Ar tikrai Karbauskis 32 mln EUR sumažino žvyrkelių finansavimą:
Ateina R. Karbauskis ir nuima 32 mln. eurų nuo žvyrkelių programos. Sakau: Ramūnui, ką tu dirbi? O jis sako – „koks skirtumas?“ Reikia pagalvoti, kiek keliai generuoja pinigų“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/transpor....d?id=73565462
Jei taip iš tikrųjų, tai koks jis valstietis?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[LT] Žvyrkeliai ir jų asfaltavimas
Collapse
X
-
Patikslinsiu, kad čia sutartis ne dėl afaltavimo darbų, o kol kas tik projekto parengimo.Parašė Romas Rodyti pranešimąPasirašyta sutartis dėl dviejų žvyrkelių ruožų link Latvijos sienos asfaltavimo.
Rangovas - AB "Panevėžio keliai"
Projekto „Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 2912 Vileišiai–Žeimelis–Adiūnai ruožo nuo 0,00 iki 5,10 km ir Nr. 3647 Pandėlys–Suvainiškis–Nereta ruožo nuo 13,30 iki 18,30 km rekonstravimas
http://www.cvpp.lt/index.php?option=..._id=2003366066
Komentuoti:
-
RK 3011. Raguva – Šilai
Pasirašyta sutartis dėl šio kelio Panevėžio rajone asfaltavimo dokumentų parengimo. Rangovas -AB "Panevėžio keliai"
Projekto „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3011 Raguva–Šilai–Mikėnai ruožo nuo 2,558 iki 8,611 km rekonstravimas“ įgyvendinimo dokumentacijos parengimas
http://www.cvpp.lt/index.php?option=..._id=2003365945
Numatoma asfaltuoti kelią tarp Raguvos ir Šilų. Ši atkarpa nėra įtraukta į artimiausiu metu asfaltuojamų kelių sąrašą ir žemėlapį.

Žemėlapio pagrindas: Numatytų asfaltuoti žvyrkelių ruožų žemėlapis
http://gis.eismoinfo.lt/arcgis/apps/...0ebd1ba8a0f36d
Raguvos gyventojai galės žymiai greičiau pasiekti Vilnių, nei važiuodami senuoju 174 keliu per Taujėnus. Šilų bažnytkaimio gyventojai patogiau pasieks artimiausią rimtą miestelį.
Komentuoti:
-
Pasirašyta sutartis dėl dviejų žvyrkelių ruožų link Latvijos sienos asfaltavimo.
Rangovas - AB "Panevėžio keliai"
Projekto „Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 2912 Vileišiai–Žeimelis–Adiūnai ruožo nuo 0,00 iki 5,10 km ir Nr. 3647 Pandėlys–Suvainiškis–Nereta ruožo nuo 13,30 iki 18,30 km rekonstravimas
http://www.cvpp.lt/index.php?option=..._id=2003366066
Komentuoti:
-
Teko vaziuoti naujai isasfaltuotu vietines reiksmes keliu Anglininkai-Gojus-A4 (Traku r.). Situacija panasi, bet problema yra tame, kad kelio atkarpa Gojus-A4 eina pro miska, kelias vingiuotas, gerokai auksciau negu miskas, supiltas aukstas pylimas. Prasilenkti ziemos metu kai susidaro ledas sansu visai nera ir vaziuoti tampa labai pavojinga nes lengvai galima nuslysti nuo kelio. O dar yra problema kaimo "pilotu" arba "lakunu", kurie gali apsvaige "skristi" dideliu greiciu tokiu atveju susidurimas neisvengiamas.Parašė Kecal Rodyti pranešimąAsfaltas neblogos kokybės, palyginus naujas, tačiau vietos akivaizdžiai palikta tik vienam automobiliui, prasilenkimas – tik atsitraukus į neasfaltuotą dalį.
Ar reikia taip suprasti, kad tokie keliai atitinka saugos reikalavimus, net kai (vietomis) paliekamas greitis 90? Kodėl apskritai imamasi asfaltuoti, jei trūksta lėšų?
Įdomu būtų sužinoti, kas lėmė tokią lietuvišką (?) specifiką. Gal kam nors yra tekę domėtis Lietuvos ir pasaulio praktika?
Isvada butu tokia, kad geriau butu neasfaltuoti ir palikti taip kaip yra, gal butu galima surasti kita sprendima.Paskutinis taisė arian_l; 2016.12.01, 12:06.
Komentuoti:
-
Gal praleidau, bet kas priima sprendimus (teikia siūlymus) dėl ruožų asfaltavimo - savivaldybių lygmenyje ar iš LAKD pusės sistemiškai?
Džiugu matyti naujus ruožus, tačiau kartais keistoka žemėlapyje matyti, kad ruožas asfaltuojamas nepilnai - pritrūkstą kokių 2 km ruožo. Keletu atveju tyrinėjant matyti, kad tokie nutrūkimai baigiasi ties rajono riba.
Iš vairuotojų pusės nesmagu, nes pilnai sujungus ruožus asfalto danga atsivertų daug alternatyvių maršrutų (kaip ir Romo minėtu atveju link Jonavos). Galbūt to norima išvengti (?), kad vietinių kelių eismo neapkrautų tranzitinis eismas.
Komentuoti:
-
Į žvyrkelių asfaltavimo 2016 m. programą įtrauktos kelios pavasarį nenurodytos atkarpos iš Lietuvos kelių biudžeto lėšų
1303. Biržai – Pasvaliečiai – Saločiai. Bus išasfaltuotas visas kelias

Kelias Nr. 4724 Onuškis–Žilinai–Puodžiai 2,19-5,80 km Bus išasfaltuotas visas kelias
Kelias Nr. 4716 Dzenkūniškės–Beižionys–Klėriškės 0,06-5,37 km. Bus susisiekimas su Beižionimis iš Vilniaus ir Trakų
4724 Onuškis–Žilinai–Puodžiai 2,19-5,80 km Bus išasfaltuotas visas kelias

Gal jau kitąmet bus alternatyvi trasa iš Vilniaus į Jonavą. Bus išasfaltuotas visas kelias Nr.4306 Musninkai–Liukonėliai (liko 17,70 iki 22,31 km) nuo Liukonių iki Jonavos. Gaila, kad lieka neišasfaltuota kelio Nr.4306 atkarpa Musninkai - Liukonys ir kelio Nr.4809 Lokėnai – Vepriai – Gelvonai atkarpa

Yra ir daugiau anksčiau nepažymėtų kelių.
Atnaujintas žvyrkelių asfaltavimo žemėlapis: http://gis.eismoinfo.lt/arcgis/apps/...0ebd1ba8a0f36d
Komentuoti:
-
Kelio Nr4729 Lentvaris - Kariotiškės - Raudonė I ruožo nuo 4,101 iki 7,331 km asfaltavymo darbai.








Komentuoti:
-
Šis kelias nebuvo nurodytas žvyrkelių programoje. Bus susisiekimas asfaltuotu keliu nuo Gilūtų su rajono centru Ignalinoje ir išasfaltuotos prieigos prie Paliesiaus dvaro.
Pirkimas 311229. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1408 Mikalavas–Paringys–Bernotai–Gilūtos ruožo nuo 15,971 iki 20,706 km ir kelio Nr. 1414 Mielagėnai–Paliesius ruožo nuo 2,080 iki 2,359 km kapitalinis remontas
http://www.cvpp.lt/index.php?option=...nder_id=311229

Žemėlapis iš maps.lt
Komentuoti:
-
Dėl siauro asfalto krašto keliuose, tai įtariu tokia situacija susiklostė todėl, kad tie keliai tiesiog išasfaltuoti buvo seniai, kai intensyvumas net magistraliniuose keliuose buvo ne daugiau, kaip 10 automobilių per parą. Turbūt kokiam 7 ar 8 praeito amžiaus dešimtmetyje. Tuo metu tokio asfalto pločio pakako. Tuo labiau, kad net šiandien magistraliniai laikomi keliai iš pradžių buvo asfaltuojami tik tokio pločio. Ten kur įvyko rekonstrukcija išplatino, o kur ne, tiesiog palaikė afalto dangą tokią kokia yra nurodyta projekte.
Komentuoti:
-
Skamba įtikinamai, tik taip išeitų, kad Latvijoje ir Lietuvoje eismo intensyvumo suvokimas labai skiriasi, bent rajoniniuose/krašto keliuose. Ten pasitaiko, kad iki 10 km gali ir visai nieko nesutikti sąlyginai plačiame kelyje, o pas mus automobilių gerokai tirščiau, o kai kurie keliai, kaip čia pasakius...Parašė sleader Rodyti pranešimąŠioje vietoje aš neįžvelgčiau jokios didelės problemos, juo labiau nepasisakyčiau už tai, kad palikti žvyrkelius jeigu nedaromas platus asfaltas.
Taip asfaltuoti yra tik mažo eismo intensyvumo keliai. Važiuojant kokį 5 km ruožą, tokiame kelyje dažniausiai tenka prasilenkti tik su 2-3 automobiliais. Visiškai nėra problemos tokiu atveju pasitraukti į šoną ir prasilenkti. Jeigu taip patinka žvyras, tai galima ir visą atkarpą važiuoti vienu ratu ant žvyro. Tik kažkodėl niekas taip nedaro
Gal važiuojant 1-2 kartus per metus ir tas žvyrkelis neatrodo labai prastai, bet kiekvienas, kuris važinėja dažnai, pasakys, kad ir siauras asfalto ruožas geriau nei žvyrkelis.
Pamenu, dar visai „žalias“ pasukau iš Kėdainių link Kauno pro Labūnavą/Babtus, tai drabužius po to gręžti buvo galima
Matomumas vietomis prastas, kelias siauras, pakraščiai ištrupėję, o mašinų - tikrai nemažai. Dabar, aišku, jau gal visai kitoks būtų jausmas, patirties atsirado.
Galiu paliudyti, kad bent mano vairavimo mokykloje buvo akcentuojama, kad saugus ir leistinas greitis skiriasi. Tačiau važinėjant būna akivaizdu, kad arba ne visur aiškinama, arba toli gražu ne visi klausosi.Parašė sleader Rodyti pranešimąO dėl greičio 90 km/h, tai mūsuose vyrauja labai bukas požiūris, kad jeigu leidžiama 90, tai vadinasi tiek (arba +10 daugiau) reikia ir važiuoti, visiškai neatsižvelgiant į kelio būklę, aplinkos sąlygas ir t.t. Jeigu kelias siauras, vingiuotas (nėra gero matomumo į priekį), tai ir pasirenki saugų greitį ir juo važiuoji. Ar saugiai galima važiuoti tik jei būtų prismaigstytą milijonas stulpų su skardiniais "blynais" ?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Šioje vietoje aš neįžvelgčiau jokios didelės problemos, juo labiau nepasisakyčiau už tai, kad palikti žvyrkelius jeigu nedaromas platus asfaltas.Parašė Kecal Rodyti pranešimąPalyginimui, neseniai skersai išmaišiau didelę dalį Latvijos Kuršo, tai ten asfaltas tikrai prastesnės kokybės, bet keliai, kaip čia pasakius, „sąžiningesni”, platesni. Jei yra asfaltas – jis yra, tegu ir nelygus, užlopytas, o ne palikta per pusę su žvyru. Jei lėšų asfaltuoti nėra - neasfaltuoja, palieka geresniems laikams.
Įdomu būtų sužinoti, kas lėmė tokią lietuvišką (?) specifiką. Gal kam nors yra tekę domėtis Lietuvos ir pasaulio praktika?
Taip asfaltuoti yra tik mažo eismo intensyvumo keliai. Važiuojant kokį 5 km ruožą, tokiame kelyje dažniausiai tenka prasilenkti tik su 2-3 automobiliais. Visiškai nėra problemos tokiu atveju pasitraukti į šoną ir prasilenkti. Jeigu taip patinka žvyras, tai galima ir visą atkarpą važiuoti vienu ratu ant žvyro. Tik kažkodėl niekas taip nedaro
Gal važiuojant 1-2 kartus per metus ir tas žvyrkelis neatrodo labai prastai, bet kiekvienas, kuris važinėja dažnai, pasakys, kad ir siauras asfalto ruožas geriau nei žvyrkelis.
O dėl greičio 90 km/h, tai mūsuose vyrauja labai bukas požiūris, kad jeigu leidžiama 90, tai vadinasi tiek (arba +10 daugiau) reikia ir važiuoti, visiškai neatsižvelgiant į kelio būklę, aplinkos sąlygas ir t.t. Jeigu kelias siauras, vingiuotas (nėra gero matomumo į priekį), tai ir pasirenki saugų greitį ir juo važiuoji. Ar saugiai galima važiuoti tik jei būtų prismaigstytą milijonas stulpų su skardiniais "blynais" ?
Komentuoti:
-
Geriau sveiki priekiniai šviestuvai ir stiklai, negu žvyras.Parašė Arunasx Rodyti pranešimąJau geriau žvyras negu nieko ar žolė
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Jau geriau žvyras negu nieko ar žolėParašė booraz Rodyti pranešimąTeko susidurti su siaurais kaimo keliais Švedijoje, tai ten nėra tokio dalyko kaip žvyrkelis šalikelėje, iš karto žolė auga. Kas 500-1000 metrų padarytos tokios įvažos asfaltuotos prasilenkti automobiliams, t.y. vienas turi sustoti, kol kitas pravažiuoja ir tada vėl toliau važiuoji. Pavyzdys čia: Matosi kairėje stotelė pažymėta M ženklu
Komentuoti:
-
Teko susidurti su siaurais kaimo keliais Švedijoje, tai ten nėra tokio dalyko kaip žvyrkelis šalikelėje, iš karto žolė auga. Kas 500-1000 metrų padarytos tokios įvažos asfaltuotos prasilenkti automobiliams, t.y. vienas turi sustoti, kol kitas pravažiuoja ir tada vėl toliau važiuoji. Pavyzdys čia: Matosi kairėje stotelė pažymėta M ženklu
Komentuoti:
-
Kelio Nr 4729 Lentvaris - Kariotiškės - RaudonėI ruožo kapitalinis remontas.




Komentuoti:
-
Siauri keliai
Turiu vieną tokį mėgėjišką klausimą. Ne taip seniai išsilaikiau teises, o iki tol mažai važinėjau Lietuvos keliais. Tačiau kuo daugiau keliauju, tuo dažniau nustembu.
Jau kurį laiką mane kamuoja klausimas, kaip suprasti štai tokius „asfaltuotus” kelius (atsiprašau už kokybę, ypač antrosios nuotraukos):


Konkretus kelias – Igliauka-Verebiejai (181), labai tiksliai vietos nebepasakysiu.
Asfaltas neblogos kokybės, palyginus naujas, tačiau vietos akivaizdžiai palikta tik vienam automobiliui, prasilenkimas – tik atsitraukus į neasfaltuotą dalį.
Ar reikia taip suprasti, kad tokie keliai atitinka saugos reikalavimus, net kai (vietomis) paliekamas greitis 90? Kodėl apskritai imamasi asfaltuoti, jei trūksta lėšų?
Dar įdomesnė vieta šia prasme yra gal daugeliui žinomas kelias Nemenčinė-Gėla (https://www.google.lt/maps/@54.84602...!6m1!1e1?hl=en). Ten šalia asfalto – duobė prie duobės. Kiek esu girdėjęs, bent anksčiau pasitaikydavo ir mirtinų avarijų.
Palyginimui, neseniai skersai išmaišiau didelę dalį Latvijos Kuršo, tai ten asfaltas tikrai prastesnės kokybės, bet keliai, kaip čia pasakius, „sąžiningesni”, platesni. Jei yra asfaltas – jis yra, tegu ir nelygus, užlopytas, o ne palikta per pusę su žvyru. Jei lėšų asfaltuoti nėra - neasfaltuoja, palieka geresniems laikams.
Įdomu būtų sužinoti, kas lėmė tokią lietuvišką (?) specifiką. Gal kam nors yra tekę domėtis Lietuvos ir pasaulio praktika?Paskutinis taisė Kecal; 2016.09.16, 14:53.
Komentuoti:
-
Labas vakaras, norėjau paklausti, kada bus asfaltuojami mano pažymėti keliai? Vienas kelias (1) jungia Abromiškes ir kelią Vievis - Pakalniškės, antras (2) kelias jungia Vievį ir Vilkabalius. Iš Abromiškių, Elektrėnų pirmuoju keliu automobiliai važiuoja dažnai į Vievio ar Pakalniškių pusę, kelias judrus ir naudojamas, bet pastaruoju metu kelio būklė labai prasta, retai greideruojamas, tad žmones renkasi aplinkkelius, asfaltuotus kelius, taip darydami ratą, bet tausodami automobilį. Sekantis kelias taip pat naudojamas, prie pat Vilkabalių kuriasi nauja gyvenvietė Vievio šilas, bus keliasdešimt naujų namų, taip pat ir netoli šilo statomi namai, yra ir senųjų gyventojų, visiems šiems žmonėms tenka kas dieną važinėti prastai prižiūrimais žvyrkeliais, nes nei 1, nei 2 kelias nėra asfaltuoti.
Komentuoti:









Komentuoti: