Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio laivybos naujienos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Didžiausias laivas plauks ir į Baltiją

    Pietų Korėjos „Samsung Heavy Industries“ statykloje užbaiginėjamas didžiausias pasaulyje konteinerinis laivas, kurio talpa bus 21413 TEU. Jis pavadintas „OOCL Hong Kong“.

    Laivas plaukios linijoje iš Azijos į Europą, užsuks į Europos Roterdamo, Vilhelsmhafeno ir netgi Baltijos jūros Gdansko uostą.

    „OOCL Hong Kong“ bus pirmasis laivas, kurios talpa viršys 20 tūkst. TEU. Iki šio didžiausi konteinervežiai yra 18 tūkst. TEU.

    Kompanija OOCL jau vieną kartą buvo pastačiusi laivą rekordininką. 2003 metais ji pirmoji peržengė 8 tūkst. TEU ribą. Toks buvo laivas „OOCL Shenzhen“. Per 14 metų konteinerinių laivų statyba smarkiai išaugo ir pasiekė 2003 metais sunkiai įsivaizduojamas ribas.

    Comment


      Kinijos kroviniai intensyviau judės į Europą

      Kinija paskelbė, kad 2020 m. tris kartus padidins prekybą su Europa gabenant krovinius geležinkeliais. Sąstatų tikisi ir Klaipėdos uostas. Neatsitiktinai Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis lankėsi Kinijoje.

      Geležinkelio maršrutai tarp Kinijos ir Europos atidaryti tik 2011 m. 2016 m. tarp Kinijos ir Europos kursavo 1,8 tūkst. sąstatų, 2020 m. jų planuojama per 5 tūkstančius.

      Kinija taip pat planuoja didinti prekių importą iš Europos. Pastaraisiais metais žymiai padaugėjo iš Europos į Kiniją traukiniais gabenamų automobilių ir jų atsarginių dalių.

      Comment


        Nauji keltai bus ir Baltijos jūroje

        Danijos DFDS kompanijos užsakymu Vokietijos Flensburgo uoste baigiamas statyti 210 m ilgio ir 26 m pločio laivas „Gardenia Seaways“.

        Jis plaukios su Lietuvos vėliava ir tikėtina vienoje iš Baltijos jūros linijų.

        Pradėta ir dar vieno analogiško laivo statyba.

        Taip pat DFDS iki 2019 m. Kinijoje planuoja pastatyti dar vieną didelį ro-ro laivą.

        Comment


          Norvegijoje kursuos bepilotis laivas

          Norvegija 2017 m. planuoja paleisti bepilotį elektrinį laivą „Yara Birkeland“.

          Šis laivas per metus gabentų tiek krovinių, kiek jų keliais perveža 40 tūkst. sunkvežimių. Laivas kursuotų nuolatiniu maršrutų Pietų Norvegijoje tarp 3 uostų. Jo greitis būtų nuo 12 iki 15 mazgų. Laivas galėtų vienu metu gabenti apie 100 konteinerių.

          Pradžioje jį valdytų žmonės, bet nuo 2020 laivas taptų visiškai autonominis.

          Kadangi laivas pakeis sunkvežimius, kurie iki šiol gabeno tos klasės krovinius, norvegai paskaičiavo, kad dėl aplinkai saugaus laivo kasmet angliavandenilių išmetimas į aplinką sumažės 678 tonomis.

          Comment


            Jūrų keltuose daugėja turistų iš Rusijos

            Baltijos jūros keltų kompanijos tarsi sutartinai tvirtina, kad vasaros ir rudens keltų kruizuose gerokai daugiau vietų nei prieš metus užsakė turistai iš Rusijos.

            Keltuose, kurie plaukioja tarp Švedijos, Estijos, Suomijos be šių šalių piliečių dominuoja turistai iš Rusijos, po to iš Vokietijos, Kinijos, JAV.

            Jūrų keltuose pastebimai padaugėjo šeimyninių užsakymų, kai keltais keliauja tėvai su vaikais.

            Comment


              Geriausiai jūrų keltų kompanija

              Atlikus apklausą Švedijoje, geriausia keleivius gabenančia kompanija pripažinta Baltijos jūros keltų kompanija „Viking Line“. Ji per metus aptarnauja apie 6,5 mln. keleivių.

              Po „Viking Line“ antroje vietoje liko Švedijos greitųjų keleivinių geležinkelių operatorius „Arlanda Express“, Skandinavijos avialinijos (SAS) ir Norvegijos kelionių operatorius „Ving“.

              Suomių laivybos koncernas „Viking Line“ įkurtas 1959 metais ir įregistruotas Alandų salose.

              Kompanija, kurios būstinė yra Mariehamne, valdo 7 jūrų keltus. Jie kursuoja 5 maršrutuose Baltijoje. Kompanijoje dirba 2735 žmonės.

              Comment


                Klaipėdos uostas vandenynų galiūnams – per mažas

                Šiemet į pasaulio didžiausių konteinerinių laivų dešimtuką patekęs „OOCL Hong Kong“ pakėlė techninę galimybių kartelę ir viršijo ankstesnius šiemet vos po mėnesį išsilaikiusius konteinerių talpos rekordus.

                Baltijos jūroje tokių jūrų milžinų matomi vos keli, o Klaipėdoje dar nesulaukta nė vieno, nes jie negalėtų įplaukti.

                Danus ir japonus aplenkė kinai

                Didžiausiais pasaulyje konteineriniais laivais galėjusios didžiuotis laivybos kompanijos danų „Maersk“, japonų „Mitsui“ (MOL) ir tarptautinė „Marine Stewardship Council“ (MSC) šiemet buvo aplenktos kinų „Orient Overseas Container Line“ (OOCl).

                Pietų Korėjos laivų statykloje „Samsung Shipbuilding Heavy Industries“ gegužės 17 dieną nuleistas į vandenį laivas „OOCL Hong Kong“, kuriame gali tilpti 21 413 standartinių 20 pėdų jūrinių konteinerių (TEU), iškart išplaukė į pirmą kelionę iš Azijos į Europą. Klaipėda neišvengiamai privalės sekti lenkais – naują infrastruktūrą kurti jūroje.

                Laivo maršrute po Hamburgo Šiaurės jūroje kol kas vienintelis Baltijos jūroje jį galintis priimti yra Gdansko uostas. Ta proga birželio 28 dieną giliavandeniame Gdansko terminale (DGT) vyko iškilmės. Jose dalyvavo Lenkijos vyriausybės nariai, uosto administracijos vadovai ir laivo savininkai.

                „OOCL Hong Kong“ reisai į Gdanską nuo šiol bus nuolatiniai.

                Naujausias konteinerinis laivas, pirmasis iš OOCL užsakytų statyti 6 daugiau kaip 21 tūkst. TEU talpos, pakoregavo jūrinės inžinerijos spartos supratimą. Vos prieš tris mėnesius tapęs laivu rekordininku „Madrid Maersk“, kuriame telpa 20 568 TEU, po mėnesio tapo antras.

                „MOL Triumph“, taip pat į vandenį nuleistas šiais metais ir suprojektuotas gabenti iki 20 170 TEU, liko trečias. Esantys žemiau jo 7 MSC laivai, statyti 2016–2013 metais, priklauso „devyniolikos tūkstančių“ kategorijai.

                Pirmosios sąrašo trijulės ilgis svyruoja vos vienu centimetru (399,87 m, 399 m, 400 m), plotis – vienodas (58,8 m), bet skiriasi konteinerių eilių skaičius. O „europietis“ „Madrid Maersk“ dar ir tuo, kad ateityje gali būti pritaikytas naudoti suskystintas dujas.

                Įkandin šių didžiųjų laivų pasirodymo rinkoje žinią apie naujos „E Triple“ klasės 6 laivus, kurių talpa viršys 21 tūkst. TEU, paskelbė kinų kompanija COSCO, taip pat priklausanti Vandenyno aljansui kaip ir OOCL, tad varžybos tęsis tiek tarp laivybos kompanijų, galinčių pasiūlyti kuo pigesnę konteinerių transportavimo paslaugą, tiek tarp uostų, galinčių priimti tokius didelius laivus.

                Klaipėdos uosto ligšiolinis rekordas – 2015 metais atplaukęs laivas „MSC Asya“, kurio ilgis – 336,68 m, plotis – 45,6 m, talpa – 9178 TEU.

                Comment


                  Helsinkio jūrų uoste – daugiausia keleivių pasaulyje

                  Flickr

                  Comment


                    Helsinkio jūrų uostas („Helsingin Satama“) prognozuoja, kad Suomijos sostinė 2017 m. priims apie 12 mln. linijinių laivų keleivių, iš jų 9 mln. bus keltų, kursuojančių tarp Helsinkio ir Talino, keleiviai, rašo yle.fi. Kruzinių laivų keleiviai į šią statistiką neįeina.
                    Pamačius antraštę iškart pirma mintis - estai vyksta į darbą

                    Comment


                      „Brexit“ grąžins keleivius į uostus

                      Comment


                        Šiek tiek pokyčių šioje aprimusioje /apmirusioje temoje.

                        - Į atskirą temą iškelti pranešimai apie nelaimingus atsitikimus laivyboje Nelaimingi atsitikimai ir incidentai vandens transporte
                        - Pranešimai apie Baltijos šalių konkurencinę kovą dėl dėl Rusijos ir Baltarusijos (taip pat Kazachijos, Kinijos) geležinkelio bei uostų krovinių perkelti / nukopijuoti į esančią temą kitoje skiltyje Baltijos šalių ir Rusijos konkurencija dėl krovinių srautų
                        - Iškelti keli pranešimai į esančią temą Panamos kanalas. Nikaragvos kanalas.
                        - perkelti keli pranešimai į Aviacijos naujienų ir Aviacijos nelaimingų atsitikimų temas.

                        - Keli šioje temoje esantys pranešimai yra apie uostus, kai yra dar labiau nejudanti tema. Jūrų uostai užsienio šalyse
                        Kol kas tie pranešimais leika šioje temoje. Anos temos dirbtinai gaivinti perkeliant pranešimus nėra reikalo.
                        Nebent dėl mažo aktyvumo uostų temą galima prijungti prie šios temos.


                        Pavėluota padėka nariams @Silber418 ir ypač @Tylus
                        Jiedu kažkiek bando paneigti lietuvių kaip sausumos gyventojų reputaciją.


                        Prašymas dėl citavimo ir šaltinių.
                        Deja, žurnalas "Jūra. Sea. Mоре" po kažkiek laiko panaikina tiesiogines nuorodas
                        Liekas tik pranešimas "Puslapis nerastas" ir nukreipimas į pradinį puslapį

                        http://jura.diena.lt/naujienos/uosta...tvijoje-507852

                        Iš žurnalo "Jūra" reikėtų talpinti ne tik straipsnio pavadinimą, bet ir išsamesnes citatas.

                        Comment


                          Parašė Tylus Rodyti pranešimą
                          Vandens kelias į Lenkiją aplenkiant Rusiją
                          Lenkijos Vyriausybė ir Seimas leido perkasti tarp Baltijsko ir Lenkijos esančią kopą ir įrengti tiesioginį 1,3 km ilgio ir 5 metrų gylio plaukimą iš Baltijos jūros į Aistmares, Lenkijoje vadinamas Vislinsko [VYSLOS] įlanka.

                          Statyba prasidės 2018 m ir kainuos apie 880 mln. zlotų (apie 210 mln. eurų).
                          Ji atvers tiesioginį laivybos kelią į Lenkijos Elblongo uostą.

                          Sprendimas sulaukė neigiamos reakcijos Rusijoje. Jos žiniasklaidoje teigiama, kad šis sprendimas sukels rimtas ekologines pasekmes Aistmarėms, nes į jas plūstelės daugiau sūraus vandens.
                          Jis vadinamas „amžiaus statyba“. Pasigirdo vertinimų, kad tai daryti nėra naudinga ekonomiškai, nes iki šiol už vieno laivo praplaukimą per Rusijos Baltijsko uosto dalį į Lenkiją laivų savininkai mokėdavo vos 50-100 eurų.
                          Šis projektas po truputį juda nepaisant aplinkosaugininkų prieštaravimų Lenkijoje ir kitoose šalyse

                          Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje yra trys nerijos ir dvi su puse lagūnos:
                          1. Kuršių Nerija (rus. Kuršskaja kosa) atskiria, vok. Kurische Nehrung) atskiria nuo jūros Kuršių marias (vok. Kurisches Haff), kurių žiotys priklauso Lietuvai, o pietinė dalis (3/4 ploto ) - Rusijos Kaliningrado sričiai, kur vadinasi Kuršskij zaliv.
                          2. Aistmarių nerija (lenk. Mierzeja Wiślana, rus. Baltijskaja kosa, vok. Frische Nehrung) bei Sembos pusiasalio Piliavos Nerija atskiria nuo jūros Aistmares (lenk. Zalew Wiślany rus. Kaliningradskij zaliv, vok. Frisches Haff) .Pietinė marių dalis su Elbliongo (lenk. Elbląg, vok. Elbling) priklauso Lenkijai. Ten įteka ir dalis Vyslos vandens. Vyslos deltos atšakomis iki Aistmarių gali praplaukti maži laiveliai. Marių žiotys priklausos Rusijos Kaliningrado sričiai. Elbliongo uostas praktiškai yra užblokuotas, nes Rusijos dalyje yra Baltijsko (buv. Piliavos , vok. Pillau) Rusijos karinio laivyno bazė
                          3. Helio nerija (lenk. Mierzeja Helska, vok. Halbinsel Hela) iš dalies atskiria nuo jūros Gdansko įlanką (lenk. Zatoka Gdańska, vok. Danziger Bucht). Visa teritorija priklauso Lenkijai


                          Žemėlapio pagrindas iš www.mapy.cz

                          Comment


                            Lenkijos vyriausybė nutarė perkasti Aistmarių neriją dar 2006 m. lapkričio 10 d.

                            Pagrindinė priežastis - Piliavos (Baltijsko) sąsiaurio laivybos ribojomas
                            Apie laivybos problemas Vikipedijoje yra straipsnis tik lenkiškoje versijoje.
                            Cieśnina Piławska Piliavos (Baltijsko sąsiauris)
                            Trumpai - nuo 1945 m,. formaliai buvo galima laivams naudotis Aistmarėmis taikos metu. Prakštiškai dėl Kaliningrado militarizacijos iki 1991 m ten nebuvo jokios livybos. Sunkios derybos vyko iki 2009 metų. Buvo ribojimų plaukti trečiųjų šalių laivams. Prieš 15 dienų iki numatomo plaukimo pranešti apie plaukimą Kaliningrado uosto kapitonui ir pan.


                            Apie Elblingo / Elbliongo uosto istoriją ir perkaso variantus galima paskaityti straipsnyje
                            Wpływ wykonania przekopu mierzei wiślanej na rozwój i funkcjonowanie portu Elbląg
                            Aistmarių nerijos perkaso įtaka Elblingo uosto funkcionavimui
                            Vokiško Elblingo uosto 1936 m. krovinių apyvartas siekė apie 500 tūkst. t. krovinių
                            Elblingo uostas tarpukariu


                            Užblokuotame lenkiškame Elbliongo uoste 2007 m. perkrauta 3,5 tūkst. t. krovinių, po to ji augo - 2012 buvo 165,8 tūkst. t krovinių
                            Keleivių skaičius per 2006-2012 m. siekė 33-41 tūkst. keleivių.
                            https://www.czasopismologistyka.pl/a...2/5739-artykul

                            Perkasant Aistmarių neriją buvo nagrinėjami keturi kanalo variantai
                            Gazeta Wyborcza 2012.01.05
                            Przekop Mierzei Wiślanej realny. Cztery warianty [mapa]
                            Aistmarių perkasa yra realus. Keturi variantai (žemėlapis)


                            http://trojmiasto.wyborcza.pl/trojmi...ty__mapa_.html

                            Perkasų schemos iš Wpływ wykonania przekopu mierzei wiślanej na rozwój i funkcjonowanie portu Elbląg

                            https://www.czasopismologistyka.pl/a...2/5739-artykul


                            Vikipedijoje (deja, tik lenkų kalba) yra straipsnis apie perkasą, kur yra įdėti nerijos perkaso brėžiniai
                            Kanał żeglugowy na Mierzei Wiślanej / Aistmarių nerijos laivybos kanalas


                            Variantas II Nowy Świat

                            https://pl.wikipedia.org/wiki/Kana%C..._Wi%C5%9Blanej

                            Comment


                              Aistmarių Nerijos perkasas

                              Wyborcza Trójmiasto 2016.02.25
                              Ekolodzy mówią "nie" dla przekopu Mierzei Wiślanej.
                              Ekologai sako "NE" perkrasui per Aistmarių neriją

                              Lenkijos ekologų klubas mano, kad kanalo per Aistmarių neriją statyba yra kenksminga ir kriepėsi į Europos komisiją, kad būtų neigiami įvertinta kanalo statyba.
                              Tuo tarpu [Lenkijos] vyriausybė mano, kad Euroopos komisijos prendimas bus teigiamas

                              http://trojmiasto.wyborcza.pl/trojmi...o-komisji.html

                              Pora kanalo vizualizacijų

                              RMF.pl 2016.04.07
                              Tak będzie wyglądał przekop Mierzei Wiślanej
                              Taip atrodys Aistmarių nerijos perkasas


                              https://www.rmf24.pl/fakty/polska/ne...ej,nId,2181488

                              Dziennik Elbląski 2018.05.16
                              Przekop przez Mierzeję Wiślaną. Projekt techniczny już gotowy
                              Jau parengta kanalo per Aistmarių neriją techninis projektas


                              http://dziennikelblaski.pl/513250,Pr...uz-gotowy.html

                              Comment


                                PAP 2018.10.16
                                Kaczyński apie Aistmarių neriją: šiose žemės turime pilną suverenumą
                                2018 m. spalio 16 d. pradėtos simbolinės Aistmarių nerijos kanalo statybos.

                                Lenkijos Teisės ir teisingumo (PiS) partijos lyderis Jarosław Kaczyński (Kačynskis), Jūrų ūkio ir vidaus vandenų laivybos ministras Marek Gróbarczyk ir PiS kandidatas į Elbliongo merus Jerzy Wilk įkasė paskutinį simbolinš geodezijos stulpelš nuo Aistmarių pusės.

                                "Pagaliau šiose žemėse turėsime suverenumą. Aišku, kas nenorėjo su tuo sutikti" - pasakė J. Kaczyński

                                https://www.pap.pl/aktualnosci/news%...u-tygodni.html


                                Gerai, kad Kuršių marių rusiškoje pusėje nėra kokio nors jūrų uosto.
                                Įdomu, kaip mes reguotume, jei rusai sugalvotų prasikasti siauriausioje Kuršių Nerijos vietoje kanalą...

                                Comment


                                  Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                  PAP 2018.10.16
                                  Kaczyński apie Aistmarių neriją: šiose žemės turime pilną suverenumą
                                  2018 m. spalio 16 d. pradėtos simbolinės Aistmarių nerijos kanalo statybos.

                                  Lenkijos Teisės ir teisingumo (PiS) partijos lyderis Jarosław Kaczyński (Kačynskis), Jūrų ūkio ir vidaus vandenų laivybos ministras Marek Gróbarczyk ir PiS kandidatas į Elbliongo merus Jerzy Wilk įkasė paskutinį simbolinš geodezijos stulpelš nuo Aistmarių pusės.

                                  "Pagaliau šiose žemėse turėsime suverenumą. Aišku, kas nenorėjo su tuo sutikti" - pasakė J. Kaczyński

                                  https://www.pap.pl/aktualnosci/news%...u-tygodni.html


                                  Gerai, kad Kuršių marių rusiškoje pusėje nėra kokio nors jūrų uosto.
                                  Įdomu, kaip mes reguotume, jei rusai sugalvotų prasikasti siauriausioje Kuršių Nerijos vietoje kanalą...
                                  Rusai tose mariose jau turi dirbtinai iškastą kanalą per Neriją, kuriuo plaukia laivai į Kaliningrado uostą, tai lenkai irgi nori antro kanalo savo pusėje.
                                  Flickr

                                  Comment


                                    Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                    Gerai, kad Kuršių marių rusiškoje pusėje nėra kokio nors jūrų uosto.
                                    Įdomu, kaip mes reguotume, jei rusai sugalvotų prasikasti siauriausioje Kuršių Nerijos vietoje kanalą...
                                    Teisybės dėlei, prieš dešimtį amžių ties Šarkuva (dab. Lesnoj) kanalas, jungiantis jūrą ir marias, buvo.
                                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                    Rusai tose mariose jau turi dirbtinai iškastą kanalą per Neriją, kuriuo plaukia laivai į Kaliningrado uostą, tai lenkai irgi nori antro kanalo savo pusėje.
                                    Ar tikrai dirbtinai?

                                    Beje, Aistmarių nerijos gamta yra ne ką prastesnė nei Kuršių nerijos, bet, deja, smarkiai niokojama ir nesaugojama.

                                    Comment


                                      Parašė Briedis Rodyti pranešimą
                                      Teisybės dėlei, prieš dešimtį amžių ties Šarkuva (dab. Lesnoj) kanalas, jungiantis jūrą ir marias, buvo.
                                      Gal yra daugiau info apie tai?

                                      Comment


                                        Parašė digital Rodyti pranešimą
                                        Gal yra daugiau info apie tai?
                                        Dabaratinis kanalas (ties Piliava-Baltijsku) ne taip seniai padarytas, rodos Rytų Prūsijos laikais (XVI-XVII a.?), kad aplenkti Karūnos kontroliuojamą teritoriją.. Kaip tiksliai buvo anksčiau, tikrai būtų įdomu sužinoti.

                                        Comment


                                          Parašė Briedis Rodyti pranešimą
                                          Ar tikrai dirbtinai?

                                          Beje, Aistmarių nerijos gamta yra ne ką prastesnė nei Kuršių nerijos, bet, deja, smarkiai niokojama ir nesaugojama.
                                          In the 1960s the gat was expanded and now it measures 400 metres (1,300 ft) in width and 12 metres (39 ft) in depth.
                                          https://en.wikipedia.org/wiki/Strait...ite_note-dig-1
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X