Apie Alytaus Kaniūkų tilto istoriją yra pasakojama puslapyje "Olita - Orany".
Tame puslapyje yra daug Kaniūkų tilto nuotraukų.
Alytaus tvirtovė. Kaniūkų tiltas
Plento tiltas per Nemaną (Nemunas) ant kelio į Olkienikus (Valkininkai) ir Orany (Varėna) pastatytas 1892 metais piečiau Olitos, Kaniūkų kaime. Jo ilgis 193,5 metro, aukštis 15 metrų. Tiltas turėjo penkis tarpatramius: du kraštinius po 14,6 m ir tris vidinius po 54,7 m. Atramos - sumūrytos ir apmuštos tašytais akmenimis. Jose įrengtos sprogdinimo šachtos.
Kaniūkų tilto santvarų konstrukcijos pagamintos Sankt-Peterburge, Putilovo gamykloje ir atplukdytos Nemunu. Santvara surinkta nuo laikinų pastolių.
Tilto kraštiniai tarpatramiai buvo perdengti metalinėmis dvitėjinėmis sijomis, vidiniai – metalinėmis santvaromis. Tilto važiuojamoji dalis buvo medinė, kuri greitai dėvėjosi ir reikalavo dažno remonto. Caro laikais tiltas buvo dažomas sidabrine spalva.
Santvarų surinkimo darbai 1892 m. liepos (biržeolio?) 1 d.
Pabaigtas 1892 m. rugsėjo 1 d
1915 m. Vokietijos kariuomenei artėjant prie Olitos, Rusijos daliniai be pasipriešinimo apleido fortus, kareivines ir traukdamiesi iš miestelio, susprogdino visus tris apylinkių tiltus. Buvo išsprogdinta Kaniūkų tilto vidurinė dalis.
Įkandin atėjusi vokiečių kariuomenė 230 m žemyn upe nuo susprogdinto carinio plento tilto pastatė laikiną medinį, o netrukus suremontavo ir didįjį.
Tilto atstatymas 1915 ar 1916 m.
Atstatytas plento tiltas tarpukariu prižiūrimas ir periodiškai remontuotas, buvo naudojamas iki pačios Antrojo Pasaulinio karo pabaigos 11941 m..
Kaniūkų tilto pakloto rekonstrukcija apie 1935 m.
Antrojo Pasaulinio karo pradžioje 1941 m. netikėtai vermachto suduotas premencinis karinis smūgis, neleido sovietų kariškiams atsitraukiant susprogdinti Kaniūkų tilto. Tomis dienomis ant aukštumų tilto apylinkėse užvirė tankų mūšis tačiau tiltas nenukentėjo.
Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje pasitraukdami iš Alytaus vokiečiai susprogdino tilto centrinę santvarą. Ji nukrito į upę, tačiau rimtai nenukentėjo. Suremontuota tilto santvara ir vėl buvo užkelta ant atramų.
1964 m. ant tilto medinės važiuojamosios dalies buvo užklotas asfaltbetonis.
Rekonstrukcijos filmas (ir senojo tilto sprogdinimas) iš Henriko Kebeikio archyvo
Naujas sijinis plieno tiltas – penkių tarpatramių (18,0+3×54,1+18,0) 203,47 m ilgio, apie 20 m aukščio, 13,7 m pločio.
Rekonstrukcijos metu senoji tilto santvara išardyta, o ant senųjų akmeninių atramų, buvo užtrauktos naujos sijinės perdangos. Tilto skerspjūvyje 2 plieninės sijos, tarpusavyje sujungtos skersiniais ryšiais, sijų sekcijos tarpusavyje suveržtos didelio atsparumo varžtais. Važiuojamoji dalis įrengta iš dviejų sluoksnių - gelžbetoninių plokščių ir asfaltbetonio, apsauginis atitvaras – metalinis.
Rekonstruotas tiltas 1977 m. Tilto atidarymo iškilmės buvo skirtos Spalio revoliucijos 60-mečiui
Iš Alytaus kraštotyros muziejaus fondų https://olitaorany.lt/kaniuku_tiltas.htm
Šiame forume yra Kaniūkų tilto nuotraukos ir pirmosios statybos (1892), ir sprogdinimo (1976 m.) metu.
Dabartinis tiltas jau kažkelintas:
1. 1892-1915 susprogdino besitraukdami rusai
2. 1915 ar 1916 m. vokiečiai pastatė laikinas tiltą ir atstatė buvuį tiltą
Tarpukariu, LIetuvos laikais, tiltas apie 1935 m. buvo rekonstruotas
Per karą vokiečiai 1941 m, užėmė be žalos Tiltą 1944 m. susprogdino besitraukdami vokiečiai, tačiau pažeidė nesmarkiai.
3. Sovietų laikais tiltas atstatytas, Rekonstrukcijos metu jis susprogdintas 1976 m. Yra ir H.Kebeikio filmuoti istoriniai kadrai
4. Dabartinis Kaniūkų tiltas atidarytas 1977 lapkritį. Tuomet buvo įprasta svarbius objektus pridavinėti vėlyvą rudenį - kai būdavo "Didžiosios Spalio revoliucijos" metinės. O tais metais metinės buvo jubilejinės - 60 m..
Paskutinis taisė Romas; 2024.12.08, 15:59.
Priežastis: Tiltą 1944 m. susprogdino
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) vėl dalinasi įdomia Lietuvos orų istorija, o tiksliau – prieš 96 metus balandžio 1 d. ledonešio sugriauto Panemunės tilto istorija.
„Seniau žiema neretai baigdavosi, prasidėdavo ledonešis ir kildavo potvyniai tik kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Tokie pavojingi reiškiniai bent kas keletą metų atnešdavo daug materialinių nuostolių. Kartais nusinešdavo ir žmonių gyvybes.
Kaip yra rašęs VU hidrologas doc. dr. Gintaras Valiuškevičius: „Panemunės tiltas Kaune – vienas iš nedaugelio, kuriam griūvant, ant jo buvusiems žmonėms pavyko išsigelbėti.
1928 m. balandžio 1 d. vėlų vakarą ledo sangrūdos nuvertė vieną iš naujai pastatyto (dar galutinai nebaigto) tilto atramų, tačiau aukų pavyko išvengti. Vėliau tiltas atstatytas, panaudojant likusias sveikas konstrukcijas ir pakoregavus projektą“.
Be to, dalis iširusių ir sulankstytų Panemunės tilto santvarų buvo ištiesintos ir panaudotos tiltui per Mūšos upę Saločiuose.
Tauragės Vytauto Didžiojo tiltas per Jūros upę.
Vaizdas iš šono apie 1935-1936 m. Ant atviruko užrašyta data 26.II.1937.
Nuotraukos autorius nenurodytas
Trakų istorijos muziejus, inv. Nr. TIM F 2637 https://www.limis.lt/valuables/e/805412/391287055
Virtuali paroda 1918–1940 m. Panevėžio apskrityje statyti tiltai
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui
2018.07.05 KUPIŠKIO KRAŠTO TILTAI
1932 m. pastatytas Subačiaus I tiltas (9 m ilgio, kainavo 7 762 Lt) ir Subačiaus II tiltas (9 m ilgio, kainavo 9 617 Lt).
8. Subačiaus I tiltas per Viešintą
9. Subačiaus II tiltas per Viešintą
(...)
1937–1938 m. pastatytas iki šiandien tebestovintis gelžbetonis tiltas per Kupą Kupiškyje.
Žymiai praplatinta per jį einanti Gedimino gatvė. Tiltas išgrįstas, su plačiais šaligatviais, apšviestas.
Senasis Nemenčinės tiltas kartais patenka į istorinius filmus.
Sovietinis Lietuvos kinos studijos apgailėtinos kokybės 1977 m. propagandinis filmas "Ko verkia pušys" (Rež. B.Bratkauskas).
Tą filmą prisiminiau, kad jis anuomet labai prajuokino - sovietiniai Ural, ZIL-131 ir Gaz-66 vaizdavo "vermachto" kariuomenę. Pasirodo, veiksmas toje scenoje buvo filmuojamas ant Nemenčinės tilto https://www.youtube.com/watch?v=KbUuEKo92To
Kur kas daugiau Nemenčinės tilto matosi 1969 - 1972 rodytos epopėjos "Освобождение" (Osvoboždenije / išvadavimas )
III dalis. «Направление главного удара», 1970 (Napravlejnije glavnogo udara / Pagrindinio smūgio kryptis)
Tiltą per Nerį Nemenčinėje pastatė Lenkijos kariuomenės pionieriai po I pasaulinio karo, apie 1919 metus. Jis iš pradžių buvo medinis.
Nemenčinės Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje lipant rūsį yra siena iš tašytų rąstų; muziejaus darbotoja sakė, kad jie yra iš senojo medinio Nemenčinės tilto https://www.podbrodzie.info.pl/
Dabar esantis Senasis Nemenčinės tiltas statytas 1932 m., rekonstruotas 1960 ir 2008 metais.
Informacija ir nuotraukos iš Henriko Kebeikio knygos Žvilgsnis į Lietuvos tiltus" (54 psl.)
Birštono muziejaus istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcionieriaus Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“
KVitrina 2013.10.03 Tarp dviejų slibinų. Prienų tiltas 1939 – 1941 metais
[1941 m. birželio 22 d.] prasidėjo karas. 216-osios sovietų šaulių divizijos kariai, išsidėstę mūsų regione abiejose Nemuno pusėse, žinodami apie vokiečių aviacijos antskrydį 1941 m. birželio 22 d. naktį prieš Alytuje dislokuotas karo pajėgas, per Prienų tiltą skubėjo Marijampolėn, kad susiremtų su vermachto daliniais, tačiau buvo atmušti ir priversti atsitraukti.
Tai ir matome iš kolekcininko Almanto Miliausko nuotraukų. Vermachto motorizuotieji daliniai, tarp ir motociklininkai, buvo tokie greiti, kad birželio 23 d. apie 16 – 17 val. jau buvo Prienuose. Sovietai sąmyšyje susprogdino Prienų tiltą, nors ne visi jų kariai buvo jau pasitraukę
Panašu, kad tai vis dėlto plento A6 tiltas 162 kilometre per Šventąją (Antalieptės marias), ruože tarp Daugailių ir Degučių.
Stebėtina kaip peizažą neatpažįstamai pakeitė Šventosios vandens lygio pakėlimas.
Pavyko surasti, kad vanduo 1957-1959 m. buvo pakeltas 7 metrais.
Antalieptės HE tvenkinys (19,1 km2 ), pradėtas tvenkti 1957 m. Tiesą sakant, būsimose užlajose jau tyvuliavo 26 ežerai. Didžiausias jų, Dusetas, turėjo 4,3 km2 , o jo gelmės siekė net 41 m. O kur dar Abisavas, Diegis, Uolys, Jūžintas ir kiti ežerai – visi didesni kaip 0,5 km2 ?! Taigi vandens netrūko jau iš pat pradžių, tik reikėjo jo lygį pakelti aukščiau – apie 7 m. Tvenkinyje turėjo būti sukaupta iš viso 77 mln. m3 vandens. (...) 1959 m. Antalieptės tvenkinys tyvuliavo visu gražumu, o 1961 m. pradėjo veikti Antalieptės HE.
K.Kilkus, E.Stonevičius Lietuvos vandenų geografija. 2021 https://www.hkk.gf.vu.lt/publikacijo...geografija.pdf
Šiose nuotraukose ant vienos atramos gerai matosi tamsios įstrižainės dalis. Kitoje pusėje ji lyg ir vaidenasi.
Nuotraukoje iš drono (pietų kryptimi) matoma panaši kalva kaip ir tarpukario nuotraukoje.
Bravo! Santvarinę konstrukciją pakeitė papildoma atrama centre. Beje net ir Laimučio pateiktoje nuotraukoje matome ne pirminį, o jau perdarytą tilto variantą. Tie kreivieji bokštai kažkada buvo krantinėmis atramomis, įstrižas brukšnys rodo šlaito kontūrą. Matomai dėl nepakankamo pralaidumo pastatyti papildomi tarpatramiai, kad per potvynius vanduo praeitų
Pabandykit prisijungt į Facebook grupę "Zarasų krašto istorija" ir įkelti ten šio tilto ir aplinkinių vietovių nuotraukas. Gal vietiniai istorikai ir gyventojai galės papasakot kažką daugiau, o jei tai tas pats tiltas, tai tuo pačiu bus prisidėta ir prie krašto istorijos tyrimų
Pabandykit prisijungt į Facebook grupę "Zarasų krašto istorija" ir įkelti ten šio tilto ir aplinkinių vietovių nuotraukas. Gal vietiniai istorikai ir gyventojai galės papasakot kažką daugiau, o jei tai tas pats tiltas, tai tuo pačiu bus prisidėta ir prie krašto istorijos tyrimų
Kitos S. Kolupailos fotografijos, datuotos 1935-08-28, taip pat yra susiję su objektais, esančiais šioje Šventosios upės atkarpoje (Tiltiškių malūnas, Jūžinto ir Duseto ežerai), tai pat ir numeracija ant nuotraukų atitinka.
Esu įsitikinęs, kad tai yra tiltas tarp Galminių ir Šiukščių. Būtų įdomu išsiaiškinti ar tiltas 1944 m. buvo susprogdintas ar nugriautas 1958 m. suformavus Antalieptės tvenkinį ir pastatytas naujas.
Komentuoti: