Laivyba Kuršių mariose

[Eimantas]

KVAD'as uzsiima kazkokiais darbeliais, taciau norin tureti tvirta strategija (kad ir komercinio turizmo srityje), reikia aiskiai identifikuoti problemas, sudaryti strategija, daryti konkursus jos igyvendinimui, tada reglamentuoti atitinkamu istatymu: kas kur kodel kaip kada ir uz ka. noriu pasakyti, kad bendiniu istatymu neuztenka, nes ten neparasyta, jog kurenas yra vertybe, nesiekiama igyvendinti terpes jiems atsirasti, kaip tikram legaliam verslui. viska galima paprasciau pavaizduoti tokia schema:

zmogus nori imtis verslo - gaminti kurenus.
raso projekta (nes nori europos pinigu)
kurenas irasytas i kulturos registra
zmogus raso i kulturos ministerija
ten niekas nesupranta kas cia ko nori, mat jiem is esmes jokios realios naudos nera, o dirbti administravimo ar valdymo darba, kai pelnas nubyres (po 10 metu) tiktai verslininkui niekas nesiima - tokia pas mus valdininku kultura.
zmogus susinervina ir toliau prekiauja silkatinem plytom (ar pan.)

cia labai banaliai ir ne viskas, taciau pats principas yra butent toks siai dienai. o gaila.

Labai protingu nori pasirodyti ar šiaip patinka daug rašyti?

Juokiesi cituojant, o paskui pats apie tas institucijas rašai. Aš juk neparašiau ar jos suinteresuotos, ar gerai, ar blogai dirba ir pan, tik parašiau, kad tai jų (ir atitinkamų nevyriausybinių ar pan.) kompetencija, ko tu savo rašinėlyje-verslo gairėse neneigi.

[Eimantas]

ok. spalvu eiliskuma tikrai supainiojau. bet visvien nevykusi veliava, kaip is europos centro pietiniu regionu.

Atsiprašau, kad ne į temą (gal perkelti reikia), bet dar kažkokia spalviškumo tvarka atsižvelgiant į Europos regionus egzistuoja?

[ilestmort]

Atsiprašau, kad ne į temą (gal perkelti reikia), bet dar kažkokia spalviškumo tvarka atsižvelgiant į Europos regionus egzistuoja?

ne tvarka, o spalvinis sprendimas (jei taip galima issireiksti) tikrai egzistuoja - o isimtys - tokios kaip Lietuvos veliavos tik patvirtina sia taisykle.

[ValdasJ]

Kurėnai - atrakcija poilsiautojams

2005-09-10

Kuršių marių žvejų burvaltei kurėnui skiriama vis daugiau dėmesio. Prieš penkiasdešimtmetį užmirštos žvejybos valtys šiandien atgyja kaip smagi atrakcija poilsiautojams.

Europos paveldo dienoms paminėti Lietuvos jūrų muziejaus atstovai organizavo seminarą apie kultūrinį turizmą. Prieš kelerius metus prasidėjęs projektas "Kurėno sugrįžimas" sudomino kelis entuziastus, kurie, stengdamiesi išlaikyti valčių autentiškumą, bando jas pritaikyti šiandienos žmogaus poreikiams.

Kaip minėjo Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas, kurėnas turi kelis privalumus – labai saugus, ekologiškas, yra paveldo dalis. Tačiau keblumų kelia paslaugų teikimas. Šio tipo valtys visiškai priklauso nuo vėjo ar irkluotojų galimybių. Romantika baigiasi ir pradėjus lyti. Svarstyta, ar neverta kurėną kiek pakeisti, pavyzdžiui, prikabinti motorinius variklius ir pritaikyti šiandienos komforto trokštančiam poilsiautojui. Tokioms idėjoms pritarė ne visi, nes taip būtų prarandama valties autentika.

Lietuvoje iš viso yra aštuoni kurėnai ir kurėnų tipo valtys. Juos poilsiautojai gali pamatyti Rusnėje, Nidoje, Trakuose. Verslininkai ir kurėnų atgaivinimo entuziastai dar nedaug sulaukia norinčiųjų paplaukioti autentiškomis valtimis. Manoma, kad jie taps populiaresni, pritaikius turistų poreikiams.

Gina Kubiliūtė

[Eimantas]

Drevenos prieplaukai suteikta pirmenybė



Vandens turistai ir buriuotojai laukia nesulaukia naujos prieplaukos Drevernoje.

Kol kas stringa ne tik šios, bet ir Gargždų bei Priekulės prieplaukų statyba, finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto.

Pagal finansavimą laimėjusį projektą trijų prieplaukų statybos kaina siekė apie 17 mln. litų. Tačiau paskelbus rangos darbų konkursą, sulaukta pasiūlymo pastatyti prieplaukas ne mažiau kaip už 24 mln. litų.

"Kol vyko įvairios konkursinės procedūros, pabrango medžiagos, statybinių darbų įkainiai. Siekdami panaudoti skiriamas Europos Sąjungos lėšas, vykome tartis į Ūkio ministeriją, Verslo paramos agentūrą. Nutarta skaidyti prieplaukų statybų konkursą, pradedant nuo brangiausio objekto - Drevernos prieplaukos statybos",- sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo Vytautas Buivydas.

Anot jo, pasirašius pirmąją sutartį ir išsprendus finansavimo problemas, bus deramasi su rangovais ir dėl likusiųjų - Gargždų bei Priekulės prieplaukų statybų. Derybas su rangovais tikimąsi užbaigti dar šiemet. Pastačius Drevernos prieplauką, bus parinktas operatorius jai valdyti.

Visu šiuo Europos Sąjungos finansuojamu projektu siekiama susieti vidaus vandenų turizmą su turizmu Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, sukurti vientisą turizmo infrastruktūrą Vakarų Lietuvos pietinėje dalyje, skatinti naujas investicijas į turizmo sektoriaus plėtrą.

Jolanta BENIUŠYTĖ
www.ve.lt

[tricky_kid]

Tiklsiai nepamenu kada, bet maciau is Pervalkos miestelio si laiva plaukiant mariomis ... letai ... bet labai tikiuosi, kad atgims si transporto rusis ir nuims dali kruvio nuo tikraja ta zodzio prasme perkrautu autostradu.

[tricky_kid]

Įžanga:

Projektas INTERREG III "Trys uostai"

Jachtoms - nauji uostai

NERINGA MACIŪTĖ
2007 - 04 - 05

Planuojama atnaujinti Nidos, o Juodkrantėje pastatyti naują jachtų uostą.

Nidos tarptautinis keleivinis uostas taps modernesniu ir galės talpinti daugiau - iki 150 jachtų ir kitų mažųjų laivų.

Šiandien uoste gali tilpti iki 60 laivų.

Kairioji dabartinio uosto dalis priklauso savivaldybės bendrovei „Neringos komunalininkas“.

Jos direktorius Arūnas Burkšas teigė, kad prieplaukoje bus įrengti plaukiojantys pirsai.

„Prie jų prisišvartavusių laivų įgula civilizuotai galės naudotis elektra, vandeniu“,- teigė jis.

Jeigu bus atidaryta siena su Rusija turistiniams laivams, bus reikalinga muitinė.

Numatoma, kad ji galėtų steigtis centrinėje prieplaukos dalyje.

Ten taip pat bus įkurta keleivių laukimo salė, įrengtos papildomos patalpos jachtininkams, viešbutis, ilgalaikio poilsio apartamentai, restoranas.

Dešinėje uosto pusėje planuojama griauti šiandien stovinčius pastatus ir statyti naują jų kompleksą pramoginiam uostui.

Šioje vietoje verslininkai steigs kavines, restoranus, vandens dviračių nuomos punktus.

Šiuo metu yra formuojamos uosto ribos. Tada bus prašoma leidimo pradėti statybas. Jau yra parengtas Nidos uosto detalusis planas.

Buvo numatytas sklypas ir degalinės statybai. Joje jachtos bei kiti mažieji laivai galėtų pasipildyti degalų. Tačiau iki šiol neatsirado norinčiųjų šią degalinę statyti.

Birželį bus žinoma tiksli uosto vieta Juodkrantėje. Manoma, kad jis bus miestelio centre. Ją norėta statyti Gintaro įlankoje.

Tačiau tam pasipriešino Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija. Šioje įlankoje norima steigti archeologijos muziejų. ()

Vakar Neringoje lankėsi INTERREG III A projekto „Trys uostai“ partneriai Lenkijos miesto Krynica Morska atstovai. Jie su projekto Lietuvoje vykdytojais - Neringos savivaldybe aptarė, kas bus daroma Nidos ir Juodkrantės uostuose.

Projekto koordinatorė Lietuvos pusėje Valentina Burkšienė teigė, kad negalima numatyti, kada šie uostai bus atnaujinti.

Planuojama, kad abiejų uostų projektai bus įgyvendinti vėliausiai iki 2013 metų.

www.klaipeda.daily.lt

[tricky_kid]

JUODKRANTĖS UOSTO ARCHITEKTŪRINĖS KONCEPCIJOS SUPAPRASTINTAS ATVIRAS PROJEKTO KONKURSAS

Neringos savivaldybės administracija, identifikavimo kodas 188754378, adresas Taikos g. 2, LT-93121 Neringa (Perkančioji organizacija). Įgyvendindama INTERREG III kaimynystės programos lėšomis iš dalies finansuojamą projektą Nr. 2005/090/1VI-599 „Trys uostai“, organizuoja supaprastintą projekto konkursą ir numato išrinkti geriausią Juodkrantės uosto architektūrinės koncepcijos projektą. Skelbimas apie Juodkrantės uosto supaprastinto projekto konkursą paskelbtas 2007-10-31 valstybes žinių priede informaciniai pranešimai nr. 85(2)

Darbų premijavimas:
I vietai – 20 000 Lt ;
II vietai – 15 000 Lt;
III vietai – 10 000 Lt;
Dvi paskatinamosios premijos po 5 000 Lt.

Konkurso sąlygos išduodamos Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos skyriuje (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10, III aukštas, Klaipėda, nuo 2007 spalio 31d. iki 2007 gruodžio 10 d. 15.00val., pagal rašytinius tiekėjų prašymus dalyvauti supaprastintame projekto konkurse.
Projekto pasiūlymą būtina pateikti iki 2007 m. gruodžio 10 d. 15.00 val. Vėliau gauti projektų pasiūlymai nebus priimami.

Perkančiosios organizacijos darbuotojas, įgaliotas palaikyti ryšį su tiekėjais – Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Viktoras Katarskis tel. (8 469) 52288, el. pašto adresas – viktoraska@neringa.lt.

Asmuo, įgaliotas palaikyti ryšį su tiekėjais bei teikti konkurso dokumentus – LAS Klaipėdos skyriaus atsakingas sekretorius Darius Raišutis, tel. (8 606) 10 858, (8 46) 40 03 90, el. pašto adresas – archsajunga@architektams.lt

www.architektams.lt

Na va ir dar vienas konkursas . Kaip tokiai jautriai vietai tai truputi per mažai laiko skiria jam ... beje paryškinau žodį tiekėjas - šiuo atveju tai architektai. Apie ką kalba apie architektūros kūrimą, ar tiekimą ???

[tricky_kid]

Paieškojęs radau ir pora vaizdų su dabartiniu nuostabiu Nidos uostelio prieplauokos pastatu, kurį suprojektavo Alfredas Paulauskas bei vietomis, kuriose jis gali atsirasti Juodkrantėje. Tikiuosi autoriai neprieštarauja.

Nidos uostelis ir prieplaukos pastatas:


Iš Giedros70 temos apie pasiplaukiojimą po Lietvuos veneciją ir marias



ir dar vienas apie nevykųsį remontą:



Galėtų nugremžti visus tuos nelemtus dažus iki gryno betono kaip 2 nuotraukoj. Bet šiaip man labai patinka tas lenktas stogas, gaudantis ir įrėminantis marių ir kopų vaizdus. Ir tas bokštelis tikrai vykęs, bet pabrėžiu, kad reikia sugražinti tikrąjį veidą pastatui.

[Eimantas]

Atvers Kaliningrado srities vandenis

Vidmantas Matutis

Lietuva ir Rusija pasirašė laivybos sutartį. Jai įgyvendinti bus sukurta bendra abiejų šalių komisija. Susitarimą dėl laivybos Kuršių mariomis ir Lietuvos bei Kaliningrado srities vandens keliais antradienį Kaliningrado srities Svetlogorsko mieste pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas.

Susitarimas buvo rengiamas maždaug dešimtmetį. Lietuva jį suderino dar 2003-iaisiais, Rusija – šiemet. Jis leis privačių jachtų savininkams išplaukti į Rusijai priklausančius erdvesnius Kuršių marių vandenis, o verslininkams – plukdyti turistus.

Susitarimas galios penkerius metus, o po to automatiškai gali būti pratęstas vieneriems metams. Jis nustatė keleivių ir krovinių gabenimo abiejų šalių vidaus vandenimis tvarką, taip pat vidaus vandens kelių naudojimo taisykles.

Abi šalys įsipareigojo, kad sudarys sąlygas plaukioti jų vidaus vandenimis kitos šalies laivams - bus užtikrinti atitinkami gyliai ir pastatyti navigaciniai ženklai. Sutarta, kad įplaukiant į kitos šalies vidaus vandenis nebus imamos jokios rinkliavos. Šalys įsipareigojo sudaryti sąlygas atplaukti laivams į uostelius.

Atplaukę į kitą šalį laivų savininkai privalės laikytis toje šalyje galiojančių įstatymų. Prasižengę jie atsakys pagal šalies, kurioje lankosi, įstatymus. Laivus galės tikrinti tos šalies laivybos priežiūros tarnybos.

Sutartyje teigiama, kad tiek Rusijos, tiek Lietuvos laivai prieš įplaukdami į kitos šalies vandenis privalės pereiti pasienio ir muitinės kontrolę artimiausiame tos šalies praleidimo poste. Lietuvos pusė tokį postą įrengs Nidoje. Kad laivyba Kuršių mariose būtų laisva, Rybačio (Rasytės) gyvenvietėje turi būti įrengtas Rusijos pasienio postas, kur būtų registruojami iš Lietuvos atplaukiantys laivai.

Pernai gruodį derybų grupės iš Rusijos pusės nariai tvirtino, jog postas gali būti įsteigtas ne anksčiau kaip 2010 metais. Rusija neturi didelio intereso skirti pinigų postui steigti, nes turistų srautai Kuršių mariose nebūtų dideli.

Kaliningradiečiai minėjo ir technines kliūtis. Neaišku, kas aptarnaus vandens turizmo maršruto farvaterį. Neišspręsti ir aplinkosaugos reikalai. Todėl manoma, kad pasirašytas dokumentas tik leis gilinti Skirvytės upę ir ją naudoti laivybai abiejų šalių žvejams. Sienos kirtimo postas šioje upėje nebus įrengtas.

Lietuvoje šio susitarimo laukiama su nekantrumu. Jau šiemet kelios laivybos kompanijos buvo planavusios atidaryti turistinius maršrutus Kuršių mariomis į Kaliningrado sritį. Tačiau nesant laivybos sutarties tų ketinimų teko atsisakyti. Iš Lietuvos turistiniams laivams naudinga būtų plaukioti į Poleską. Ten yra tinkamesni įplaukimo iš Kuršių marių gyliai. Tačiau kol kas nėra tinkamų krantinių didesniems laivams švartuoti. Patrauklus galėtų būti ir Zelenogradsko miestas. Tačiau prieplauka yra toliau nuo miesto, iki jos yra palyginti seklus laivybos kanalas.
www.klaipeda.daily.lt

[tricky_kid]

Paskelbti konkursiniai darbai Juodkrantės jachtų uostelio projektui

[Adiokas]

Lai stato tuos jacht klubus..

[URBANISTAS]

visi darbai yra: http://www.architektams.lt/konkursai...&konk-darb=277

[tricky_kid]

Atrodo darbai Drevernoje jau į pabaigą.

Prie straipsnio "Vakarų Eksprese" pridėtas video ir 6 nuotraukos.

Krantinė išdygo prie nepagilinto kanalo

[Eimantas]

Rusijos Dūma ratifikavo susitarimą su Lietuva dėl laivybos vidaus vandenų keliais

[Eimantas]

2009-04-29
Rusijos prezidentas pritarė laivybai Kuršių mariose

[Eimantas]

Kaliningradiečiai jau plauks, dėl lietuvių - neaišku
2009 m. Gegužės 15 d.

[URBANISTAS]

Laivyba Kuršių mariose

Drevernoje – naujos prieplaukos atidarymas

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...darymas-218268

[HSV]

"Ventainė" plaukia maršrutu Ventė - Nida - Ventė

Pramoginė laivyba Minija (Mingėje)

[Eimantas]

2010-08-02
Drevernos prieplaukoje milijonai sumesti „į balą“
http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...-i-bala-291346