Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio laivybos naujienos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Atskleista, kaip atrodys naujasis „Titanikas“

    Australų multimilijonierius ketina statyti laivą „Titanikas II“, kuris plaukios po Atlanto vandenyną, kaip ir jo bendravardis. Jau padaryti laivo brėžiniai.

    „Titanikas II“ turėtų išplaukti į pirmąją kelionę 2016 m. iš Sautamptono į Niujorką, informuoja telegraph.co.uk.

    Australų multimilijonierius ketina statyti laivą „Titanikas II“, kuris plaukios po Atlanto vandenyną, kaip ir jo bendravardis. Jau padaryti laivo brėžiniai.

    „Titanikas II“ turėtų išplaukti į pirmąją kelionę 2016 m. iš Sautamptono į Niujorką, informuoja telegraph.co.uk.

    „Įvykdysime kelionę. Nuplauksime į Niujorką pastatytu laivu“, – teigė turtuolis laivo statytojas Clive‘as Palmeris.

    Kaip matyti iš C. Palmerio bendrovės „Blue Star Line“ (pirmojo laivo operatorė buvo „White Star Line“) pristatytų brėžinių, laivas stulbinamai panašus į savo pirmtaką. Vienintelis patobulinimas – oro kondicionierius, ligoninės patalpa ir aikštelė sraigtasparniui.

    C. Palmerio teigimu, laive nebus nė interneto, nė televizijos. Kajutėse keleiviai ras XX a. stiliaus drabužių, kuriais galės persirengti ir įsivaizduoti, kad plaukia senuoju „Titaniku“.

    Kaip ir 1912 m. laive, kajutės bus griežtai suskirstytos į klases. Taip pat bus identiška sporto salė ir baseinas.

    Tik gelbėjimo valčių naujajame „Titanike“ bus gerokai daugiau.

    1912 m. „Titanikas“ išplaukė į pirmą kelionę su 2 224 keleiviais ir įgulos nariais. Balandžio 15 d. laivas nuskendo atsitrenkęs į ledkalnį. Laive buvo 20 medinių gelbėjimo valčių, į kurias tilpo 1 178 žmonės, išgelbėta 710, o 1 514 žmonės nuskendo.

    Naujuoju laivu galės plaukti 2 435 keleiviai ir 900 įgulos narių, tad reikės 2 700 žmonių talpinančių gelbėjimo valčių ir dar 800 žmonių talpinančių pripučiamų gelbėjimo valčių.

    C. Palmeris neatskleidžia, kiek kainuos pastatyti laivą. 2012 m. „Forbes“ įvertino jo turtą 795 mln. dolerių (2,1 mlrd. Lt), tačiau pats C. Palmeris vadina save milijardieriumi.


    Ko gero mano laukiamiausias laivininkystės projektas dabar, labai tikiuosi, kad Airijoj Kovo miestely (Cobh) jis irgi sustodinės, kaip originalusis, tada fotoreprtažas nuo manes apie jį bus garantuotas

    Comment


      #22
      gal šį kartą nepagailės valčių?
      Words in English always mean something...

      Comment


        #23
        Parašė Kavasiakas Rodyti pranešimą
        gal šį kartą nepagailės valčių?
        Tikrai ne

        Tik gelbėjimo valčių naujajame „Titanike“ bus gerokai daugiau.

        Comment


          #24
          Daugiau naujojo kruizinio laivo, kursuojančio Baltijos jūroje, M/S Viking Grace nuotraukų:


          Grace in Turko 03 by Rertro, on Flickr


          DSC04577_DxO by Rertro, on Flickr




          DSC04565_DxO by Rertro, on Flickr


          DSC04562_DxO by Rertro, on Flickr


          DSC04558_DxO by Rertro, on Flickr


          DSC04557_DxO by Rertro, on Flickr


          DSC04560_DxO by Rertro, on Flickr


          DSC04499_DxO by Rertro, on Flickr


          DSC04451_DxO by Rertro, on Flickr


          DSC04441_DxO by Rertro, on Flickr


          DSC04439_DxO by Rertro, on Flickr


          DSC04435_DxO by Rertro, on Flickr


          DSC04433_DxO by Rertro, on Flickr


          DSC04420_DxO by Rertro, on Flickr












          DSC04467_DxO by Rertro, on Flickr


          DSC04416_DxO by Rertro, on Flickr
          Paskutinis taisė Silber418; 2013.03.07, 02:43.

          Comment


            #25
            Wow! tikėkimes ir šis apsilankys Klaipėdoj kada nors

            Comment


              #26
              Parašė Raptor Rodyti pranešimą
              Wow! tikėkimes ir šis apsilankys Klaipėdoj kada nors
              Nemanau, kad taip bus artimiausiu metu, nes 'Viking Line' kompanijos laivai plaukioja tarp Stokholmo (Švedija), Helsinkio, Turku (Åbo) (Suomija) ir Talino. 'Viking Grace' plaukia maršrutu Stokholmas - Turku - Stokholmas.
              Galbūt kada atplauks į Rygą, kaip buvo 'Birka Paradise' (prabangiausias kruizas po Baltijos jūrą) laivas atplaukęs.
              O šiaip, tikrai tikiuosi, kad Klaipėdoje bus daugiau keltų ir keleivinių laivų po to, kai bus įrengta infrastruktūra.
              Paskutinis taisė Silber418; 2013.03.07, 06:12.

              Comment


                #27
                Nuo šių metų rugpjūčio 20 dienos Švedijos Geteborgo miesto keleivių terminale "Stena Lines Tysklandsterminal" (aptarnauja Vokietijos kryptimi plaukiančius keltus) bus pradėta eksploatuoti automatinių alkotesterių sistema (šv. Alkobommar).
                Kadangi keleivinių keltų (o ypač kruizų) keleiviai dažnai mėgsta pramogauti bei išgerti pigiau negu Skandinavijos šalyse kainuojančių alkoholinių gėrimų, tokiu būdu bus siekiama užtikrinti mažesnę riziką, kad automobilių vairotojai bus neblaivūs prieš tęsdami kelionę keliuose.
                Vėliau tokie automatai bus įrengti visuose keleivių terminaluose.
                Projekto vykdytojai: Kustbevakningen, Polisen, Stena Line, Servotek, Tullverket ir Trafikverket.
                Įdomu, kad Švedijoje avarijų skaičius iki šiol vienas mažiausių.

                Paskutinis taisė Silber418; 2013.08.13, 22:27.

                Comment


                  #28
                  Nebeplauks keltai iš Klaipėdos į Zasnicą http://www.15min.lt/naujiena/verslas...ica-667-369893

                  Comment


                    #29
                    Baltijos jūroje – naujas, įdomus maršrutas

                    Kompanija „DFDS Seaways“ kartu su linija „St. Peter Line“ vasarą Baltijos jūroje planuoja įdomų keltų maršrutą.

                    Būtų pratęstas kelto, kuris iš Sankt Peterburgo plaukioja į Helsinkį ir Stokholmą, maršrutas papildomai įtraukus Kopenhagą ir Oslą. Maršrutas labiau turistinis. Tikimasi, kad juo naudosis turistai iš Rusijos.

                    Dalį linijos „St. Peter Line“ keltų aptarnauja jūrininkai iš Klaipėdos.

                    Comment


                      #30
                      Atnaujins „lietuvišką“ pasaulio laivų bazę

                      Lietuvos saugios laivybos administracija atnaujins laivų duomenų bazę, kur laivai įtraukiami pagal 12 parametrų. Laivas bus identifikuotas pagal IMO ir MMSI numerius, laivo pavadinimą, šaukinius, vėliavos kodą. Laivo ilgį, plotį, bendrąją talpą (BT), dedveitą, registracijos uostą, pastatymo metus. Taip pat bus pateiktos kiekvieno laivo nuotraukos.

                      Į bazę įtraukiami visi pasaulio laivai, kurių BT daugiau kaip 100 tonų. Atnaujinta laivų duomenų bazė bus integruota ir naudojama kaip Nacionalinės laivų eismo stebėsenos informacinės sistemos dalis.

                      Comment


                        #31
                        Teisingas kuro priėmimas taupo pinigus

                        Danijos keltų kompanijoje „DFDS Seaways“ pradėta įgulų mokymo, kaip teisingai priimti į laivus kurą, programa.

                        Tai yra viena iš priemonių, kaip brangstant kurui mažinti laivybos kompanijos sąnaudas. Ši problema ypač aktuali tapo šiais metais, kai Baltijos jūroje pradėjo veikti sugriežtinti sudegusio kuro išmetimo į aplinką reikalavimai.

                        ...

                        Kompanija „DFDS Seaways“, kurios laivai plaukioja iš Klaipėdos uosto, ėmėsi atrodytų paprasto dalyko – mokyti laivų įgulas, kaip elgtis su laivų kuru, kaip teisingai priimti jį bunkeruojant laivus. Ir efektas iš karto pastebėtas.

                        „DFDS Seaways“ laivuose pradėjus lankytis laivų kuro priėmimo inspektoriams, kurie ir moko įgulas, kaip priimti laivų kurą. Pastebėtas atvejis, kai į laivą neva priimta kuro 35 tonomis daugiau nei realiai įpilta. Pastebėtas ir kitas atvejis dėl 25 tonų netikslumo.

                        Abiem atvejais „DFDS Seaways“ vadovybė akcentavo, kad tai nėra sąmoningi piktnaudžiavimo atvejai. Tokios klaidos pasitaikančios dėl žinių priimant kurą į laivus stokos. Neįvertinamos techninės kuro priėmimo sąlygos, kuro likučiai laivo bakuose.

                        „DFDS Seaways“ keltai per metus naudota per 450 tūkst. tonų laivų kuro. Manoma, kad dėl įgulos narių nežinojimo, patirties stokos priimant kurą per metus galintys susidaryti nuo 7 iki 14 tūkst. tonų kuro trūkumai.

                        Comment


                          #32
                          Keltų laivyba laiko išbandymus

                          Išankstinės prognozės, kad dėl sugriežtintų kuro reikalavimų Baltijos jūroje dvigubai sumažės laivyba, nepasitvirtino jūrinių keltų srityje.

                          Dauguma Baltijos jūros keltų kompanijų šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo netgi sėkmingiau nei pernai. Ir tai galėjo lemti 2014 metais vykęs kruopštus pasirengimas šiems metams, didelis ir išankstinis kai kurių išlaidų mažinimas.

                          ...

                          Comment


                            #33
                            Stokholmas: Nya Värtaterminalen

                            Stokholmo Värtahamnen uoste (vienas kelių miesto keleivinių uostų) statomas naujas keleivių terminalo pastatas (su papildoma krantine) "Nya Värtaterminalen" (arch.: C. F. Møller/Berg Arkitekter). Naujasis pastatas bus skirtas aptarnauti nuolatinių reisų į/iš Suomijos, Latvijos, Estijos ir Rusijos uostų keleiviams, pasižymės didesnis talpa negu šiomis dienomis eksploatuojamas terminalo pastatas bei atitiks griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

                            Nya Värtaterminalen/C. F. Møller-Berg Arkitekter


                            Šaltinis


                            Šaltinis


                            Šaltinis

                            Värtahamnen juni 2015 by Stockholms Hamnar, on Flickr

                            sthVärtaterminalen juni 2015 by Stockholms Hamnar, on Flickr

                            Juni 2015 by Stockholms Hamnar, on Flickr

                            Šis projektas yra stambaus buvusios industrinės teritorijos pertvarkymo projekto "Norra Djurgårdsstaden/Stockholm Royal Seaport" (The Clinton Climate Initiative projektas) dalimi

                            Flygfoto Norra Djurgårdsstaden, juni 2015 by Norra Djurgårdsstaden, on Flickr

                            Daugiau informacijos: Värtaterminalen, Stockholm, Stockholm Royal Seaport, Vi bygger om Värtahamnen
                            Paskutinis taisė Silber418; 2015.06.27, 03:30.

                            Comment


                              #34
                              Dujas plukdys švaresni dujovežiai

                              Parengta naujos kartos dujovežių koncepcija pavadinta „LNGreen“.

                              Ji padės mažinti dujovežių teršalų išmetimą į aplinką.

                              Naujos kartos dujovežiai vietoje 174 tūkst. kubinių metrų dujų priims jų 182,8 tūkst. kubinių metrų. Tuo pat metu jų energetinis efektas bus 8 proc. didesnis.

                              Naujos kartos dujovežių koncepciją parengė klasifikacinė kompanija DNV GL, Pietų Korėjos korporacija HHI (Hyundai Heavy Industries), Prancūzijos inžinierių kompanija GTT (Gaztransport & Technigaz) ir holdingo kompanija „GasLog“, kuri valdo dujovežius.

                              Comment


                                #35
                                Oficialiai atidaromas antrasis Sueco kanalas

                                Rugpjūčio 6 d. oficialiai atidaroma nauja 72 kilometrų ilgio Sueco kanalo dalis. Ji eina paraleliai senojo kanalo.

                                Projekto vertė per 8 mlrd. JAV dolerių. Kanalą rausė „Boskalis“, „Van Oord“, „Jan de Nul“ ir NMDC. Naujas kanalas išraustas mažiau nei per metus. Kai kur išraustos naujos kanalos vietos, dalyje vietų gilintos senojo kanalo atkarpos. Naujasis kanalas pritaikytas praleisti didesnius laivus

                                Naująjį kanalą testavo APL, „Maersk“ ir UASC kompanijų konteinervežiai.

                                Comment


                                  #36
                                  Geriausios Baltijos jūros konteinerinės linijos

                                  Šiemet pagrindinėmis Baltijos jūros linijomis pagal konteinerių gabenimo apyvartas yra „Maersk Line“, MSC, CMA CGM, „Unifeeder“ ir OOCL.

                                  Išlaikyti lyderystę Baltijos jūroje nebuvo lengva, nes visame regione konteinerių krova smuko.

                                  Palyginti su praėjusiais metais į penketuką įsiveržė „Unifeeder“ išstūmęs „Conteinerships“. Šių linijų laivai lankosi ir Klaipėdoje.

                                  Comment


                                    #37
                                    Dujos į laivus ateina per lėtai

                                    Dujų naudojimas laivuose iki 90 proc. mažina azoto oksidų ir iki 100 proc. sieros oksidų išmetimus.

                                    Tačiau dujos į laivus kaip kuras eina per lėtai. Problema yra laivų užpildymo dujomis įrangos trūkumas uostuose. Kitas lazdos galas – per mažai laivų, kad statyti dujų pildymo stotis. Todėl esantys vos vienas kitas dujas naudojantys laivai uostuose dažniausiai užpildomi dujų pervežimo autocisternomis. Toks laivų pildymo būdas yra primityvokas.

                                    Kaip sparčiai vystysis dujinis laivynas bus sprendžiama ir pagal Baltijos jūros, kur nuo šių metų įdiegti itin griežti išmetalų reikalavimai, pavyzdį. Kol kas ir čia staigaus sujudimo statyti dujomis varomus laivus nėra. Problema ta, kad laivą su vien dujomis varomu varikliu statyti rizikinga, o laivas su dujiniu ir dyzeliniu varikliais gerokai pabrangsta.

                                    Kol kas yra tokia tendencijas, kad laivybos kompanijos mieliau deda išmetalų valymo filtrus ir naudoja laivuose pigiausią kurą – jūrinį mazutą.

                                    Comment


                                      #38
                                      Kinija siekia išjudinti sąstingį uostuose

                                      Ekonomikos sąstingis privertė Kinijos valdžia imtis ryžtingų žingsnių koreguojant uostų rinkliavas.

                                      Jos uostuose mažinamos nuo 10 iki 20 proc., o vilkikų rinkliava net iki 45 proc. taip tikintis pritraukti į Kinijos uostus daugiau laivų. Rinkliavos labiau mažinamos didesniems nei 80 tūkst. tonų talpos laivams. Žymiai sumažinti ir vadinamosios „saugumo užtikrinimo“ rinkliavos, kurios būdavo skaičiuojamos nuo kiekvieno Kinijos uoste kraunamo konteinerio.

                                      Kinijos transporto ministerijos nacionalinė vystymo ir reformų komisija nurodė mažinti tarifus ir privačioms kompanijoms.

                                      Pastaraisiais metais Kinija ypač sparčiai vystėsi, bet dabar prasidėjo ir staigus kritimas. Kai kuriais šių metų mėnesiais Kinijos eksporto kritimas siekia net iki 10 proc. Kinijos valiuta - juanis kasdien vis labiau nuvertėja.

                                      Comment


                                        #39
                                        Žvejų laivų statybos keliasi prie Juodosios jūros

                                        Prieš 5-10 m. statyti žvejybos laivus norvegai užsakydavo Lietuvos, Latvijos ar Estijos laivų statyklose.

                                        Dabar žvejybos įmonės žvalgosi į Bulgariją ir Rumuniją, kur pigiau. To pavyzdys Norvegijos žvejybos kompanija „Breivik AS“, kuri 60 mln. Norvegijos kronų (apie 6,5 mln. eurų) žvejybinį laivą „Gill Netterl“ užsakė statyti Rumunijoje „.Vard Baila“ laivų statykloje.

                                        Aiškėja, kad šios statyklos akcijas įsigijo Norvegijos verslo grupė „Vard Holdings Limited“ (VARD). Ji turi per 11 tūkst. darbuotojų penkiose laivų statyklose Norvegijoje, taip pat dviejose Rumunijoje, dviejose Brazilijoje ir vienoje Vietname.

                                        Comment


                                          #40
                                          Jūrų keltų kompanijų pajamos augo

                                          Iš Klaipėdos keltų laivybos linijas turinti Danijos kompanija „DFDS“ šiemet gavo 4 proc. didesnes pajamas (508 mln. JAV dolerių) ir net 38 proc. didesnį pelną (47 mln. JAV dolerių). Didžiausias pajamas ir pelną atnešė Lamanšo linijos ypač tos, kur laivai plaukia į Didžiosios Britanijos uostus.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X