Klaipėdos giliavandenis uostas

[Rimas_OK]

"Tokioje jautrioje zonoje kaip Lietuvos pajūris bet koks įsikišimas labai ryškiai pasimato. Pavyzdžiui, kai Palangoje buvo pakeistas medinis tiltas ir išardyta akmenų damba, Lietuva prarado nemažą savo teritorijos dalį, buvo nuplautas paplūdimys."

Juokinga, kai tokie "specialistai" pradeda kištis. Jei galvoja, kad Palangos tiltas galėjo įtakoti 90 km pajūrio ruožą Turbūt galvoja, kad ir Karklę plauna dėl Palangos tilto

[Tomasl]

Taip, tačiau miestų projektų temose aptarinėjami pastatai, jų architektūra ir pan. Tuo tarpu apie giliavandenį uostą kaip architektūros objektą nelabai išeina diskutuoti. Todėl šią temą reiktų perkelti į infrastruktūros skiltį. Visgi tvarka kažkokia turi būt .

tai labai galingas projektas, ir kiekviena klp įtakos (jai bus vystomas)
manau nusipelno turėti atskirą temą.

[ValdasJ]

tai labai galingas projektas, ir kiekviena klp įtakos (jai bus vystomas)
manau nusipelno turėti atskirą temą.

Sutinku. Aš tik norėjau pasakyti kad ta tema turėtų būti prie infrastruktūros, o ne miesto (architektūros) projektų.

O didžiulė įtaka miestui būtent ir yra priežastis dėl kurios aš kuo toliau tuo labiau linkstu pritarti šiam projektui. Neiškėlus dalies uosto į jūrą negalim tikėtis kad miestui bus suteiktas didesnis priėjimas prie vandens. Jei uostas plėstųsi į pietus tai krantinės su didžiausiais gyliais vistiek liktų šiaurėje ir atiduoti šiuos plotus miestui taptų ekonomiškai labai nenaudinga.

Be abejo lieka ekologijos klausimas, bet manau darant su galva gamtos nuostolius galima bent jau minimizuoti. Klaipėda iš visų pusių apsupta jautriomis zonomis ir uosto plėtimas tiek į pietus tiek į jūrą gamtai būtų žalingas.

[ValdasJ]

Klaipėdos Universiteto studija apie giliavandenį uostą, kas netingi skaityt ir supranta angliškai:

http://www.coastalmanagement.net/cms..._CaseStudy.pdf

[RDA]

Kas žlugdo uosto perspektyvas
VIDMANTAS MATUTIS

Iš visų klausimų, kuriuos kuruoja Susisiekimo ministerija, kol kas nė per žingsnį nepajudėjo giliavandenio uosto reikalai.
Vakar vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius griežtai kritikavo valstybės tarnautojus, kurie nevykdo Vyriausybės strateginio komiteto įpareigojimų. Dar 2005 metų sausį šis komitetas buvo įpareigojęs Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir savivaldybę iki 2005 metų gruodžio 31 dienos atlikti Klaipėdos miesto bendrojo plano pakeitimus.
Susisiekimo ministras A.But-kevičius konstatavo, kad Klaipėdos miesto bendrasis planas, kuriame nėra pažymėtas giliavandenis uostas, prieštarauja šalies bendrajam planui. Šis numato, kad ties Melnrage turi būti giliavandenis uostas.
Miesto mero Rimanto Taraškevičiaus nuomone, jei būtų suspenduotas Klaipėdos bendrasis planas, tai atsilieptų uosto plėtojimo projektams ties „Klaipėdos Smelte“ ir „Bega“.
Pagal galiojančią tvarką, jei objektas nėra pažymėtas bendrajame plane iškiltų problemų dėl detalesnių teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Dabar siūloma parengti giliavandenio uosto ekonominio pagrindimo studiją ir poveikio aplinkai įvertinimą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas mano, kad negalima kaip nereikalingos išmesti už Japonijos vyriausybės pinigus japonų parengtos giliavandenio uosto studijos ir daryti dar vieną panašią studiją jau už Lietuvos pinigus.
R.Taraškevičius pastebėjo, kad japonų studija turi esminį trūkumą – ji neatsako į klausimą, kur ir kokie giliavandenio uosto mazgai bus sausumoje - Klaipėdos miesto teritorijoje.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus mano, kad kol kas siūloma tik kalbėti apie giliavandenį uostą, tačiau sąmoningai stabdomi bet kokie realūs žingsniai. A.Vaitkaus nuomone, giliavandenio uosto poveikio aplinkai įvertinimo studiją reikia daryti tada, kai giliavandenis uostas bus pažymėtas miesto bendrajame plane. Kitaip poveikio aplinkai įvertinimo studijai parengti bus tuščiai išmesti keli milijonai. Kai parengus studiją praeis penkeri metai, ji nebegalios ir tą studiją vėl reikės rengti iš naujo.
Šiemet Klaipėdos uostas pasieks 27 mln. tonų krovą. Japonų studijoje buvo nurodyta, kad artėjant prie 35 mln. tonų krovos susidarys problemų dabartiniame uoste priimti laivus.
Pripažinęs, kad yra nusivylęs dėl giliavandenio uosto vystymo, A.Butkevičius teigė, kad kitų metų pradžioje šio uosto reikalus dar kartą apsvarstys specialiai įkurta grupė ir parengs Vyriausybės nutarimą, kur bus aiškiai nurodyta, kokia institucija ir atsakingas asmuo ir per kokį laiką turi atlikti vieną ar kitą darbą.

2007 gruodžio 8 d.

[Memelenderis]

Šis uostas -tikras prakeikimas Klaipėdai ir visai Lietuvai.Nejaugi mes galim eksperimentuoti su pajūriu ,labai mažai jo turedami.O premjeras ir susisiekimo ministras nedviprasmiškai sako ,kad niekas jūsų ,klaipediečiai, neklaus,viskas jau nuspręsta.Mes , klaipediečiai, neturime pasiduoti ir privalome išsaugoti Lietuvos pajūrį ,Kuršių neriją,Lietuvos gamtą.

[URBANISTAS]

o aš pasisakau už giliavandenį uostą..

[Eimantas]

O aš siūlau palaukti poveikio aplinkai tyrimo, nes pakrantė smėlėta, mažiausias įsikišimas turi įtakos jai.

[Memelenderis]

O aš siūlau palaukti poveikio aplinkai tyrimo, nes pakrantė smėlėta, mažiausias įsikišimas turi įtakos jai.

Netikiu,kad poveikio aplinkai tyrimas bus skaidrus.Juk vyriausybė jau dabar nedviprasmiškai sako ,kad viskas jau nutarta.Manau,realaus tyrimo niekas neatliks del valdžios spaudimo.

[GigaMan]

.... A.Vaitkaus nuomone, giliavandenio uosto poveikio aplinkai įvertinimo studiją reikia daryti tada, kai giliavandenis uostas bus pažymėtas miesto bendrajame plane....

Kai jis bus pažymėtas bendrajame plane, tada jau tikrai niekam, tiksliau vyriausybei, neberupės ta poveikio aplinkai studija, tiesiog bus atrištos rankos. Man susidaro nuomonė, kad Klaipėdos savivaldybė nelabai linkusi pritart šiam reikalui, todėl viskas taip ir vilkinama.
Suprantama, kad toks uostas Klaipėdai ir, be abejo, visai Lietuvai reikalingas, tik bėda ta kad labai jau nedaug ir taip pajūrio turim, pastačius jį prarastume melnragę, būtų sudarkytas kraštovaizdis net ir žvelgiant nuo girulių.
Bet kad ir kaip ir ko mes norėtume, anksčiau ar vėliau toks uostas iškils, nes šiandien pinigai svarbesni už gamą ir vyriausybė aiškiai tai duoda suprasti. Nesu aš prieš ar už šį reikalą, tačiau vieną paaukosim, ir manau kad pajūrio dalį..

[Memelenderis]

Kai jis bus pažymėtas bendrajame plane, tada jau tikrai niekam, tiksliau vyriausybei, neberupės ta poveikio aplinkai studija, tiesiog bus atrištos rankos. Man susidaro nuomonė, kad Klaipėdos savivaldybė nelabai linkusi pritart šiam reikalui, todėl viskas taip ir vilkinama.
Suprantama, kad toks uostas Klaipėdai ir, be abejo, visai Lietuvai reikalingas, tik bėda ta kad labai jau nedaug ir taip pajūrio turim, pastačius jį prarastume melnragę, būtų sudarkytas kraštovaizdis net ir žvelgiant nuo girulių.
Bet kad ir kaip ir ko mes norėtume, anksčiau ar vėliau toks uostas iškils, nes šiandien pinigai svarbesni už gamą ir vyriausybė aiškiai tai duoda suprasti. Nesu aš prieš ar už šį reikalą, tačiau vieną paaukosim, ir manau kad pajūrio dalį..

Visiškai sutinku ,kad pažymėjus bendrajame plane tą nelemtą uostą,jau tikrai jokios studijos nebeturės reikšmės.Tačiau aš dar tikiuosi ,kad Klaipėdos miesto savivaldybei ar bent opozicijai pavyks pristabdyti Lietuvos gamtos griovimą,pajūrio niokojimą.Priešingu atvėju ,gyvensime prie nutekamųjų vandenų jūros.

[groundzer]

Klaipėdoje bus aptariami giliavandenio uosto statybos klausimai




Šiandien, sausio 22 d., susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pirmininkaus Klaipėdoje vyksiančiame Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytos Darbo grupės dėl giliavandenio uosto statybos galimybių posėdžiui.

Posėdyje, kuriame dalyvaus Vyriausybės, Klaipėdos apskrities, Klaipėdos savivaldybės ir kitų suinteresuotų institucijų bei organizacijų atstovai, numatoma aptarti giliavandenio uosto ir privažiuojamiems keliams statyti teritorijos numatymą Klaipėdos apskrities bendruosiuose planuose.

Taip pat bus diskutuojama dėl giliavandenio uosto strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ir dėl uosto poveikio aplinkai vertinimų.

Pasitarime bus tariamasi dėl giliavandenio uosto detaliojo plano ir techninio projekto rengimo bei dėl giliavandenio uosto statybos programos įgyvendinimo priemonių plano.

2007 m . birželio mėn. premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė klausimams dėl giliavandenio uosto statybos galimybių, galimų investuotojų į šią statybą, uosto veiklos modelio, Klaipėdos miesto savivaldybės dalyvavimo valdant uostą bei Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros.

15 val. 30 min. VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcijoje įvyks spaudos konferencija.


www.transp.lt

[Tomas]

Šiaip palyginimui: Jadės - Vėzerio giliavandenis uostas Vilhelmshafene Vokietijoje:
http://www.jadeweserport.de/

[Eimantas]

Giliavandenis uostas – planų raizgalynėje

Vidmantas Matutis

Giliavandenio uosto planai geriausiu atveju bus baigti rengti 2011 metais. Antradienį Klaipėdoje posėdžiavusi Giliavandenio uosto darbo grupė, kurioje yra 21 asmuo iš įvairių ministerijų, valstybės ir verslo institucijų, sudarė šio uosto vystymo programą.

Darbo grupės pirmininkas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pripažino, kad diskusija dėl giliavandenio uosto vystymo nebuvo lengva. Lietuvoje teritorijų planavimo dokumentai ir jų eiliškumo tvarka yra sudėtinga. Todėl diskusijoje teko remtis ekspertų – teritorijų planavimo specialistų konsultacijomis.

Pavyko sudėlioti giliavandenio uosto vystymo veiksmų planą, o svarbiausia – įvairioms institucijoms susitarti, kaip jį vykdyti. Kol kas nenustatyti tik konkretūs vykdymo terminai. Numatyta, kad per 2008 metus Klaipėdos apskrities viršininko administracija parengs Klaipėdos apskrities bendrąjį planą su giliavandeniu uostu. Šis planas pradėtas, tačiau nebaigtas. Jam užbaigti iš Vyriausybės rezervo fondo bus skirta apie 300 tūkst. litų. Pradėtame apskrities bendrajame plane giliavandenis uostas buvo žymimas ties Šventąja. Paaiškėjo, kad natūralūs gyliai iki 17 metrų ties Šventąja yra už 8 kilometrų. Todėl nebūtų prasmės į jūrą temti tokio ilgio molus. Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros Klaipėdos uosto vystymo iki 2025 metų studijoje numatyta, kad vienintelė tinkama vieta giliavandeniam uostui Lietuvos pakrantėje statyti yra jūroje ties Melnrage. Ši vieta jau numatyta Lietuvos Respublikos bendrajame dokumente. Ji bus įtraukta ir į apskrities bendrąjį dokumentą.

Taip pat bus koreguojamas ir Klaipėdos miesto bendrasis dokumentas, kur turi būti numatyti privažiavimo keliai, geležinkeliai ir komunikacijos į salą jūroje. Susisiekimo ministras pageidavo, kad šią korekciją savivaldybė atliktų per 2008 metus. Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius tikino, kad tai padaryti per trumpą laiką neįmanoma. Terminas bus numatytas vėliau. Klaipėdos apskrities viršininko administracija turės parengti ir Strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV). Šiam dokumentui paruošti pinigai taip pat bus skirti iš Vyriausybės. A.Butkevičius teigė, kad rengti SPAV Apskrities administracijai padės ir Susisiekimo ministerijos specialistai. SPAV turi atsakyti į klausimus, ar strategiškai ir ekonomiškai tikslinga statyti giliavandenį uostą, numatyti galimas jo naudojimo transporto schemas. SPAV parengimo terminas taip pat bus nustatytas vėliau.

Paraleliai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengs ir Poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Jis atsakys į klausimus, kokį poveikį aplinkai darys salos suformavimas jūroje ties Melnrage. Šį dokumentą parengti nėra taip paprasta, nes teks atlikti nemažai įvairių tyrimų jūroje, kompiuterinių modeliavimų.

A.Butkevičius norėtų, kad SPAV ir PAV būtų atlikti per 2009 metus. Tuomet 2010 metais Uosto direkcija rengtų giliavandenio uosto detalųjį planą ir techninį projektą. Jei kai bus rengiami planai būtų patvirtinta, kad giliavandenis uostas tikrai turi būti statomas ties Melnrage, ir jei planai būtų rengiami pagal numatytą grafiką, tai 2011 metais Vyriausybė galėtų tvirtinti kitą giliavandenio uosto vystymo programą. Joje jau būtų numatyta, kada ir kaip bus statomas giliavandenis uostas. Iki to laiko jau būtų žinomi ir galimi uosto statybos finansavimo šaltiniai. Pagal 2003 metų kainas, o dabar jos yra gerokai pakitusios, ties Šventąja pastatyti giliavandenį uostą kainuotų 2,2 milijardo litų. Uostui statyti būtų pritrauktos tiek biudžeto, tiek Europos Sąjungos fondų, tiek privačios lėšos.

A.Butkevičius pastebėjo, kad giliavandenį uostą būtinai reikės statyti. Tai parodė pastarųjų metų dabartinio uosto krova. Pernai ji buvo rekordinė ir sudarė 27 mln. tonų. Šiemet Klaipėdos uoste planuojama krauti 32 mln. tonų. Dabartinio Klaipėdos uosto veikla gali pradėti strigti, kai krova išaugs iki 40 mln. tonų per metus. Net ir sutvarkius visas krantines uosto veikla strigs dėl to, kad į uostą nebegalės įplaukti visi norintys laivai arba jie turės ilgiau laukti išoriniame reide. Apie tokią situaciją buvo įspėję ir japonai. Jie teigė, kad laivai dabartiniame Klaipėdos uoste gali pradėti strigti apie 2017 metus. Tačiau jei krova augs taip greitai, kaip pastaraisiais metais, tokia situacija gali susidaryti ir greičiau.

Kol bus pradėtas statyti giliavandenis uostas, dabartinis uostas bus baigtas iš esmės rekonstruoti. Rekonstrukcijos tempai didėja. Vien šiemet uostui rekonstruoti yra numatyta 240 mln. litų.

www.klaipeda.daily.lt

Visąlaik buvo kalbama apie 35 milijonus...

[4ward]

Premjerą stebina Klaipėdos regiono darbų mastai


LR ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad Klaipėdos regiono darbų apimtys yra didesnės nei kituose regionuose, tad žada Klaipėdos apskrities viršininko administracijai paramą. Premjeras, be kita ko, yra įsitikinęs, kad giliavandenio uosto likimą lems sveikas protas, o ne emocijos.

Vakar Klaipėdoje lankėsi LR ministro pirmininko Gedimino Kirkilo vadovaujama delegacija.

Premjeras, konstatavęs, jog Klaipėdos regiono pajėgumas auga labai greitai ir pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui jis tampa lyderiu Lietuvoje, vis dėlto neslėpė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje pasigendama administracinių gebėjimų. Tuo tikslu, pasak G. Kirkilo, bus ieškoma atitinkamų sprendimų, galbūt teikiama pagalba siūlant tam tikrų sričių specialistus.

Premjeras akcentavo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą, kuri pranoko prognozes -pernai Klaipėda pirmą kartą aplenkė Rygos uostą. Jo manymu, užtat dabar būtini strateginiai sprendimai žvelgiant į priekį.

Paklaustas, kada, jo nuomone, Klaipėdai jau reikės giliavandenio uosto, Vyriausybės vadovas atsakė: "Klaipėdos uosto vystymosi tempai greitesni nei mes galvojome. Jo resursai jau beveik išsemti. Būtina sudaryti giliavandenio uosto projekto vystymo grupę ar ką nors panašaus. Kad reikės šio uosto, aš net neabejoju, tačiau teks įvertinti viską - ir ekologinius, ir kitus dalykus".

Pasak Vyriausybės vadovo, Klaipėdos regionas su uosto plėtra yra vienas didžiausių Lietuvos ūkio spartaus augimo veiksnių, o giliavandenis uostas yra labai svarbus dalykas.

Klaipėdos universitete jau aptarti verslo ir mokslo slėnio steigimo reikalai. Premjeras tikisi, kad jis sugebėtų objektyviai įvertinti, kokios pasekmės bus ir pastačius uostą, ir jo nepastačius.

Paklaustas, ar šiemet bus skiriama lėšų įvairiems darbams, susijusiems su giliavandeniu uostu, atlikti, G. Krkilas atsakė, jog Lietuvoje kuriamiems verslo ir mokslo slėniams yra numatytas beveik 1 miljardas litų. Jeigu verslo ir mokslo slėnis imsis ir giliavandenio uosto projekto, pinigų bus.

Premjero manymu, Klaipėdai atėjo strateginio apsisprendimo metas, tačiau tai esąs ir visos Lietuvos reikalas. "Esame tranzito kraštas, gyvename konkurencinėje aplinkoje. Uostai plečiami visur, netgi Kaliningrado uostas pradėjo sparčiau vystytis. Jeigu ne mes, tą verslą paims kiti", - sakė G. Kirkilas.

Pasidomėjus, kokie saugikliai sudėti, kad, pasikeitus Seimui ir Vyriausybei, nesustotų giliavandenio uosto statybos ir Šventosios uosto atkūrimo projektas, G. Kirkilas sakė, jog tokių nėra.

"Mūsų noras pastūmėti šiuos projektus yra tikrai stiprus. Manau, sveikas protas ims viršų. Giliavandenis uostas pagal svarbą laikomas antru po atominės elektrinės", - sakė Vyriausybės vadovas.

G. Kirkilas: "Giliavandenis uostas pagal svarbą laikomas antru po atominės elektrinės"

www.ve.lt

[LeBronius23]

Tai ji uzsimane Japonija pastatyti?

[Eimantas]

Tai ji uzsimane Japonija pastatyti?

Studiją savo lėšomis ir specialistais parengė, vyriausybinė pagalba.

[Memelenderis]

Giliavandenis uostas Melnragėje.Apklausa

Noriu išsiaiškinti visų klaipėdiečių nuomonę šiuo klausimu.Žinau, kad yra kita tokia tema, tačiau joje apklausos nėra.O atsirado daug spekuliacijų šia tema.Į, mūsų, klaipėdiečių nuomonę niekas nenori atsižvelgti.Bet, manau, jeigu susivienitume už Lietuvos pajūrio išsaugojimą, gal kažkas išeitų.Pagal oficialias apklausas, dauguma klaipėdiečių yra prieš giliavandenio uosto statybą Melnragėje.Tačiau atsirado abejojančių šių apklausų rezultatais.Todėl noriu, kad visi neabejingi savo miestui ir Lietuvos pajūrio likimui nubalsuotumete, kaip manote yra teisinga.

[Memelenderis]

Apie apklausas ir jų rezultatus:
http://www.ve.lt/?data=2007-10-24&ru...&id=1193160745

Apklausą rugsėjo 15 - spalio 2 dienomis atliko bendrovė "Klaipėdos apskrities visuomenės tyrimai". Respondentai buvo atrinkti atsitiktine tvarka iš visų Klaipėdos rajonų gyventojų. Iš viso buvo apklausti 502 aštuoniolikos metų ir vyresni klaipėdiečiai.

57 proc. apklaustųjų atsakė gerai žiną apie planus statyti giliavandenį uostą. Šį bei tą girdėję teigė 22 proc. respondentų.

Į klausimą "Pritariate ar nepritariate, kad jūroje ties Melnrage būtų įrengtas giliavandenis uostas?", neigiamai atsakė 51 proc. apklaustųjų.

Be išlygų už tokio objekto atsiradimą pasisakė 13 proc. apklaustųjų, iš dalies šiems ketinimams pritarė 11 proc. respondentų. 25 proc. apklaustųjų teigė neturį nuomonės ar vis dar abejojantys.

Tad, klaipėdiečiai prieš.Bent jau didžioji dauguma.

[Eidvis]

Vienareiksmiskai pritariu.