Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[DE] Autobahn. Vokietijos keliai ir greitkeliai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Austras
    replied
    Parašė HSV Rodyti pranešimą
    Ant to kvito rašoma, kad galima su tuo kvitu taip pat apmokėti 50 ct už pirkinį degalinėje.
    Su tuo kvitu gali apmokėti patekimą į tualetą kitoje to paties tinklo degalinėje. Tuomet teliks primokėti (sumokėti) € 0,20 ir, žinoma vėl gausi naują € 0,50 vertės kuponą.

    Komentuoti:


  • tomoxas
    replied
    Parašė HSV Rodyti pranešimą
    Pastaruoju metu Vokietijos greitkelių degalinėse populiarėja gan įdomi tualetų apmokestinimo tvarka. Keliose degalinėse teko panašiai susimokėti: prieš patenkant į WC, reikia i automatą įmesti 70 ct, tada automatas išduoda kvitą, kurį nuskenavus atsidaro patekimo į WC automatiniai vartai. Ant to kvito rašoma, kad galima su tuo kvitu taip pat apmokėti 50 ct už pirkinį degalinėje.
    Degalinės tokiu būdu gan gudriai pasiima 20 ct (arba 70 ct) už apsilankymą WC ir dar su 50 ct kvitu paskatina ką nors nusipirkti degalinės parduotuvėje (pirkinys dažniausiai kainuoja daugiau nei 50 ct, bet tokiu būdu skatinamas pirkimas, ypač, kai į WC užsuka keli keleiviai)
    Prieš gal kokius 10 metų tarp Hanoverio ir Magdeburgo jeigu atmintis neapgauna teko susidurt su šita sistema. Tik jei neklystu kaina buvo .50€ centų ir juos visus galejai panaudot pirkdamas kažką degalinėje arba restorane.

    Komentuoti:


  • HSV
    replied
    Pastaruoju metu Vokietijos greitkelių degalinėse populiarėja gan įdomi tualetų apmokestinimo tvarka. Keliose degalinėse teko panašiai susimokėti: prieš patenkant į WC, reikia i automatą įmesti 70 ct, tada automatas išduoda kvitą, kurį nuskenavus atsidaro patekimo į WC automatiniai vartai. Ant to kvito rašoma, kad galima su tuo kvitu taip pat apmokėti 50 ct už pirkinį degalinėje.
    Degalinės tokiu būdu gan gudriai pasiima 20 ct (arba 70 ct) už apsilankymą WC ir dar su 50 ct kvitu paskatina ką nors nusipirkti degalinės parduotuvėje (pirkinys dažniausiai kainuoja daugiau nei 50 ct, bet tokiu būdu skatinamas pirkimas, ypač, kai į WC užsuka keli keleiviai)

    Komentuoti:


  • Plents
    replied
    Pritariu. Kamščiai būna vien dėl didelio srauto, o jei kas nors atsitinka, tai keli km stovinčio kamščio susiformuoja labai greitai.

    Važiuojant į kalnus, stengdavausi Miuncheno apvažiavimą įveikti iki 8 val ryto. Tai dažniausiai pavykdavo išvažiuojant penktadienį 15.00 iš Vilniaus.

    Komentuoti:


  • Lienzer
    replied
    Parašė Mexas Rodyti pranešimą
    Vaziavom slidinet praejusia savaite.
    Sekmadieni per lenku S8 islindom prie Dresdeno tada apacion link Miuncheno , o siena kirtom per Autrijos miesteli Ebbs.Pirmyn greit nuvaziavom, niekas netikrino pasienyje.
    Gryzinejome sestadieni ryte, kertam siena per Ebbs(niekas netikrina) ivaziuojam i autobana ir prasideda 16km kamstis kuris beveik nejuda, pasirodo avarija.Po 2val jau lekiam toliau link Miuncheno aplinkelio ir... stojam vel i kamsti kuri nejuda..vel 2val vezlio greiciu.Kokia to kamscio priezastis taip ir nesuzinojau.
    Galiu dar pamineti kad vaziuojantys i Austrijos puse nuo Raubling miestelio iki Miuncheno (mazdaug 50km atstumas) visas autobanas tai stovejo tai judejo vezlio greiciu, nzn gal tas kamstis tesesi net iki Salzbugo.
    Slidinejimo sezonu sestadieniai trikampyje Salzburg - Rosenheim - Munchen - Insbruck visada yra komplikuoti, nes visi slidininkai traukia i siaure namo arba i pietus link Alpiu atostogu.
    O ir siaip sitas kelias vienas labiausiai apkrautu visame Alpiu regione, ten ir vasara teke stoveti gan ilguose kamsciuose, daznai be jokiu priezasciu - tiesiog intensyvus eismas.

    Komentuoti:


  • vytgri
    replied
    Parašė Plents Rodyti pranešimą
    Seniai teko važiuoti, tarp Brno ir Vienos dar buvo nemaža dalis ne autobano, gal dabar jau pastatė?
    Ir tuo pačiu paklausiu (nors turėtų būti lenkų kelių temoje), kaip dabar situacija su keliais Čenstochovoj?
    Žiūrint kiek seniai teko važiuot. Prieš ~3 metus atidarytas gabalas nuo Vienos iki Schrick. Dabar statoma 25km atkarpa nuo Schrick iki Poysdorf (atidarymas 2017m), po to liks 15km gabalas iki CZ sienos, kuris planuojamas pastatyti 2018m. O iš čekų pusės berods nejuda niekas

    Komentuoti:


  • Bmweda
    replied
    Parašė Plents Rodyti pranešimą
    Seniai teko važiuoti, tarp Brno ir Vienos dar buvo nemaža dalis ne autobano, gal dabar jau pastatė?
    Ir tuo pačiu paklausiu (nors turėtų būti lenkų kelių temoje), kaip dabar situacija su keliais Čenstochovoj?
    Nepastatė. Nepasikeitus situacija.

    Komentuoti:


  • Mexas
    replied
    Jei butu iki Cekijos magistrale per Lenkija tai as per cekus buciau vaziaves.

    Komentuoti:


  • Plents
    replied
    Seniai teko važiuoti, tarp Brno ir Vienos dar buvo nemaža dalis ne autobano, gal dabar jau pastatė?
    Ir tuo pačiu paklausiu (nors turėtų būti lenkų kelių temoje), kaip dabar situacija su keliais Čenstochovoj?

    Komentuoti:


  • Tomskis
    replied
    Visoj vokietijoj tu kamsciu buna, ypac piko metu ties nusukimais i miestus. Todel pvz as vaziuojant i austrija, visada lekiu per cekija. Autobanai tokie pat, o kamsciu jokiu. Iki zillertalio per 20val nulekiu. O per vokiecius gali ir 30valandu prarast

    Komentuoti:


  • Mexas
    replied
    Vaziavom slidinet praejusia savaite.
    Sekmadieni per lenku S8 islindom prie Dresdeno tada apacion link Miuncheno , o siena kirtom per Autrijos miesteli Ebbs.Pirmyn greit nuvaziavom, niekas netikrino pasienyje.
    Gryzinejome sestadieni ryte, kertam siena per Ebbs(niekas netikrina) ivaziuojam i autobana ir prasideda 16km kamstis kuris beveik nejuda, pasirodo avarija.Po 2val jau lekiam toliau link Miuncheno aplinkelio ir... stojam vel i kamsti kuri nejuda..vel 2val vezlio greiciu.Kokia to kamscio priezastis taip ir nesuzinojau.
    Galiu dar pamineti kad vaziuojantys i Austrijos puse nuo Raubling miestelio iki Miuncheno (mazdaug 50km atstumas) visas autobanas tai stovejo tai judejo vezlio greiciu, nzn gal tas kamstis tesesi net iki Salzbugo.

    Komentuoti:


  • Plents
    replied
    Važiavau šiemet, jokių mokesčių. Nėra jokių informacinių ženklų apie tai.

    Beje, į Vokietiją įvažiuojant iš Austrijos pasienyje policija stabdo ir trumpai pasižiūri, t.y., kažkuria prasme grąžinta pasienio kontrolė. Dokumentų netikrino.
    Važiuojant pirmyn mačiau dėl šios priežasties susidariusį didžiulį kamštį.
    Važiuojant atgal klausiausi radijo OE3, jei būtų pranešę apie lange wartezeit (ilgai laukti), būčiau išsukęs iš autobano.

    Komentuoti:


  • greitkelis
    replied
    Pimpackiukai vokieciai. Kita vertus gudrus.. ziuri kaip saviems zmonems atplesti didesni kasni. Ives mokesti, o saviem gyventojam umazins kitus mokescius. Praktiskai jie nemokes uz kelius. Taip pat idomu ar vokieciu vilkiku savininkai moka uuz kelius ir kiek ? Pvz lt, lv ir t.t transporto firmos moka gana nemazus pinigus uz kelius. Kazkaip nuojauta kuzda, kad vokieciu transporto firmos nemoka uz kelius nes sumoka uzsienieciai

    Komentuoti:


  • Mexas
    replied
    Kas 2016 metais vaziavo autobahnuose? Ar jau apmokesdino?

    Komentuoti:


  • Lienzer
    replied
    Parašė myhorsegallery Rodyti pranešimą
    ""Jei kalbesim apie vairavimo kultura - taip ir yra....""

    Nieko panasaus, skirtumai tirpsta deja, pas mus eismo kultura akivaizdziai gereja, pas juos daugeja labai keistu vairuotoju, kurie su D numeriais keliuose rodo triukus, kokiu anksciau netekdavo matyti. Beje, manau jie nera vokieciai, o visokie imigrantai su vokiska registracija, bet panasu keliu ereliu-chuliganu turi saugotis dabar visur.
    Jei autobahnuose, tai ner ko stebetis - ypac tuose, kurie ir mums aktualiausi (lyginio numerio autobahnai, pvz, 2, 6 ir t.t.) juk nemaza dali srauto sudaro PL, LT, CZ, BG, RO ir kiti tranzitiniai automobiliai, tad ir kultura idomi. Aisku ir D raide pazymeto internacionalo pilna.

    Siaip norint tikrosios DE vairavimo kulturos reiktu rinktis regioninius kelius, pvz., E472

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė myhorsegallery Rodyti pranešimą
    ""Jei kalbesim apie vairavimo kultura - taip ir yra....""

    Nieko panasaus, skirtumai tirpsta deja, pas mus eismo kultura akivaizdziai gereja, pas juos daugeja labai keistu vairuotoju, kurie su D numeriais keliuose rodo triukus, kokiu anksciau netekdavo matyti. Beje, manau jie nera vokieciai, o visokie imigrantai su vokiska registracija, bet panasu keliu ereliu-chuliganu turi saugotis dabar visur.
    Skirtumai tarp rytų ir vakarų mažėja. Vakaruose atsiranda vis daugiau daugiau rytų (imigrantai), o rytuose - vis daugiau vakarų (kultūros pažanga)

    Komentuoti:


  • myhorsegallery
    replied
    ""Jei kalbesim apie vairavimo kultura - taip ir yra....""

    Nieko panasaus, skirtumai tirpsta deja, pas mus eismo kultura akivaizdziai gereja, pas juos daugeja labai keistu vairuotoju, kurie su D numeriais keliuose rodo triukus, kokiu anksciau netekdavo matyti. Beje, manau jie nera vokieciai, o visokie imigrantai su vokiska registracija, bet panasu keliu ereliu-chuliganu turi saugotis dabar visur.

    Komentuoti:


  • Lienzer
    replied
    Parašė sauls Rodyti pranešimą
    Jei kalbesim apie vairavimo kultura - taip ir yra . Gal ir visus 50 metu skiriasi. Pradedant Lenkija ji smarkiai prasteja.

    Obettaciau, neidelizuokite Vokietijos. Ir ne tik del keliu. Rytu Vokietijoje yra baisesniu vietu nei musu provincijoj. Ir ne autobanuose, o paprastuose keliuose. Tas pats pasakytina ir apie rysi. Yra penki tinklo operatoriai, bet Baltijos pajuryje yra kempingu, kur nei vienas netraukia. Ir bega zmones ant kalvos kad telefonu pasisneketi. Jauciausi kaip Lietuvoje pries 15 metu.

    Ir kitos sritys panasiai. Pvz. ligonineje kai kuri diagnostine aparatura plaunama rankomis pries procedura, nors net jau ir Lietuvoje yra specialios "indaploves" naudojamos. Paklausus kodel taip, sako "ai, dideli srautai pacientu". Pas mus kiti pliusai: pvz. elektronines paslaugos, elektronine bankininkyste sutvarkytos taip, kad kai kuriose Vakaru Europos salyse net netiki zmones kai papasakoji, kad taip gali buti.
    Isimciu rasti visad galima, taciau lyginant DE ir LT galima butu pateikti simtus kontra-pavyzdziu...
    O apie kelius - taip, kai kur galima kalbeti apie tai, kad ju autobahnu ar kitu keliu atkarpos jau "padevetos", reik atnaujinimo tiek dangai, tiek infrastrukturai, taciau bendrai - nero ko lyginit nei su LT, nei PL keliais.
    Del tos pacios rytines DE dalies - galim lygintis ir pralenkti nebent zvyrkeliu tinklo isvystymo lygmeniu

    Del kamsciu - sistemine problema yra ta, kad autobahnus statant nebuvo ivertinta Rytines EU dalies pletra ir dabar tie papildomi srautai suformuoja butelio kakliuka (pvz., http://www.welt.de/politik/article23...und-Staus.html )
    Kita vertus, nieko dramatisko nera - po siai dienai masinoj klausau Antenne Bayern ir dazniausiai kamsciai susidaro del remonto darbu, autoivykiu ir pan, daznai tiesiog neisvengsi tokiu situaciju.

    Komentuoti:


  • spirit
    replied
    Parašė sauls Rodyti pranešimą
    Jei kalbesim apie vairavimo kultura - taip ir yra . Gal ir visus 50 metu skiriasi. Pradedant Lenkija ji smarkiai prasteja.

    Obettaciau, neidelizuokite Vokietijos. Ir ne tik del keliu. Rytu Vokietijoje yra baisesniu vietu nei musu provincijoj. Ir ne autobanuose, o paprastuose keliuose. Tas pats pasakytina ir apie rysi. Yra penki tinklo operatoriai, bet Baltijos pajuryje yra kempingu, kur nei vienas netraukia. Ir bega zmones ant kalvos kad telefonu pasisneketi. Jauciausi kaip Lietuvoje pries 15 metu.

    Ir kitos sritys panasiai. Pvz. ligonineje kai kuri diagnostine aparatura plaunama rankomis pries procedura, nors net jau ir Lietuvoje yra specialios "indaploves" naudojamos. Paklausus kodel taip, sako "ai, dideli srautai pacientu". Pas mus kiti pliusai: pvz. elektronines paslaugos, elektronine bankininkyste sutvarkytos taip, kad kai kuriose Vakaru Europos salyse net netiki zmones kai papasakoji, kad taip gali buti.
    Siūlyčiau tamstai nepamiršt kad čia yra tema apie kelius, o ne apie gyvenimą Vokietijoje.

    Komentuoti:


  • sauls
    replied
    Parašė Krokas Rodyti pranešimą
    Cia tu taip pavarei ant vokietijos kad atrodytu ten keliai kaip rusijoj ... persistengei biski. Grizes is po europos i lietuva jautiesi kaip 20 metu atgal pripazink taip
    Jei kalbesim apie vairavimo kultura - taip ir yra . Gal ir visus 50 metu skiriasi. Pradedant Lenkija ji smarkiai prasteja.

    Obettaciau, neidelizuokite Vokietijos. Ir ne tik del keliu. Rytu Vokietijoje yra baisesniu vietu nei musu provincijoj. Ir ne autobanuose, o paprastuose keliuose. Tas pats pasakytina ir apie rysi. Yra penki tinklo operatoriai, bet Baltijos pajuryje yra kempingu, kur nei vienas netraukia. Ir bega zmones ant kalvos kad telefonu pasisneketi. Jauciausi kaip Lietuvoje pries 15 metu.

    Ir kitos sritys panasiai. Pvz. ligonineje kai kuri diagnostine aparatura plaunama rankomis pries procedura, nors net jau ir Lietuvoje yra specialios "indaploves" naudojamos. Paklausus kodel taip, sako "ai, dideli srautai pacientu". Pas mus kiti pliusai: pvz. elektronines paslaugos, elektronine bankininkyste sutvarkytos taip, kad kai kuriose Vakaru Europos salyse net netiki zmones kai papasakoji, kad taip gali buti.

    Komentuoti:

Working...
X