Jūrų uostai užsienio šalyse

[groundzer]

Informacija apie pastarųjų mėnesių Barselonos uosto krovinių statistiką

[groundzer]

Informacija apie kitus uosto terminalus

Trumpų atstumų laivų (tramps) terminalas

Vietinio susisiekimo keltų terminalas

Daugiafunkcinis terminalas

Automobilių transportavimo terminalai

Vaisių terminalas

Kavos produkcijos terminalai

Biriųjų krovinių (bulk cargo) terminalai

[groundzer]

Terminal M – Port Vell – Espanya

Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 480 m2
Krantinės ilgis: 220 m.
Maksimalus laivų ilgis: 140 m.
Gylis prie krantinės: 8.6 m.
Krantinės plotis/aukštis: 10 m./2.35 m.
Atstumas iki miesto: 2.5 km.



Terminal Ferry de Barcelona – Sant Bertran

Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 2.200 m2
Krantinės ilgis: 255 m.
Maksimalus laivų ilgis: 220 m.
Gylis prie krantinės: 11 m.
Krantinės plotis/aukštis: 12 m./2.15 m.
Atstumas iki miesto: 400 m.



Terminal Z – Drassanes – Barcelona

Apie šį terminalą nieko neparašyta

[groundzer]

Tęsiam toliau...

Kruizinių laivų terminalai

Barselonos uoste veikia, net 7 kruiziniams laivams pritaikyti terminalai. Uoste veikia platus tinklas kompanijų, kurios orientuojasi būtent į turizmą.

Kruizinių laivų atvykimų tvarkaraštis

Terminalas A– Adossat

Vis didėjant turistų skaičiui, buvo nuspręsta praplėsti šio terminalo bendrą plotą nuo 3.600 m2 iki 6.200 m2. Buvo sudarytos geriausios sąlygos keleivių saugumui ir komfortui užtikrinti. terminalui praplėsti iš viso buvo išleista apie 15 milijonų eurų. terminalas, po rekonstrukcijos atidarytas 2008 m.

Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 3450 m2
Krantinės ilgis: 700 m.
Laivų ilgiams netaikomi jokie limitai.
Gylis prie krantinės: 12 m.
Krantinės plotis/aukštis: 26 m./2.1 m.
Atstumas iki miesto: 2 km.

Terminalas B– Adossat

Terminalas atidarytas 2005 m. kovo mėnesį. Į jį investuota 10 milijonų eurų.

Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 6.500 m2
Krantinės ilgis: 700 m.
Laivų ilgiams netaikomi jokie limitai.
Gylis prie krantinės: 12 m.
Krantinės plotis/aukštis: 21 m./2.1 m.
Atstumas iki miesto: 2 km.



Terminalas C– Adossat

Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 4.000 m2
Krantinės ilgis: 580 m.
Laivų ilgiams netaikomi jokie limitai.
Gylis prie krantinės: 12 m.
Krantinės plotis/aukštis: 22 m./2.1 m.
Atstumas iki miesto: 2.5 km.



Terminal D – Palacruceros - Adossat

Šio terminalo investuotoju tapo italų koncernas Costa Crociere. Jie terminalo statyboms skyrė 12 milijonų eurų.

Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 10.000 m2
Krantinės ilgis: 580 m.
Laivų ilgiams netaikomi jokie limitai.
Gylis prie krantinės: 12 m.
Krantinės plotis/aukštis: 22 m./2.1 m.
Atstumas iki miesto: 2.5 km.



Terminals North and South – Barcelona

Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 5.000 m2
Krantinių ilgis: 230 m.(šiaurinė) – 434 m.(pietinė) – 160 m.(rytinė)
Gylis prie krantinių: 8 m.(šiaurinė) – 7,7 m.(pietinė) – 9,5 m.(rytinė)
Atstumas iki miesto: 400 m.

[groundzer]

Bandysiu kažkiek papasakoti apie Barselonos uostą.

Šiek tiek istorijos...

Barselonos uostas pradėjo vystytis dar nuo 15 a. pradžios. Barselonos miesto karaliaus Alfonso V įsakymu buvo pastatytos pirmosios krantinės, skirtos laivams švartuotis. 1477 metais karaliaus Juan paliepimu, šalia miesto buvusioje saloje pastatyta 103 m. akmeninė krantinė. Jinai tapo reprezentacinė miesto vieta, kur buvo priimami visi garbingi asmenys.

Ypač didelės įtakos uosto plėtrai turėjo 1992 m. Barselonoje vykusios Olimpinės žaidynės. Nuo tada, turistų skaičius pradėjo sparčiai augti. Buvo pastatyti nauji keleivių terminalai. Skirta daug lėšų naujų viešbučių statyboms. Iki šiol Barselona išlieka vienu didžiausių turistų uostų Europoje.

Techninė uosto pusė



Uosto koordinatės:
41° 21’ Šiaurės platumos
2° 10’ Rytų ilgumos

Potvynio metu vanduo pakyla net iki 125 cm.

Įplaukos kanalo plotis: 145 m.
Grimzlė: 16 m.

Visa uosto teritorija (neskaitant akvatorijos) sudaro 828.9 ha.

Krantinių ilgis: 20.3 km.

Uoste yra net 32 Ro/ro laivams skirtos rampos.

Uostą aptarnauja 9 vilkikai.

Sandėlių plotas:
uždarų 121,035 m2
atvirų 2,941,339 m2

Uosto krantinėse naudojami 29 kranai (25 iš jų, skirti konteinerių krovai).

Išsamūs uosto žemėlapiai

Uosto terminalai

Konteinerių terminalai

Iš viso uoste veikia 2 konteinerių terminalai: TCB ir TerCat. Gylis prie krantinių tikrai įspūdingas, kaip tokiam uostui. Net 16 metrų. Todėl šie konteinerių terminalai gali priimti visų tipų konteinervežius (super-post-panamax). Dveijuose terminaluose naudojami 17 kranų. Bendras krantinių ilgis siekia 3 kilometrus.

daugiau informacijos apie terminalus oficialiose interneto svetainėse:

Terminal de Contenidors de Barcelona, SL (TCB)
Sud wharf
Tel.: 93 441 00 66
Fax: 93 441 04 18
www.tcbcn.com

Terminal Catalunya, SA (TerCat)
Príncep d’Espanya wharf
Tel.: 93 508 44 40
Fax: 93 508 44 41
www.tercat.es

TCB terminalas


TerCat terminalas

[Skorpas]

Gal kas placiau galite kanor papasakoti apie Barselonos Juru uosra? kaip apie Roterdamo?kaip tai padare "Groundzer"?

[groundzer]

Šiame video galite pažiūrėti kaip buvo švartuojamas Maersk Taikung laivas Gdansko DCT konteinerių terminale:

http://www.dctgdansk.pl/en/the-first...010-video-link

[Eimantas]

O neįmanoma Klaipėdoje arčiau uosto vartų kokią krantinę pritaikyti konteineriam?
Beje, o iki kiek norima gilinti ties Smeltės pusiasaliu? Juk ten regis dėl pietinės dalies gilinimo sūrėja vanduo mariose ir žuvys pas rusus išplaukia.

Nėra tokių plotų prie uosto vartų.

[praetor]

O neįmanoma Klaipėdoje arčiau uosto vartų kokią krantinę pritaikyti konteineriam?
Beje, o iki kiek norima gilinti ties Smeltės pusiasaliu? Juk ten regis dėl pietinės dalies gilinimo sūrėja vanduo mariose ir žuvys pas rusus išplaukia.

[groundzer]

Nemaloni žinia mūsų uostui, ypač Klaipėdos Smeltei.

Laivybos kompanija MAERSK Line anonsavo tarptautinio konteinerių maršruto AE10 pratęsimą iki Gdansko valstybinio jūrų uosto. Pirmasis laivas iš Šanchajaus į Gdanską atplauks 2010 m. sausio 6 d. Laivo pavadinimas Maersk Taikung.

Nuoroda į publikaciją

Pagrindiniai Maersk Taikung laivo duomenys:

Ilgis - 332 m.
Plotis - 43,2 m.
Grimzlė - 14.50 m
TEU talpa - 8402

Kaip matote, tokio tonažo laivų Klaipėdos uostas kol kas nepasirengęs priimti. Ir jei uosto akvatorijos gilinimo darbai toliau klostysis tokiu vėžlišku tempu, tai mes galėsim tik pavydėdami stebėti, kaip lenkų uostai ims dominuoti pagal konteinerių krovą.
Guodžia tik vienas faktas, kad DCT Gdansk konteinerių terminalas gali vienu metu priimti tik vieną tokio dydžio laivą.

[groundzer]

Dabar norėčiau papasakoti apie didžiausią Europos jūrų uostą, Roterdamą. Pradėkime nuo giliavandenėje saloje Maasvlakte įsikūrusius konteinerių terminalus. Jų yra trys. ECT Euromax, ECT Delta ir APM Container Terminal. Pastarajame daugiausiai aptarnaujami Maersk konteinervežiai.

Rožine spalva pažymėta naujojo giliavandenio uosto tęsinio Maasvlakte 2 teritorija. Maasvlakte 2 sudarys trys atskiros uosto dalys, pavadintos trijų Nyderlandų karalienių garbei: Amalia, Alexia ir Aranie.


Pagal šį Maasvlakte uosto planą galite pamatyti kur randasi visi trys konteinerių terminalai. Plano legendoje pažymėjau terminalų teritorijas.


ECT Euromax
Terminalas pradėjo veikti šiais metais. Jo projektinis pajėgumas 5 mln. TEU per metus. Palyginimui, mūsų Klaipėdos uosto abiejų konteinerių terminalų metinis pajėgumas net nesiekia 1 mln. TEU. Šiuo metu ECT Euromax terminale aptarnaujamos keturios transatlantinės konteinerių linijos: Cosco, K-Line, Yang Ming ir Hanjin. Terminalas įsikūręs pačiame projektuojamo uosto Maasvlakte 2 pakraštyje, o tai leis ateityje jam toliau plėstis.

http://www.ect.nl

Bendras terminalo plotas - 84 ha
Krantinių ilgis - 1,5 km
Gylis prie krantinių - 19,5 m

Terminalo krovinių krovimo įranga:
12 krantinės kranų (4 iš jų STS kranai)
124 konteinerių padėklai
6 automobiliniai krautuvai
2 geležinkeliais valdomi kranai
96 automatiškai valdomos mašinos (AGV)
58 geležinkeliais valdomi portaliniai kranai (ARMG)
18 terminalinių traktorių
3 konteinerių krovėjai





















Nuotraukų autorinės teisės priklauso ECT Euromax terminalui.

Naudoti šaltiniai
http://www.portofrotterdam.com
http://www.ect.nl
http://www.skyscrapercity.com

[Neju]

Barselonos jūrų uostas

Foto 2009 07

[groundzer]

Išsami pasaulio jūrų uostų krovinių statistika

[zanaz]

Nors ir nera aukstos kokybes zemelapiu, bet statybos atrodo ispudingai:

http://maps.google.com/maps?f=q&sour...7,0.22007&z=12

[groundzer]

Kaip žinote pasaulyje yra daugybė modernių ir puikiai besivystančių jūrų uostų. Todėl nusprendžiau sukurti temą, kurioje galėtume apžvelgti ir pasidalinti naujienomis apie užsienio jūrų uostų krovos rezultatus, naujai statomus terminalus, infrastruktūrą bei susipažinti su kitų jūrų uotų galimybėmis bei istoriją.

Taigi norėčiau pradėti šią diskusiją, supažindinamas jus su naujai statomu Ust-Lugos jūrų uostu Rusijoje. Kaip jau daugelis žinote šio uosto statyba taps tikru prakeiksmu Talino, bei Rygos valstybiniams uostams. Kadangi, šis "Rusijos ekonomikos pasididžiavimu" vadinamas kūrinys perims visus tranzitinius krovinius iš Talino ir Rygos uostų. Ust-Lugos uostą nuspręsta statyti todėl, kad Sankt Peterburgo jūrų uosto apkrovimas tapo per didelis ir dauguma laivų priversti po kelias dienas prastovėti išoriniame raide. Be to Ust-Lugos uostas taps rimtu konkurentu ne tik Kotkai ar Talinui bet ir visiems rytinėje Baltijos pakrantėje įsikūrusiems uostams.

Ust-Lugos jūrų uosto terminalai

Konteinerių terminalas.
2007 m. liepą nacionalinė konteinerių kompanija (NCC) pradėjo statyti savo terminalą Ust-Lugos uoste. Projektinis šio terminalo metinis pajėgumas - 3 mln. TEU (sąlyginis konteinerių vienetas). Tai reiškia, kad šis konteinerių terminalas bus didžiausias ne tik Rusijoje, bet ir visame Baltijos regione. Visas terminalo plotas sudarys 140 hektarų.



Iš viso iki 2020 į šį terminalą planuojama investuoti 800 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pirmasis statybos etapas baigtas 2008 m. Dabar šis terminalas gali priimti konteinervežius, galinčius gabenti 2500 TEU.
Antrajame statybų etape planuoja prailginti krantines iki 660 m., bei išgilinti šalia esančią akvatoriją iki 16,5 m gylio. Tai leistų priimti Post-Panamax tipo konteinervežius, galinčius gabenti iki 6000 TEU.

Naftos ir jos produktų terminalas
Projektinis terminalo pajėgumas yra 25 mln. tonų per metus. Numatomas gylis prie krantinių - 16 m. Tai leistų priimti tankerius, galinčius gabenti iki 120 tūkst. tonų naftos produktų. Terminalas turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje.




Universalios paskirties terminalas Jug-2
Šis universalus terminalas pritaikytas krauti įvairius krovius: naujas mašinas, konteinerius, bei generalinius krovinius. Metinis šio terminalo pajėgumas - 4.7 mln. tonų per metus. Jame taip pat planuojama 500 tūkst. vieta motorinėms transporto priemonėms saugoti ir sandėliuoti. Laivams švartuoti bus skirta 1 km. ilgio universali krantinė. Bendras Jug-2 plotas yra 97,8 hektarų.



Daugiau informacijos apie šiuos, bei kitus Ust-Lugos valstybiniame jūrų uoste statomus terminalus galite rasti oficialiame uosto internetiniame puslapyje:
http://www.ust-luga.ru

Taip pat šiame puslapyje galite rasti informatyvią foto galeriją, kurioje pavaizduotas kasmetinis uosto plėtros ir statybos progresas:
http://www.ust-luga.ru/pr/?s=gallery&lang=en