[LV] Latvijos keliai

[Ignalina]

Ta latvių trečia kamikadzių juosta yra blogiausia, kas gali būti eismo saugumo atžvilgiu.

[Romas]

LRT.lt 2025.08.14
Su automobiliu po Baltijos šalis: ką verta žinoti prieš sėdant prie vairo?

Kelionės po kaimynines Baltijos šalis itin populiarios vasarą. Vis dėlto, vos kirtus šalies sieną vairuotojus gali nustebinti kitokia vairavimo kultūra. Tokie dalykai, kaip skirtinga greičio viršijimo tolerancija ar neoficialūs kelių eismo susitarimai, ne tik kelia stresą, bet ir gali apkartinti kelionę. (...)

Latvijos „trečia juosta“ ir nematyti tramvajai
Lankantis Latvijoje gali nustebinti tam tikri nerašyti susitarimai, pavyzdžiui, vietinių taikoma „trečiosios juostos“ taisyklė, atliekant lenkimą kelyje. Dviejų juostų kelyje kai kurie vairuotojai pasitraukia arčiau kelkraščio, taip praleisdami lenkiantįjį.
„Tokie manevrai veikia tik tada, kai visi kelyje elgiasi darniai. Bet taip vairuoti yra rizikinga, ypač jei kelyje nėra pakankamai vietos ar vienas vairuotojas nespėja sureaguoti. Anksčiau tokių lenkimų dažnai būdavo galima pamatyti Lenkijoje, bet kai lenkai prisitiesė gerų kelių, jiems nebereikia šitaip daryti“, – pasakoja žurnalistas V. Milius.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...gos-neapkarstu

[Romas]

Lietuvos šiauriausio taško aplankymas iš kitos sienos pusės


Foto 2024.07
Vaizdas į Nemunėlio (Mēmele) nuo kelio V1003 ties vietove Jaunkrūmini


Kurmene




Kelias priartėja prie Nemunėlio upės ir Lietuvos pasienio




Toliau apie 11-12 km iki Skaistkalnės - pasienio žvyrkelis




Tokie ženklai yra tik Latvijoje ir Estijoje.
Šiuo atveju ženklas įspėja ir apie žvyrkelio pabaigą


Skaistkalne




Pasienio tiltas per Nemunėlį (Memelę)

[Romas]

Kelias P73 tarp Neretos ir Vecumiekų išasfaltuotas visai neseniai.

Važiuoti tuščiu tiesiu keliu yra vienas malonumas
Foto 2024.06




Ērberģe


Riba tarp Sėlijos (Augšžemės) ir Žiemgalos (Zemgalės) etnografinių regionų


Bauskės ir Aizkrauklės naujųjų (senųjų) nuovadų riba.
Kryžkelė su keliu V935 į Aizkrauklę


Čia kažkur visai šalia yra šiauriausias Lietuvos taškas


Posūkis į Kurmenę ir Skaistkalnę

[Romas]

Kleias P75 tarp Veisytės ir Neretos
Foto 2024.07






Kurortinio važiavimo pabaiga


Prasideda autentiškas latviškas asfaltuotas šunkelis, kokių iki nesenų laikų ne pagrindiniuose keliuose buvo dauguma.
Nelygus kelias 2 km, po to nelygus kelias 5 km, po to nelygus kelias 10 km ir t.t. ir pan.


Naujųjų (t.y senųjų) Jekabpilio ir Aizkrauklės nuovadų riba






Artėjame prie Neretos


Šiame kelyje pavyko nepamesti ratų
Neretos sankryža. Čia suksime link Vecumniekų

[Romas]

Kelias P75 tarp Jekabpilio ir Neretos

https://balticmaps.eu

Foto 2024.07
Ta pati žiedinė sankryža Jekabpilio pietvakariniame pakraštyje


Birži (Biržai). Sankryža su keliu P72 į Aknystę. Iš ten atvažiavome, dabar važiuosime tiesiai


Tipiškas krypčių nuorodų išdėstymas "T" formos sankryžoje


Tuščias ir tiesus latviškas plentas su mediniais stulpais






Viesytė (Viesīte) - Jekabpilio rajono (nuovado) miestas




Anksčiau šis miestas buvo nemažas siaurųjų geležinkelių centras


Gigantiška krypčių nuoroda šiame Latvijos užkampyje grįžtant į kelią P75

[Romas]

Foto 2024.07
Pasivažinėjimas po Jekabpilį.
Ten yra keli "magistraliniai" keliai - A6 į Daugpilį bei A12 į Rėzeknę, kairiajame Dauguvos krante eina naujai asfaltuotas kelias P76 į Aizkrauklę
Dešiniajame Dauguvos krante (Selijoje) yra trys didelio diametro žiedinės sankryžos, o dešiniajame krante (Latgaloje) yra keturios ar penkios žiedinės sankryžos




A6 / A12 eina Jekabpilio (Krūstpilio) pakraščiu. Kelio danga ne kažin kokia




Nusukimas link tilto per Dauguvą




Tiltas per Dauguvą


Sėlija (Aukšžemė) - rudais ženklais žymimi etnografiniai regionai


Jekabpilio centras

[Romas]

Foto 2024.07
Žiedinė sankryža Jekabpilio pietvakariniame pakraštyje


Kelias P75 aplenkia Jekabpilio centrą


Itin pavargusi kelio danga, nemačiusi remonto gal 40 metų




Žiedinė sankryža su keliu V783 einančiu kairiuoju Dauguvos krantu


Jekabpilio tiltas per Dauguvą




Krūstpilio pilis - kelionės tikslas

[Romas]

Kelias P72 tarp buv siauruko Silenių stoties ir Biržų (Birži) bažnytkaimio
Foto 2024.07






Sankryža Biržuose su keliu P75 Jekabpilis - Nereta - (Suvainiškis)




Kelias P75


Po lietaus


Jekabpilio prieigos

[Romas]

Tarp Aknystės ir Jekabpilio. Kelias P74 tarp Jekabpilio ir to paties rajono Aknystės miesto buvo žvyrkelis iki 2011 metų

https://balticmaps.eu

Foto 2024.07


Ta pati sankyža su posūkiu į Jekabpilį






Latvija yra žymiai rečiau apgyvendintas kraštas nei Lietuva




Sankryža su keliu Nr. P72 Ilūkste - Bebrene - Rubeņi - Zasa - Birži. Anas kelias tebėra žvyrkelis tarp Rubenių ir Zasos.

[Romas]

Tarp Subatės ir Aknystės

https://balticmaps.eu

Foto 2024.07
Kelių P70 Daugavpils - Ilūkste - Subate - (Obeliai) ir kelio P72 sankryža ties Subate




Rodyklės "T" formos sankryžose paprastai būna sankryžos gale


Kelias P73 nuo Subatės per Aknystę, Neretą, Vecumniekus nuo 2010 metų yra visas asfaltuotas - tai alternatyva važiuojant nuo Daugpilio į Rygą


Su niekuo nesupainiojamas latviškas peizažas - egliniai elektros stulpai


Posūkis į Gārsenę (Garšvinę) - ten yra gražūs rūmai


Po žaidimo su 2009 m laidos 109 "nuovadais" Latvija nuo 2021 metų vėl sugrįžo prie normalaus administracinio suskirstymo (su korekcijomis aplink Rygą ir kai kur kitur)






Aknystė (Aknīste) - buvęs nuovado centras


Sankryžas u keliu Nr. P-73 į Jekabpilį


Posūkis į Juodupę - ten iki šiol tebėra žvyrkelis


Aknystės savivaldybė

[Romas]

Nedidelis pasivažinėjimas po Sėliją - iki Jekabpilio ir atgal
Subatė-Aknystė-Jekabpilis-Viesytė-Nereta-Skaistkalnė

www.mapy.cz

Latvijos kelių dangas geriausia pasitikrinti per www.balticmaps.eu
Deja, Lietuvos kelių dangų informacija neatnaujinta nuo kokių 2017 metų


Foto 2024.07

[PoDV]

Žiūrėjai tą laidą? Magistraliniai keliai geresni, nes juos rekonstravo už ES pinigus, bet su sąlyga, kad kas 10 metų perdenginės viršutinį sluoksnį. Pirmiesiems plentams greit ateina terminas, ir tas įsipareigojimas stipriai riboja kelių tinklo vystymo laisvę. Vietinės reikšmės keliai Latvijoj daug prastesni nei šitie magistraliniai, o Lietuvoj priešingai, vidutinė asfaltinių rajoninių kelių būklė gera ir lenkia ir Lenkiją ir Slovakiją ir Vengriją.

Pradžią peržiūrėjau, dabar jau daug ko neprisimenu. Plius kalbinis bajeras ir skaityt neaiškiai išverstus YouTube subtitrus menkas malonumas. Esmę pagavau, kad geri Latvijos pagr. keliai dėl ES fondų.
Net nepagalvojau, kad yra įsipareigojimas dangą kas 10 m. atnaujint. Aišku, magistraliniams keliams Via Baltica ar Liepojos, Daugpilio kelią užteks pinigų, bet jei pradėt kalbėt apie P kelius tai neįsivaizduoju kaip jie padengs lėšas. Autobanai Latvijoje turbūt yra utopija, sėkmės bent jau susitvarkant kelius Rygos aglomeracijoje, t.y. intensyviausios atkarpos ties Ryga, Rygos aplinkkelis, Via Baltica į Lietuvą, Lenkiją.

Drįstu paprieštarauti dėl lyginimo su Vengrija ir Slovakija. Latvijai reikes š... plaukti kelis dešimtmečius, kol pasieks tų Vidurio Europos šalių (su nepačiais geriauisais keliais) lygį.

Latvijoje tebėra labai daug žvyrkelių net krašto keliuose su P raide (panašu, kad tai nuo sovietinių laikų užsilikusi rusiška "r" raidė дорога республиканского значения/ doroga respublikanskogo značenija).
Per paskutinius 10-15 metų Latvijos pagrindiniu kelių dangos tapo žymiai geresnėmis nei Lietuvoje, kažkiek išasfaltuota svarbių žvyrkelių.
Buvo du nauji projektai - P80 / E22 (Rīga - Ulbroka) - Bunĉi Tinūži- Koknese ir pernai atidarytas Ķekavos aplinkkelis.
Didesnių stebuklų sunku tikėtis, kai šalis yra skurdenė už Lietuvą, kraštas nuo senų laikų retai apgyvedintas ir viskas koncentruojasi aplink Rygos aglomeraciją.

Imant visumą, tai jo, Vengrija, Slovakija geriau. Autostrados iš esmės Vakarų Europos lygio, įskaitant ženklinimą ir sankryžų išplanavimą. Vietiniai keliukai geriau, nes tiesiog daug žmonių gyvena, didelis poreikis asfaltavimui. Man atrodo ir Lietuvai čia geriau sekasi, nes didesnis poreikis asfaltavimui.

Bendrai kas liečia Latviją kalbu apie vieną kategoriją, t. y. pagrindinius kelius. A kategorija ir pagr. P kategorijos keliai. Grubiai kur labiausiai tikėtina kad važiuosi kaip užsienietis. Didžiausias latvių trūkumas, kad nėra autostradų.
Vietiniai keliai tai tiesa, kad šalis tiesiog per retai apgyvendinta ir gana skurdi kas liečia provinciją. Tuo pačiu ir faktas, kad autostradų nėra iš dalies dėl to, kad šalis retai apgyvendinta.

P kategorija tai rimtai tokiu sovietmečiu dvelkia. Tik tiek kad latviai skyscrapercity.com forume aiškino, kad čia ne "дорога республиканского значения", o "Pirmais škiras celš", ale "pirmo lygio kelias". Mūsų geltono fono krašto kelio maršruto ženklai tokie labiau dvelkiantys Europa, pvz. kaip Vokietijoje, Lenkijoje.

[Romas]

Realiai ką dabar turi latviai su užmiesčio keliais, sakyčiau, labai nebloga situacija. Geresnė nei Lietuvoje, tam tikrais atžvilgiais geresnė nei Slovakijoje, Vengrijoje, nekalbu apie kai kurias Balkanų šalis. Trūksta plėtros aplink Rygą ir Via Baltica į Lietuvą.

Drįstu paprieštarauti dėl lyginimo su Vengrija ir Slovakija. Latvijai reikes š... plaukti kelis dešimtmečius, kol pasieks tų Vidurio Europos šalių (su nepačiais geriauisais keliais) lygį.

Latvijoje tebėra labai daug žvyrkelių net krašto keliuose su P raide (panašu, kad tai nuo sovietinių laikų užsilikusi rusiška "r" raidė дорога республиканского значения/ doroga respublikanskogo značenija).
Per paskutinius 10-15 metų Latvijos pagrindiniu kelių dangos tapo žymiai geresnėmis nei Lietuvoje, kažkiek išasfaltuota svarbių žvyrkelių.
Buvo du nauji projektai - P80 / E22 (Rīga - Ulbroka) - Bunĉi Tinūži- Koknese ir pernai atidarytas Ķekavos aplinkkelis.
Didesnių stebuklų sunku tikėtis, kai šalis yra skurdenė už Lietuvą, kraštas nuo senų laikų retai apgyvedintas ir viskas koncentruojasi aplink Rygos aglomeraciją.

[alga]

Realiai ką dabar turi latviai su užmiesčio keliais, sakyčiau, labai nebloga situacija. Geresnė nei Lietuvoje, tam tikrais atžvilgiais geresnė nei Slovakijoje, Vengrijoje, nekalbu apie kai kurias Balkanų šalis. Trūksta plėtros aplink Rygą ir Via Baltica į Lietuvą.

Žiūrėjai tą laidą? Magistraliniai keliai geresni, nes juos rekonstravo už ES pinigus, bet su sąlyga, kad kas 10 metų perdenginės viršutinį sluoksnį. Pirmiesiems plentams greit ateina terminas, ir tas įsipareigojimas stipriai riboja kelių tinklo vystymo laisvę. Vietinės reikšmės keliai Latvijoj daug prastesni nei šitie magistraliniai, o Lietuvoj priešingai, vidutinė asfaltinių rajoninių kelių būklė gera ir lenkia ir Lenkiją ir Slovakiją ir Vengriją.

[PoDV]

Dar čia mindamas dviratį šiandien suvokiau, kad čia Europos žaliasis kursas in action: jei visiems reikia mažint automobilių naudojimą, tai autobanų tinklo statyba Latvijoje grynai kertasi su tais tikslais. Užtat ES pinigai keliauja nebe į greitkelius, o į geležinkelius. Prasminga, ar ne?

Aš pats pradedu matyt, kad žaliasis kursas nėra 100% sklandus. Pvz. Lietuva nevystė normaliai keleivinio geležinkelio plėtros praktiškai nuo WWII, viskas nuėjo į kelių vystymą. Lietuva gali vystyt kelius jei būtų susitvarkyta su finansavimu ir ko gero korupcija, bet geležinkelių vystymui reikia daug mokytis.

Latvija tai iš vis dabar iš ES, jei tęsis žaliasis kursas, gali geriausiu atveju tikėtis nusitiest ar susitvarkyt normalesnius geležinkelius į tas pačias liepojas ir daugpilius, o autobanai Latvijos dykrose yra gryna utopija bent iki 2040 m., fantazija, ne mažiau realistiškas kaip Beringo sąsiaurio jungtis tarp Čiukotkos ir Aliaskos.

Realiai ką dabar turi latviai su užmiesčio keliais, sakyčiau, labai nebloga situacija. Geresnė nei Lietuvoje, tam tikrais atžvilgiais geresnė nei Slovakijoje, Vengrijoje, nekalbu apie kai kurias Balkanų šalis. Trūksta plėtros aplink Rygą ir Via Baltica į Lietuvą.

[alga]

Dar čia mindamas dviratį šiandien suvokiau, kad čia Europos žaliasis kursas in action: jei visiems reikia mažint automobilių naudojimą, tai autobanų tinklo statyba Latvijoje grynai kertasi su tais tikslais. Užtat ES pinigai keliauja nebe į greitkelius, o į geležinkelius. Prasminga, ar ne?

[PoDV]

Na, taip, buvo forume palyginimų su kaimynais, tai čia šiek tiek objektyvios info iš pačių latvių toms diskusijoms.

Man pasirodė įdomu, kad greitkelis visoj Via Balticoj pas juos buvo "Projekto 2040" dalis, bet dabar, panašu, iki 2040 to nebus. Iki 2030 geriausiu atveju pastatys vos daugiau Rygos aplinkkelio ir tiek.

Patys latviai kaip suprantu įdomiai išgyvena dėl kelių. Mums vis dar pavydi, kad turim daug 2x2 kelių, bet nori pasidžiaugti, kad pavyko Latvijai pralenkti kelių dangos būkle.
Rygos gatvės kaip suprantu santykinai išlieka tragedija. Suprantu, kad daug kas pyksta ant Benkunsko nejautrių perasfaltavimo darbų sprendinių Vilniuje, bet tai gali padėt greitai apdėt Rygą pagal gatvių dangų būklę, o gal jau aplenkta su tais 100 km gatvių per metus perasfaltavimais.. Spėju, Kaunas (išskyrus kiemus) jau turbūt kurį laiką aplenkė dangomis Rygą.

[alga]

Na, taip, buvo forume palyginimų su kaimynais, tai čia šiek tiek objektyvios info iš pačių latvių toms diskusijoms.

Man pasirodė įdomu, kad greitkelis visoj Via Balticoj pas juos buvo "Projekto 2040" dalis, bet dabar, panašu, iki 2040 to nebus. Iki 2030 geriausiu atveju pastatys vos daugiau Rygos aplinkkelio ir tiek.

[PoDV]

Latvijos visuomeninės televizijos rusakalbė laida apie kelių būklę, priežiūros ir vystymo finansavimo perspektyvas.

Turbūt tik apie kelius Latvijoje diskutuosim? Originalus post'as buvo bendroje temoje apie Latviją.

Man susidarė toks įspūdis, kad latviai tolygiai paskirstė ES lėšas dangų renovacijomis. Pas mus lėšos eina megaprojektams, kur tiesą sakant, jaučiasi kad mūsų šaliai dideli projektai, pvz. tiltai per Nerį Kaune ar net Via Baltica platinimas į Lenkiją, keli projektai didžiuosiuose miestuose. Įsivaizduoju kiek km išeitų perasfaltuot kelių jei lėšos megaprojektams nueitų jiems. Mums paprastus kelius tenka perasfaltuot iš savų lėšų, kažkiek taupant kokybę. Kas liečia latvius, ir aš abejoju kad tiesis daugybę km autobanų dykrose į visokias liepajas ir daugavpils. Planas max kol kas būtų išplatint Via Baltika nuo Rygos į Lietuvą ir aplinkinės vietovės aplink Rygą. Didžiausias išstenėtas megaprojektas Latvijoje pastarųjų 10 metų yra Kekavos aplinkkelis. Rygoje megaprojektai su tiltais per Daugavą vyko ankstesniam ES finansiniame laikotarpyje, kai Latvijos keliai buvo sugriuvę.

Reportažas kaip suprantu apie tai kad Latvija pateks į situaciją, kur reiks iš savų pinigėlių kelius tvarkyt, o biudžetas labai mažas. Jeigu išliks žemesnis BVP gyventojui nei Lietuvoje, o Lietuvai seksis tvarkytis su mokesčių surinkimu, dar klausimas kokia ta ateitis su keliais Lietuva vs. Latvija. Jau dabar Slovakijos, Vengrijos paprasti keliai prastesni nei Latvijos (nekalbu apie autostradas), o tos šalys jei nemals š gali turėti rojaus sąlygas investicijoms į ekonomiką (ir kartu į biudžetą) dėl Austrijos, Vokietijos artumo.