Karaliaus Vilhelmo kanalas

[Beniux]

Karaliaus Vilhelmo kanalo šiaurinės dalies (Dreverna - Klaipėda) fragmentai. Šią atkarpą 1871 - 1873 m. iškasė 690 prancūzų karo belaisvių, kurių apie trečdalis čia ir mirė; jiems Klaipėdoje atidengtas paminklas. Ypač daug jų nusibaigė kastuvais ir karučiais maknodami Tyrų pelkę. Vis tik 1873 m. rugsėjo 17 d. kanalas buvo iškilmingai atidarytas. Kanalo plotis - 18 metrų (pagal projektą). Naujausi tyrimai parodė, kad nuo 1954 metų (tuomet baigta kontroliuojama laivyba) neeksploatuojamoje atkarpoje vidutinis vandens gylis beveik nesumažėjo ir siekia 202 cm. (buvo manoma, kad tik 150 - 170 cm). Prie kanalo ir Drevernos susikirtimo nuo 1865 m. stovėjo tarnybinis pastatas, vėliau pramintas prieplauka; jame viršininku ilgai dirbo Martyno Jankaus brolis, berods vardu Nikas.



Kelios nuotraukos iš aukštybių:




Kanalas suka "kairėn", buvusiu Drevernos aukštupiu - dešinėn vingiuoja Dreverna.




Drevernos žemupis. Toliau matyti marios.




Poilsiui skirta aikštelė. Beje, šalia auga ir Bismarko ąžuolas, apie kurį sužinojau ... tik praėjus kelioms valandoms po mano apsilankymo.






Pjaulių tiltas. Beje iš 10 XIX a. pastatytų tiltų liko tik 3. Pjaulių tiltas irgi yra "naujokas". Įamžinau ir senojo tilto akmenines ar plytines "kojas", riogsančias už keleto metrų.









Kanalas į šiaurę nuo Pjaulių tilto







Kanalas į pietus nuo Pjaulių tilto

[Eimantas]

2011-09-12, 18:00
Baigiantis užželti Vilhelmo kanalas užkertamas laivybai

Vakarinėje Lietuvos dalyje yra visiškai užmirštas atraktyvus vandens kelias – Vilhelmo kanalas. Panašius dirbtinius vandens telkinius kitos šalys dažniausiai naudoja pritraukti į kraštą turistus.

Užsitęsusios atgaivinimo viltys

Prieš kelerius metus dar vyko diskusija apie tai, kad Vilhelmo kanalas turėtų būti panaudojamas turizmo reikmėms. Paskutinį kartą apie tai diskutuota 2009 metų vasarą Klaipėdos apskrities regioninėje taryboje.

Užslinkusi krizė užkirto siekį Vilhelmo kanalu plaukioti mažaisiais laiveliais. Galbūt įtakos turi ir tai, kad panaikinta Vilhelmo kanalo atgaivinimo idėją puoselėjusi Klaipėdos apskrities administracija.

Dalis klaipėdiečių sunerimo, kad Vilhelmo kanale turistinės laivybos net nesirengiama atnaujinti. Tam kliūtis neva daranti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jos užsakymu ties Malkų įlankos galu pastatyti labai žemi tiltai, kurie ateityje užkirs kelią turistinei laivybai.

Vieni galvoja apie laivybos atnaujinimą, nes tai perspektyvu ir reikalinga, o kiti pastato beveik neįveikiamą kliūtį.

Dvejus metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vadovaujantis Eugenijus Gentvilas teigė, kad tiltas pastatytas dar iki jam ateinant vadovauti. Matyt, tuomet neatrodė, kad kanalu plaukios turistiniai laivai.

„Jei turizmas Vilhelmo kanale būtų išjudintas, Uosto direkcijai reikės imtis dar vieno socialinio projekto – pastatyti aukštesnį tiltą“, – svarstė E.Gentvilas.

Vilhelmo kanalas laivybai buvo naudojamas net iki 1970 metų. Nors nebeeksploatuojamas šis kanalas yra įtrauktas į valstybinės reikšmės vandens kelių sąrašą.

Idėja prikelti Vilhelmo kanalą naujam gyvenimui pradėta puoselėti beveik prieš 10 metų. Siūlyta pagilinus uždumblėjusį kanalo dugną, leisti juo plaukioti pramoginėms valtims, jachtoms.

Eksploatuojant kanalą jame palaikomasis gylis siekė 1,6 metro. Vandens lygį su Minijos upe reguliavo speciali šliuzų sistema ties Lankupiais. Čia dar išlikę šių šliuzų fragmentai. Tai yra vienintelis šliuzas Lietuvoje, kuris paskelbtas technikos paminklu.

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/ju...aivybai-376235

[ViR2]

Tai jis ir oficialiai klaipedos kanalu pavadintas?? Visa laika galvojau, kad vilhelmo kanalas ir vadinasi vilhelmo...

[Eimantas]

Turbūt taip oficialiai nuo sovietmečio ir liko.

[nepolitikas]

http://www.miestai.net/forumas/pictu...ictureid=17089

o kodėl kanalas ne vilhelmo, o klaipėdos?

[tricky_kid]

straipsnis ir foto skiriasi, kaip diena ir naktis. visai nemažai tų laivelių matosi, o esant normaliai prieplaukai ir infrastruktūtra, gilinimas ir farvaterio ženklinimas priklausys nuo poreikio. ko gero ten visą atkarpą nuo marių iki vilhelmo kanalo būtų sveika pravalyti

Norint atverti Vilhelmo kanalą naudojimui, reikia sutvarkyti šliuzą Drevernoj, kuris berods, kad neveikiantis. Kitos įplaukos į kanalą nėra.

Nebent turėta omeny gilinti farvaterį nuo marių vidurio iki pat uostelio, kad ir jūrines jachtas priglausta būtų galima.

[deimantukas]

Kadangi labai karšta ir pradeda spausti laikas, nusprendžiu sutrumpinti savo kelią ir važiuoti nuo Svencelės į rytus ir taip patekti į Klaipedos- Šilutės plentą. Žemėlapis neaiškiai, tačiau suteikia vilties,kad aš sėkmingai jį pasieksiu. O ir neištirti keliai mane traukia.


(...)

Aplink kanalai ir platūs laukai.


(...)

Artėju prie tiltuko.





Rizikuoti nenorėjau ir teko apsigręžus sukti dešinėn ir grįžti pro Dreverną.




(...)

Dar pakeliui namo stabteliu prie tilto per Vilhelmo kanalą.






(...)

[deimantukas]

Privažiuoju Vilhelmo kanalą.
Vilhelmo kanalas (arba Klaipėdos kanalas) – 1865 – 1873 m. prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas kanalas, tiesiogiai sujungęs Klaipėdos uostą ir Miniją (o per ją ir su Nemunu), šitaip aplenkiant Kuršių marias. Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1,7 metro.

Kanalo pradžia yra ties Lankupiais, kur kanalas atsišakoja iš Minijos, tada eina į šiaurės vakarus, pro Dreverną, galiausiai pasiekia Klaipėdą, kur susijungia su Malkų įlanka ties konteinerių terminalu ir „Vakarų laivų gamykla“. Yra hidrogeologinis draustinis.

[Eimantas]

Vėl drumsčiama Vilhelmo kanalo ramybė
2008 m. rugsėjo 11 d.


Dar šiemet kovą buvo surengta konferencija dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo eksploatavimo. Jos dalyviai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydami įpareigoti Vidaus vandens kelių direkciją atlikti ekonominius apskaičiavimus bei įvertinti lėšų poreikį šiam kanalui sujungti su Kuršių mariomis ir tam skirti lėšų.

Vilhelmo kanalas yra įtrauktas į valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, tačiau dabar neeksploatuojamas, nes yra izoliuotas nuo kitų vidaus vandenų kelių.

Iškasus kanalą į Kuršių marias ties Klaipėda, laivybai Karaliaus Vilhelmo kanalu atsivertų žymiai didesnės galimybės ir šis vandens kelias taptų kur kas patrauklesnis vidaus vandenų kelių naudotojams.

Prašymas

"Pažymime, kad kultūriniu požiūriu unikalus Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos miesto, Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorija) turėtų didelę reikšmę vystant turistinę - pramoginę laivybą Nemuno deltoje ir Kuršių mariose. Šiuo tikslu reikalinga atlikti Lankupių, Drevernos šliuzų atstatymo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad Vilhelmo kanalas Klaipėdoje yra visiškai uždarytas, reikėtų jį sujungti su Kuršių mariomis nauju kanalu. Šiuo metu turime vieną vandens kelią Kuršių mariomis: Atmatos žiotys - Nida - Klaipėda. Kanalo atidarymas laivybai žymiai praplėstų vidaus kelių tinklą šiame regione.

Prašome Susisiekimo ministeriją inicijuoti kelio pagal Karaliaus Vilhelmo kanalą nuo Drevernos iki Klaipėdos atnaujinimą ir įrengimą. Šiuo metu minėtu keliu gali naudotis tik dviratininkai, nes įrengta dalis Vakarų Lietuvos dviračių žiedo trasos. Atnaujinus ir įrengus kelią pagal kanalą, 10 km sutrumpėtų atstumas nuo Drevernos iki Klaipėdos", - rašoma konferencijos dalyvių rezoliucijoje.

Direkcijos specialistų nuomonė

Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai atliko būtinus apskaičiavimus ir išsakė savo nuomonę dėl Vilhelmo kanalo atstatymo. Pasak šios institucijos specialistų, kanalo atstatymu laivybos tikslais, be Susisiekimo ministerijos, turi rūpintis Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijos.

Jų manymu, Drevernos šliuzas įtakos laivybos sąlygoms neturi, tad jo rekonstrukcija šiuo aspektu nebūtina. Dėl jo rekonstrukcijos tikslingumo aplinkosauginiais tikslais turėtų spręsti Aplinkos ministerija.

1999 - 2000 m. atlikti Karaliaus Vilhelmo kanalo batimetriniai matavimai nuo Lankupių šliuzo iki Klaipėdos vandenvietės parodė, kad kanale yra daugiau nei 2 m gylio, kuris tenkintų laivybos poreikius. Padėtis šiuo metu neturėtų keistis, tad pagrindinė problema - Lankupių šliuzo atstatymas bei kanalo sujungimas su Kuršių mariomis Klaipėdos pusėje.

1,5 km ilgio kanalo iškasimas ir farvaterio Kuršių mariose įrengimas galėtų kainuoti apie 3 mln. Lt. Jeigu paaiškėtų, kad kanale reikia įrengti šliuzą, jo statyba kainuotų apie 2,5 mln. Lt.

"Manome, kad kanalo netoli Klaipėdos kasimui svarstytina ir bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ministerija galimybė. Vakarų šalyse dažna praktika, kai įvairius objektus pastato kariškiai pratybų metu", - rašoma direkcijos ataskaitoje.

Iš vienos piniginės

Pasiteiravome Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, kada šis projektas bus įgyvendintas. "Jam reikalingos didžiulės lėšos, todėl būtina diskutuoti, ar šiandien mes galime tiek jų skirti tokiems tikslams. Tačiau šis klausimas neatmestas, jis svarstomas", - sakė jis.

G. Labanauskas abejoja, kad šiandien būtų surasta apytikriais skaičiavimais Vilhelmo kanalui sutvarkyti reikalingi 5 milijonai litų. Pasak jo, tikėtis, kad tai būtų padaryta kitais ar dar kitais metais, būtų per daug drąsu.

Pasak generalinio direktoriaus, šiandien vis dėlto reikia susidėlioti prioritetus - kas svarbiau. Jo nuomone, dabar svarbiau pastatyti krovos prieplauką, kad būtų galima sumažinti išmetamųjų dujų kiekį perkrautuose sausumos keliuose. O paskui jau būtų galima grįžti ir prie Vilhelmo, ir prie Kauno hidroelektrinės šliuzo projektų. Anot pokalbininko, taip elgtis reikėtų todėl, kad pinigai yra vienoje piniginėje, kuri gerokai plonesnė negu kad mums visiems norėtųsi.

Vilhelmo kanalas buvo kasamas todėl, kad žmonės bijojo plaukti pavojingomis Kuršių mariomis ir norėjo su Klaipėda susisiekti ramesniu keliu. Kitas dalykas, jis apsaugo ir nuo potvynių. G. Labanausko manymu, Vilhelmo kanalą atstatyti būtų tikslinga, nes turėtume puikų maršrutą - iki Klaipėdos būtų galima nuplaukti mažais laiveliai ir ne Kuršių mariomis.

Šiuo metu kanalą prižiūri "Klaipėdos melioracija", Lankupių ir Drevernos šliuzus - "Klaipėdos vandenys".

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

[tricky_kid]

Lietuvos šliuzai

Tik du ir teturime. Lankupių šliuzas apverktinos būklės, o Drevernos šliuzas atrodo geriau išsilaikęs ir neseniai padažytas.

Drevernos šliuzas. Pastatymo datos neradau. Šiuo metu neveikiantis.
Vaizdas link marių:


Šliuzo kamera:


Variklis, darinėjantis šliuzo vartus.



Lankupių šliuzas. Technikos paminklas. Įrengtas 1873m. Nebenaudojamas nuo 1964m.




Atidaryti vartai:


Iš toliau:


Variklis:


Šliuzo kamera:


Karaliaus Vilhelmo kanalo ir Minijos santaka:


Kanalo vaizdas link Drevernos ir Klaipėdos. Matosi tilto ar laivų švartavimo įrenginio liekanos:



Daugiau informacijos apie Vilhelmo kanalą ir Lankupių šliuzą.
http://www.geografija.lt/index.asp?T...193&SearchTXT=
Čia parašyta, kad šliuzas neveikiantis, nors Mūsų paveldas rašo, kad kartais naudojamas.

Šilutės naujienos apie kanalą ir jo ateitį: http://www.silutesnaujienos.lt/?straipsnis=4361

[Eimantas]

Vilhelmo kanalas – interesų nelaisvėje

Ilgiausią iškastą galimo Vakarų Lietuvos turizmo trasą baigia užtraukti maurai

Eglė Kasperavičiūtė

Dėl istorinę reikšmę turinčios vietos susikirto skirtingų institucijų interesai. Šilutės savivaldybė nori, kad Karaliaus Vilhelmo kanale būtų vystomas turizmas. Tam prieštarauja gamtosaugininkai, kariškiai ir bendrovė „Klaipėdos vanduo“, kuri iš kanalo klaipėdiečiams tiekia geriamąjį vandenį.

Žemdirbiškas požiūris į vandenis

Prieš karą Vilhelmo kanalas buvo naudojamas laivybai. Šilutės rajono savivaldybė jau keletą metų bando kreiptis į įvairias institucijas ir šią unikalią vietą padaryti turistų traukos centru.

„Lietuvoje mažai kas supranta vandens kelių reikšmę. Klaipėdos miesto ir apskrities valdžia žvalgosi tik į teritorijas Palangos link. Pamirštama, kad Vilhelmo kanalas būtų puiki vieta plėtoti vandens turizmą“,– mano Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas.

Jis pusiau juokais prasitarė, kad bando atkurti laivybą, kokia buvo prieš šimtą metų.

„Nepasiekta jokios pažangos, o laivybos sąlygos net suprastėjo. Tuo metu laivai plaukiojo Skirvytės, Pakalnės upėmis, Vilhelmo kanalu. Mes pasielgėme kaip tikri žemdirbiai. Užtvenkėme kanalą ir nebeleidome juo plaukioti“, – piktinosi Šilutės savivaldybės atstovas.

Kelias per keturis uostus

Šilutės savivaldybės atstovai mano, kad kanalas tinkamas laivybai. Jo gylis siekia iki dviejų metrų. Rengiant kanalą turistinei laivybai, vietomis reikėtų jį išvalyti, sutvirtinti krantus. Taip pat reikia sutvarkyti vis dar veikiančią šliuzų sistemą. Dabar ji trukdo praplaukti laiveliams.

Šilutės savivaldybė jau turi pasiūlymų ir dėl naujojo turistinio maršruto Vilhelmo kanalu. Kruizas prasidėtų Minijos upėje. Kanalu ir Drevernos upe poilsiautojai patektų į naują Drevernos uostelį, o iš jo – į Kuršių marias. Rytine marių pakrante būtų galima grįžti į pradinį tašką. Išeitų žiedinis vandens turizmo kelias. Turistinis maršrutas apimtų Drevernos, Kintų, Šturmų, Ventės prieplaukas, kurios dabar atskirtos nuo vandens kelių.

„Drevernos uostui sutvarkyti skirta 16 mln.litų. Jame įrengs 30 laivų stovėjimo vietų. Uostas bus pagilintas, bet išplaukimu į Kuršių marias nepasirūpinta. Todėl mes siūlome kuo greičiau patvirtinti vandens kelią, einantį iš Vilhelmo kanalo per šią vietą. Tuomet valstybė turės pasirūpinti jo kokybe“, – dėstė Šilutės rajono savivaldybės atstovai.

Neturi šeimininko

Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje vyko diskusijos apie kanalo ateitį. Susirinkusieji įvairių institucijų atstovai kėlė klausimą dėl telkinio šeimininkų. Kanalas oficialiai pripažintas valstybinės reikšmės vidaus vandens keliu. Ta vieta, kur įrengta vandenvietė, rūpinasi bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Toliau yra uždara kariškių teritorija. Likusi dalis turėtų priklausyti Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybėms.

„Vandens keliai turi būti prižiūrimi, kaip ir sausumos. Dabar Vilhelmo kanalas neturi šeimininkų. Juridiškai jis nepriklauso nei kariškiams, nei bendrovei „Klaipėdos vanduo“. Todėl vandens telkinys apleistas, pakrantėse pilna šiukšlių“, – teigė Š.Laužikas.

Šilutės rajono savivaldybės atstovai Klaipėdoje siūlė pagaliau surasti kanalo šeimininkus. „Polderių ir šliuzų sistemas galėtų prižiūrėti bendrovė „Šilutės polderiai“, nes tai jos darbo sritis. O patį kanalą, kadangi tai yra oficialus valstybinės reikšmės vandens kelias, galėtų tvarkyti Vidaus vandens kelių direkcija. Šeimininkai turės rūpintis savo turtu“, – tvirtino Š.Laužikas.

Taikosi į Vakarų turistus

Sutvarkytų ir prižiūrimų vandens kelių Lietuvoje yra nedaug. Šilutės rajono savivaldybės atstovo manymu, Kuršių mariose galima suplanuoti ne vieną turistinį maršrutą. „Taip pritrauktume daugiau turistų iš Vakarų. Jie nori, kad būtų užtikrintas saugumas ir renkasi oficialiai įteisintus vandens kelius“, – pastebėjo Š.Laužikas. Jis mano, jog atsiradus turistiniam keliui, verslininkai pakrantėse įsirengs viešbučius, nuomojamas sodybas, kavines. „Tereikia netrukdyti verslui“,– išsakė savo poziciją Š.Laužikas.

Dalimi Vilhelmo kanalo laivybą galima pradėti jau kitais metais. „Savivaldybių 2009 m. biudžeto pinigai jau beveik paskirstyti. Gauti iš Europos struktūrinių fondų pinigų reikės bent keleto metų. Bet kitais metais tikimės bent dalyje kanalo atgaivinti laivybą. Juo labiau kad vandens kelias jau įteisintas“, – kalbėjo Š.Laužikas.

Vandenvietę reikėtų iškelti

Turistinį maršrutą pratęsti iki pat Klaipėdos trukdo miesto vandenvietė. Tai yra griežto režimo sanitarinė zona, kurioje neleidžiama jokia kita veikla, tik vandens gavyba.

„Mes vandenį imame iš atviro telkinio, todėl turime rūpintis, kad niekas jo neužterštų“,– kalbėjo „Klaipėdos vandens“ direktorius Leonas Makūnas.

„Iš šios vandenvietės geriamas vanduo tiekiamas dviem trečdaliams klaipėdiečių. Kol iš ten tiekiame vandenį, turime rūpintis, kad kanalas liktų švarus. Poilsiautojų laivai sukeltų dumblą, vanduo būtų užterštesnis“, – aiškino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vandenruošos departamento direktorius Aidas Birgėla.

Praėjusių metų pradžioje buvo suskaičiuota, kad iškeldinti nuo Vilhelmo kanalo trečiąją vandenvietę kainuotų apie 100 mln. litų. Vandenvietę būtų galima įrengti prie Minijos upės ties Dumpiais.

„Atvira vandenvietė nėra saugi. Anksčiau ar vėliau teks iškelti trečiąją vandenvietę į kitą vietą“, – svarstė Š.Laužikas. Anot jo, turizmas atneštų didelį pelną miestui, keltų aplinkinių žemių kainas. Todėl, jo nuomone, vertėtų jau dabar mąstyti apie vandenvietės iškėlimą.

„Jeigu šią problemą imtųsi spręsti valsybiniu lygiu, mes sutiktume dėl naujos vandenvietės vietos. Bet kol kas yra kaip yra ir mūsų pareiga – užtikrinti gerą vandens kokybę“,– kalbėjo L.Makūnas.

Turistiniams laivams Vilhelmo kanalu plaukioti trukdo ir Drevernos šliuzas. Jis įrengtas, kad iš jūros į marias plūstantis sūrus vanduo nepatektų į kanalą.

Kariai iš Kairių nesikraustys

Šalia vandenvietės yra Kairių karinis poligonas. Jame rengiami Lietuvos kariai tarptautinėms misijoms. Kariškiai nenorėtų, kad šalia jų teritorijos plaukiotų turistiniai laivai.

„Jeigu kanale vyktų vien laivyba, nieko tokio. Bet poilsiautojai norės išlipti į krantą. Mums užtenka ir tų, kurie vaikščioja palei kanalą. Žmonės palieka kalnus šiukšlių“, – mano Dragūnų mokomojo bataliono vadas majoras Zigmantas Jankauskas. Anot jo, kariniame poligone vyksta intensyvios pratybos. Poilsiautojams būtų nesaugu plaukioti kanalu. Pratybų metu per kanalą kartais nutiesiami lynai, statomos pontoninės prieplaukos.

Kariai mokymuose naudoja tuščius šaudmenis, todėl nėra didelės rizikos sužeisti aplinkinius.

„Nemanau, kad turistams bus malonu plaukti, kai šalia treniruosis kariai. Poilsiautojus gali išgąsdinti šūviai“, – teigė Z.Jankauskas. Majoras tvirtino, kad kariai neturi kitos pratybų vietos. „Gaižiūnų ir Ruklos poligonai taip pat intensyviai naudojami. Apie išsikėlimą iš Kairių kol kas negalvojame“,– sakė karininkas.

Nori apsaugoti draustinį

Kanalas eina pro Lužių botaninį ir Kliošių kraštovaizdžio draustinius. Juose ribojama žmonių veikla. Aplinkosaugininkai mano, kad turistų srautas galėtų pakenkti saugomoms teritorijoms. Draustiniuose yra nemažai į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.

Šilutės savivaldybės atstovai nesutinka su šiuo požiūriu. „Mes tampame savo saugomų teritorijų įkaitai. Geriau derintume reakreaciją ir saugomą gamtą. Turėtume mokytis iš patyrusių šalių. Laivyba tikrai nepakenks draustiniams“, – svarstė Š.Laužikas.

www.kl.lt
08 07 20

[GigaMan]

Klaipėdos kanalas sklidinas interesų

Pusę Klaipėdos Minijos vandeniu girdantis ir valstybiniu vidaus vandenų keliu įvardijamas Vilhelmo kanalas iš tikrųjų yra turtas be šeimininko, todėl neaišku, kas atsakingas už jo priežiūrą ir pritaikymą laivybai. Bene pirmą kartą Klaipėdoje kalbant žemės klausimais sutapo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) ir pamario savivaldybių požiūriai.

Apskrities administracijos surengtoje diskusijoje apie Klaipėdos trečiosios vandenvietės perspektyvą prieita prie išvados, kad rekreacijai ir vandens turizmui tinkamą Klaipėdos vandens kanalą reikia paskirti laivybai, nustatyti naudotojus ir ieškoti projektui investicijų.

Idėja ne nauja - dar prieš dešimtmetį ši vandens trasa įtraukta į vidaus vandenų tinklą ir pažymėta geografiniuose žinynuose. Bet dėl susikaupusio dumblo laivakelyje ir Klaipėdos vandenvietės sanitarinių zonų, kuriose draudžiama bet kokia veikla, laivyba kanale negalima.

Pokario metais geriamojo vandens telkiniu paverstam hidrotechniniam įrenginiui sugrąžinti laivybinio kelio statusą savivaldybių pastangų neužtenka. Manoma, kad poreikių prioritetus privalo sudėlioti Vyriausybė.

Iškėlus vandenvietę klaipėdiečiai įgytų naujų poilsiaviečių marių pakrantėje, o Nemuno deltos prieplaukos pateisintų joms panaudotas europines investicijas. Teritorijos paskirties keitimas būtų naudingas ir uostui, nes Vyriausybė yra apsisprendusi greta kanalo iki 2012 metų pastatyti viešąjį logistikos centrą ir KVJU direkcija artimiausiu metu numato skelbti pasiūlymų konkursą.


Kanalas niekieno

Šilutės rajono savivaldybė pirmoji pradėjo įrodinėti, kad kultūriniu požiūriu unikalus vandens kelias išplėstų kitus Europos Sąjungos skirtą paramą gavusius turistinius maršrutus ir atvertų visuomenei aukso gyslą. Plaukimas kanalu, patenkančiu į Europos vidaus kelių tinklą pagal Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendrą projektą "E-70", galėtų būti net mokamas, o atnaujintas kelias greta kanalo atlaisvintų Šilutės plentą, pagerintų susisiekimą priemiestinei Dituvos gyvenvietei, net 10 kilometrų sutrumpintų atstumą nuo Drevernos iki Klaipėdos.

Tiesa, kariškiai kol kas ne itin pageidauja žmonių judėjimo greta pratybų poligono, o aplinkosaugininkai - lankytojų botaniniame draustinyje, tačiau tai nėra didelė kliūtis, palyginti su geriamojo vandens reikalais.

Klaipėdos savivaldybės įmonės "Klaipėdos vanduo" vadovas Leonas Makūnas nestoja piestu prieš visuomenės pramogas, tačiau mano, kad iškelti vandenvietę privalėtų tas, kieno interesams dabartinė jos veikla trukdo. "Jei kanalą norima pritaikyti turizmui, tai finansavimo naujai vandenvietei turėtų siekti Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybės, jei trukdo uostui - atsakinga valstybė. Žinoma, kilus vandens kokybės klausimui iškelti vandenvietę būtų įpareigotas Klaipėdos miestas, bet dabar tokio poreikio nėra", - LŽ aiškino L.Makūnas.

Prieš trejetą metų įmonė pagerino vandens paruošimą, todėl gyventojams tiekiamas vanduo atitinka standartus. Be to, Klaipėdos kanalas miestui nepriskirtas, nors tokių ketinimų Vyriausybėje būta.

"Už paviršinio vandens naudojimą "Klaipėdos vanduo" kasmet valstybei sumoka po 600 tūkst. litų kaip už požeminį, todėl įmonės vaidmuo sprendžiant Vilhelmo kanalo reikalus turėtų tuo apsiriboti. Pagal paprotinę teisę mes tvarkome kanalą savo nuožiūra, bandėme net kasti dumblą. Bet sustabdėme darbus, nes sudrumsto vandens kokybė pablogėjo. Visoje pakrantėje reikėtų iškirsti medžius, kadangi kanalą teršia lapai, niekas neremontuoja polderių", - sakė L.Makūnas.

Jis diskusijos dalyviams priminė, kad 1992 metų kainomis Klaipėdos kanalas buvo įkainotas 39 mln. talonų, tačiau taip ir liko neperduotas iš melioracijos įmonės balanso miesto vandens įmonei. Vykstant žemės reformai, sklypai greta kanalo buvo išdalyti paveldėtojams, bet tvarkyti pakrančių žmonės neįpareigoti. Klaipėdos kanalas - turtas be šeimininko.


Uostas plėsis

Uosto vadovai, prieš trejetą metų svarstę miesto į pietus plėtros planus ir pietinio išvažiavimo iš uosto klausimą, buvo paprašę L.Makūno apskaičiuoti, kiek kainuotų tiekti miestui vandenį vamzdynais tiesiai iš Minijos. Tuometėmis kainomis toks projektas buvo vertinamas 50 mln. litų. Dabar, įmonės vadovo nuomone, kainuotų gerokai brangiau, tačiau ne tiek daug, kiek gręžti gręžinius.

Šiemet Susisiekimo ministerijoje svarstant vandens kelių padėtį pažymėta, kad būtina sutvarkyti sausumos kelią šalia Vilhelmo kanalo. Pasak Vandens transporto departamento direktoriaus Juozo Darulio, kanalo klausimas nėra Susisiekimo ministerijos prerogatyva, nes yra susijęs su turizmu. Susisiekimo ministerija rūpinasi vidaus vandens kelių, kuriais plukdomi keleiviai ir kroviniai, tvarkymu. O Klaipėdos kanalu laivai neplaukioja.

Pasiūlyta rodyti iniciatyvą Valstybiniam turizmo departamentui ir Klaipėdos ir Šilutės rajonų bei Neringos savivaldybėms.

Tačiau finansinę savivaldybių padėtį suprantantis Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas įsitikinęs, kad interesus įmanoma suderinti. "Čia vis tiek kada nors bus uostas",- žemėlapyje rodydamas pietinės marių pakrantės dalį už Smeltės pusiasalio sakė A.Kamarauskas, siūlydamas apskrities administracijai uosto direkcijos pagalbą. Į viešo logistikos centro projektinių pasiūlymų konkurso sąlygas esą galima įtraukti papildomą užduotį, kuri ir atsakytų, kaip panaudoti Klaipėdos kanalą ir kiek tai kainuotų.

Vilhelmo kanalas - tai 1865-1873 metais prancūzų karo belaisvių iškastas kanalas, aplenkiant Kuršių marias tiesiogiai sujungęs Klaipėdą ir Minijos upę. Kanalo ilgis 25,3 kilometro, plotis - 30 metrų.

Kanalo pradžia yra ties Lankupiais. Jis eina pro Dreverną, Klaipėdą pasiekia ties Malkų įlanka, kur yra konteinerių ir medienos terminalai. Kanalas pavadintas tuometinio Vokietijos kaizerio Vilhelmo I vardu.

Jis buvo skirtas sielininkams ir valtininkams išvengti kelionės per audringas Kuršių marias. Prie Lankupių pastatytas šliuzas kanalą saugojo nuo Minijos potvynių. Per kanalą buvę nutiesta 10 tiltų. Po Antrojo pasaulinio karo laivybai nenaudojamas, nuo marių atskirtas šliuzu. Palei jį buvusiu keliu naudojasi tik dviratininkai.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=17762704

[Vitas]

Vilhelmo kanalo sujungimas su vidaus vandens keliais,
dabar jis uždaras.

Ir įdomu kaip Vilhelmo kanalo atidarymas paveiktų vandenvietę, ten gi bent anksčiau kabėdavo lentelės su užrašais, nesimaudyti, nežvejoti, sanitarinė zona ar pan. Nors būtų šaunu, plėtoti vandens turizmą ten, Vilhelmo kanalas-Minija-Nemunas-Kuršių marios

2006m. liepos mėnesį Gargždų turizmo informacijos centras organizavo Minijos žemupio turistinę regatą. Plaukta Minija nuo Priekulės iki Lankupių, Karaliaus Vilhelmo kanalu ir Dreverna.
Šiemet liepos 12-13 d.d. Minijos žemupio regatoje apsiribojama Minijos atkarpa nuo Gargždų iki Gedminų kaimo. Tokio kaimo http://www.maps.lt nerodo, regatos nuostatuose http://www.klaipedos-r.lt/?lt=1173254669 maršruto ilgis nenurodytas, todėl ir neaišku, iki kur ta mažų laivelių flotilė plauks.

[RDA]

Pajėgumai ir pinigai.
Specialistam reik skaičiuoti, III yra galingiausia, jos vienos užtektų, o I ir II iš grežinių, vandens kaip ir mažiau. vandens kokybė ir k.t. dalykai.

[Eimantas]

O jeigu uždaryti 3-iąją vandenvietę ir vietoj jos atkonservuoti 2-ąją

[RDA]

Kas čia per procesas ?

Vilhelmo kanalo sujungimas su vidaus vandens keliais,
dabar jis uždaras.

Biurokratai svarsto apie sujungimus kai tuo tarpu valstybei pavaldi uosto direkcija vykdo darbus žiotyse:

Kažin ar kalbama apie sujungima per Malku įlanka, perdaug intensyvi laivyba, konteineriu terminalas, laivų remonto - statybos įmonės, o malkų įlanka nėra plati.

Šiuo tikslu reikalinga atlikti Lankupių, Drevernos šliuzų atstatymo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad Karaliaus Vilhelmo kanalas Klaipėdoje yra visiškai uždarytas, reikėtų jį sujungti su Kuršių mariomis nauju kanalu.

Ištrauka iš čia:

Ir įdomu kaip Vilhelmo kanalo atidarymas paveiktų vandenvietę, ten gi bent anksčiau kabėdavo lentelės su užrašais, nesimaudyti, nežvejoti, sanitarinė zona ar pan. Nors būtų šaunu, plėtoti vandens turizmą ten, Vilhelmo kanalas-Minija-Nemunas-Kuršių marios

[Eimantas]

Kas čia per procesas ?

Turi galvoje statybos darbus?
Nežinau pats, turbūt kaip ir tiltas, kad patekti iš vienos uosto teritorijos į kitą neįvažiuojant į Perkėlos gatvę. Gal kas žino tiksliau...

[Taut.]

Biurokratai svarsto apie sujungimus kai tuo tarpu valstybei pavaldi uosto direkcija vykdo darbus žiotyse

Kas čia per procesas ?

[Eimantas]

Aptartas Lietuvos vidaus vandenyse prasidedantis laivybos sezonas
http://www.transp.lt/Default.aspx?El...n=0&SearchTXT=

Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis pateikė preliminarius skaičiavimus, kiek kainuotų Karaliaus Vilhelmo kanalo valymo darbai, jo sujungimas su Kuršių mariomis, farvaterio įrengimas į Kintų, Drevernos ir Šturmų uostelius bei poveikio aplinkai vertinimas, taip pat akcentavo poreikį sutvarkyti sausumos kelią šalia Vilhelmo kanalo.

Biurokratai svarsto apie sujungimus kai tuo tarpu valstybei pavaldi uosto direkcija vykdo darbus žiotyse:

20080425

[ValdasJ]

Kelias iš Priekulės į Dreverną yra ir dviračių takas nr. 10:


Vaizdas nuo Pjaulių tilto link Klaipėdos:


Šalia tilto dar viena dviračių stotelė, išsilaikiusi kurkas geriau už esančias Klaipėdoje bei šalia jos:


Tiltas per Vilhelmo kanalą ties Pjauliais:


Statybos Pjauliuose:


Šalia esančios pievos. Už jų tolumoje Kuršių marios:


Toliau kanalas eina laukais:


Šalia kelio kažkokios keistos rekonstrukcijos:


Čia kanalas nusuka į pietryčius, o aš keliuosi per Drevernos upę ir važiuoju link Drevernos - į pietvakarius (nuotraukos dešiniąją pusę):