Klaipėdos giliavandenis uostas

[Rimas_OK]

Zebriugę idėjau, kad parodyti, kas laukia Karklės krantų (kurie beje yra sauomi). Įdomu kokios sąlygos maudytis tarp tų bunų ? Gal kas esat bandę ?

Manau, kad bunos nuo Palangos į pietus anksčiau ar vėliau vistiek atsiras, kai valdininkai pagaliau praregės ir supras, kad yra elementarus būdas išsaugoti pajūrį.
Nemanau, kad blogos sąlygos maudytis prie Palangos Gelbėjimo stoties (nekalbant apie upės taršą), kur yra Ronžės "buna", kurios dėka, ten dabar išlikęs labai platus smėlio ruožas.

[ValdasJ]

Šiaip dar kartą įdėmiau perskaičiau duotąjį straipsnį. Gal visgi marių atitvėrimo idėja ne tokia ir prasta. Pirmą kartą skaitydamas kažkaip neįsigilinau į mintį dėl protakos, pasivaideno kad norima protaką daryti iš jūros tiesiai į marias, o uosto akvatorija užsibaigtų pylimu. Žodžiu, cituojant Kubilių, "mea culpa".

Va tie poilsiautojų srautai kelia daug klausimų. <...>

O gal visgi tuos srautus pavyktų nukreipti į Smiltynę? Kaip suprantu Melnragėj renkasi daugiausiai ne "ratuotieji", o "autobusiniai". Aišku kyla klausimas ar tie srautai nesunaikintų Smiltynės. Bet ties senąja perkėla paplūdymiai jau dabar prifarširuoti kaip silkių bačka ir rodos kopos bei pušynas atlaiko.

Kita vertus, tiesa kad į šiaurę nuo Šventosios problemų su jau esamu poilsiautojų srautu nebūtų, nes to srauto ten nėra. Gal visgi giliavandenio ties Būtinge alternatyva verta bent apsvarstymo.

Taip čia tikrai problema. Ar kurti naują uosto direkciją (naujas biurokratinis kratinys) ar ar prijungti prie senos, kuri ir taip turi daug problemu su esamos infrastruktūros tvarkymu ... Taline Muugos giliavandenį uostą, kai pastatė, tai jį prijungė prie bendros Talino uosto direkcijos. Gal tai įmanoma ir čia ..

Kadangi nežinojau kurioj vietoj įsikūręs Muugos uostas, tai susiradau internete. Jei dar kam įdomu:

Mane tai iš tikro labiausiai nervina tyla dėl viso šito reikalo.

Visiškai sutinku. Geriausiu atveju pametami kokie trupiniai su vieno ar kito didelio dėdės pasvarstymai ir paagitavimais už arba prieš.

[Memelenderis]

O gal visgi tuos srautus pavyktų nukreipti į Smiltynę? Kaip suprantu Melnragėj renkasi daugiausiai ne "ratuotieji", o "autobusiniai". Aišku kyla klausimas ar tie srautai nesunaikintų Smiltynės. Bet ties senąja perkėla paplūdymiai jau dabar prifarširuoti kaip silkių bačka ir rodos kopos bei pušynas atlaiko.

Kita vertus, tiesa kad į šiaurę nuo Šventosios problemų su jau esamu poilsiautojų srautu nebūtų, nes to srauto ten nėra. Gal visgi giliavandenio ties Būtinge alternatyva verta bent apsvarstymo.

Nesutinku, kad dėrėtų srautus nukreipti į Smiltynę.Asmeniškai aš vasrą visada važiuoju į Smiltynę.Ir matau, kad tai ką vadini ''atlaiko'' nėra taip jau gerai.Link paplūdimių, pūšyne, pilna šiukšlių.Kartais eidamas surenku šiek tiek, palei miško takus, tai galima maišais tempti.Visur butelių pilna.Vasara labai daug žmonių.Paplūdimiai dažnai prišiukšlinti.Ypač keistai atrodo, kad kai kurie ''turistai'' butelius sudeda į didelią krūvą ir palieka, jiems pritrūksta poros metrų iki šiukšliadėžės.Žinant, kai kurių Melnragės ''turistų'' kultūrą, baisu pagalvoti kas atsitiks Smiltynei .Mnau, ten reikia paisyti gamtosaugos reikalavimų ir riboti žmonių srautus į miškus ir automobilių srautus.Dėl Šventosios giliavandenio uosto, tai nemanau, kad tai gera idėja (juk vistiek netenkame pajūrio), bet kaip tu sakei, verta apsvarstymo.Juk vis geriau, nei Melnragėje, kur gyvena daug žmonių, vasarą lankosi daug poilsiautojų, ir šalia Kuršių nerija, kuriai giliavandenis uostas neabejotinai turės įtakos.

[Rimas_OK]

Na vis dėlto, Klaipėdos paplūdimiai yra labiau vietinės reikšmės, t.y. Klaipėdos gyventojams. Ir būtent jie yra šalia didmiesčio, bei pramonės objektų, tad jie neatliks tokios funkcijos kaip tikrieji kurortai - Šventoji, Juodkrantė, Nida ar Palanga.

Tai jei aukotume Šventąją, tai tikrų kurortų sumažėtų, o Melnaragė ir liktų didmiesčio pakrantė, panašiai kaip Vilniaus Valakupiai arba Žalieji ežerai

Tai geriau jau pramonę koncentruoti į vieną vietą, nei sklaidyti po visą menką pakrantę.

[ValdasJ]

Na vis dėlto, Klaipėdos paplūdimiai yra labiau vietinės reikšmės, t.y. Klaipėdos gyventojams. Ir būtent jie yra šalia didmiesčio, bei pramonės objektų, tad jie neatliks tokios funkcijos kaip tikrieji kurortai - Šventoji, Juodkrantė, Nida ar Palanga.

Tai jei aukotume Šventąją, tai tikrų kurortų sumažėtų, o Melnaragė ir liktų didmiesčio pakrantė, panašiai kaip Vilniaus Valakupiai arba Žalieji ežerai

Tai geriau jau pramonę koncentruoti į vieną vietą, nei sklaidyti po visą menką pakrantę.

Ne terminuose esmė ("vietinės reikšmės" ar "kurortas"), o žmonių srautuose, t.y. - kur patrauks visi tie žmonės uždarius Melnragę. Be to kalba eina ne apie pačią Šventąją, o teritoriją ties Būtinge, kur šiuo metu jau šiaip ar taip stovi naftos terminalas ir žmonės poilsiaut ten nevažiuoja.

[Rimas_OK]

Melnaragėje atsiradus antrajam uostui tie žmonės galės ir toliau ten maudytis, arba šalia jos.
O būtingėje naftos terminalas irgi netrukdo pakrantei. Jis yra keletą km į sausumą nuo kranto, o pajūrį ant vamzdžio molo sau ramiai sėdi žvejai ir maudosi žmonės.

[Memelenderis]

Melnaragėje atsiradus antrajam uostui tie žmonės galės ir toliau ten maudytis, arba šalia jos.
O būtingėje naftos terminalas irgi netrukdo pakrantei. Jis yra keletą km į sausumą nuo kranto, o pajūrį ant vamzdžio molo sau ramiai sėdi žvejai ir maudosi žmonės.

Tu matyt kažką prastai įsivaizduoji.Statant giliavandenį uostą Melnragėje būtų formuojama sala jūroje, kurią su sausuma jungtų šiaurinis molas, ten būtų nutiestos komunikacijos visos ir geležinkeliai ir automobilių keliai.Giliavandeniame uoste numatoma krauti naftos produktus, tad vargu ar atsiras norinčių maudytis ten.

[Rimas_OK]

O ką, dabartinis uostas naftos nekrauna? Kadangi krauna, tai išeitų, kad Melnaragė ir dabar užteršta, nes marios viską išneša į jūrą?

O komunikacijos ir automobiliai nereikštų užterštumo, nes daug kur pasaulyje yra keliai palei jūrą ir pliažus. Tuo labiau, kad šiais laikais ekologijai skiriama daug dėmesio, tad būsimasis statinys turėtų atitikti daug reikalavimų.

[Memelenderis]

O ką, dabartinis uostas naftos nekrauna? Kadangi krauna, tai išeitų, kad Melnaragė ir dabar užteršta, nes marios viską išneša į jūrą?

O komunikacijos ir automobiliai nereikštų užterštumo, nes daug kur pasaulyje yra keliai palei jūrą ir pliažus. Tuo labiau, kad šiais laikais ekologijai skiriama daug dėmesio, tad būsimasis statinys turėtų atitikti daug reikalavimų.

Ar norėtum tem maudytis ?Asmenišaki aš- ne.Šiais laikais ekologijai skiriama dėmėsio, tik ne Lietuvoje.Deja.Pas mus verslininkų interesai ir stambus kapitalas, didžiuliai pinigai- aukščiau visko.

[Rimas_OK]

Tai atsakyk, kodėl dabar ten maudais?

[Memelenderis]

Tai atsakyk, kodėl dabar ten maudais?

Aš ten nesimaudau.Maudausi Smiltynės paplūdimuose.

[Rimas_OK]

Aš ten nesimaudau.Maudausi Smiltynės paplūdimuose.

Nu tai ir toliau galėsi maudytis Smiltynės paplūdymiuose. Uostas vistiek bus užtvertas molais. O dėl plaukiojančių tanklaivių rizika buvo ir bus. Katastrofų pasitaikė ir be giliavandenio uosto, tad nemanau, kad jis iš esmės pakeis situaciją.

[RDA]

Verslininkams nereikia uosto prie Melnragės
Giliavandenio ateitį gali koreguoti ir skystų dujų terminalas, kuris netiktų Klaipėdoje
Vidmantas Matutis

Didžiausią dalį Klaipėdos uosto valdantis verslininkas Bronislovas Lubys pasisakė prieš giliavandenio uosto statybą ties Melnrage. Statyti giliavandenį uostą būtų per brangu, jis beveik neturėtų privalumų.

Neatliks studijos

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis teigė, kad reikėtų nuosekliai tvarkyti dabartinį uostą, o vėliau paaiškės, ką toliau daryti.

A.Kuzmarskis mano, kad dabar uostas pajėgus per metus krauti ne mažiau kaip 35 milijonus tonų krovinių. Sutvarkius krantines, geležinkelio privažiavimo kelius, išgilinus akvatoriją, dabartinės uosto bendrovės, kurių pajėgumai per pastaruosius metus žymiai keitėsi, galėtų krauti ir 50 milijonų tonų krovinių per metus.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija kreipėsi į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybą, kad būtų atlikta Klaipėdos uosto pajėgumų ir plėtros studija. Tai daryti atsisakyta, nes tokią studiją, kaip teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas, 2004 metais, tirdami giliavandenio uosto statybos galimybes, atliko Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.

B.Lubys pastebėjo, kad dėl giliavandenio uosto per mažai diskutuojama su visuomene ir beveik nesitariama su dabartinio uosto verslininkais.

Per dideli pinigai

„Mes suskaičiavome, kad išgilinti 15-17 metrų iki dabartinio uosto vidurio kainuotų ne daugiau kaip 500 milijonų litų. Oficialiai buvo įvardinta, kad giliavandenio uosto statyba saloje prie Melnragės kainuotų 2,3 milijardo litų. Giliavandenis uostas saloje turėtų tik apie vieną kilometrą krantinių. Investuoti tokius pinigus dėl naftos produktų, trąšų ir konteinerių krantinių būtų netikslinga“, - analizavo B.Lubys.

Jis mano, kad giliavandenį uostą reikėtų įrengti dabartinio uosto dalyje tam, kad pakeistume jo kategoriją. Tai yra bet kuriam krovinio savininkui galėtume pasakyti, kad mes turime uostą, kuris gali priimti bet kurį į Baltijos jūrą įplaukiantį laivą.

A.Kuzmarskis pritarė, kad statyti giliavandenį uostą būtų per brangu. „Giliavandenio uosto su 16-17 metrų gyliu dalis galėtų būti nuo uosto vartų iki kokios 8-osios ar 10-osios krantinės. Pasitelkę mokslo galimybes, galėtume apsaugoti ir Smiltynės krantą, ir sutvirtinti šiaurinį bei pietinį molus. Esamo uosto dalyje gerokai mažesnėmis sąnaudomis galėtume pasiekti tų pačių rezultatų“, - svarstė A.Kuzmarskis.

Net ir dabartiniame uoste, kai šiaurinė dalis papildomai bus išgilinta pusmetriu, jau galima krauti didelius laivus. Į tanklaivius jau bus galima pilti iki 100 tūkst. tonų naftos produktų. Krauti trąšas į didesnius nei 60-65 tūkst. tonų talpos laivus nėra prasmės. Nedaug uostų Europoje gali priimti tokius laivus su trąšomis. Trąšas į kitus žemynus plukdančių laivų nėra daug.

Dujos - svarbiau

Statyti giliavandenį uostą naudinga būtų tik tuo atveju, jei jame atsirastų vietos skystų dujų terminalui. B.Lubio nuomone, naujas uostas ties Melnrage tam netiktų.

„Esame gerai išnagrinėję skystų dujų terminalų schemas. Pagal saugos reikalavimus numatytas ugnies stulpas yra apie 500 metrų. Todėl absoliučiai saugi zona tokiam terminalui statyti yra 1500 metrų nuo gyvenviečių. Toks atstumas yra ir Zebriugės suskystintų dujų terminale, kur teko lankytis“, - aiškino B.Lubys. B.Lubio nuomone, tinkamiausia vieta skystų dujų terminalui statyti būtų ties Būtinge. Jei toks būtų statomas Lietuvoje, koncernas „Achemos grupė“ dalyvautų projekte. Lietuva per metus sunaudoja apie keturis milijardus kubinių metrų dujų. Jos vamzdynais tiekiamos iš Rusijos. Nuolat brangstant rusiškoms dujoms reikalingas ir alternatyvus apsirūpinimo kelias iš jūros.

Sudėtingas mazgas

B.Lubys įvardijo ir du galimus skystų dujų terminalo statybos būdus – plūduras arba stacionari krantinė atviroje jūroje.

Dėl krovos atviroje jūroje kiltų keblumų. Skystos dujos gabenamos specialiai tam pritaikytuose laivuose atšaldytos iki minusinės 142 laipsnių temperatūros. Todėl pumpuoti iš jūros į krantą didesniu nei pusės kilometro atstumu jas būtų sudėtinga, nes jūros vanduo vamzdynuose dujas greitai sušildytų. Galbūt padėtų ypač gerai izoliuotus vamzdynas.

Yra ir kitas variantas - jūroje ant platformos statyti gazifikacijos fabriką. Iš jo perdirbtas dujas vamzdynais jau galima būti pumpuoti į dujų saugyklas ant kranto.

Dujų saugyklos taip pat nėra tik paprastos „bačkos“. Iš jų į žemyną turi būti nutiesti vamzdynai arba įrengti geležinkelio ar automobilių cisternų užpildymo punktai. Kompleksas būtų panašus į naftos arba naftos produktų terminalą. Vietos statyti tokiam gana pavojingam mazgui šalia Klaipėdos, kur pajūrio teritorijos tankiai apgyvendintos, vargu ar atsirastų.

Reikėtų įvertinti ir tai, kad Baltijos jūroje tiesiant „Nord Streem“ dujotiekį gali atsirasti sąlygos ir Lietuvai prie jo prisijungti. Todėl reikėtų, kad pajūryje būtų dujų saugyklos ir skirstymo stotis.

Ir valdžia numatė

Dabartinės Lietuvos Vyriausybės programoje yra numatyta sujungti Lietuvos ir Latvijos dujų sistemas, statyti skystų dujų terminalą. Tačiau Vyriausybės programoje nė žodžiu neužsiminta apie giliavandenį uostą.

Per 3-4 metus planuojama parengti giliavandeniam uostui statyti reikalingus dokumentus. Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad kol kas nekalbama apie konkrečius krovinius giliavandeniame uoste. Svarbu rengti dokumentus, kad galėtume įsitikinti, ar ties Melnrage gali būti giliavandenis uostas. Ištyrusi situaciją Lietuvos pajūryje, Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra aiškiai pareiškė, kad geriausia vieta giliavandeniam uostui statyti yra ties Melnrage. Lietuvoje kol kas idėjų lygiu kalbama ir apie galimą skystų dujų terminalo statybą. Šios savaitės viduryje klausimas apie dujų terminalą turėjo būti svarstomas Vyriausybės strateginio planavimo komitete.

A.Vaitkus teigė, kad yra išanalizavęs skystų dujų terminalų veiklos schemą ir mano, kad Lietuvoje toks terminalas galėtų būti statomas ir ties Būtinge, ir Klaipėdos uoste.

http://www.klaipeda.daily.lt/

[Nowitzki]

Įdomiai čia Lubys su Kuzmrskiu pašnekėjo. Išties, jei dar galima išspausti iš dabartinio uosto dar daugiau, tai kol kas ir neapsimoka statyt giliavandenį.

[groundzer]

Aš ten nesimaudau.Maudausi Smiltynės paplūdimuose.

Tai jeigu tu visalaik maudaisi smiltyneje,tai koks tau skirtumas kas ten melneragej bus pastatyta.Manau kad ir dabar ten nedaug kas maudosi nes vanduo ten ir dabar gana uzterstas.Buvau skaites kad tarp kranto ir uosto nori padaryti jachyu prieplaukas...

[Eimantas]

Jachtų prieplaukos esant tokiam bangavimui?

[Memelenderis]

Tai jeigu tu visalaik maudaisi smiltyneje,tai koks tau skirtumas kas ten melneragej bus pastatyta.Manau kad ir dabar ten nedaug kas maudosi nes vanduo ten ir dabar gana uzterstas.Buvau skaites kad tarp kranto ir uosto nori padaryti jachyu prieplaukas...

Priešingai negu tu ir kai kurie kiti veikėjai, aš vadovaujuosi ne tik savo interesais.Be to pastačius giliavandenį uostą, Smiltynė bus perpildyta ''turistų'', kurie labai greitai ''sutvarkys'' Kuršių nerijos Nacionalinio parko (kuriam ir Smiltynė priklauso) gamtą.O jachtų prieplaukas ten padaryti yra NEĮMANOMA, nes ten iki kranto netoli, vieta palyginti sekli, o ir didžiuliai laivai trukdys jachtoms plaukti.Tai grynas absurdas.Ten bus didelė, dvokianti bala.

P.S.Aš Melnragėje nesimaudau, bet mėgstų žiemą pabūti, kai žmonių mažai, ten labai gražu žiemą.

[Rimas_OK]

Tai vat jachtoms būtų pats tas Melnaragėje tarp giliavandenio uosto ir kranto. Būtų puikus Melnaragės panaudojimas. O dabar Melnaragę laikyti tuščią vien dėl to, kad yra keletas žmonių, kurie mėgsta žiemą pasivaikščioti kai yra mažai žmonių, nemanau, kad racionalu

[Memelenderis]

Tai vat jachtoms būtų pats tas Melnaragėje tarp giliavandenio uosto ir kranto. Būtų puikus Melnaragės panaudojimas. O dabar Melnaragę laikyti tuščią vien dėl to, kad yra keletas žmonių, kurie mėgsta žiemą pasivaikščioti kai yra mažai žmonių, nemanau, kad racionalu

Tu vasara ten nesi buvęs.Ten taip tuščia, kad net nepraeiti .

[Reptilias]

Jau seniai visi protingi zmones arba i smiltyne arba i palanga nuvaziuoja.Nera jau taip brangu.Lietuvos ekonomikai butina ta sala, visiems reiketu pasidziaugti kad yra paklausa ir kad pradesim daugiau uzdirbt del padidejusio srauto.