Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[206] Šilutė - Rusnė
Collapse
X
-
Kažkaip norėčiau tikėti mūsų valdžios vyrų teisingiausiu pasirinkimu, bet logiškai mastant sankasa supylti ir prižiūrėti ateityje būtų ir pigiau ir paprasčiau. Pirma foto magistralė A1 kur vanduo stovi visus metus, o ne mėnesi ar pora per metus. Ir velniam reikia iškelinėti 6m jeigu rekordiniai vandens lygiai toje atkorpoje siekia kiek max 1,5m
-
Parašė tongas Rodyti pranešimąKai paskelbė apie estakados statybas visada isivaizdavau kad kažkas tokio bus.
Dėl to ir statomas viadukas, nes ekonomiškai ir praktiškai taip iškelti sankasos aukštį neapsimoka.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožų nuo 5,82 iki 6,19 km ir nuo 6,94 iki 7,243 km žemės sankasos stiprinimo darbai
Brėžiniai iš bendrojo aiškinamojo rašto
https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/No...ls/2018-636904
Komentuoti:
-
Pirkimas 402308
Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožų nuo 5,82 iki 6,19 km ir nuo 6,94 iki 7,243 km žemės sankasos stiprinimo darbai
https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/No...ls/2018-636904
Komentuoti:
-
Lrt.lt 218.08.24
„MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ šešėlis toliau persekioja Kelių direkciją
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, „Kauno tiltams“ pergalę galėjo nutiesti pati LAKD. Kai prieš 2 mėnesius premjeras Saulius Skvernelis potvynių iškankintų rusniškių akivaizdoje įkasė statybų darbų pradžią žyminčią kapsulę, garsiai skelbta, kad visas projektas kainuos 10 mln. eurų. Statybas Rusnėje atliekanti bendrovė „Kauno tiltai“ kartu su LAKD akivaizdžiai žinojo, kad tų 10 mln. eurų neužteks dar iki S. Skverneliui įkasant kapsulę.
„Kauno tiltai“ turėjo išskirtinės informacijos
LAKD, 2017 m. pavasarį rengdama pirmąjį konkursą Rusnės estakadai statyti ir keliui rekonstruoti, esą nežinojo, kad po keliu tvyro durpynai. Direkcijai 2014 m. geologinius tyrimus estakados vietoje atliko UAB „Kelprojektas“ (sutarties vertė 76 351,35 eurai), tačiau rekonstruotino kelio vietoje jokių tyrimų neatlikta. Tai, kad šis kelias turės būti rekonstruojamas, LAKD žinojo bent nuo 2014 m., kai pasirodė 2015–2020 m. valstybinės reikšmės kelių plėtros programa, kurioje nurodoma ir kelio rekonstrukcija, ir estakados statyba. Tai, kad LAKD turėjo pasirūpinti rekonstruojamo kelio geologiniais tyrimais, pripažįsta ir įstaigos direktorius Vitalijus Andrejevas.
Tačiau skubant įgyvendinti politiškai reikšmingą projektą, valios tyrimams taip ir neatsirado. Durpių problema po rekonstruotinu keliu nukrito lyg iš dangaus, kai panorusios dalyvauti pirmajame konkurse dėl estakados statybų ir kelio rekonstrukcijos įmonės ėmė klausti – reikės dėl durpyno stiprinti rekonstruojamą kelią ar ne.
Štai čia prasideda detektyvas.
Neaišku, kodėl LAKD, supratusi, kad durpės tapo papildoma problema, neatliko nepriklausomų tyrimų ir neskelbė naujo konkurso. Direkcija tęsė tą patį, brangesnį, variantą, estakados ateitį atiduodama į verslo rankas, užsukdama nesibaigiančių klausimų-atsakymų ratą. Bet ne visiems tų klausimų kilo. „Kauno tiltams“ vieninteliams viskas buvo aišku. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus patarėjo Petro Tekoriaus, jam asmeniškai padėtis buvo žinoma. „Aš labai gerai žinojau tą situaciją kelyje Šilutė-Rusnė, kad tas kelias yra „pakabintas“ ant durpyno. Žinojau iš savo patirties, kad būtinybė (stiprinti rekonstruojamo kelio sankasą – red. pastaba) tikrai bus, nes kitaip neįmanoma išplatinti kelio“, – teigia P. Tekorius. (...)
„Kauno tiltams“ pravertė ne tik nuo 1999 m. iki 2015 m. LAKD dirbusio ir įstaigos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusio P. Tekoriaus žinios. „Kauno tiltų“ partneris, kartu laimėjęs estakados statybų konkursą, „TEC infrastructure“, turėjo išskirtinės informacijos. (...)
Tai patvirtina pats P. Tekorius. „Mūsų partneris „TEC infrastruktūra“ yra šiek tiek dirbęs prie šio projekto, kadangi jie kūrė specialųjį planą. Jie turėjo didesnį įdirbį ir tikslesnės informacijos. Iš dalies tai atpigino mūsų pasiūlymą ir buvo mažiau rizikos“, – aiškina P. Tekorius.
„Tiltų ekspertų centras“, dabar „TEC infrastructure“, 2007 m. Rusnės visuomenei pristatė estakados galimybių studiją. Ją finansavo Šilutės rajono savivaldybė už 25 tūkst. eurų. 2009 m. ta pati bendrovė Šilutės valdžios užsakymu pradėjo rengti techninį projektą. Už jį turėjo gauti apie 230 tūkst. eurų, tačiau teismas dėl neteisėtų pirkimo procedūrų nutraukė plano rengimą. Viešųjų pirkimų duomenimis, Šilutės rajono savivaldybė bendrovei galiausiai sumokėjo daugiau kaip 70 tūkst. eurų. LAKD konkursą Rusnės estakadai statyti ir keliui rekonstruoti paskelbė 2017 m. Kai konkurse dalyvaujančios kelių įmonės paprašė senosios medžiagos, direkcija nedavė, nes, pasak V. Andrejevo, ankstesni darbai atlikti ne direkcijos, o Šilutės savivaldybės užsakymu.
Tai, kad viena bendrovė turėjo daugiau informacijos, o vėliau kartu su „Kauno tiltais“ laimėjo statybų konkursą, kai kitoms bendrovėms net paprašyta LAKD nesuteikė informacijos, atrodo įtartina Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), nes sudaromos išskirtinės sąlygos vienam tiekėjui. „Negali būti, kad savivaldybės įmonė turi informacijos, kuri buvo surinkta už mokesčių mokėtojų pinigus, bet ja nesidalijama“, – aiškina VPT direktorė Diana Vilytė. Tačiau LAKD vadovas V. Andrejevas oponuoja neįžvelgiantis jokių privalumų.
Konkursas galėjo būti neskaidrus
Didžioji dalis bendrovių, pretendavusių statyti estakadą, nesuprato LAKD suformuotų sąlygų. Daugiausia diskusijų sukėlė minėtos durpės. Į konkurso dalyvių klausimus, ką daryti su rekonstruojamo kelio sankasa, nes ją dėl durpyno reikia stiprinti, direkcija siūlė nekreipti dėmesio. „Mes skelbiame pirkimą, tiekėjai rašo – galbūt yra durpynas. Mūsų formuluotė skamba paprastai: tiekėjai neturi įsivertinti, pirksime atskirai, bet pirksime ne visais atvejais, o esant poreikiui.
O poreikis nustatomas atlikus geologinius tyrimus ir suderinus sprendinius su kelių direkcija“, – sako LAKD direktorius V. Andrejevas. Pasak jo, to pakanka loginei sekai suprasti ir nebuvo vietos interpretacijoms. Esą, jeigu LAKD sako, jog „esant poreikiui“ skelbs antrąjį konkursą, todėl neverta sąmatose pateikti skaičiavimų be kelio sutvirtinimo, tai antrasis konkursas konkrečiai tam kelio sutvirtinimui tikrai bus.
Tačiau LRT Tyrimų skyriaus apklausti teisininkai sako, kad žodžiai „esant poreikiui“ negarantuoja antrojo konkurso. Tam pritaria ir VPT direktorė D. Vilytė. Anot jos, tai yra dviprasmybė ir to dalyviai nesuprato: „Paprastai prašoma organizacijų, kad pirkimo sąlygos būtų tiek aiškios, kad nekeltų dviprasmiškų minčių ir nesusipratimų. Iš skundų, kuriuos mes gavome, vienareikšmiškai atrodo, kad rinka nesuprato šio teiginio.“ Nors LAKD pirmojo konkurso sąlygose buvo suformuota, kad darbus įstaiga pirks ne daugiau kaip už 10 mln. eurų, 4 pasiūlymai iš 5 gerokai viršijo sumą. Todėl konkursą laimėjo „Kauno tiltai“ ir „TEC infrastructure“. (...)
https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=78886613
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė daktaras Rodyti pranešimąMasiulis ministras, o dar jie sugeba tokius korupcinius pirkimus dar prastumti! Įtariu ,kad estakados statybos nusikels
Komentuoti:
-
Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
Išties tenka pripažinti – Nemuno vagos plotis aukščiau Rusnės yra ~200 m, tuo tarpu užliejamas kelio ruožas yra ~400 m. Tai išeitų, kad Nemunas papildomai turėtų pakilti daugiau nei dvigubai, kad vanduo dabar pakyla ties keliu. Tik šiaip stebina, kad šiais technologijų laikais nėra būdų suvaldyti kasmetinę prognozuojamą stichiją. Kai pvz. kastuvų ir karučių laikais sugebėta iškasti 14 km ilgio Vilhelmo kanalą
Deltoje labai sunku suvaldyti potvynius. Užtvankos padeda tik aukštupyje, o deltoje jokios užtvankos nepadės. Galiausiai, kam tą potvynį bandyti suvaldyti, jei ir taip delta negyvenama, o kelius, kurie būtų neužliejami, galima nutiesti.
Komentuoti:
-
Masiulis ministras, o dar jie sugeba tokius korupcinius pirkimus dar prastumti! Įtariu ,kad estakados statybos nusikels
Komentuoti:
-
Rusnės estakados statyboms mestas įtarimų šešėlis
https://www.ve.lt/naujienos/klaipeda...selis-1655765/
Žeriami priekaištai, kad kelio Šilutė - Rusnė atkarpos rekonstrukcijos pirkimai galėjo būti vykdomi neskaidriai ir galimai buvo sukurtos palankios sąlygos konkursą laimėjusiai ūkio subjektų grupei - UAB „Kauno tiltai“ ir UAB Tiltų ekspertų centrui.
Tokie įtarimai kilo po to, kai paaiškėjo, kad už mažiausią kainą, beveik 10 mln. eurų, rekonstrukciją žadėjęs atlikti konkurso laimėtojas tik po to pareiškė, kad šios sumos neužteks ir prireiks pirkti papildomus darbus už maždaug 6 mln. eurų. Iš anksto realią darbų kainą siūlę ir dėl to konkurso nelaimėję kiti konkurso dalyviai negali patikėti savo akimis, kad žaidžiami tokie žaidimai.
Komentuoti:
-
BNS 2018.06.22
Rusnėje prasideda estakados statybos
Rusnėje penktadienį prasidės estakados nuolat potvynių užliejamame kelyje tarp Šilutės ir Rusnės statybos.
Estakadą žadama pastatyti iki šių metų pabaigos. Statybos turėjo prasidėti gegužę, bet kiek vėlavo dėl nenumatytų kelio platinimo darbų.
Tuo pačiu bus rekonstruojamas penkių kilometrų ilgio kelio ruožas, kur bus įrengta nauja kelio dangos konstrukcija, nutiestas 4,5 kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas.
https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=78374567
Komentuoti:
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Tiksliau ne pylimas, pačio kelią atkarpą tuos kelis šimtus metrus "pakelti" ir pora vamzdžių pravesti dėl vandens pralaidos, Olandijoje daug tokių kelių.
Komentuoti:
-
Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
Nelabai palyginama, nes čia viadukas vis tik į "tupiką" su ribotu žmonių skaičiumi.
Bet kitas klausimas, nejaugi nebuvo pigiau atstatyti pylimus Nemuno pakrantėje, kad tas vanduo apskritai nesilietų į sausumą? Tuomet išsispręstų ne šio vieno kelio, o didelės teritorijos problemos.
Komentuoti:
-
Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
Išties tenka pripažinti – Nemuno vagos plotis aukščiau Rusnės yra ~200 m, tuo tarpu užliejamas kelio ruožas yra ~400 m. Tai išeitų, kad Nemunas papildomai turėtų pakilti daugiau nei dvigubai, kad vanduo dabar pakyla ties keliu. Tik šiaip stebina, kad šiais technologijų laikais nėra būdų suvaldyti kasmetinę prognozuojamą stichiją. Kai pvz. kastuvų ir karučių laikais sugebėta iškasti 14 km ilgio Vilhelmo kanaląkodėl nelygini su piramidėm? esmė piniguose, kurie reikalingi įgyvendinimui
Komentuoti:
-
Parašė Arulis Rodyti pranešimą<...>Jei vis dėl to pavyktų pastatyti nenuplaunamą (atsaprų ledonešiam), Nemuno vagoje potvynio metu pakiltų dar aukščiau vanduo ir grėstų Rusnei ir patvankos zona prasidetų jau aukščiau vagoje.. Iki 1990 net buvo pasiūlyta daryti l.aukštus pylimus iš Lietuvos pusės, pasipriešino RF Karalaučiaus sritis - būtų jų pusęje užlieti milžiniški plotai.<...>
Komentuoti:
-
Parašė Arulis Rodyti pranešimąestakados reikalingumas įrodytas istoriškai, projektiškai ir valstybiškai.
Komentuoti:
-
Norėčiau pasikartoti - aš nesuprantu, iš kur eina informacija, kad atstačius pylimus, nebebus problemų.. Daugelis dabartinių aktyvių rusniškių atvyko jau po 1990 metų į Rusnę ir kalba tik kelerių metų situaciją , iš seniau gyvenantys žmonės jau amžiuje ir menkai tesikiša į diskusijas, nors vertėtų..Noriu dar kartą priminti - Sovietų laikasi buvo pylimai, prižiūrimi, tačiau kelias vis tiek buvo užliejamas, potvyniai buvo dideli. Jau tada daug kartų buvo spręsta, ką daryti su keliu į Rusnę, suprojektuotos estakados, nebuvo lęšų. Buvo du kartus paaukštinas kelias (kaip daug kas čia siūlo), per pirmą potvynį buvo nuplauta. Jei vis dėl to pavyktų pastatyti nenuplaunamą (atsaprų ledonešiam), Nemuno vagoje potvynio metu pakiltų dar aukščiau vanduo ir gręstų Rusnei ir patvankos zona prasidetų jau aukščiau vagoje.. Iki 1990 net buvo pasiūlyta daryti l.aukštus pylimus iš Lietuvos pusės, pasipriešino RF Karalaučiaus sritis - būtų jų pusęje užlieti milžiniški plotai. Šiluteje yra pensininkas hidroįrenginių specialistas, kuris vis siūlo tai vieną pylimą sutvarkyti, tai kitą, tipo bus pigiau.. mini juokingus pinigus, čia gal jis rubliais 1977m kainomis skaičiuoja. Tačiau laikai jau kiti, seniau - pylimai pagrinde buvo naudojami pievoms apsaugoti,iš kurių gamino žolės miltus. Buvo visa sistema - pylimai (žiemos ir vasaros), polderiai, siurblinės, veikė ištisai pumpuodami vandenis iš pievų.. sąnaudos buvo milžiniškos.. Pylimai nepylimai - reikia tuos 5 km kelio astatyti ar iš naujo pastatyti - kelio vis tiek reikia, o estakados reikalingumas įrodytas istoriškai, projektiškai ir valstybiškai.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Kažkaip keistai skaičiuojat. Pvz.: Molūvėnų viadukas A1 magistralėje. Žmonių ~0. Tiesiog tai bendros infrastruktūros objektas.
Arba Helsinkio g. viadukas virš Vakarinio..
Bet kitas klausimas, nejaugi nebuvo pigiau atstatyti pylimus Nemuno pakrantėje, kad tas vanduo apskritai nesilietų į sausumą? Tuomet išsispręstų ne šio vieno kelio, o didelės teritorijos problemos.
Komentuoti:
-
Šilutės naujienos 2018.06.12
Ženklinama Rusnės kelio estakados statybvietė
Rusniškiai, kurie vakar, t.y. birželio 11 dienos rytą keliavo link Šilutės, triumfuoja. Estakados statybos vietą jau ženklino kelininkai. Iš automobilio priekabos jie išsikrauna krūvą įvairiausių ženklų su kuolais, ženkluose matomi piešiniai su statybvietės aplenkimo nuorodomis. Viename aiškiai matomas piešinys, kad rusniškiams ar jų svečiams bus rekomenduojama statybvietę apvažiuoti žvyruotais keliais pro Sausgalvių kaimą.Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad be galo džiaugiasi, jog estakados statybos darbai jau konkrečiai pradedami. Jos nuomone, rusniškiai yra pasirengę kantriai iškęsti bet kokius sunkumus statybų metu. Pasak seniūnės, visi žino, kad aplinkkelis per Sausgalvius nėra patogus - apylanka bus 20 km. Gali būti, kad rusniškiai ieškos trumpesnio apvažiavimo per Šyšos kaimo pievas
http://www.silutesnaujienos.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=19460 :enklinama-rusns-kelio-estakados-statybviet&catid=81:naujienos&Itemid=136
Komentuoti:
Komentuoti: