Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio laivybos naujienos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Tarp laivų – agresyvi konkurencija

    Sumažėjus konteinerių gabenimo apimtims ypač agresyvios politikos laikosi konteinerinės laivybos kompanijos. Jos muša kainas ir perima konteinerius iš universalių laivų, kurie šalia kitų krovinių gabendavo ir dalį konteinerių.

    Tokias išvadas padarė tarptautinė laivybos tendencijų tyrimo kompanija „Drewry“.

    Konteinerių gabenimas balkeriais sumažėjo iki minimumo.

    Didžiausia konkurencija dėl konteinerių vyksta tarp „Handymax“ klasės balkerinių laivų ir didžiųjų konteinervežių.

    „Drewry“ prognozuoja, kad sudėtingos sąlygos, lydimos agresyvios konkurencijos išsilaikys dar mažiausiai dvejus metus.

    Comment


      Įšaldomi minimalūs jūrininkų atlyginimai

      Šiais metais galiojantis minimalus bazinis 614 JAV dolerių jūreivių atlyginimas išliks iki 2018-ųjų. Pagal bazinį jūreivių atlyginimą nustatomi ir kitų jūrininkų mažiausi atlyginimai.

      Tai reiškia, kad jūrininkų atlyginimai yra įšaldomi. Ir tai laikoma jūrinių profsąjungų derybiniu pasiekimu. Laivų savininkai minimalų bazinį jūreivių atlyginimą siūlė sumažinti 75 JAV doleriais. Tai motyvuota gerokai kritusiomis pajamomis iš laivybos. Jau kelis metus laivų frachtai nuolat mažėjo.

      Naujos minimalių jūrininkų atlyginimų tendencijos bus svarstomos 2018 m.

      Comment


        MSC užsakė kruizinius lainerius

        Italijos kruizų kompanija „MSC Croisieres“ už 4 mlrd. eurų Prancūzijoje užsakė pastatyti keturis didelius kruizinius laivus.

        Laivai bus statomos Sen Nazete STX laivų statykloje, kuri rusams gamino sraigtasparnių nešėjus „Mistralius“.

        Kruiziniai laivai bus pastatyti iki 2020 metų.

        Comment


          Stockholm-Norvik uostas

          Prie Švedijos sostinės Stokholmo priemiesčio Nynäshamn bus statomas naujas jūrų uostas kroviniams pavadinimu Stockholm-Norviken (nepainioti su šiomis dienomis plečiamu kitu regiono uostu Kapellskär). Lyginant su kitais sostinės regioną aptarnaujančiais krovinių uostais, Norvik bus patogesnėje geografinėje vietoje: arčiau atviros jūros (laivams nereikės laviruoti tarp daugybės Stokholmo salyno salų) ir lengviau pasiekiamas sausumos keliais iš Stokholmo ir kitų Mälardalen regione (alt. Stockholm Business Region) esančių miestų. Uosto statybų darbai bus pradėti šiemet bei truks tris metus.

          Šaltinis: Högsta domstolen säger JA till att bygga Stockholm Norvik Hamn

          Naujo uosto geografinė vieta prie Norvikudden įlankos

          Stockholm Norvik fotokarta by Stockholms Hamnar, on Flickr

          Uosto Norvik vizualizacija

          Stockholm Norvik visionsbild by Stockholms Hamnar, on Flickr

          Comment


            Naujas konteinerinės laivybos aljansas

            Konteinerinės laivybos kompanijos CMA CGM, COSCO, „Evergreen Line“ ir OOCL kuria naują aljansą, kuris vadinsis „Ocean Alliance“.

            Jis apims 40 linijų, kurias aptarnaus 350 aljanso laivų. Aljansas bendrą veiklą pradės 2017 metų balandį. Numatyta, kad jis veiks ne mažiau kaip 5 metus.

            Comment


              „Kaunas Seaways“ – Ukrainos laivyno atgimimo šauklys

              Dar pernai iš Klaipėdos uosto plaukiojęs jūrų keltas „Kaunas Seaways“ jau tapo Ukrainos laivybos maršrutų atgimimo simboliu – jame rengiami su šio laivyno ateitimi susietų projektų pristatymai.

              Dėmesys keltų laivybai

              Šio mėnesio pradžioje tarp Ukrainos Iljičovsko ir Gruzijos Batumi uostų plaukiojančiame jūrų kelte „Kaunas Seaways“ įvyko Ukrainos jūrinių pervežimų keltais atgimimo seminaro etapas. Seminare dalyvavo atstovai iš Ukrainos, Vokietijos, Gruzijos ir Lenkijos.

              Jame ypatingas dėmesys skirtas kompanijos „Ukrferry“ keltams. „Kaunas Seaways“ yra kaip tik vienas iš šios kompanijos naudojamų laivų.

              Ukrainos jūrų keltų laivybos atgimimo projektą rengia Odesos nacionalinio jūrų universiteto specialistai. Jo koordinatoriai yra Odesos nacionalinio jūrų universiteto profesorius Michailas Postanas ir Vokietijos Bremeno universiteto profesorius Hansas Ditrichas Gaasis. Projektą remia Vokietijos DAAD fondas, kuris ypač akcentuoja bendradarbiavimo projektus su Rytų Europos šalimis.

              Dirba patyrę specialistai

              Pagal bendrą projektą rengiama Odesos nacionalinio jūrų universiteto magistrinė logistikos ir jūrų pervežimų studijos programa.

              Ypatingą dėmesį Vokietijos mokslininkas H.D.Gaasis atkreipė į Ukrainos keleivinių ir krovininių linijų vystymą Juodosios jūros regione.

              Jam imponavo tai, kad Ukrainoje naudojami Baltijos jūroje plaukioję ir Vokietijos uostuose lankęsi keltai „Kaunas Seaways“, „Greisvald“ ir „Vilnius Seaways“. Taip pat linijose dirba patyrę specialistai. „Kaunas Seaways“ ir „Vilnius Seaways“, kurie priklauso kompanijai „DFDS Seaways“ aptarnauja ir nemažai žmonių iš Lietuvos.

              Plukdo ir sunkvežimius, ir vagonus

              Priminsime, kad „Ukrferry“ aptarnauja keturias jūrų keltų linijas tarp Iljičovsko ir Počio/Batumio (Gruzija), Iljičovsko ir Varnos (Bulgarija), Varnos ir Batumio bei Iljičovsko ir Haidarpašos uosto (Turkija).

              Šiose linijose pasikeisdami plaukioja jūrų keltai „Kaunas Seaways“, „Vilnius Seaways“ ir „Greifsvald“. Klaipėdoje viso jie žinomi, nes 1987-1988 metais buvo statyti Vokietijoje tam, kad aptarnautų jūrų liniją Klaipėda – Mukranas/Zasnicas. „Ukrferry“ reklaminiu veidu laikomas keltas „Greifsvald“.

              Visi šie keltai yra maždaug vienodi – apie 190 metrų ilgio. Tik po rekonstrukcijos šiek tiek pakeisti. Keltas „Kaunas Seaways“ gali priimti daugiau keleivių – apie 250, „Vilnius Seaways“ – apie 100, „Greifsvald“ – apie 150.

              Keltai pritaikyti plukdyti tiek sunkvežimius, tiek geležinkelio vagonus. Netgi keltas „Kaunas Seaways“, kuris iš Klaipėdos plukdė tik sunkvežimius ir keleivius, pagal kompanijos „Ukrferry“ pristatymą gali paimti iki 49 vagonų.

              Comment


                Laivų vandenys nebeterš Baltijos

                Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) nusprendė nuo 2021 m. uždrausti iš keleivinių laivų pilti vandenis į Baltijos jūrą.

                Visi vandenys iš laivų turės būti perduodami į specialius įrenginius uostuose. Taip pat pačiuose laivuose galės būti įrengiami vandens valymo įrenginiai.

                Baltija taps pirmąja pasaulyje jūra, kur įvedamas toks draudimas.

                Iniciatyvą dar 2007 m. iškėlė Baltijos jūros aplinkosaugos organizacija HELCOM, kurią sudaro visų Baltijos jūros šalių atstovai.

                Comment


                  Jūros diena su laivybos akcentais

                  Šiemet rugsėjo 29-ąją tarptautinė jūros diena bus pažymima su šūkiu „Laivyba – svarbi šiuolaikinio pasaulio veiklos dalis“.

                  Tokį šūkį pasiūlė Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). Ji yra laikoma pagrindine gabenimo jūromis reguliatorė.

                  80 proc. pasaulio prekybos ir 70 proc. kapitalo apyvartų susieta su jūriniais pervežimais. Pasaulyje yra apie 50 tūkst. prekybinių laivų. Jie plaukioja su 150 šalių vėliavomis.

                  Comment


                    Svinoustjėje kuriamas dujų HUB-as

                    Baltijos jūros dujų paskirstymo centru (HUB-u) pretenduoja tapti Lenkijos Svinoustjės uostas.

                    Čia įrengtas modernus 800 mln. JAV dolerių kainavęs suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Jo pajėgumas 5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus su galimybe terminalo pajėgumus didinti iki 10 mlrd. kubinių metrų.

                    Taip pat iki 2022 metų iš Norvegijos planuojama nutiesti dujų vamzdyną.

                    Lenkija skelbia, kad iš Svinoustjės dujas tieks visoms ES Baltijos šalims.

                    Comment


                      Italijos vėliava laivuose gali išnykti

                      Italijos laivų savininkai įspėjo, kad apie 600 laivų (80 proc. Italijos vėliavos dalis) gali būti pervesta į patogių šalių registrus.

                      Tai siejama su Italijos valdžios ketinimais ginant savus jūrininkus uždrausti laivuose dirbti jūrininkams iš trečiųjų šalių. Italijoje yra apie 20 tūkst. savų jūrininkų.

                      Priėmus šį įstatymą Italijos laivyne galėtų dirbti tik italai ir jūrininkai iš ES šalių. Už Italijos ir ES šalių jūrininkų darbą laivuose su Italijos vėliava pasisako jūrų keltų ir kabotažinių pervežimų kompanijų „Moby Lines“ ir „Tirrenia“ savininkas Vincenzas Onoratas. Tam labiausiai priešinasi tarptautinių gabenimo kompanijų asociacija „Confitarma“ ir jos prezidentas Emanuelis iš garsios Grimaldi šeimos.

                      Asociacijos „Confitarma“ atsovai įspėjo, kad pervedus Italijos laivus į pigių šalių vėliavas darbo laivyne netektų apie 13,5 tūkst. Italijos jūrininkų.

                      Comment


                        „Talink“ keltuose mažėja keleivių

                        Pirmą kartą per aštuonerius metus kompanija „Tallink Grupp“ balandį skaičiavo keleivių mažėjimą.

                        Per mėnesį aptarnauti 704642 keleiviai. Tai 1,4 proc. mažiau nei pernai.

                        Keleivių mažėjo visose linijose, išskyrus pagrindinę iš Talino į Helsinkį, kur keleivių buvo 4 proc. daugiau nei pernai. Iš viso jų plukdyta 376 tūkst.

                        Žymiausias – net 8,8 proc. keleivių mažėjimas linijose tarp Švedijos ir Suomijos. Tarp Latvijos ir Švedijos balandį plukdyta 36 tūkst. keleivių arba 5,7 proc. mažiau nei pernai. Tarp Estijos ir Švedijos keleivių sumažėjo 2,5 proc. Iš viso jų plukdyta 77,8 tūkst.

                        Tuo pat metu visose „Talink“ linijose daugėjo krovinių – tarp Suomijos ir Švedijos – 11,3 proc., Estijos ir Švedijos, bei Latvijos ir Švedijos po 16,9 proc.

                        Comment


                          Anglijos uostas sutiko didziausia pasaulyje kruizini laiva...http://verslas.lrytas.lt/rinkos-puls...zini-laiva.htm

                          Comment


                            Jachtos milijonieriams statomos Rygoje

                            Rygos laivų statykla „Latitude Yachts“ pradėjo konkuruoti su Vakarų jachtų statyklomis dėl klientų iš Rusijos.

                            Rygoje statomos dvi prabangios 52 metrų ilgio „Pagadigm 180“ klasės aliuminio korpuso 900 tonų jachtos.

                            Kokia jų kaina nepranešama. Vien tokios jachtos „Cattepillar“ variklio kaina apie du milijonai eurų. Jachtos jau statomos antrus metus.

                            Comment


                              Rusijoje atsigauna konteinerių krova

                              Šiemet Rusijoje per 4 mėnesius vėl jaučiama konteinerių krovos atsigavimo tendencija.

                              Sankt Peterburgo uoste krauta 1,8 proc. daugiau konteinerių (iš viso 585 tūkst. TEU). Netgi Kaliningrado uoste konteinerių gerokai daugėjo – net 8,4 proc. iki 54 tūkst. TEU.

                              Konteinerių mažėjo tik Ust Lugos uoste – 8 proc. iki 26 tūkst. TEU.

                              Comment


                                Jūrininkų nerimas dėl politikos Anglijoje

                                Anglijos, Olandijos ir Šveicarijos jūrininkus jungianti profsąjunga „Nautilus International“ sunerimusi dėl galimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES.

                                Pranešime teigiama, kad išstojus iš ES į Angliją plūstelės pigesnė jūrininkų darbo jėga. Jie išstums jūrines tradicijos suformavusios Anglijos brangesnius jūrininkus.

                                Dabar Didžiosios Britanijos jūrininkus nuo pigios trečiųjų šalių jūrininkų darbo jėgos saugančios ES direktyvos.

                                Comment


                                  Jūrų keltų kompanija skaičiuoja pelnus

                                  Šiemet Danijos kompanija DFDS, kurios keltai plaukioja ir iš Klaipėdos uosto, I ketvirtį gavo 21,8 mln. JAV dolerių pelną. Pernai metų pradžia buvo su nedideliu nuostoliu.

                                  Bendros kompanijos pajamos iš krovinių gabenimo jūrų keltais šiemet augo 19 proc., keleivių vežimo – 25 proc. Bendra augimą labiausiai lėmė net 36 proc. padidėjusios DFDS kompanijos veiklos apimtys Lamanšo linijose.

                                  Sėkminga metų pradžia buvo ir Baltijos jūros regione. Čia pervežimų augimas šiemet siekia 10,1 proc. Labiausia prisidėjo tai, kad įvykus konfliktui tarp Rusijos ir Lenkijos vėžėjai iš Rusijos laiku negavo kvotų ir kelionėms į Vakarų Europą turėjo rinktis Klaipėdos uostą.

                                  Comment


                                    Aktyvėja Gvinėjos įlankos piratai

                                    Per metus prie Vakarų Afrikos krantų, pagrinde Gvinėjos įlankoje, pagrinde prie Nigerijos krantų, piratai užpuolė 29 laivus, pagrobė 26 jūrininkus ir dar 28 laikė įkaitais dėl išpirkų.

                                    Šis regionas tampa pavojingiausiu pasaulyje. Piratų išpuoliai prie Nigerijos krantų dažniausiai įvykdomi uostų inkaravietėse, 110 jūrmylių nuo kranto zonoje, netgi uostuose.

                                    Duomenis apie piratavimo rajonus pateikė Tarptautinis jūrų biuras.

                                    Galima palyginti tai, kad prie Somalio krantų šiuo metu laikomi pagrobti 29 jūrininkai. Pietryčių Azijos regione per 2016 metus nebuvo pagrobtas nė vienas laivas. Prie Indijos krantų per 2016 metus užfiksuota 10 incidentų.

                                    Comment


                                      Laivai iš Kinijos neramina draudėjus

                                      Kinijoje statyti laivai sulaukia didesnių draudėjų reikalavimų nei Pietų Korėjoje ar Japonijoje. Per 2015 m. net dėl 27 proc. kinų statybos laivų draudėjai turėjo draudiminių įvykių, kai dėl korėjiečių – 14 proc., japonų – 10 proc.

                                      Analizę atliko skandinavų „Nordic Association of Marine Insurers“ (Cefor) draudėjai ištyrę 4426 laivus, statytus nuo 2007 metų.

                                      Šiuo metu Kinijos kompanijos stato daugiausiai laivų pasaulyje. Jie yra pigesni nei kitose šalyse statyti laivai.

                                      Comment


                                        Karlshamne atnaujins keleivių terminalą

                                        Švedijos Karlshamno uostas planuoja rekonstruoti terminalą, iš kurio „DFDS Seaways“ keltai kasdien išvyksta į Klaipėdą.

                                        Ketinama pritaikyti Lamanšo sąsiaurio Duvro ir Diunkerko uostų patirtį. Juose įgyvendintos naujausios DFDS informacinės technologijos, susietos su laivyba ir keleivių priėmimu.

                                        „Lankydamiesi terminaluose pasisėmėme daug naudingos informacijos ir idėjų. Taip pat buvo labai įdomu pamatyti Lamanšo sąsiauryje naudojamus kitokius veiklos metodus ir IT sistemas“, - teigė DFDS Karlshamno biuro krovinių pervežimo paslaugų vadovas Johanas Stegerio.

                                        Comment


                                          Jūrininkų deficitas tik didės

                                          Pasauliniame laivyne sparčiai didėja šturmanų ir mechanikų trūkumas.

                                          Dabar baltijos ir tarptautinės jūrų tarybos (BIMCO) duomenimis, jų deficitas siekia 16,5 tūkst. Tokie duomenys buvo pateikti pranešime Tarptautinei jūrų organizacijai (IMO) apie darbo jėgą laivyne.

                                          Prognozuojama, kad iki 2025 metų komandinės sudėties jūrininkų trūkumas išaugs iki 147 tūkst. Dabar ir ateityje labiausiai trūks chemijos ir dujų tanklaivių laivavedžių ir mechanikų.

                                          Iš viso pasauliniame laivyne dirba per 1,5 mln. jūrininkų. Iš jų apie 800 tūkst. sudaro laivavedžiai ir mechanikai.

                                          Per pastaruosius 5 metus nuo 2010-ųjų komandinės sudėties jūrininkų paklausa išaugo net 24 proc., jūreivių – 1 proc. Šiuo metu susidarė keista situacija. Pasaulyje yra eilinių jūreivių perteklius - 119 tūkst. jūreivių daugiau nei reikia. Tuo tarpu jūrininkų su aukštuoju išsilavinimu trūksta.

                                          Taip yra todėl, kad jūrininko profesija daugelyje šalių, ypač išsivysčiusiose, tapo mažiau prestižinė. Šiuo metu pagrindiniai jūrininkų tiekėjai pasauliniam laivynui yra Kinija, Filipinai, Rusija, Ukraina ir Indija.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X