[VNO] Tarptautinis Vilniaus oro uostas

[deep'as]

AIrbaltic kainos

Riga

from EUR 14
Liepaja


from EUR 19
Bergen Berlin
Gothenburg Hamburg
Helsinki
Oslo
Stavanger
Stockholm


from EUR 41
Baku Brussels
Copenhagen Dublin
Dusseldorf Gomel
Istanbul Kaliningrad
Kiev London
Manchester Milan
Minsk Moscow
Munich Odessa
Paris Rome
Simferopol St Petersburg
Tallinn Tbilisi
Vienna Vilnius
Zurich



from EUR 55
Athens Barcelona



from EUR 98
Bodrum Dalaman
Larnaca Monastir
Palma Mallorca Tel Aviv




Vilnius

from EUR 22
Oslo



from EUR 44
Berlin Brussels
Copenhagen Dublin
Dusseldorf Hamburg
Helsinki London
Milan Munich
Riga Rome
Stockholm Tallinn
Zurich



from EUR 84
Barcelona Malaga

Kainos puikiai atspindi keleivių srautus.

[Sula]

Kainos puikiai atspindi keleivių srautus.

Tikrai ne, ypač dėl žodelio "from"

[sauls]

Kainos puikiai atspindi keleivių srautus.

Nejuokauk, is firmos daug zmoniu skraido, daznai bilietus perkam, net i Vokietija nuskristi retai maziau nei uz 1000 lt pavyksta su AirBaltic'u (kartais net Lufthansos bilietai su persedimu Frankfurte pigiau gaunasi, gaila FlyLAL'as i nedaug miestu skrenda).

[deep'as]

Nejuokauk, is firmos daug zmoniu skraido, daznai bilietus perkam, net i Vokietija nuskristi retai maziau nei uz 1000 lt pavyksta su AirBaltic'u (kartais net Lufthansos bilietai su persedimu Frankfurte pigiau gaunasi, gaila FlyLAL'as i nedaug miestu skrenda).

Neesmė už kiek nuskristi galima bent jau šiuo atveju. esmė yra kainų skirtumas Rygoje ir Vilniuje Beje čia akciinės kainos gavau. Ir mane labai papiktino, kad kainos tarp Rygos ir Vilniaus gan ženkliais skiriasi.

[arsiakas]

Keletas nuotraukų iš oro uosto (07 04 07) :

1.


2.


3.


4.

[Artas]

„Gafizzi capital“ vadinsis „VA REALS“

gazzi.jpg

Nekilnojamojo turto valdymo įmonė UAB „Gafizzi capital“ keičia pavadinimą į UAB „VA REALS“ („Vilnius Airport REALS“). Ambicingų plėtros planų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste turinti bendrovė pradeda naują savo veiklos etapą ir keičia pavadinimą į labiau atspindintį kompanijos veiklą. Vardo registravimo procedūrą planuojama užbaigti šią savaitę.

Dar vadindamasi „Gafizzi capital“, įmonė 2005 m. įsigijo didžiąją dalį aviakompanijai „flyLAL – Lithuanian Airlines“ priklausiusių pastatų Vilniaus oro uosto teritorijoje. Abi bendrovės yra pasirašiusios jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią „VA REALS“ yra įsipareigojusi senų pastatų vietoje pastatyti naujus aviakompanijai ir jos grupei „flyLAL Group“ komercinei veiklai tinkančius pastatus.

„Naujasis įmonės veiklos etapas susijęs su nekilnojamojo turto statyba bei vystymu oro uoste. Vasarą planuojame užbaigti antrojo lėktuvų angaro statybas, jau projektuojamas ir naujasis keleivių terminalas,“ – sako „VA REALS“ vadovas Justas Baltaduonis.

Praėjusį mėnesį bendrovės nekilnojamojo turto vystymo darbai buvo pristatyti Baltijos regionų aviakompanijų forume. „Tiek oro bendrovė „airBaltic“, tiek kitos aviakompanijos dar kartą patvirtino, kad palaiko mūsų plėtros planus Vilniaus oro uoste. Savo pritarimą mūsų projektams yra išsakiusi ir Vilniaus miesto savivaldybė“, – teigia J. Baltaduonis.

Modernaus antrojo lėktuvų angaro statybas planuojama užbaigti rugpjūtį. Į jį numatoma investuoti beveik 18 mln. litų. Šiuo metu jau investuota apie 5 mln. Lt. Keleivių terminalo statybų pabaiga numatoma 2009 m. Bendros planuojamos investicijos viršys 100 mln. LT. 2006 m. bendrovės „VA REALS“ pajamos viršijo 1 mln. Lt. Planuojama, kad šiais metais įmonės pajamos sieks apie 4 mln. Lt.

Kelias.net

2009 m. planuoja baigti terminala... cia kuri dabar ?

[Svecias1]

Idomi svetaine, kuria visai atsitiktinai radau: http://www.passengersterminal.lt/ panasu, kad cia apie ta pati flylal terminala ir kalbama apie kuria Artas snekejo.

[Varlamas]

Aciu, idomus puslapis
Na bent jau panasu i tarptautini oro uosta, o ne kiauliu ferma
Tik ar leis LAL'ui svaistytis tokiais uzmojais LTSR Vilniaus oro uosto gensekretorius?

Kaip supratau jau buvo duotas leidimas FlyLAL'ui statyti savo terminala.

Aciu Svecias1 uz tikrai idomia nuoroda o taip pat ir arsiakui uz retai matomus vaizdus is VNO. John kada siunciam tave i Vilniu fotkinti statybu progreso is kitos oro uosto puses?

[Sula]

Kaip supratau jau buvo duotas leidimas FlyLAL'ui statyti savo terminala.

Aciu Svecias1 uz tikrai idomia nuoroda o taip pat ir arsiakui uz retai matomus vaizdus is VNO. John kada siunciam tave i Vilniu fotkinti statybu progreso is kitos oro uosto puses?

Leidimo nėra. Nevisai aišku, kiek visa tai turi realų pagrindą. Mano manymu tokiems pertvarkymams būtini strateginiai Vyriausybės sprendimai (vien dėl to, kad žemė ten - valstybinė). Be to ir kaina turėtų viršyti 1 mlrd. Lt. O jau terminai Planuoja baigti jau kitąmet

[Artas]

Leidimo nėra. Nevisai aišku, kiek visa tai turi realų pagrindą. Mano manymu tokiems pertvarkymams būtini strateginiai Vyriausybės sprendimai (vien dėl to, kad žemė ten - valstybinė). Be to ir kaina turėtų viršyti 1 mlrd. Lt. O jau terminai Planuoja baigti jau kitąmet

prie to ir as lenkiu leidimo statyti nera, o jie sako kad jau beveik stovi .... as nemanau kad valstybe paims ir duos ta leidima, kazkokiam UAB... kai oro uostas tokius pinigus nesa, dalki ju atiduoti kazkam labai nelengva butu nors noretusi, kad taip nebutu

[Sula]

prie to ir as lenkiu leidimo statyti nera, o jie sako kad jau beveik stovi .... as nemanau kad valstybe paims ir duos ta leidima, kazkokiam UAB... kai oro uostas tokius pinigus nesa, dalki ju atiduoti kazkam labai nelengva butu nors noretusi, kad taip nebutu

Kita vertus, ši iniciatyva yra sveikintina ir akivaizdžiai parodo politikams "kaip galėtų būti" jeigu ne stagnacinis Vilniaus oro uosto valdymas.

[Artas]

Kita vertus, ši iniciatyva yra sveikintina ir akivaizdžiai parodo politikams "kaip galėtų būti" jeigu ne stagnacinis Vilniaus oro uosto valdymas.

pilnai sutinku

[c2h5oh]

Idomi svetaine, kuria visai atsitiktinai radau: http://www.passengersterminal.lt/ panasu, kad cia apie ta pati flylal terminala ir kalbama apie kuria Artas snekejo.

Turbūt kol kas ši svetainė statytina į vieną gretą su www.vilniausmetro.lt ... Gražu, bet egzistuoja tik kompiuterio ekrane.

[Svecias1]

Jo kiek supratau ir as tai cia tik siaip svetaine ka mes noretume padaryti, bet jokiu realiu patvirtinimu nera, nors deadline'a jau parase Man nesitiki, kad kitais metais tas terminalas gali veikti jau. Aplamai ir projektai ir koncepcija visa labai grazi. Gal kas zinot kada turetu atsidaryti pagrindinis dabar statomas terminalas?

[Sula]

Gal kas zinot kada turetu atsidaryti pagrindinis dabar statomas terminalas?

Berods spalio-lapkričio mėnesiais, iki įstojimo į Šengeno erdvę.

[Svecias]

airBaltic“ pradėjo skrydžius iš Vilniaus į Briuselį

www.DELFI.lt
2007 balandžio mėn. 12 d.



Oro bendrovė „airBaltic“ pradėjo tiesiogiai skraidinti keleivius iš Vilniaus į Europos Sąjungos sostinę - Briuselį. „Briuselis yra vienas iš tų miestų, kuris yra daugiau aktualus verslininkams ir valstybės tarnautojams, tačiau patrauklus ir turistams, nes tai vienas gražiausių ir įdomiausių miestų Europoje", – teigia „airBaltic“ viceprezidentas ir atstovybės Lietuvoje vadovas Tadas Vizgirda.

Į Briuselį „airBaltic“ keleivius „Boeing 737-500“ lėktuvu skraidina kiekvieną dieną, išskyrus šeštadienius. Kelionė trunka 2 val. 25 min., sakoma pranešime spaudai.

[Toris]

airBaltic“: Vilniaus oro uostas plėsis greičiau, nei prognozuoja valdininkai


2007-04-23 06:00

Andrius Sytas | Alfa.lt

Vilniaus oro uostas jau po 5–7 metų gali skraidinti 7 mln. keleivių per metus, t. y. beveik penkis kartus daugiau nei pernai, neabejoja vienos jame veikiančių kompanijų „airBaltic“ vadovas Bertoltas Martinas Flickas.

„Tai išties paprasta“, – sako jis. Tereikia atpiginti Vilniaus oro uosto mokesčius (vienus didžiausių Europoje), liberalizuoti naujų maršrutų kūrimo tvarką, pagerinti uosto infrastruktūrą – statyti naujus keleivių terminalus bei lėktuvų priežiūros pastatus.

Reklama
Jei tai bus padaryta – oro bendrovės puls siūlyti daugiau reisų už mažesnę kainą, tad keliauti lėktuvu bus patogiau, ir daugiau žmonių tai darys.

„Jei Vilniaus oro uostas pakeis savo požiūrį į įkainius – skaičiuoti, kaip tai daro Susisiekimo ministerija, kad po 10 metų oro uoste bus pervežti 3 mln. keleivių per metus, yra visiškai nereali prognozė“, – įspėja B. Flickas.

Jis svarsto, kad ateityje „airBaltic“ gali skraidyti ir iš Palangos, tuo tarpu Kauno oro uostas bendrovės nedomina. Trumpalaikiuose bendrovės planuose – likti lyderiais Vilniuje, plėsti jame laikomų lėktuvų parką. „Vilnius gali sutraukti žmones iš gerokai platesnio regiono nei dabar. Būkime optimistai – po dešimt metų padėtis tikrai nebus tokia, kaip dabar“, – sako „airBaltic“ vadovas.

O nemokamo maisto „airBaltic“ lėktuvuose ekonominės klasės keleiviai nematys niekada, tvirtai žada B. Flickas.

„Sumuštinis lėktuve nėra priežastis, dėl kurios žmonės keliaus ar nekeliaus. Kaina ir laikas, kada lėktuvas išskrenda, ir skrydžių gausa – tai yra svarbu“, – sako B. Flickas.

Pernai Vilniaus oro uostas skraidino 1,45 mln. žmonių, Palangos ir Kauno kartu – 0,35 mln. žmonių, Rygos – 2,495 mln. žmonių, Talino – 1,54 mln. žmonių.

-----------

Pastaraisiais metais pervežtų keleivių skaičiumi bei jų daugėjimu Vilniaus oro uostas gerokai atsilieka nuo Rygos ir Talino. Ką Vilniui reikia daryti, kad pasivytų?

Tai išties paprasta. Potencialas Lietuvoje didelis, tai nuostabi rinka su daugiausia gyventojų Baltijos šalyse. Dabar ji atsilieka tik dėl to, kad pačios oro linijos nedaug ką siūlo Lietuvai – per didelius oro uosto mokesčius bei taisykles, kad iš oro uosto už Europos Sąjungos ribų gali skristi tik Lietuvos kapitalo bendrovė. Vadinasi, tereikia išspręsti šias problemas.

Šiuo metu Vilniaus oro uostas yra vienas brangiausių Europoje, todėl sunku iš Vilniaus skristi ekonomiškai naudingai. Oro linijos šiai rinkai negali pasiūlyti tiek daug skrydžių, kiek iš Rygos.

Beje, nedidelės kainos buvo svarbiausia Rygos oro uosto sėkmės priežastis. Joms sumažėjus mes labai greitai ir, galima sakyti, agresyviai pagausinome skrydžių iš Rygos oro uosto.

Kainų skirtumas nemažas: jei skaičiuotume pagal standartinį „Boeing 737“ lėktuvą su 100 keleivių – kiekvienas nusileidimas Vilniuje kainuoja 2 tūkst. JAV dolerių (5200 litų) brangiau nei Rygoje. Tai yra apie 20 dolerių (52 litai) nuo kiekvieno keleivio.

Kita problema – kodėl Lietuva mums neduoda leidimo skirsti iš Vilniaus į Ukrainą, Turkiją ar Moldovą?

Šiais maršrutais daugiau niekas neskraido – tad kieno interesas saugomas? Keleiviams tikrai nėra geriau, kitai oro linijai irgi ne. Jei apribojimo neliktų – Lietuvoje veiktų gerokai daugiau oro bendrovių, o „airBaltic“ Lietuvoje veiktų gerokai aktyviau.

Kitos ES šalys į tai žiūri liberaliau. Pavyzdžiui, Danija mums davė leidimą skristi iš Kopenhagos į Kaliningradą, kuris yra Rusijoje, bei iš Kopenhagos į Ukrainą.

Nagrinėjame galimybes tam įsteigti savo kompaniją Lietuvoje, bet tai ateities klausimas. Mums reikėtų parduoti 51 proc. akcijų kitai Lietuvos kompanijai ar fiziniam asmeniui, dar nesame pasirengę to padaryti. Šiuo metu mes tik rengiamės registruoti savo lėktuvus Lietuvoje.

Tvirtinate, kad Vilniaus oro uostas per mažai investuoja į plėtrą, dėl ko ateityje gali būti sunkumų. Tačiau ar išties jo galimybės tokios didelės? Juk dabar šiaurės Lietuvos keleiviai skrenda iš Rygos, o ne iš Vilniaus.

Tai, kad dabar Ryga lenkia kitus regiono oro uostus, nereiškia, kad taip bus visą laiką. Nėra abejonių, Vilnius gali sutraukti žmones iš gerokai platesnio regiono nei dabar. Būkime optimistai – po dešimt metų padėtis tikrai nebus tokia, kaip dabar.

Manau, Lietuva per kitus 5–7 metus turėtų pasiekti Europos Sąjungos vidurkį pagal tai, kiek skrydžių gyventojams vidutiniškai tenka skrydžių – šiuo metu tai du skrydžiai gyventojui.

Lietuvoje yra 3,5 mln. žmonių, o tai jau 7 mln. keleivių kasmet.

Naujasis keleivių terminalas iš to, ką mačiau, atrodo labai gerai, labai graži struktūra. Tikrai laukiu, kada jis bus atidarytas. Tačiau Vilniaus oro uoste reikia ir daugiau terminalų, ir kitokių investicijų – pavyzdžiui, gali būti, kad anksčiau ar vėliau oro uostas sustos plėtęsis, nes nebus galima atlikti visų reikiamų lėktuvų priežiūros darbų. Jau dabar Vilniaus oro uoste nėra pakankamai galimybių prižiūrėti mūsų visus lėktuvus, juos skraidiname į Rygą.

Tai nėra kažkas ypatinga – tiesiog reikia sukurti elementarius dalykus. Ir ne pats oro uostas turi į visą investuoti, tai gali ateiti iš kitų partnerių.

Ar rengiatės skristi į kitus oro uostus Lietuvoje?

Palanga yra tikrai įdomi rinka ir turizmui, ir verslui, turi labai daug potencialo vystytis. Neplanuojame dabar pat oro uoste laikyti savo lėktuvo, bet matau, kad ateityje Palanga gali tapti labai geru regioniniu oro uostu.

Kauno oro uoste lankiausi ne kartą. Mano nuomone, ten yra puikus leidimosi takas – bet daugiau nieko. Todėl jis mūsų nedomina.

Šiauliai yra šalies viduryje, bet kam Lietuvai plėsti oro uostą Šiauliuose, jei galite turėti oro uostą Vilniuje? Jis greta sostinės, administracinio centro, kur yra pagrindiniai traukos objektai. Šiauliai jums visiškai netinka.

Pernai privatizuota „flyLAL“ pradėjo jus sparčiai vytis. Ar nesibaiminate, kad oro bendrovė susigrąžins pirmaujančias pozicijas Vilniaus oro uoste?

Neturiu abejonių, kad šiais metais mes išliksime didžiausias vežėjas Lietuvoje. Šį pavasarį Vilniuje padidinsime skrydžių skaičių, padaugės lėktuvų.

Vilniuje yra vietos daugiau nei vienai kompanijai. Kai kuriuose maršrutuose mes konkuruojame su „flyLAL“, daugelyje maršrutų nekonkuruojame. Tai visai įmanoma situacija.

„flyLAL“ bei „Austrian Airlines“ ekonominės klasės keleiviams vėl siūlo nemokamą maitinimą. Ar nesirengiate sekti jų pėdomis?

Kiekviena kompanija gali pasirinkti savo strategiją ir įvertinti rinką. Mes bandome susitelkti ties tuo, ko klientas išties nori.

Taip, žinoma, pirkdami bilietą žmonės norėtų gauti kuo daugiau papildomų nemokamų dalykų – tačiau jie išties nori neišleisti per daug pinigų vykdami atostogų su šeimyna.

Keleiviams svarbu, kad būtų kuo daugiau skrydžių krypčių, kad lėktuvai jomis skristų kuo dažniau ir kad kaina būtų kiek įmanoma mažiausia. Keleivis pasirinks skrydį į Romą, nes jam patogu išskristi ketvirtadienį ir grįžti sekmadienį. Jie neskris todėl, kad lėktuve gaus sumuštinį. Tai nėra prioritetinis klausimas.

Iš daug Europos miestų, ir tikrai iš Rygos, žmonės lėktuvais vyksta per ilguosius savaitgalius ar trumpesnėms kelionėms apsipirkti. Pavyzdžiui, skrendame iš Rygos į Berlyną ryte ir vakare. Žinau, kad labai daug žmonių vyksta apsipirkti į Berlyną tik vienai dienai arba galbūt pasilieka vienam vakarui. Iš Vilniaus tai dar neįmanoma – iš dalies todėl, kad kainos dar per didelės.

Ar maistas tame vaidina didelį vaidmenį? Nemanau. Sumuštinis lėktuve nėra priežastis, dėl kurios žmonės keliaus ar nekeliaus. Kaina ir laikas, kada lėktuvas išskrenda, ir skrydžių gausa – tai yra svarbu.

Negi nemokamas maistas kompanijai brangiai atsieina?

Tai tikrai didelės išlaidos.

[praetor]

Idomus pokalbis.
Nustebau, kai paminejo, jog skraidint i treciasias salis gali tik lietuvisko kapitalo bendrove, kazkaip idomiai, kokius ir kieno interesus tai gina.
Aisku nereikia imt uz gryna pinigu visu vadovo zodziu, nes jis juk verslininkas ir siekia daug naudos, bet kad Vilniaus oro uoste nerangumu tvaikia, akivaizdu. O be oro uosto administracijos dar ir ministerijoj bei seime nekas. Aviaciniai degalai gi ir uzsienieciam brangus atrodo pas mus...

[Svecias]

„airBaltic“ skraidino 28 proc. daugiau keleivių

www.DELFI.lt
2007 balandžio mėn. 24 d.



Reuters/ Scanpix
Oro bendrovė „airBaltic” per pirmąjį 2007 metų ketvirtį iš Vilniaus ir Rygos skraidino 338,2 tūkst. keleivių. Palyginus su 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai oro bendrovės lėktuvais keliavo beveik 264,8 tūkst. žmonių, tai yra 28 proc. daugiau, sakoma pranešime žiniasklaidai.

„airBaltic“ iš Vilniaus oro uosto sausį-kovą skraidino 101,5 tūkst. keleivių – 11 proc. daugiau nei pernai.

Per pirmąjį metų ketvirtį „airBaltic“ skrydžių skaičių padidino iki 7045 – tai 22 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2006 m. Iš Vilniaus oro uosto per pirmuosius tris mėnesius buvo skrista 2245 kartus – 3 proc. daugiau nei pernai.

[Svecias]

Dar džiugių naujienų iš Vilniaus Oro uosto :

„airBaltic“ pradės skrydžius Pietų kryptimi

www.DELFI.lt
2007 balandžio mėn. 25 d.



Šią savaitę startuoja penki nauji oro bendrovės „airBaltic“ skrydžiai. Jau nuo ketvirtadienio iš Vilniaus oro uosto bus galima skristi į du Italijos miestus – Romą ir Milaną - bei į Ispanijos kurortą Malagą. Penktadienį oro bendrovės „Boeing 737-500“ pakils skrydžiui į Ciurichą, o šeštadienį į Katalonijos sostinę Barseloną, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Skrydžiai į Romą, Milaną ir Malagą pradedami balandžio 26 d. Į Romą oro bendrovė keleivius skraidins tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, į Milaną – keturis kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Bilietai į Italijos miestus kainuoja nuo 150 Lt (į vieną pusę su oro uosto mokesčiais).
Į saulėtąją Malagą skrydžiai bus vykdomi dukart per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais. Skrydis į šį Viduržemio jūros kurortą truks 4 val. 35 min., o bilieto kaina – nuo 290 litų (į vieną pusę su oro uosto mokesčiais).

Penktadienį startuos skrydžiai į Ciurichą. Jie vyks tris kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Bilietų kaina – nuo 150 litų (į vieną pusę su oro uosto mokesčiais).

Į Barseloną skrydžiai pradedami šį savaitgalį – balandžio 28 d. Jie bus vykdomi kiekvieną šeštadienį, o kelionė truks 4 valandas. Bilietų kaina į Barseloną – nuo 290 litų (į vieną pusę su oro uosto mokesčiais).

Skrydžiai visais naujais maršrutais bus vykdomi „Boeing 737-500“ lėktuvais.