Trejybės bažnyčios atrodė visiškai kitaip
Daugelis panoramų nepasikeitė nuo J. Bułhako laikų
Labai gaila, kad neteko pamatyti tų nuotraukų, kurias J. Bułhakas Vilniaus miesto valdžios užsakymu padarė iškart po karo, 1944 ar 1945 -aisiais.
Galima gaut Merko nuotrauką didesniu formatu kad eitų įskaityt kas parašyta? Reikia papildyti Vilniaus projektų sąrašą. Šaindie arba ryt pats ten nulėksiu apsižvalgyt tik kad neturiu su kuo nupyškint, o ir visko atsimint manau nepavyks.
Nieko konkretaus ten neparašyta, tik šiaip trumpas įžangos tipo sakinys su anglišku vertimu. Kol kas tai yra tik koncepcinis projektas.
Galima gaut Merko nuotrauką didesniu formatu kad eitų įskaityt kas parašyta? Reikia papildyti Vilniaus projektų sąrašą. Šaindie arba ryt pats ten nulėksiu apsižvalgyt tik kad neturiu su kuo nupyškint, o ir visko atsimint manau nepavyks.
Šiandien apsilankiau Vilniaus savivaldybėje, kur laukimo salėje atidaryta paroda „Lietuvos architektūra 2005-2006 m.“.
Kalba A. Zuokas ir L. Naujokaitis
Visi svečiai pakviečiami užsikelti į 20 a. užkąsti ir pakelti po vyno taurę. Tiesa, ten šiek tiek netikėtai įvyko filmo „Vilniaus vizija 2015“ premjera. Ilgai netrukus šį filmą bus galima parsisiųsti iš savivaldybės tinklalapio.
Parodoje eksponuojama kelios dešimtys įgyvendintų ir būsimų projektų. Kelis įdomesnius įdedu čia.
Maskvos kultūros ir informacinis centras I (viršuje) ir II vietų laimėtojai
„Merko“ daugiafunkcinis projektas šalia Spaudos rūmų (projektavo 4+).
Viršuje projektiniai pasiūlymai teritorijai tarp Žirmūnų ir Lakūnų gatvių (Vilniaus architektūros studija; užsakovas Megrame). Apačioje Paleko studijos projektas Šiaurės miestelyje („Ogmios centro“ užsakymu).
Iš arčiau
Administracinis pastatas Viršuliškių gatvėje (Trys A.M.; užsakovas „Alsva“; rašo, kad šiuo metu projektas realizuojamas). Apačioje tos pačios studijos administracinio pastato projektas Ozo g. 14.
Apačioje „Vilniaus archtekturos studijos“ Ozo g. 14 projektas.
Vienas ryškiausių Klaipėdos krašto dienos minėjimo renginių vakar buvo parodos bei katalogo "Prancūzai Klaipėdoje 1920 - 1923 m." pristatymas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
Prancūzas fizikas bei filatelistas dr. Bernardas Žiuseranas (Bernard Jusserand) drauge su Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus darbuotojais iš privačių prancūzų - administracijos Klaipėdos krašte pareigūnų palikuonių - archyvų surinko ir perengė unikalią niekur nerodytų fotografijų bei dokumentų ekspoziciją, atskleidžiančią prancūzmetį Klaipėdoje 1920-1923 metais.
"Ši paroda suteikia labai daug naujos informacijos apie Klaipėdos istoriją. Pavyzdžiui, čia esančios fotografijos papildo mūsų istorinius duomenis apie tuo metu į Klaipėdą atvykusius laivus. Yra tokių unikalių fotografijų, kuriose užfiksuota, kaip buvo ardoma Klaipėdos pilis, naujų senamiesčio vaizdų, kurių nėra mums žinomuose atvirukuose. Yra netgi fotografijų, parodančių, kokie buvo tuometinės Klaipėdos interjerai", - komentavo istorikas ir leidėjas Kęstutis Demereckas.
Parodos iniciatorius B. Žiuseranas apie Klaipėdos kraštą sužinojo aptikęs tuometinius jo pašto ženklus. Tai filatelistą paskatino pasidomėti istorija, atvykti į Klaipėdą, surasti 1920-1923 metų prancūzų prefekto Klaipėdoje pono Petisnė, generolo Odri palikuonis, surinkti daugiau kaip 200 fotografijų kolekciją.
"Pagalvojau, kad šios fotografijos gali būti įdomios ir visuomenei. Taip kilo parodos idėja", - kukliai pasakojo prancūzas.
Viena iš projekto dalyvių Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotoja Zita Genienė pono B. Žiuserano pasirodymą Klaipėdoje pavadino stebuklu. "Klaipėdos istorija šiemet skaičiuoja 755-uosius metus. Mes iki šiol neturėjome tokios plačios informacijos apie trumpą prancūzmečio periodą. Šioje ekspozicijoje - Klaipėda, kokios mes nebuvome anksčiau matę", - sakė istorikė. www.ve.lt
Iki vasario 2 d. Kauno menininkų namuose galima nemokamai pasižiūrėti Vytauto Pletkaus fotografijų paroda „Į naktį...“
Šio fotografo kūrybiniam braižui neprikiši pastangų įtikti publikos skoniui, tačiau ir neapkaltinsi pernelyg didele distancija tarp kuriančiojo ir kūrybą vertinančiojo.
Kas gali būti menininkui svarbiau, nei atrasti savąjį veidą? Neginčytinai originali ir iškart žvilgsnį patraukianti savo išskirtine, netradicine vaizdo kalba V.Pletkaus fotografija teisėtai ėmė drumsti Kauno fotomenininkų kūrybos vandenis.
Vienišybe ir ilgesiu, rytietišku minimalizmu paženklinti V. Pletkaus tiltai, kaip ir ypatingieji Kauno fortai jau seniai atkreipė fotografijos gerbėjų ir kolegų dėmesį. O kas toliau? Kas gi ten, už dienos, naktyje, po truputį įsišviečiant rytmečiui?
Sausio 5d. 18val. LAS Kauno skyriaus Architektų namuose (Vilniaus g. 22) atidaroma austrų architektūros paroda "Zalcburgo federacinės žemės architektūra". Tai 2004 ir 2006 metais premijuoti pastatai ir objektai, pristatantys naujausią Zalcburgo architektūros vaizdą.
Parodos atidaryme dalyvaus Austrijos ambasadorė Andrea Wicke, Lietuvos ir Zalcburgo draugijos pirmininkas architektas Erichas Wagneris.
Eksponuojamų pastatų autoriai yra ne tik iš Zalcburgo regiono, bet iš visos Austrijos, Vokietijos, Italijos ir Portugalijos. Parodoje pristatomi skirtingų sektorių - švietimo, kultūros, vietinės administracijos ir verslo bei gyvenamosios paskirties pastatai. Tai sudaro galimybę aprėpti didelę ir spalvingą Zalcburgo federacinės žemės architektūros įvairovę.
Jau 30 metų Zalcburgo federacinės žemės vyriausybė skelbia šį Architektūros konkursą. 2006-aisiais Zalcburgo Architektūros premija buvo paskirta jau 10-ąjį kartą.
Zalcburgas šiuo konkursu suteikė plačiąjai visuomenei galimybę, susipažinti su pavyzdiniais šiuolaikinės architektūros darbais, ir tuo būdu pirmasis Austrijoje pradėjo skatinti bendrąją statybų kultūrą.
Konkurso laimėtojams skiriama skatinamoji stipendija ( 7.500 eurų)
Pradžioje konkursas buvo rengiamas kas penkerius, vėliau - kas dvejus metus. Penkis vertinimo komisijos narius skiria penkios institucijos: Federacinės žemės kultūros skyrius, Architektūros specialistų taryba, Statybos direkcija, Architektų sąjunga ir organizacija “Initiative Architektur Salzburg”.
Į Lietuvą atvežtą parodą parengė Zalcburgo federacinės žemės kultūros skyrius ir organizacija “Initiative Architektur Salzburg”.
Kaip per atidaryma sake vienas is parodos kuratoriu, austru architektas, kurio pavarde nepamenu, austru architektura yra smarkiai apriboda ju paveldo ir statybos prieziuros inspekciju ir yra maziau spalvinga nei musise, nepadaro nei daug klaidu nei daug atradimu. Bet daug idomesne nei musiske
Sausio 5d. 18val. LAS Kauno skyriaus Architektų namuose (Vilniaus g. 22) atidaroma austrų architektūros paroda "Zalcburgo federacinės žemės architektūra". Tai 2004 ir 2006 metais premijuoti pastatai ir objektai, pristatantys naujausią Zalcburgo architektūros vaizdą.
Parodos atidaryme dalyvaus Austrijos ambasadorė Andrea Wicke, Lietuvos ir Zalcburgo draugijos pirmininkas architektas Erichas Wagneris.
Eksponuojamų pastatų autoriai yra ne tik iš Zalcburgo regiono, bet iš visos Austrijos, Vokietijos, Italijos ir Portugalijos. Parodoje pristatomi skirtingų sektorių - švietimo, kultūros, vietinės administracijos ir verslo bei gyvenamosios paskirties pastatai. Tai sudaro galimybę aprėpti didelę ir spalvingą Zalcburgo federacinės žemės architektūros įvairovę.
Jau 30 metų Zalcburgo federacinės žemės vyriausybė skelbia šį Architektūros konkursą. 2006-aisiais Zalcburgo Architektūros premija buvo paskirta jau 10-ąjį kartą.
Zalcburgas šiuo konkursu suteikė plačiąjai visuomenei galimybę, susipažinti su pavyzdiniais šiuolaikinės architektūros darbais, ir tuo būdu pirmasis Austrijoje pradėjo skatinti bendrąją statybų kultūrą.
Konkurso laimėtojams skiriama skatinamoji stipendija ( 7.500 eurų)
Pradžioje konkursas buvo rengiamas kas penkerius, vėliau - kas dvejus metus. Penkis vertinimo komisijos narius skiria penkios institucijos: Federacinės žemės kultūros skyrius, Architektūros specialistų taryba, Statybos direkcija, Architektų sąjunga ir organizacija “Initiative Architektur Salzburg”.
Į Lietuvą atvežtą parodą parengė Zalcburgo federacinės žemės kultūros skyrius ir organizacija “Initiative Architektur Salzburg”.
Mano nuomone Kaune siuo metu vyksta dvi super parodos:
1. Zaliakalnio funikulieriaus abiejuose vagonuose jau pora menesiu vyksta paroda skirta sio funikulieriaus 75m jubiliejui
2. Zmuidzinaviciaus velniu muziejuje - tapytojo Kajetono Skleriaus ankstyvosios tapybos paroda (~1911-1927m)
Komentuoti: