Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Parodos ir pristatymai

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Energetikos muziejus
    2019 m. gruodžio 7-21

    https://www.etm.lt/

    Comment


      „Idealizmas“: Utopija Lietuvos architektūroje I.
      Architektės Godos Verikaitės paroda „Bolotopija“


      Click image for larger version

Name:	unnamed.jpg
Views:	484
Size:	146,6 kB
ID:	1772987



      http://www.0-x.eu/galerija/idealizma...da-bolotopija/

      Comment


        Kviečiame į tęstinio parodų ciklo projekto „Idealizmas 3x3x3“, architektės ir menininkės Aistės Amrazevičiūtės parodos „Lignarium“ atidarymą, kuris įvyks 2020m. gegužės 29 d. 18 val. Architektūros galerijoje „Nulinis laipsnis“ Šv. Stepono 14, Vilnius.

        Apie Projektą:

        Geografinė padėtis ir miškų gausa sąlygojo medienos, kaip pagrindinės Lietuvos statybinės medžiagos, paplitimą. Lietuva turtinga puošniais medžio dirbiniais, medinės architektūros išskirtinumu bei ornamentikos įvairove. Vizuali kalba iliustruoja vietos kultūrinį paveldą, kurį vienija bendras intuityvus bruožas- išreikšti artimą ryšį su gamta. Dėl industrializacijos ir standartizuotų statybinių gaminių, įgimtos medienos savybės bei būdingas heterogeniškumas vis dar lieka nepakankamai vertinami ir neištirti.
        Daugiau informacijos nuorodoje:

        http://www.0-x.eu/uncategorized/arch...oda-lignarium/

        Click image for larger version

Name:	ybw4qv3a.jpg
Views:	455
Size:	123,5 kB
ID:	1803424

        Comment


          Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės
          Valdovų rūmai 2020 m. spalio 14 d.–2021 m. birželio 20 d.

          https://www.valdovurumai.lt/lankytoj...sovo-akvareles

          Virtuali ekskursija po parodą su autoriumi
          Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės
          2021 m. vasario 13–16 d.
          https://www.valdovurumai.lt/lankytoj...a-su-autoriumi
          https://www.delfi.lt/kultura/naujien....d?id=86440035

          Comment


            Buvusios caro kareivinės virto moderniausiu Lietuvos nacionalinio muziejaus filialu – buvusią paskirtį primena arkos ir fasadas

            Buvusios caro laikų kareivinės, sovietmečiu – mokykla-internatas, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę atiteko Lietuvos nacionaliniam muziejui (LNM). Duris atverti pastatas gali tik dabar, po 10 metų rekonstrukcijos.
            Kaip sako LNM direktorė Rūta Kačkutė, muziejus džiaugiasi pristatydamas moderniausią filialą, jame galės eksponuoti ir parodas iš užsienio, kurioms iki šiol neturėjo tinkamų erdvių.
            LNM direktorė Rūta Kačkutė pasakoja: tai 1878 metais pastatytas kareivinių pastatas (dab. T.Kosciuškos g. 3) . Tiesa, apie pirmykštę paskirtį jau primena tik akcentai, pastato išorė, nes viduje čia viskas itin modernu. Tokio filialo LNM dar neturėjo.

            https://www.15min.lt/m/id/aktualu/li...das-56-1461592
            Paskutinis taisė Romas; 2021.07.21, 19:55. Priežastis: Citavimas

            Comment


              Vilniaus miesto muziejus
              Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
              2021.07.21 - 2022.01.09
              Kaip šiandien atrodytų Vilnius, jei visos praėjusio amžiaus vizijos miestui būtų virtusios realybe? Kodėl kai kurios iš jų nebuvo įgyvendintos? Kodėl tos pačios vietos nepaliauja masinti kūrėjų beveik šimtą metų? Atsakymus į šiuos klausimus rasite liepos 21 dieną duris atversiančioje Vilniaus muziejaus parodoje „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai

              Pasirodo, į XX a. Vilniaus miesto plėtros planus buvo įtraukti net 3 vandens telkiniai, tačiau nė vienas nebuvo išpildytas. „Būtume galėję turėti Vilniaus marias“, – pažymėjo M.Drėmaitė.
              „Dar 1938 m. Turniškėse turėjo išdygti hidroelektrinė, turėjusi Vilniui teikti pigią elektros energiją, todėl šalia Neries iki pat Nemenčinės turėjusios būti marios. Tačiau keičiantis valdžioms, sumanymas buvo numarintas.“
              „Kitas projektas, susijęs su Vladislovo Mikučianio projektu, kuriuo numatyta patvenkti Vilnelę prie Pūčkorių. Tačiau jo užmojai pernelyg smarkiai keitė gamtą bei reikalavo didelių lėšų ir laiko. Todėl šis projektas nebuvo įgyvendintas“, – pasakojo M.Drėmaitė.
              Trečiąjį projektą istorikė pavadino „veikiau diplominiu“, tačiau jis taip pat buvo susijęs su Nerimi: „1979 m. Vilniaus universiteto geografijos katedros absolventas Gintautas Grodis buvo sumanęs rekreacinį Neries telkinį prie Nemenčinės. Pagal planą turėjo susiformuoti Vilniaus marios, kurios būtų tokio dydžio, kad vienu metu galėtų atostogauti 50 tūkst. vilniečių.“ (...)

              Pasak kuratorių, parodos turinys susideda iš 10 temų, suskirstytų į 3 rūšis: pagal laikotarpį, topografiją (miesto vizijos ir generaliniai planai, karštieji taškai), tipologiją (Vilniaus marios, šventovės, aistras keliantys paminklai).
              Vilniaus muziejaus salėse bus eksponuojami brėžiniai, maketai, kai kurių pastatų 3D modeliai Vilniaus žemėlapyje, foto ir video manipuliacijos. (...)

              Parodoje bus galima daugiau sužinoti ir apie jau pastatytus reikšmingus objektus, pavyzdžiui, Sporto rūmų kompleksą ar Seimo rūmus. „Tai yra konkursiniai objektai, tad mes norėjome pasižiūrėti, kaip būtų atrodžiusios šios erdvės, jei šie projektai nebūtų pelnę pirmosios vietos“, – sakė M.Drėmaitė.

              https://www.15min.lt/kultura/naujien...s-1104-1538224
              https://www.15min.lt/kultura/naujien...ai-929-1535254

              Comment


                Paroda Vilniaus miesto muziejuje
                Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
                2021.07.21–2022.01.09

                Viskas padaryta, kad senamiestį būtų kuo nepatogiau pasiekti. Muziejaus pastatas dar mažiau mažai pastebimas, nes Vokiečių gatvės viduryje iškastos komunikacijos. Pirmą kartą apsilankiau šiame muziejuje - vien dėl šios parodos.


                Bendras įėjimas į kavinę ir į muziejų. Bilietą reikia nusipirkti kavinėje







                ​​​​

                Labai įdomus 1980 m. projektų maketas "Vilnius 2000" iš Energetikos ir technikos muziejaus


                Matosi tiltas Žvėryne, Kęstučio gatvės tąsoje ir tunelis nuo Geležinio Vilko į Vytenio gatvę


                Šnipiškių vystymo vizijos


                Sukami trys filmai


                A. Nasvytis pristato naujojo centro vizijas




                Tarpukariu vykusio Adomo Mickevičiaus paminklo konkursų projektai

                Nemažai sovietinio laikotarpio centro planų ir vizualizacijų


                Buvo ir nematytų projektų - Turniškių užtvanka, 1931 m. futuristinė vizija, 1938 m. ir 1943 m. išplanavimo projektai
                Ogólny plan zabudowania miasta Wilna w granicach administracyjnych / Vilniaus genplanas 1938 m.


                Gal buvo mažoka sovietinių laikų generalinių planų.
                Tačiau ankstyvojo sovietmečio generalinių planus galima surasti virtualiuose archyvuose.
                O dėl vėlesnio laikotarpio - nepatogu visiems rodyti, kad kokia nors Šiaurinė gatvė nepastatoma jau 50 metų

                Gaila, kad kai kurie projektai liko neįgyvendinti


                Tačiau kai kurių projektų visai negaila


                Malonu, kad darbuotojai paslaugūs ir išmanantys.
                Tikrai puiki paroda su labai gerai atrinktais eksponatais, lakoniškais ir tiksliais paaiškinimais.
                Dešimtmečio įvykis.

                Comment


                  O kas nepatogaus su senamiesčio pasiekimu? Ką tik grįžom iš parodos, išlipom MO muziejaus stotelėje ir atėjome. Kas čia nepatogaus?

                  Comment


                    Parašė digital Rodyti pranešimą
                    Ką tik grįžom iš parodos
                    Kaip patiko paroda?

                    Comment


                      Paroda įdomi, 2 valandos prabėgo nepastebimai.

                      Comment


                        Žymusis Vilniaus dailininkas Stanisław Bohusz - Siestrzeńcewicz (1869 - 1927) grįžo į gimtąjį Vilnių
                        Jo paroda veiks Vilniaus dailės galerijoje nuo š.m. spalio 28 d. iki gruodžio 15 d..

                        Buvo parodos pristatymas ir per LRT televiziją. Apgailėtinai atrodė, kaip perrašius jo pavardę į "Stanislovą Bohušą - SEstšencEvičių, bet ir buvo bandoma tarti sulietuvintai ne ..."ievičius" o "..EEEvičius" su atviru "æ:' (kaip mEdis ar mEnas").

                        Vilniaus paveikslų galerijoje – Stanislavo Bohušo-Siestšencievičiaus paroda
                        Spalio 28 d., 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaroma dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybos paroda (veiks iki gruodžio 15 d.), kurioje bus eksponuojami svarbiausi Lenkijoje ir Lietuvoje saugomi kūriniai, pristatantys įvairias dailininko kūrybos sritis – buitinio žanro paveikslus ir piešinius, art nouveau bruožų turinčias simbolistines kompozicijas, iliustracijas vilnietiškojo kabareto „Ach“ leidiniams, XX a. pradžios Vilniaus gatvių ir aristokratų salonų gyvenimo vaizdus.

                        https://www.bernardinai.lt/vilniaus-...iciaus-paroda/
                        Stanisław Bohusz - Siestrzeńcewicz gimė 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare (20 km nuo Vilniaus, dab. Riešės sen.), Lietuvos bajorų Stanislavo Bogumilo Bohušo-Siestšencievičiaus [Stanisław Bogumił Bohusz - Siestrzeńcewicz] ir Konstancijos Volanaitės [Konstancja Wolan] šeimoje.
                        Mokytis dailės jis pradėjo Vilniuje, Mykolo Medardo Rudnickio dirbtuvėje Tilto gatvėje ir Ivano Trutnevo vadovaujamoje Vilniaus piešimo mokykloje. 1888–1894 m. dailės studijas tęsė Imperatoriškojoje dailės akademijoje Peterburge. 1894–1895 m. dailininkas tobulinosi «Akadémie Julian» Paryžiuje, vėliau persikėlė į Miuncheną, keletą metų praleido žymaus lenkų tapytojo Józefo Brandto studijoje, priklausė tenykštei lenkų dailininkų kolonijai, tapo Miuncheno „Kunstverein“ draugijos nariu.

                        Apie 1900 m. S. Bohušas-Sestšencevičius sugrįžo į tėvynę. Daug laiko jis praleisdavo keliaudamas po įvairius Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos dvarus, dažnai lankydavosi Vilniuje. 1907 m. dailininkas apsigyveno Vilniuje, aktyviai įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą. 1920 m. jis persikėlė į Poznanę, čia tapo dailininkų draugijos „Świt“ nariu.
                        Dailininkas mirė 1927 m. gegužės 24 d. Varšuvoje, buvo palaidotas Vilniuje, evangelikų kapinėse ant Tauro kalno. Kapines panaikinus, S. Bohušo-Sestšencevičiaus antkapis buvo perkeltas į Vilniaus Rasų kapines. (...)

                        Šią iš Lenkijos ir Lietuvos kolekcijų suformuotą parodą surengė Suvalkų apskrities muziejus. Be Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kūrinius jai skolino Varšuvos ir Poznanės nacionaliniai muziejai, Lodzės dailės muziejus, Mazovijos muziejus Plocke, Lešno apskrities muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, dr. Jaunius Gumbis bei privatūs Lenkijos kolekcininkai.
                        Parodos kuratorė Eliza Ptaszyńska (Suvalkų apskrities muziejus). Parodos koordinatorius Vilniuje Evaldas Stankevičius (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus). Organizatoriai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Suvalkų apskrities muziejus

                        https://www.lndm.lt/stanislovas-bohu...ius-1869-1927/

                        https://kurierwilenski.lt/2021/10/27...strzencewicza/

                        Comment


                          Paroda Vilniaus miesto muziejuje
                          Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
                          2021.07.21–2022.01.09

                          Marija Drėmaitė, Rasa Antanavičiūtė
                          Neįgyvendintas Vilnius
                          V., Lapas, Vilniaus muziejus, 2021
                          Ši knyga lydi Vilniaus muziejaus parodą „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“, kurią rengė ir kuravo knygos autorės. Knyga išleista bendradarbiaujant su Vilniaus muziejumi.


                          https://vilniausmuziejus.lt/knygos-n...s-pristatymas/

                          Comment


                            Atidarymas šiandien 20:30

                            2022.01.22 - 2022.05.10
                            ​​​​​„Modernizmas ateičiai 360/365“
                            Kauno centrinis paštas, Laisvės alėja 102
                            Penkių modernistinių miestų partneriai iš Kauno, Lvovo, Brno, Kortrijko ir Tel Avivo pastaraisiais metais leidosi į nepaprastai daug vertingų patirčių dovanojusią kelionę. (...)

                            Ekspozicijoje kuriamas vientisas pasakojimas apie modernizmo architektūrą kaip reiškinį, kurį patyrė Rytų, Vidurio ir Vakarų Europos miestai. Taip pat analizuojamos skirtingos šalių patirtys, susijusios su šiuo palikimu (...)
                            ​​​​
                            ​​​​​​„Modernizmas ateičiai“ parodoje skaičius 360 simbolizuoja visas galimas modernizmo perspektyvas: kultūrines, politines, ekonomines ir kt. O skaičius 365 skatina atkreipti dėmesį į kasdienybės paveldą. (...)

                            https://kultura.kaunas.lt/renginys/t...i-360-365/5714
                            Jei dar nėra temos apie KEKS -2022, tai turbūt pats laikas tokią sukurti.

                            Comment


                              Vilniaus muziejus
                              2022.01.28 - 2022.07.03
                              Vokiečių gatvė
                              Apie gana trumpą Vokiečių gatvę Vilniuje kalbama ir rašoma daug ir seniai. Ji linksniuojama kaip brutalios sovietinės invazijos į Senamiestį auka, Didžiojo ir Mažojo Vilniaus žydų getų skiriamoji riba, svarbi miesto centro atkarpa, kurią reikia vienaip ar kitaip pertvarkyti. Šiandienos vilniečiams Vokiečių gatvė yra tokia sava, kad veikiausiai retas susimąsto, kodėl ši gatvė vadinasi būtent taip, kada ji atsirado ir kaip keitėsi jos kasdienybė.

                              https://vilniausmuziejus.lt/gyvenimas-vokieciu-gatveje/
                              http://www.bernardinai.lt/parodoje-a...zo-stikliukai/

                              Comment


                                Buvau šitoj parodoj apie Vokiečių gatvėj, jau trečioji šiame naujame Vilniaus muziejuje. Esu didelis šio muziejaus entuziastas ir vis dar labai džiaugiuosi, kad toks muziejus yra. Visgi, vietos jiems tobulėti dar tikrai yra. Vokiečių gatvės paroda pasirodė gan įdomi, bet šiek tiek padrika, pabarstyta visko po truputį, kartais nelabai logiškai išdėstant parodos skyrius. Jau neminint tai, kad trūko kažkokio interaktyvumo ar įdomaus pateikimo. Gal taip nutiko, nes prie parodos kuratorių nurodyti net šeši žmonės. Gal trūko vieno žmogaus, kuris sujungtų šešias parodas į vieną?

                                Iš visų trijų jų parodų, kol kas pastaroji silpniausia, nors tema iš savęs be galo įdomi. Nueiti pasižiūrėti vis tiek siūlau, tik gal labai didelių lūkesčių šiam kartui nereikia turėti

                                Comment


                                  Paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“
                                  Antanas Ingelevičius (1892–1947?) – kūrėjas, kuriam buvo atseikėta talento, bet pagailėta šlovės.
                                  Jo nuotraukos tokia pat paslaptis, kaip ir jų autorius. Prieš jo fotoobjektyvą tarpukario Kaunas atsiskleidė visai kitomis spalvomis – senovinis, medinis, besivystantis, kasdienis ir ikimodernistinis. Visai kitoks, negu mes jį pažįstame.


                                  https://lnm.lt/renginiai/paroda-anta...as-ir-miestas/
                                  Deja, paroda veikė tik iki vakar ...
                                  https://lnm.lt/aktualijos/kulturos-i...amas-lankymas/

                                  Comment


                                    Kęstučio Stoškaus paroda "VILNIAUS PORTRETAS"
                                    Paroda Vilniaus rotušėje veiks nuo vasario 28 d. iki balandžio 1 d.
                                    Kęstutis Stoškus (g. 1951 m.) – talentingas architektūros fotografas, kurį pavergė senojo Vilniaus miesto magija. Su fotoaparatu jis išvaikščiojo kiekvieną Senamiesčio gatvę, skersgatvį, akligatvį ir upių krantines, užsuko į kiemus, užkopė į kalvas ir ištyrinėjo vienuolynus, bažnyčias, kapines.
                                    Kaip meistriškas architektūros fotografas, Stoškus dažnai bendradarbiauja su istorikais, meno istorikais ir leidėjais, iliustruodamas mokslinius leidinius ir albumus. Vis dėlto dauguma jo fotografijų atsirado be jokio užsakymo ir tik vėliau pasitarnavo šalies architektūros tyrinėjimo, dokumentavimo ir populiarinimo tikslais.
                                    Stoškaus architektūrinėse fotografijose labiausiai žavi gebėjimas dokumentinę fotografiją suderinti su subjektyvia menine fotografija, neprarandant nei vienos iš šių sričių privalumų.

                                    https://www.vilniausrotuse.lt/lt/ren...iaus-portretas
                                    Rotušės darbo valandas surasti sudėtinga, o aplankytioi po darbo vlandų - dar sudėtingiau.

                                    Šiandien rodė reportažą per LRT "Labas rytas". radau tik garso įrašą
                                    LRT.lt 2023 03.23
                                    Kęstutis Stoškus: eidami senamiesčio gatve pakelkite galvas - tai Vilnius, stebuklingas karalių miestas
                                    https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...araliu-miestas

                                    Comment


                                      Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 2023.03.16
                                      Išnykusios Vilniaus bažnyčios
                                      Kviečiame pažvelgti į buvusį Vilnių parodoje Išnykusios Vilniaus bažnyčios.
                                      Stovint ant Vilniaus kalvų ir žiūrint į senamiestį, žvilgsnį traukia daugybė įvairių krikščionių konfesijų bažnyčių – jų bokštai, kupolai ir kryžiai. Sunku patikėti, kad jų galėjo būti dar daugiau. Visgi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai liudija: mums gerai pažįstamoje aplinkoje šventovių būta daugiau. Parodoje apsiribojama tik čia stovėjusiais Romos katalikų bažnyčios maldos namais. Vieni iš jų – Šv. Onos Žemutinės pilies teritorijoje ar Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčios – yra geriau žinomi. Apie Šv. Roko bažnyčią ar Šv. Teresės Žvejų priemiestyje esame girdėję mažiau. Nemenką sumaištį kelia ir pasikartojantys vardai: po dvi bažnyčias, pavadintas šv. Onos ar šv. Teresės vardais. (...)

                                      Išnykusių bažnyčių istorija nėra išsami. Dalis dokumentų išnyko didžiųjų miesto gaisrų metu, kiti dingo dėl XX a. miestą ištikusių negandų. Dėl to ypač svarbus kiekvienas atrastas ir teisingai perskaitytas dokumentas.(...)
                                      Parodoje prisimenama ir dvi išlikusios šventovės. Pirmiausia tai yra pati Vilniaus katedra, ne kartą nukentėjusi, perstatyta ir keliskart neatpažįstamai keitusi savo išvaizdą. Senamiestyje buvusi Švč. Trejybės bažnyčia dažnam vilniečiui ar miesto svečiui irgi yra gerai žinoma, nors šiandien dažnas senuoju vardu jos nebeatpažintų, ieškotų kitos šventovės.

                                      Paroda veiks iki balandžio 26 dienos.

                                      http://www.mab.lt/isnykusios-vilniaus-baznycios/

                                      Comment


                                        Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                        Rotušės darbo valandas surasti sudėtinga, o aplankytioi po darbo vlandų - dar sudėtingiau.
                                        Informacija lankytojui | Susitikime Rotušėje! (vilniausrotuse.lt)

                                        Comment


                                          Ačiū už nuorodą.
                                          Pasirodo, rotušė pradėjo dirbti ir šeštadieniais.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X