Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    „Klaipėdos Smeltė“ kol kas vilčių nepateisina

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, nemažai uoste per pastarąjį penkmetį pastatytų terminalų jau po truputį pradėjo duoda grąžą. Tačiau yra ir tokių, į kuriuos Uosto direkcija daug investavo, bet norimos grąžos dar negauna.

    Prie tokių, ko gero, būtų galima priskirti LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalą. Jo apyvarta kol kas vis dar neauga taip, kaip tikėjosi Uosto direkcija, kaip prognozavo pati bendrovė. Užpernai krova augo gana neblogai, bet pernai ji sumažėjo 3,3 proc. Be Uosto direkcijos investicijų į krantines, pati bendrovė nemažai investavo lėšų į suprastruktūrą, kad šis terminalas dirbtų kaip konteinerių paskirstymo Baltijos jūroje punktas (habas). Tačiau tokios funkcijos jis iki šiol vis dar neatlieka.

    Uosto direkcija į 90-96 krantinių rekonstrukciją, kuri buvo pradėta 2007 m., o baigta 2014 m., investavo 20,6 mln. eurų. „Klaipėdos Smeltės“ kontrolinį akcijų paketą tarptautinė kompanija „Terminal Investment Limited“ (TIL) įsigijo 2008 metais. Iki 2014 metų ji investavo daugiau kaip 70 mln. eurų.

    Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus manymu, susidariusi situacija labai priklauso nuo rinkos sąlygų. Pasak jo, nors neretai uosto veikla vertinama kaip lokalios įmonės, tačiau jis užsiima tarptautiniu verslu ir yra labai priklausomas nuo pasaulinių tendencijų.

    Drastiškai keičiantis kainų politikai pasaulinėje laivyboje, vykstant aršiai konkurencinei kovai vietoje buvusių keturių laivybos alijansų liko trys - vienas buvo sunaikintas. Jau porą metų laivybos kompanijos MSC ir „Mersk“ yra susijungusios ir jų atskaitos uostas, A. Vaitkaus manymu, yra Gdanskas (Lenkija), o ne Klaipėda. Pasak Uosto direkcijos vadovo, belieka tikėtis, kad tokia situacija nesitęs amžinai.

    .....

    Pernai „Smeltė“ perkrovė 180 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), terminalo importo-eksporto pajėgumas - apie 400 tūkst. TEU. Skaičiuojant ir „transhipmentą“ bendrovė deklaruoja, kad gali krauti apie 600 tūkst. TEU.

    „Mes savo indėlį įdedame. Mūsų indėlis į bendrą Klaipėdos uosto krovos taupyklę pavertus tonomis 2017 metais sudarė apie 3 milijonus. Žinoma, nemažą įtaką mums daro kaimynai, kurie pakrauna į konteinerius trąšas ir tie konteineriai pagal statistiką tenka mums. Bet kuriuo atveju tai gera partnerystė, kuri duoda naudos visam uostui. Taip, mes turime didesnį pajėgumą, negu šiandien yra krovinių. Bet tą klausimą sprendžia savininkai. Jų galvos skausmas, kaip išnaudoti efektyviai veikiantį terminalą„, - sakė „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.


    Comment


      Penktasis triumas: Nori praskolinti uostą

      Laikai pasikeitė kardinaliai. Anksčiau mamos vaikus mokė, kad geriau nesiskolinti pinigų, nes reikės atiduoti. Ir visuomenė baisėdavosi, jeigu kuri įmonė skolindavosi daug.

      O dabar valdžia užsipuolė Uosto direkciją, kam ši beveik visai nesiskolina pinigų, t. y. kam ji leidžia savo lėšas, jeigu gali tą savo infrastruktūrą krapštyti už skolintus pinigus.
      Kad nesusidarytų pinigų perteklius direkcijoje, valdžia juos paims į biudžetą kokio nors mokesčio pavidalu. Mes juos visi draugiškai pravalgysime, o direkcija tegu skęsta skolose, užtat jos nuosavo kapitalo grąža bus didesnė. Vis tiek Klaipėdos uostas lyderis tarp Baltijos uostų, tad galima jį ir praskolinti. Kai reikės direkcijai grąžinti skolas, tų raginusiųjų skolintis valdžios atstovų pėdsakai ministerijų koridoriuose jau bus ataušę.


      Naftos smarvė - mados reikalas


      Ir baigiantis 2017-iesiems, ir prasidėjus 2018-iesiems šalia uosto gyvenantys žmonės šaukia, kad jiems smirda nafta. Kuo uostas labiau giriasi, kad daug krovinių perkrovė, tuo žmonėms smarvė atrodo didesnė. Vien jau rėksmingoji Vitės bendruomenė ko verta. Jau net Uosto direkcija neapsikentė skundų, pasikvietė potencialias smardintojas ir paprašė susitvarkyti.

      AB „Klaipėdos nafta“ tuojau sureagavo, pasikvietė Vitės bendruomenės narius norėdama parodyti, kad pas ją niekas nesmirdi. Tiesa, autobusiuko žmonėms atvežti bendrovė neužsakė, pagailėjo pinigėlių. Užtat bendruomenę į uosto teritoriją įvežė Uosto direkcija. Štai taip uostas ir miestas sunkiai, bet randa bendrą kalbą.


      Klaipėdos uostas - tik kol kas mersedesas


      Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas mano, kad Klaipėda turi pamiršti Talino uostą, nes lygindamasi su juo ji jokių perspektyvų matyti negali. „Ar jame krova didėja, ar mažėja, mums vienodai rodo, nes Talinas žaidžia visiškai kitoje pievoje ir mes su juo ne konkurentai, - sako jis.

      - Prisimenu, Ventspilis prieš 15 metų sėdėjo koją ant kojos susidėjęs ir sakė: „Mes viską turime, kas ta Klaipėda. Pats girdėjau, kaip Ventspilio uosto direktorius sakė, esą negi baltarusiai būsią tokie kvaili: kam jiems Klaipėdoje opelis, kai Ventspilyje jie turi mersedsą.

      Šiuo metu vienas politikas kartoja tuos pačius žodžius. Jam atrodo, kad Klaipėda baltarusiams yra mersedesas, tai jie neis į Ventspilį. Politikas nesupranta, kad Klaipėda tik kol kas yra baltarusiams meresedesas. Jeigu tik nustosime investuoti, situacija gali vėl pasikeisti, vėl būsime opelis.“

      Moralas - nekartokime svetimų klaidų, geriau iš jų pasimokykime.

      Comment


        Ar uostas iš tikrųjų liks plikas?


        Po to, kai aplinkos ministras panaikino uoste privalomas želdynų normas, pasigirdo kalbos, esą dabar uostas liks visai plikas - be medelio, be žolytės. Klaipėdiečiai piketuoja dėl kiekvieno miesto centre kertamo medžio, tai kas bus, kai dėl uosto plėtros reikės kirsti šimtus medžių, juo labiau kad esą nebelieka jokio reikalavimo atsodinti iškirstus medžius? Juo labiau, kad bendros nuomonės želdinių klausimu nėra. Uosto direkcijos atstovai mano, kad jų plotai turi būti nurodomi miesto bendrajame plane, o Savivaldybės atstovai - kad uosto.

        Aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu pakeitė kai kurias aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu patvirtintas želdynų plotų normas bei jų nustatymo tvarkos aprašą. Naujame ministro įsakyme, kuris galioja nuo praėjusių metų gegužės 30 d., juodu ant balto parašyta - jūrų ir vidaus vandenų uosto, komercinės prieplaukos teritorijoje želdynų norma neprivaloma.

        „Uostininkai vadovaujasi minėtu aplinkos ministro įsakymu ir yra ramūs. O ką Savivaldybė? Mes bejėgiai, kariuomenės juk neturime. Visas miesto centras 1 000 ha bus išbetonuotas. Dabar mieste vežama apie 40 mln. t krovinių per metus. Jeigu krova bus padidinta dar 100 mln. tonų, jos važiuos tuo pačiu Baltijos pr., Statybininkų pr. ir kt. Mums labai daug klausimų kelia nerimą. Komisijoje, kuriai vadovauja ministras pirmininkas ir apie kurią šnekama kaip apie išsigelbėjimą, meras yra vienintelis mūsų atstovas. Visi kiti - labai aukšto rango valstybės pareigūnai, kuriems iš esmės „dzin“, ar ta Klaipėda bus išasfaltuota, ar ne, t. y. ar želdynų liks joje, ar ne. Galų gale jie pažadės ką nors ir tradiciškai netesės. Turime patirties - visos vyriausybės, kiek tik jų buvo, vis ką nors žadėjo, bet nepadarė nieko“, - sako uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas.

        Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė atkreipia dėmesį, kad toje minimoje planuojamoje 1 000 ha teritorijoje sausumos yra tik 540 ha, o 500 ha yra vanduo, kuriame medžiai neauga.

        .....

        Kodėl Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai tik dabar susizgribo - esą uostas liks visiškai plikas? Kol kas tikrai nepradėti masiškai kirsti likę paskutiniai medžiai uoste ir želdinių per 8 mėnesius jame nesumažėjo.

        A. Šulcas prisipažino apie tai išgirdęs tik šiemet vasario pabaigoje vykusiame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Iki tol jam buvo žinoma, kad uosto kompanijos privalo apželdinti 10-12 proc. savo nuomojamos teritorijos. Jos nenorėjo tiek nuomojamos teritorijos užsodinti medžiais, krūmais, gėlėmis ar žole ir derėjosi. Pasak vicemero, jeigu kompanijos to negalėjo įgyvendinti savo teritorijose, turėjo tartis su Savivaldybe, kurioje vietoje galėtų tai kompensuoti.

        Dėl želdinių problemos uoste jau labai seniai kildavo diskusijų. Savivaldybės atstovai siūlė kompanijoms, kurioms labai brangi kiekviena uosto žemės pėda, sodinti žolę ant pastatų stogų ir t. t. Pasak A. Šulco, ir tai jau būtų buvę geriau negu nieko, vis deguonies išskirtų. „Dabar jiems jau nebereikia nieko sodinti nei ant stogo, nei po stogu“, - sako jis ir mano, kad uostui netgi nebeliko prievolės tam tikrą procentą tų želdynų kaip kompensaciją pasodinti kurioje nors kitoje miesto vietoje.

        „Tai reiškia, kad naujose teritorijose, kurios numatomos uosto bendrajame plane, bus galima viską „šnioti“ iki nuliuko nepaliekant nė vienos žolytės. Uostininkams nebereikia niekur nieko persodinti ir su niekuo tartis. Senosiose teritorijose taip pat galima išarti žolytę ir tą vietą išbetonuoti. Galima įsivaizduoti, kaip atrodys Klaipėdos miestas ateityje“, - sako vicemeras.


        .....

        Comment


          Palanki situacija naujoms laivybos linijoms atsirasti?

          Tikimasi, kad sumažinus rinkliavas laivybos linijoms, Klaipėdos uoste jų atsiras naujų. Uostininkai sako, kad tai pirmas žingsnis didinant uosto konkurencingumą, kad reikia pasinaudoti situacija, kai autotransportas patiria tam tikrų sunkumų, ir neprarasti geros progos.

          Susisiekimo ministerijos iniciatyva Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste norima sudaryti naujas, palankesnes, rinkliavų taikymo laivybos linijoms sąlygas. Pagal naująją tvarką uosto rinkliavos mažės krovininiams ir keleiviniams keltams, kurie į uostą įplauks ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę. Iki šiol tokia tvarka galiojo tik laivams, kurie į Klaipėdą užsukdavo du kartus per savaitę.

          Susisiekimo ministras Rokas Masiulis įsitikinęs, kad tai turės teigiamos įtakos tiek laivybos linijas uoste administruojančių bendrovių, tiek ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklai - leis pritraukti didesnius krovinių ir keleivių srautus, didinti pajamas. Preliminariais skaičiavimais, įvedus naują tvarką, Uosto direkcija gaus 156 tūkst. erų papildomų pajamų per metus. Be to, bus efektyviau naudojamasi pažangia uosto infrastruktūra.

          Siūlymas mažinti įplaukimų į uostą skaičių nuo 2 iki 1 karto per savaitę turėtų būti ypač patrauklus naujoms keleivinių ir krovininių keltų laivybos linijoms, kurios tam tikrą laiką dirba nuostolingai, siekdamos suformuoti pakankamus krovinių srautus.

          Pavyzdžiui, ro-ro tipo laivui, įplaukiančiam į uostą 1 kartą per savaitę ir nuo 1 iki 8 kartų per metus, mokėtinų rinkliavų suma šiuo metu siekia 8,58 tūkst. eurų. Padarius keitimus, rinkliava šiam laivui sudarytų 2,77 tūkst. eurų. Atitinkamai ro-pax tipo laivui mokėtinų rinkliavų suma sumažėtų nuo 5,89 tūkst. iki 3,87 tūkst. eurų.

          Susisiekimo ministerijos manymu, nuostolio dėl to Uosto direkcija nepatirs, nes šiuo metu Klaipėdos uoste veikiančiomis trimis ro-ro ir ro-pax linijomis laivai į uostą įplaukia 2 ir daugiau kartų per savaitę. Į uostą atplaukus naujiems laivams, bus gauta papildomų pajamų iš uosto rinkliavų, o atsiradus papildomam krovinių srautui, sumažės nuolatinės Uosto direkcijos sąnaudos, tenkančios 1 krovinio tonai.

          ...

          Comment


            Klaipėdos uostas išlaiko lyderio pozicijas

            Per pirmus du metų mėnesius Klaipėdos uoste toliau fiksuojamas augimas. Sausį–vasarį Klaipėdos uoste krauta 7 251,2 tūkst. tonų krovinių. Tai šešiais procentais daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.

            Didžiausias augimas fiksuotas generalinių krovinių sektoriuje – 2018 sausį–vasarį krauta 2 284,7 tūkst. t, tai yra 19,7 proc. arba +374,9 tūkst. tonų daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Skystųjų krovinių Klaipėdos uoste pilta 1 978,9 tūkst. tonų – t. y. 7,6 proc. arba +139,7 tūkst. tonų daugiau, o biriųjų – 2 987,7 tūkst. tonų, 3,4 proc. arba –106,7 tūkst. tonų mažiau negu 2017m. sausio–vasario mėnesiais.

            Krovinių grupė Apimtis Pokytis,

            proc.
            2017 01–02 2018 01–02
            Iš viso, t: 6 843 329,3 7 251 223,4 6,0
            Skystieji kroviniai 1 839 168,6 1 978 895,7 7,6
            Generaliniai kroviniai 1 909 849,3 2 284 669,2 19,7
            Birieji kroviniai 3 094 311,3 2 987 658, 5 -3,4


            Fiksuojama ir laivų skaičiaus augimo tendencija. 2018 m. sausio–vasario mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 1059 laivai, tai 7,3 proc. arba 72 laivais daugiau, apsilankė 21 708 keleiviai, tai 12,1 proc. arba 2 345 keleiviais daugiau nei 2017 m. sausio–vasario mėn.

            Uostas Apimtis Pokytis,

            proc.
            Skirtumas,

            tūkst. t
            2017 01–02 2018 01–02
            Iš viso, tūkst. t: 23 096,7 22 138,0 –4,2 –958,7
            Klaipėdos uostas 6 843,3 7 251,2 6,0 407,8
            Būtingės terminalas 1 614,5 1 736,1 7,5 121,6
            Ryga 6 099,9 5 483,0 –10,1 –616,9
            Ventspilis 4 507,0 3 091,0 –31,0 –1 416
            Talinas 2 961,4 3 191,5 7,8 230,1
            Liepoja 1 070,6 1 385,2 29,4 314,6

            Krova Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, tūkst. t

            Comment


              Su uostu susijusioje sankryžoje – krovininio transporto vos 4,5 procento

              Detalūs eismo intensyvumo tyrimai parodė, kad tiesiogiai su Klaipėdos jūrų uostu susijusioje Baltijos prospekto–Minijos gatvės sankryžoje krovininio transporto srautai nėra dideli. Didžiausio piko metu į uostą važiuojantis transportas nesudaro net 5 procentų.

              Tokias išvadas pateikė rekonstruotos Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos transporto srautų monitoringo bei ilgalaikės penkerių metų srautų prognozės rengėjai UAB "Atamis“.

              Ši sankryža visuose patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose yra žymima kaip planuojama dviejų lygių sankryža, įgyvendinant magistralinę nepertraukiamo eismo jungtį su Baltijos prospektu iki jūrų uosto, tačiau detalaus sprendinio pagrindimo, vertinant transporto srautų pralaidumą, iki šiol nebuvo atlikta.

              "Buvome gavę miesto prašymą ir mūsų, Uosto direkcijos, įsipareigojimas buvo tokią studiją atlikti, kad išsiaiškintume, kokie yra egzistuojantys transporto srautai Baltijos prospekto-Minijos gatvės sankryžoje. Taip pat buvo moduliuojami perspektyviniai srautai“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

              Eismo intensyvumo tyrimai parodė, kad Baltijos prospekto–Minijos gatvių sankryža maksimalų apkrovimą patiria vakarinio piko metu, kada formuojasi nedidelės spūstys Minijos gatvės šiaurinėje dalyje ir Baltijos prospekto pietinėje dalyje. Rytinio piko metu atsiranda trumpalaikės spūstys Minijos gatvės pietinėje dalyje. Tačiau krovininio transporto srautas į uostą čia sudaro menką dalį.

              "Nepaisant to, kad nagrinėjama sankryža yra tiesiogiai susijusi su jūrų uostu ir ypač Centriniu Klaipėdos terminalu, piko metu krovininio transporto srautai nėra dideli vertinant tiek absoliutiniu, tiek santykiniu dydžiu. Rytinio piko metu krovininis transportas sudaro apie 3 % eismo, vakarinio piko metu apie 4 % eismo. Santykinai didžiausia jo dalis tenka dienos pikui – 4,6 % nuo bendro transporto srauto“, – teigia UAB "Atamis“ projekto vadovas Marius Noreika.

              Anot studijos rengėjų, Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) daro minimalų poveikį Baltijos pr.–Minijos g. sankryžai (rytinio piko metu jo srautas neviršija 5,5 % sankryžos apkrovimo, vakarinio piko metu neviršija 9 % sankryžos apkrovimo). Momentinės spūstys rytinio ir vakarinio piko metu yra susijusios su miesto transporto eismu. Atkreipiamas dėmesys, kad CKT pradėjus savo veiklą Klaipėdoje buvo atvejų, kad krovininis transportas sukėlė spūstis Baltijos prospekte ir kitose gatvėse. Tačiau šių spūsčių priežastis, pasak rengėjų, nėra transporto mazgų pralaidumo klausimas, jos susijusios su nepakankamo dydžio krovininio transporto laukimo zona, kuri persipildo sutrikus keltų darbui. Tad siekiama įrengti atitinkamą sunkiasvorio transporto laukimo aikštelę.

              Kitų krovos kompanijų, įsikūrusių Klaipėdos uosto teritorijoje, poveikis transporto sistemai yra gerokai mažesnis. Jos atvažiuoja į savo įmonės teritoriją pakrauti ar iškrauti krovinių, todėl jų pasiskirstymas darbo dienos metu yra maždaug tolygus ir neakumuliuoja didelio transporto srauto.

              Baltijos prospekto–Minijos gatvių sankryža yra svarbiausių Klaipėdos miesto susisiekimo magistralių sankirtos taškas. Baltijos prospektas yra tarptautinio transporto koridoriaus IX B (Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda), o kartu ir magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda tęsinys Klaipėdos mieste, kuriuo į Klaipėdą atvyksta pagrindiniai lengvojo ir sunkiojo transporto srautai. Minijos gatvė yra susisiekimo ašis, užtikrinanti susisiekimą su vakarine Klaipėdos dalimi ir jūrų uostu.

              Comment


                Premjeras: turime rasti sprendimą, kuris leis kalbėti apie valstybės plėtrą dešimtmečiams

                Klaipėdos miesto tarybos kolegija pritarė dalykinių sąlygų sąvadui, kuriuo vadovaujantis toliau bus deramasi su Vyriausybe dėl miesto bendrojo plano keitimo atsižvelgiant į uosto plėtrą. Posėdyje dalyvavęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad būtina rasti sprendimą, kuris leis numatyti valstybės plėtrą dešimtmečiams į priekį, nes uosto plėtra yra ypač svarbi ne tik Klaipėdai ir klaipėdiečiams, bet ir visai valstybei.

                "Ne kartą susidūrėme atkurtos valstybės istorijoje su sprendimais, kuriuos reikėjo matyti ne dešimt, net ne 50 metų į priekį. Jeigu kai kurie sprendimai, vadovaujantis strateginiais valstybės interesų principais, būtų buvę priimti savo laiku, šiandieną neturėtume daugybės problemų“, – sakė S. Skvernelis.

                Anot premjero, Klaipėdos uostas, kuris šiandien yra augantis ir lyderis regione, negali sustoti.

                "Klaipėdos uostas yra ypač svarbus objektas, susijęs su kiekvienu iš mūsų. Jei jis bus konkurencingas, augantis, ekonomiką ir prieaugį generuojantis objektas, pajausime mes visi tiesiogiai per biudžetą. Nekalbu apie tai, kokios yra galimybės kurti aukštą pridėtinę vertę turinčias tiek tiesiogines, tiek su uostu susijusias darbo vietas, generuojančias ne minimalias pajamas. Tai yra labai svarbūs sprendimai, susiję su kiekvienu Lietuvos gyventoju, ir mes turime juos priimti“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas.

                "Kalbėdami apie maksimalią uosto plėtrą, mes turime padaryti visi drauge viską, kad būtų užtikrinta ir maksimali miesto plėtra. Vystymasis dviem greičiais būtų sunkiai įsivaizduojamas, o galimybių yra. Abu šie bendrieji planai yra to paties miesto strateginio dokumento – Ekonominės plėtros strategijos – kertinės uolos, susvyravus kažkuriai iš tų uolų, strategijos įgyvendinimas taptų labai problemiškas“, – teigė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

                Premjeras teigia, kad turės būti rastas geriausias kompromisas tarp uosto ir miesto.

                "Valstybių, kurios turi dar mažesnius jūros pakrantės ruožus, pavyzdžiai rodo, kad tie objektai gali būti patrauklūs tiek miestiečiams, tiek turistams, tiek svečiams“, – kad plėtojant uostą bus labai svarbus darnos kriterijus akcentavo premjeras. O kolegijos pritarimą dalykinių sąlygų sąvadui jis pavadino tolimesniu partnerių keliu ieškant sprendimų subalansuoti tiek valstybės, tiek miesto, tiek gyventojų interesus.

                Comment


                  Geriausias kovo mėnesio krovos rezultatas per pastarąjį dešimtmetį – 2018 m. kovo mėn. krauta 3,54 mln. t krovinių


                  2018 m. kovo mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,54 mln. t krovinių, tai 2,2 proc. arba 75,4 tūkst. t daugiau nei 2017 m. kovo mėn. Krovos rezultatas pagerintas dėl didesnės konteinerių ir birių trąšų krovos.

                  Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2018 m. kovo mėn.:
                  • skystieji kroviniai – pilta 852,1 tūkst. t, +1,1 proc. arba +9,2 tūkst. t;
                  • generaliniai kroviniai – krauta 1 200,5 tūkst. t, +12,1 proc. arba +129,6 tūkst. t;
                  • birieji kroviniai – pilta 1 482,4 tūkst. t, -4,1 proc. arba -63,4 tūkst. t.

                  2018 m. sausio–kovo mėn. krauta 10,79 mln. t krovinių, tai 4,7 proc. arba 483,3 tūkst. t daugiau nei 2017 m. sausio–kovo mėn. Šis rezultatas pasiektas dėl išaugusios krovos generalinių krovinių segmente, t. y. konteinerių, ro-ro priemonių bei geležies ir plieno gaminių, metalo konstrukcijų apyvartos didėjimo.

                  Į Klaipėdos uostą atplaukė 1 608 laivai, tai -0,9 proc. arba 15 laivų mažiau, o keleivių apsilankė 35 895, tai 14,0 proc. arba 4 407 keleiviais daugiau nei 2017 m. sausio–kovo mėn.

                  Comment


                    Dėl išorinio uosto tikisi susitarti dar šiemet

                    Dėl išorinio Klaipėdos jūrų uosto projekto su Klaipėdos miesto savivaldybe susisiekimo ministras tikisi susitarti dar šiemet. Tačiau pats projektas bus įgyvendinamas tik po 2020 metų.

                    „Pirmiausiai turi būti pasiektas susitarimas su Klaipėdos savivaldybe. (...) Kada tas įvyks, man sunku pasakyti, bet labai viliuosi, kad šiais metais“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Rokas Masiulis.

                    Anot jo, nors, preliminariais skaičiavimais, išorinio uosto projektas galėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų, dar anksti kalbėti apie tikrąją projekto kainą. Anot R. Masiulio, projektas bus įgyvendinamas tik tuo atveju, jeigu jis atsipirks.

                    „Projektas tik tuo atveju bus įgyvendinamas, jeigu jis atsipirks“, - tikino ministras.

                    Pasak jo, galimybė Klaipėdos savivaldybei tapti uosto dalininke tebėra svarstoma.

                    „Tai yra atviras klausimas - miesto noras tapti dalininku, tik reikia suprasti, kad akcijos nėra dalinamos nemokamai, bendrovė turėtų kažką gauti“, - sakė R. Masiulis.

                    Pasak jo, galimybė miestui tapti uosto dalininku yra susijusi ne su ketinimu pertvarkyti uosto direkciją iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę, o siekiant įgyvendinti išorinio uosto projektą.

                    Comment


                      Žvejybiniams laivams Klaipėdos uoste vietos liks

                      Naujos laivyno bazės, kuri apims ir nemažą dalį žvejybos uosto mažųjų laivų krantinės dalį, statyba valstybiniame Klaipėdos jūrų uoste kelia nemažai aistrų. Šiai plėtrai numatoma skirti 3,1 mln. Eurų, bus statomas uosto priežiūros skyriaus administracinis pastatas, planuojama, kad žvejybinių laivų stovėjimo vietos bus paliktos. Tačiau nemaža dalis žvejų visgi išreiškė dvejones, ar šis projektas neturės įtakos ar poveikio jų tiesioginei veiklai, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gindama žvejų interesus, ėmėsi veiksmų, kad jūrų uoste žvejybiniams laivams liktų vietos.

                      Pastangos davė vaisių – balandžio 20 d. vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, viceministras Artūras Bogdanovas bei susisiekimo ministras Rokas Masiulis, viceministras Paulius Martinkus ir Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, nutarta, jog vykdant Klaipėdos jūrų uosto plėtrą turi būti atsižvelgta į žvejų interesus ir užtikrinta galimybė Lietuvos žvejybos laivams išlaikyti švartavimosi vietas.

                      „Šiandien priėjome labai svarbaus principinio susitarimo, kad žvejybiniams laivams Klaipėdos jūrų uoste turi likti vietos. Vykdant Klaipėdos jūrų uosto plėtrą būtina siekti, kad perkeliant naująją laivyno bazę į mažųjų žvejybos laivų prieplaukos teritoriją būtų užtikrinti Lietuvos žvejų interesai ir būtų išsaugotos žvejybos laivų švartavimosi vietos. Taip pat sutarėme užtikrinti, kad vykdant galimą tolesnę uosto plėtrą žvejybiniams laivams skirta krantinės dalis būtų ne mažesnė nei šiuo metu esama“, – teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.

                      Klaipėdos jūrų uosto krantinė, kurioje šiuo metu švartuojasi žvejybos laivai, nėra apibrėžta kaip žvejybos laivų krantinė, tačiau ji priskirta žvejybiniams laivams, nes yra sudarytos sutartys tarp žvejų ir uosto direkcijos. Planuojant Klaipėdos jūrų uosto plėtrą, dalis šios krantinės bus naudojama aptarnaujantiems laivams švartuotis, todėl krantinės dalis, skirta žvejybiniams laivams, šiek tiek sumažės, tačiau, pasak Klaipėdos jūrų uosto generalinio direktoriaus A. Vaitkaus, pagal dabartinius skaičiavimus visiems laivams turėtų užtekti vietos.

                      Žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas akcentavo, kad alternatyvi žvejybos laivų švartavimosi vieta kitoje uosto dalyje gali tapti išeitimi tolesnėje perspektyvoje, tačiau pabrėžė, kad tam turėtų būti išlaikytas laivų skaičiaus balansas, kad alternatyvioje vietoje galėtų švartuotis tiek pat laivų, kiek dabar gali prisišvartuoti mažųjų žvejybinių laivų krantinėje

                      „Uosto, kaip valstybinio strateginio objekto plėtra yra būtina, tačiau nepaisant to, kad dalis krantinės bus paimta uosto direkcijos aptarnaujantiems laivams švartuotis, turi išlikti galimybė ir žvejybos laivams prisišvartuoti. Atsižvelgę į žvejų nuogąstavimus ėmėmės visų įmanomų veiksmų, kad jie būtų apsaugoti. Džiugu, kad tiek ŽŪM, tiek Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija priėjo vieningo sprendimo ir žvejybos laivai liks uoste“, – sako žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas.

                      Comment


                        Klaipėdos uoste diegiamos inovatyvios technologijos

                        Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija diegia bei nuolat atnaujina bendras uosto sistemas, leidžiančias efektyvinti darbą bei mažinti tiek laiko, tiek materialines sąnaudas. Inovatyvios sistemos padeda užtikrinti sklandų uosto darbą bei daro uostą dar patrauklesnį klientams.

                        "Klaipėdos uosto inovacijos ir pridėtinės vertės kūrimas – papildoma sąlyga uosto krovos apimties augimui, veiklos efektyvinimui ir uosto plėtrai. Uoste yra išvystytos IT technologijos, leidžiančios procedūras forminti greitai ir be žmogiškųjų išteklių. Čia įdiegtas vieno langelio principas sujungia krovinių siuntėjus, gavėjus, vežėjus, krovos įmones, kontroliuojančias valstybės institucijas vykdant krovinių gabenimo, krovos ir kontrolės procedūras“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                        Anot jo, tokios bendros uosto sistemos, pvz., geoinformacinė sistema PortGIS, leidžia Uosto direkcijos padaliniams gerokai efektyviau vykdyti savo funkcijas, taupyti žmogiškuosius išteklius ir mažinti laiko sąnaudas.

                        Sistemos PortGIS pagrindu yra sukurtas bendras uosto teritorijos ir akvatorijos skaitmeninis žemėlapis. Tad Uosto direkcijos darbuotojai gali matyti teritorijų planavimo dokumentus, komunikacijų tinklus, batimetrinius rodmenis ir kitus duomenis ir su jais operatyviai dirbti.

                        Dviejų mygtukų paspaudimu

                        Pavyzdžiui, pagal turimą informaciją pirmieji geologiniai gręžiniai uosto teritorijoje buvo atlikti 1958 metais. Per paskutinius 60 metų iš viso atlikta beveik 1,5 tūkst. gręžinių taškų. Pasitelkus PortGis visa archyvinė medžiaga buvo perkelta į žemėlapį, įtraukiant visą informaciją. Anot specialistų, tokiu būdu visi gręžinių taškai dabar yra pasiekiami dviejų mygtukų paspaudimu, yra matoma ne tik jų geografinė padėtis, bet ir visa geologinė informacija. Tai gerokai efektyvina darbą, kadangi naujų tyrimų apimtys parenkamos atsižvelgiant į turimą informaciją, o tai sumažina laiko ir finansines sąnaudas.

                        Modernizavus sistemą PortGIS buvo išplėstos integracinės sąsajos su laivybos uoste valdymo informacine sistema LUVIS ir automatine laivų atpažinimo sistema. Taip pat neseniai modernizuotos informacinės sistemos PortGIS ir KIPIS, sukuriant pavojingųjų ir aplinką teršiančių krovinių kontrolės ir rizikos įvertinimo funkcijas.

                        Comment


                          Kovoje dėl Kinijos krovinių Lietuva praranda pozicijas?

                          Siekiant užsitikrinti Kinijos krovinių gabenimą per Lietuvą, įvairiuose renginiuose Kinijoje turėtų dalyvauti daugiau aukščiausių Lietuvos politikų, nei dalyvauja dabar, antraip kinai vertina, kad nuo pasiektų susitarimų yra tolstama. Taip LRT.lt sako buvęs premjeras Algirdas Butkevičius bei pastebi, kad nuo kai kurių susitarimų, kinai, panašu, šiek tiek atsitraukia.

                          .....

                          „Norint palaikyti gerus ekonominius santykius su kinais, jiems reikia nuolat priminti apie save, dalyvauti įvairiose konferencijose, parodose. Tačiau dalyvauti turi ne mažesnio nei ministro lygio šalies atstovai, antraip nepavyks susitikti nei su Kinijos viceministrais nei, juo labiau, ministrais. O kiti susitikimai didelės reikšmės neturi, vertinama, kad valstybė tolsta nuo pasiektų susitarimų, imama į ją šalčiau žiūrėti.

                          Kol kas, matau, į Šanchajuje rengiamą parodą „Transport Logistics China 2018“ vyksta susisiekimo viceministras, Klaipėdos uosto vadovas, o tai – per žemo rango valstybės atstovai“, – tikina A. Butkevičius.

                          .....


                          Klaipėdos uosto Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas tikina, kad nors su potencialiais partneriais Kinijoje susitikimai vyksta po keletą per metus, Klaipėdos uostas ir be to yra nemažai pasiekęs.

                          „Mes jau daug padarėme, tapome ketvirtu pagal krovinių apyvartą uostu Baltijos jūroje, pirmas tris pozicijas užleisdami nelygiavertėje konkurencijoje dirbančius Rusijos uostus.

                          Mūsų pagrindinis įrankis – gerinti uosto infrastruktūrą. Šiuo metu baigiame uosto Bendrojo plano rengimą. Bendrasis planas numato uosto teritorijos padidinimą 210 hektarų, pastatant išorinį uostą ir išplečiant teritoriją pietinėje uosto dalyje“, – kalba pašnekovas.

                          Kaip pažymi susisiekimo ministras, Klaipėdos uoste krovinių apyvarta tiesiogiai su Kinija 2017-aisiais sudarė 1,4 mln. tonų. Šiais metais į Klaipėdos uostą pavyko pritraukti Kinijos kompanijos „Cosco Shipping“ konteinerių gabenimo liniją.

                          .....

                          Comment


                            Incidentas uoste: keliant konteinerį sulūžo kranas

                            Portalo VE.lt skaitytojai pranešė apie penktadienį UAB „Vakarų krova“ 219 doke įvykusi incidentą - keliant konteinerį lūžo kranas.

                            Laimei, niekas nenukentėjo, nors lūždamas kranas esą galėjęs apversti ant šono laivą, kuriame tuo metu dirbo darbininkai. Pasak liudininkų moteris krano operatorė dėl šoko pati negalėjo nulipti, tačiau greitoji pagaba iškviesta nebuvo.

                            Žmonės sunerimę, kad kranai šioje įmonėje nerenovuojami, nors jų būklė esą avarinė, tad gali nutikti ir daugiau incidentų bei nukentėti darbuotojai, nes su tokio tipo kitais kranais darbai vykdomi ir šiandien.

                            AB Vakarų laivų gamyklos, kuriai priklauso „Vakarų krova“, komunikacijos vadovė Jolanta Toliušytė patvirtino, kad įvyko nelaimingas gamybinis nutikimas - sulinko krano strėlė. Pasak jos, šio doko kranai yra seni, tačiau techninė jų būklė gera. Pagal visus reikalavimus atliekama techninė visų kranų apžiūra, tad nepaisant to, kad jie yra seni, techniškai jie yra tvarkingi.

                            Minėto krano, kurio strėlė sulinko gamybos proceso metu, techninė apžiūra atlikta prieš 5 mėnesius, jokių pastabų dėl jo negauta.

                            „Tiesiog metalas jau yra „pavargęs“. Atsitikimo metu žmonės nenukentėjo, tai svarbiausia“, - sakė J. Toliušytė ir pridūrė, kad planuojamas kapitalinis to krano remontas.

                            Comment


                              Pakrikštytas naujasis uosto direkcijos laivas „Naras“


                              Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įsigytas naujas naftos produktų surinkimo ir narų laivas „Naras“ iškilmingai pakrikštytas pagal visas jūrines tradicijas. Šis modernus laivas padės Klaipėdos uoste efektyviau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų techninę priežiūrą.

                              Po Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo pašventinimo pagal senas tradicijas pažiro šukės butelio, sudaužyto į laivo bortą. Tikima, kad toks ritualas laivo jūrininkus apsaugo nuo nelaimių. Ši misija patikėta laivo krikštamotei – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėjai Genutei Kalvaitienei.

                              „Noriu palinkėti laivui „Naras“ ir jo įgulai sėkmingo ir saugaus darbo vardan patikimo Klaipėdos uosto“, – linkėjo laivo krikštamotė.

                              Krikštynų ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, sveikindamas šventės dalyvius, uosto darbuotojus, sakė tikįs, kad šis laivas atneš daug gero mūsų valstybei.

                              „Mus jau tūkstantį metų laivai plukdydavo į jūras, atnešdavo mums duoną, saugodavo mūsų gyvybes, todėl laivo krikštynos yra labai svarbus įvykis. Tai laivo pradžia, kuri užtikrina, kad tie geri dalykai ir toliau būtų nešami ir mūsų sūnūs, mūsų broliai, artimieji grįš iš jūros sveiki ir gyvi, ir atneš tą, dėl ko jie buvo išplaukę“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

                              Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, laivas padės operatyviai atlikti povandeninius techninius darbus ir priežiūrą Klaipėdos uoste bei jo prieigose.

                              „Uoste paprastai žmogus turbūt mato tik vandenį, bet po vandeniu yra visa filosofija, sudėtingi hidrotechniniai statiniai. Ir mums narų paslaugos, apžiūros yra labai svarbus kasdienis darbas. Kad uosto veikla būtų sklandi, turime nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių. Naujasis modernus ir inovatyvus laivas garantuos dar didesnį laivybos saugumą uoste“, - pabrėžė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                              Laive yra sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai galės atlikti dar didesniame (net iki 50 m) gylyje. „Naras“ pasitarnaus ir aplinkosauginiu aspektu – laivu galima rinkti išsiliejusius naftos produktus Klaipėdos uoste, šiukšles, plaukiojančias vandens paviršiuje. Laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galima šalinti povandeninius kliuvinius.

                              „Naro“ ilgis – 23,2, o plotis – 6 metrai. Maksimali šio pagalbinio laivo grimzlė – 1,52 metro, plaukdamas jis gali išvystyti 11,5 mazgo greitį. 2017 m. gruodžio mėnesį šis laivas atplaukė į Klaipėdos uostą, šiuo metu yra visiškai sukomplektuotas ir sėkmingai dirba. „Naro“ įgulą sudaro kapitonas, mechanikas ir jūreivis-motoristas, jame nuolat budi trys narai.

                              Estijos laivų statykloje „Baltic Workboats AS“ pastatytas laivas kainavo 2,895 mln. eurų. Laivui vardą išrinko Uosto direkcijos darbuotojai.

                              Šiuo metu Uosto direkcijos Laivyno skyriuje yra 7 laivai: du narų laivai, trys locmanų kateriai, hidrografinis laivas ir gelbėjimo kateris.

                              Comment


                                Klaipėdos jūrų uosto direkcija papildė valstybės biudžetą

                                Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 22,33 mln. Eur, t. y. 70 proc. 2017 metų paskirstytinojo pelno. Ši įmoka iš visų valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių, kurios Vyriausybės nutarimu privalo mokėti dividendus ir pelno įmokas, pati didžiausia ir sudaro daugiau nei 70 proc. šių įmonių sumokamų įmokų.

                                2017 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo pripažinta pelningiausia sektoriaus įmone. Pagrindinės Uosto direkcijos veiklos pajamos sudarė 59,8 mln. eurų, tai yra 6 % (+3,3 mln. eurų) daugiau nei 2016 m. Šios pajamos gautos iš žemės nuomos ir uosto rinkliavų. Klaipėdos uosto krova buvo 7,6 % didesnė nei 2016 m., iš viso Klaipėdos uoste 2017 m. krauta 43,17 mln. t krovinių. Tai naujas Klaipėdos uosto metinis krovos apimties rekordas, t. y. 3,03 mln. t daugiau nei 2016 m. Vertinant 2008–2017 m. laikotarpį, Klaipėdos uosto krova išaugo 44,5 % arba 13,29 mln. t – nuo 29,88 mln. t iki 43,17 mln. t.

                                Uosto direkcijos pagrindinis tikslas – plėtoti uosto infrastruktūrą, kad drauge su uoste veikiančiomis įmonėmis sukurtas infrastruktūros ir suprastruktūros kompleksas generuotų finansinę grąžą Uosto direkcijai ir kurtų pridėtinę vertę miestui ir valstybei.

                                2018–2021 m. Uosto direkcija planuoja įgyvendinti investicijų už 407 mln. eurų.

                                Comment


                                  Ruošiasi dar labiau gilinti akvatoriją

                                  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsibrėžė tikslą artimiausiais metais pagilinti akvatoriją bent iki 15 metrų. Tai leistų pirmą kartą istorijoje į uostamiestį atvykti 366 m ilgio „Panamax“ laivams.

                                  Vakar Uosto direkcijos surengtoje spaudos konferencijoje generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sakė, jog į uostamiestį atvyksta dvi naujos linijos.

                                  „Turime tikslą kaip įmanoma greičiau gilinti akvatoriją.Tikriausiai ji bus gilinama pusmetriu. Tai leistų pietinėje miesto dalyje veikiančioms kompanijoms Birių krovinių terminalui, LKAB Klaipėdos Smeltė ir centrinėje dalyje esančiai jūrų krovinių kompanijai „Bega“ priimti ir maksimaliai pakrauti atvykstančius didžiuosius „Panamax“ tipo laivus. Norėtume pradėti gilinimą neformuodami šlaitų„, - teigė A. Vaitkus.

                                  Jis pridėjo, jog Uosto direkcija šiam planui įgyvendinti sieks gauti Europos Sąjungos lėšų. Šiuo metu akvatorijos gylis siekia 14,5 m.

                                  „Į uostamiestį įvedant 366 metrų ilgio laivus kiltų klausimų dėl laivų pakrovimo - ar pakrauti visiškai, ar iš dalies. Šiais metais turime tikslą pradėti rangovo parinkimo konkursą, kad kitais metais gilinimas būtų baigtas“, - sakė Uosto direkcijos vadovas.

                                  Pasak jo, daugiausiai galvos skausmo kelia geologija - teritorijoje yra labai daug akmenų, tad kalant įlaidus jie atsiremia į povandenines kliūtis. Beje, ruošiamasi statyti naują geležinkelių iškrovos mazgą.

                                  Spaudos konferencijoje Uosto direkcija pranešė ir apie krovos didėjimą. Per pirmus keturis šių metų mėnesius buvo pakrauta 14 mln. 314 tūkst. t krovinių - 5,3 proc. daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Įdomu tai, jog krova didėjo aštuntus metus iš eilės mažėjant atplaukiančių laivų skaičiui.

                                  Tiesa, šį mėnesį, palyginti su praėjusiu, sumažėjo skystųjų (6,1 proc.) ir biriųjų (5,4 proc.) krovinių krova. Pastarųjų procentas sumažėjo, nes mažiau parduota grūdų. Tačiau daugiau nei trečdaliu padidėjo generalinių krovinių krova.

                                  Rygos uostas per pirmus keturis šių metų mėnesius pakrovė 11 mln. 448 tūkst. t krovinių (6,3 proc. mažiau nei praėjusiais metais), o štai Ventspilio uostas - 6 mln. 878 tūkst. t krovinių (27,2 proc. mažiau nei praėjusiais metais). Per pirmus tris mėnesius nedidelis krovinių kiekio augimas (0,4 proc.) užfiksuotas Talino uoste - nuo 4 mln. 999 tūkst. t iki 5 mln. 019 tūkst. t.

                                  Comment


                                    Klaipėdos uoste toliau fiksuojamas augimas


                                    2018 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 14,3 mln. t, tai 5,3 proc. arba 726,9 tūkst. t daugiau nei 2017 m. sausio–balandžio mėn.

                                    Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:
                                    • skystieji kroviniai – pilta 3 533,8 tūkst. t, +3,1 proc. arba +106,1 tūkst. t;
                                    • birieji kroviniai – pilta 6 071,8 tūkst. t, -3,2 proc. arba –201,0 tūkst. t.;
                                    • generaliniai kroviniai – krauta 4 708,7 tūkst. t, +21,1 proc. arba +821,8 tūkst. t.
                                    2018 m. sausio–balandžio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 2 108 laivai, tai -2,0 proc. arba 43 laivais mažiau, apsilankė 53 695 keleiviai, tai 8,1 proc. arba 4 001 keleiviu daugiau nei 2017 m. sausio–balandžio mėn.

                                    2018 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uoste apsilankė 2 kruiziniai laivai (tiek pat, kiek ir 2017 m. sausio–balandžio mėn.) ir 629 keleiviai, tai 14,6 proc. arba 80 keleivių daugiau nei praėjusių metų balandį.

                                    Comment


                                      Klaipėda vis dar laukia Kinijos krovinių

                                      Pastaruoju metu daug diskusijų vyksta dėl galimo Kinijos verslo atėjimo į Klaipėdos uostą.


                                      Kinai Klaipėdos nepaliko

                                      Jas dar suaktyvino tai, kad Lietuvos susisiekimo sektorius pirmą kartą buvo pristatomas Šanchajuje vykstančioje didžiausioje Kinijos transporto ir logistikos parodoje „Transport Logistic China 2018“.

                                      Šiame forume netgi buvo surengta speciali Lietuvos sesija. Lietuvos delegacija taip pat dalyvavo Globaliame logistikos bei Šilko kelio logistikai skirtuose verslo forumuose.

                                      „Kinija yra milžiniška rinka dėl kurios kovoja visas pasaulis. Tai, kad Klaipėda yra įtraukta kaip šilko kelio sudėtinė dalis - didžiulis pasiekimas ne tik uostui, bet ir visai mūsų šalies transporto sistemai“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                                      Jis akcentavo, kad Kinija domisi Klaipėdos išorinio uosto statyba, bet ji būtų vienoje platformoje su kitais dalyvaujančiais konkurse dėl šio uosto statybos koncesijos. Pasak A.Vaitkaus, išorinio uosto investavimo galimybės domina ir Prancūzijos, Vokietijos, Izraelio verslą.


                                      Geležinkelių partneriai

                                      Transporto ir logistikos parodoje Kinijoje Lietuvą atstovavo ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bet ir Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA, bet ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.

                                      Vyko susitikimai su Kinijos transporto ir logistikos įmonių vadovais. Lankytasi Šanchajaus uoste Yang Shan bei Šendženo Shekou keltų terminale.

                                      Naujojo Šilko kelio iniciatyva leistų Lietuvoje plėtoti įvairius krovinių terminalus, įskaitant uostą, geriau panaudoti geležinkelių, kelių ir oro transporto pajėgumą. Kinijos kroviniai tranzitu per Lietuvą būtų vežami į Vakarų Europą ir Skandinavijos šalis.

                                      Didžiausia įdirbį čia jau turi Lietuvos geležinkeliai, kurie bendradarbiauja su didžiulėmis Kinijos transporto kompanijomis kaip SINOTRANS, CMG, „CAMCe“ ir „Gentrans“. Lietuva siekia išnaudoti ir Kinijos kapitalu Minsko regione statomo industrinio parko „Didysis akmuo“ poreikius.

                                      Comment


                                        Ar išliks Klaipėdos uoste naftos produktai?

                                        Dėl „Orlen Lietuva“ naftos produktų išsaugojimo Klaipėdos uoste sudaroma speciali darbo grupė.


                                        Gali suvilioti latviai

                                        Po to, kai ES nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ dėl geležinkelio atkarpos nuo „Mažeikių naftos“ iki Latvijos sienos išardymo, ir išardyta atšaka pradėta atstatyti, iškilo rimtas klausimas, ar neištekės iš Lietuvos naftos produktai per Liepojos uostą?

                                        Mat iš „Orlen Lietuva“ gamyklos į Liepoją yra gerokai arčiau nei į Klaipėdą. Liepoja yra nuolat augantis uostas, jame veikia naftos terminalai. Taip pat šiame uoste yra laisvų teritorijų, kur pati „Orlen Lietuva“ galėtų statytis, galbūt, netgi savo naftos terminalą.

                                        Vienintelis Liepojos uosto minusas yra tai, kad ji seklesnė nei Klaipėdos uostas ir negalėtų įplaukti „Panamax“ tanklaiviai.

                                        Tačiau atstačius geležinkelį į Latviją, cisternos su „Orlen Lietuva“ produkciją, ko gero, riedėtų ir į Ventspilį, kuris gali priimti bet kokio dydžio tanklaivį su naftos produktais.

                                        Naudingas klientas

                                        Klaipėdos uostui yra ypatingai svarbu, kad „Orlen Lietuva“ produkcija ir toliau keliautų per „Klaipėdos naftą“.

                                        Į šios bendrovės naudojamą infrastruktūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra suplanavusi nemenkas investicijas. Iš esmės planuojama perstatyti jos naudojamas 1 ir 2 krantines.

                                        Tai, kad šiais metais gerokai didėja „Klapėdos naftos“ krova, vėlgi yra iš dalies ir jos pagrindinio kliento „Orlen Lietuva“ nuopelnas. Per metus „Orlen Lietuva“ bendrovės „Klaipėdos nafta“ terminaluose krauna per 4,5 mln. tonų produkcijos (2016 m. - 4,85 mln. tonų).

                                        Kaip išlaikyti „Orlen Lietuva“ produkciją Klaipėdos uoste? Šis klausimas aktualus ne tik uosto krovos kompanijoms, Uosto direkcijai, nes iš tanklaivių ji gauna nemažas rinkliavas.

                                        Tai aktualu ir Lietuvos geležinkeliams, nes ji cisternomis į Klaipėdos uostą gabena visą per Klaipėdos uostą eksportuojamą „Orlen Lietuva“ naftos produktų kiekį.

                                        Comment


                                          Uostamiesčio valdžia vėl siūlo dalį uosto teritorijos skirti gyvenamajai statyba

                                          Uostamiesčio bendrąjį planą rengianti miesto valdžia dalyje uosto teritorijos, kur šiuo metu veikia Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco“) ir Vakarų Baltijos laivų statykla, siūlo planuoti gyvenamąją statybą, rašo „Lietuvos žinios“.

                                          „Kalbant apie konversijos teritoriją, ji uosto bendrajame plane yra pažymėta kaip uosto bei verslo veiklai skirta teritorija – ir taškas! Mūsų manymu, puiku, kad miestas, planuodamas ateities perspektyvas, norėtų suteikti kuo daugiau erdvių visuomenei, tačiau tai daryti reikėtų ne chaotiškai ir įvertinus visas galimas pasekmes“, – sako Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

                                          Vakarų laivų gamyklos direktorius Arnoldas Šileika ir „Klasco“ vadovas Audrius Pauža sako, kad įmonės iš nuomojamų teritorijų išsikelti neketina ir jau yra suplanavusios investicijų į jų plėtrą.

                                          BNS primena, kad tai jau ne pirmas kartas, kai Klaipėdos miesto valdžia svarsto dalį uosto teritorijos atiduoti visuomenei. Miesto taryba pernai liepą pritarė miesto bendrojo plano keitimo koncepcijai, kurioje artimiausią dešimtmetį nėra numatytas išorinis uostas. Tuomet taip pat nuspręsta sudaryti galimybę dalį uosto teritorijos, kurioje šiuo metu veikia didžiausia krovos kompanija „Klasco“ bei Vakarų Baltijos laivų statykla, palikti prieigai prie vandens.

                                          Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tuomet tikino, kad uosto teritorijų atlaisvinimas, arba vadinamoji konversija, vyktų tik suderinus ją su Klaipėdos uosto direkcija ir uosto bendrovėmis.

                                          Gegužės viduryje Susisiekimo ministerija patvirtino Klaipėdos uosto parengtą bendrąjį planą, šiuo metu yra prasidėjęs 4 mėnesius truksiantis viešinimo etapas.

                                          Uosto ir valdžios bendrojo plano koncepcijos reikalingos planuojantuosto plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, galinčias kainuoti apie 800 mln. eurų.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X