Valstybių sienų ir pasienio punktų nuotraukos

[Romas]

CZ / PL. Hararchow - Jakuszyce
Šis punktas yra gana aukštai, Krkonošų (ček. Krkonoše. lenk. Karkonoszy) kalnuose, 846 m aukštyje virš jūros lygiol.
Kelias turi labai gražų europinį numerį - E65 ir gražius nacionalinių kelių numerius - Čekijoje Nr. 10, o Lenkijoje - DK5 (iki neseno laiko buvo DK3). Tai tiesiausias kelias iš Prahos ir Vidurio Čekijos į Ščecino ir Svinoujscės uostus. Niekas tokiu ilgu maršrutu nevažinėja, nes yra Vokietijos autobahn'ai ir naujoji Lenkijos ekspresówka S3

Abiejuose kalnų šlaituose yra slidinėjimo kurortai - Čekijeoje Harrachov, dar nuo tarpukario garsėjantis slidinėjimo tramplinais , o Lenkijoje - Szklarska Poręba
Pirmą kartą tame punkte apsilankėme 2022 metų vasara vakare, jau temstant. Buvo įdomu palyginti kaimynų vakarinio gyvenimo įpročius. Lenkijos kurorte Šliarskoje Poremboje virė intensyvus gyvenimas, centrnije gatvėje pilna žmonių, o už kelių kilometrų visas Harrachovas kaip išmiręs jau prieš 21 valandą.
Buvo proga įsitikinti, kad čekai eina miegoti kartu su vištomis, o keliasi ryte su pirmaisiais gaidžiais.

Žemėlapyje apvestas valstybės sienos plotas prie Harrachovo, apie kurį bus rašoma žemiau

www.mapy.cz

Abiejų valstybių tarnybos dirbo Čekijos pusėje esančiuose pastatuose
Kelios nuotraukos palyginimui
Hararchow - Jakuszyce 1968 m.


Hararchow - Jakuszyce 1990 m.

https://pl.wikipedia.org/wiki/Przej%...zyce-Harrachov

Hararchow - Jakuszyce 2025 m.

[Romas]

Lenkijos (PRL) ir Čekoslovakijos (ČSSR) siena 1958 metais buvo koreguota, pasirašyta abiejų valstybių sienos sutartis.
Valstybių sienos kokrekcijos buvo atliktos 80 vietų. Iš viso Čekoslovakija gavo iš Lenkijios 1205,90 ha, o Lenkija iš Čekoslovakijso - tik 837,46 ha (ČSSR gavo 368,44 ha (3,6844 km²) daugiau. Lyg ir buvo sutarta kad skirtumas bus atiduotas lenkams Čekoslovakijos turtu, kuris yra Lenkijoje, apie 1976 m. lenkai pradėjo reikalauti reikalauti teritorinių mainų.

Didžiausi pasiketimai buvo Harrachovo apylinkėse:
Lenkai atidavė visą pusiasalį tarp Mumliavos ir Jizero upių santakos - Tkacze kaimą (čekiškai Mýtiny, dab. Harrachovo dalis) bei Tkacze stotį (dab. Harrachov),
Čekai atidavė miškingą Kocierz kalno miškingą šlaitą
https://pl.wikipedia.org/wiki/Granic...ta_w_1958_roku

Teritoriniai mainai Harrachovo apylinkėse dabartiniame žemėlapyje atrodo taip:
www.mapy.cz

Iki 1958 metų norint iš Prahos - Turnovo patekti 10 keliu į Harrachovą reikėjo kirsti Lenkijos kampą nuo Jizeros tilto iki sankryžos su 14 keliu į Truotnovą
Čia, prie kito tilto per Jizerą, iki 1958 m. buvo siena.
Kitas variantas buvo važiuoti į Harrachovą aplink, dab. 14 keliu. (turbūt taip ir buvo)




Kažkur čia, prie sankryžos su 14 keliu į Trutnovą, Lenkijos teritorijos intarpas iki 1958 m. baigėsi




Blogas Ścieżką w bok...
Detalus 1958 m. atliktų visų PRL-ČSSR sienos 80 vnt. korekcijų aprašymas
Korekta granicy polsko-czechosłowackiej w 1958 roku.
https://sciezkawbok.wordpress.com/ko...j-w-1958-roku/

Didieji pakeitimai ties Harrachovu turi numerius Nr. 72 ir 73
Įdėtos senų topografinių žemėlapių iškarpos su pažymėtais 1958 m. sienos pakeitimais
https://sciezkawbok.pythonanywhere.c...map=czpl1958s4

[Romas]

CZ / PL. Harrachow - Jakuszyce
Foto 2025.05
Harrachovo kurorto riba




Už Harrachovo kurorto kelias iki Lenkijos sienos dar eina apie 3 kilometrus į kalną








Paskutiniai čekiški užrašai "POZOR! Státní hranice"


Lenkija




Parkingas šalia stoties Polana Jakuszycka

[Romas]

Vienas iš trijų didžiausių Lenkijos - Slovakijos sienos kirtimo punktų, esantis kelyje E77 Varšuva - Krokuva - Banska Bystrica - Budapeštas
PL. Chyżne / SK. Trstena


Priartėjimas prie sienos iš Lenkijos pusės
Geltonas ženklas su užrašu "Granica państwa" (valstybės siena)




Žvilgsnis atgal iš Lenkijos teritorijos

[Romas]

PL. Chyżne / SK. Trstena
Šiek tiek istorijos.
Iki tol buvusi Vengrijos ir Galicijos siena Oravos regione nuo Chyżne vietovės ėjo toliau į šiaurę.
Šioje vietoje pasienio punktas atsirado 1920 metais, kai buvo išvesta Lenkijos - Čekoslovakijos siena. Čekoslovakijai atiteko dalis lenkų gyvenamas Tešino miestas su apyulinkėmis, o Lenkijai buv. Vengrijos teritorijos atiteko mažos lenkų gYvenamos Oravos ir Spišo istorinių sričių dalys (abipus Zakopanės).

https://pl.wikipedia.org/wiki/Orawa_(region)

1938 m. rudenį po Miuncheno dalijantis Čekoslovakiją lenkai užėmė ne tik Tešino sritį, bet ir pasiėmė kelis Spišo bei Oravos kaimus, tačiau dabartinio pasienio punkto vieta nepasikeitė. 1939 m. rugsėjį Slovakija dalyvavo kare prieš Lenkiją hitlerinės Vokietijos pusėje ir po rugsėjo kampanijos aneksavo ("susigrąžino") visą Vengrijai iki 1920 m. priklausiusį Spišą ir Oravą. Po 1945 metų liko prieškarinės sienos, kurios buvo patisklintos 1958 m. Lenkijos ir ČSSR sutartimi.

Seniausia internete rasta nuotrauka - 1972 m. gegužės 24 d., kai ką tik Čekoslovakijos pusėje buvo atidarytas bendras pasienio ir muitinės punktas Trstena - Chyżne .

https://archiwum.allegro.pl/oferta/p...264866039.html


https://archiwum.allegro.pl/oferta/p...264866813.html

Pasienio punktas Trstena - Chyżne 2007 m. gruodžio 19 d., likus dviem dienoms iki Šengeno įsigaliojimo

https://www.topky.sk/cl/10/1677261/D...oogle_vignette

Po metų nuo Šengeno, 2008 m. gruodžio 20 d., pasienio punkto pastatai stovėjo apleisti

https://gazetakrakowska.pl/tylko-wia...znych/gh/72575

Tas pasienio punktas traukia ir lenkų, is slovakų protestuotojus - pasienio punktas tokais atvejais užblokuojamas
Slovakų vairuotojų protestas dėl padidintų Slovakijos kelių mokesčių 2020 m. sausį

https://wiadomosci.wp.pl/chyzne-prze...6132291262081a


https://krakow.wyborcza.pl/krakow/51...C-B.1-L.1.duzy

Lenkijos ūkininkų blokada 2024.03.24

https://www.teraz.sk/regiony/hranicn...52-clanok.html

Per 2020 ir 2021 metais buvusią COVID-19 pandemiją mažesnieji Lenkijos - Slovakijos pasienio punktai buvo uždaryti, o šis veikė, tik žinoma, su kontrole.
2020 m.kovo 20 d.

https://krakow.wyborcza.pl/krakow/7,...-maseczki.html

Ir dabar bet kada dėl įvairių priežasčių gali būti įvesti judėjimo per sieną apribojimai.
Bet kol kas judėjimas per sieną yra laisvas.

[Romas]

PL. Chyżne / SK. Trstena
Foto 2025.07
Žvilgsnis iš Lenkijos į Slovakiją


Pasienio tiltas


Pasienio upelis, lenkiškai vadinamas Jeleśna, slovakiškai - Jelešňa


Slovakijos pasienio stulpelis


Žvilgsnsis atgal į Lenkiją


Pereiname į kitą kelio pusę


Lenkiškas pasienio stulpelis


Pasienio upelis slovakiškai vadinamas Jelešňa, o lenkiškai - lenkiškai Jeleśna,


Kažkokie pasienio infrastruktūros likučiai Slovakijos pusėje


Bendras buvusio pasienio punkto vaizdas


Abiejų šalių pareigūnų naudojamas pastatas


Žvilgsnis atgal į Lenkiją


Tęsiame kelionę per Slovakiją
Slovakiškų vinječių pardavimo punktas mums šį kartą nereikalingas

[Romas]

SK. Šahy / HU. Parassapuszta
Čekoslovakijos ir Vengrijos siena pagal 1920.06.04 d. Trianono taikos sutartį centrinėje ir vakarinėje dalyje buvo išvesta Ipoly (svk. Ipeľ) ir Dunojaus upėmis, visiškai nekreipiant dėmesio į tai kad abiejose upės pusėse gyvena vengrai.
Ties Slovakijos pasienio miestu Šahy (Ipolyság) geležinkelio stotis buvo kairiajame Ipelio (Ipoly, Ipeľ) upės krante, tai šioje vietoje buvo atkąstas vengrų gyvenamų žemių gabaliukas ir už šios upės.

Visoje kelio E77 trasoje per Slovakiją (ypač už Ružomberko) buvo nuorodos į Šahy, o ne į Budapeštą
Pats Šahy (Ipolyság) miestas, kuriame gyvena virš 7 tūkst. žmonių (iš jų 57% vengrai) atrodo šiek tiek apsnūdęs ir depresyvus- jis nėra net okreso (rajono) centras


Miesto rotušė su dvikalbiu - slovakišku ir vengrišku - užrašu


Pirma ir vienintelė nuoroda E77 slovakiškoje atkarpoje su nuoroda į Budapeštą


Tiltas per Ipelio upę.
Siena čia pastimta porą kilometrų toliau į Vengrijos pusę


Ipelio (Ipoly, Ipeľ) upė.
Iš bendro 232 km ilgio 140 km eina Slovakijos - Vemgrijos siena


Žvilgsnis nuo tilto į Šahy (Ipolyság) miestą


Važiuojame toliau link sienos
Nurodoma, kad už kilometro bus siena - ir ne slovakiškai, o vengriškai - Magyarország




Privažiavome buvusią muitinę Slovakijos pusėje


Čia turbūt dirbo abiejų valstybių pasieniečiai (iki 2007.12.20 m.) ir muitininkai (iki 2007.04.30)

[Romas]

SK. Šahy / HU. Parassapuszta
Šioje vietoje Slovakijos - Vengrijos eina laužyta linija


Žvilgsnis atgal į Slovakijos pusę


Senoji (Čeko)Slovakijos muitinė


Už jos siena kelis šimtus metrų eina kelio viduriu


Nuo senosios Slovakijos muitinės iki to gelsvo namelio siena eina kelio viduriu - ta aikštelė kairėje dar Slovakijoje


Nuo šio vengriškų vinječių pardavimo punkto visas kelias jau Vengrijoje




Žvilgsnis į Vengriją




Senoji Čekoslovakijos muitinė


Vaizdas į Slovakijos pusęs itin nereprezentayvus


Pabandom taip fotografuoti, kad beveik nesimatytų šiukšlių konteinerio

[Romas]

SK. Šahy / HU. Parassapuszta
Foto 2025.07


Važiuojame į Vengriją, link Budapešto






Sveiki atvykę į Vengriją

[Romas]

HUN / SRB. Röszke - Horgoš (Хоргош)
Teko prisiminti primirštas patirtis, kaip iki ES atsiradimo 2004 metais pasieniuose stovėdavome valandų valandas

www.mapy.cz

Foto 2025
Vengrijos pusėje už Segedo - autostrada E75 / M5. Iki pasienio liko 14 km


Keista matyti spūsčių ženklą tuščioje autostradoje


Fūrų aikštelės




Vám / carina. Prasideda mutinės teritorija


Dar daugiau fūrų




Kairėje matosi vengrų muitininkų stoginės su staliukais, kur jie madagiai iškrato įtartinas mašinas kurios nori pervežti cigaretes virš normos.
Vengrijoje cigarečių pakelis kainuoja apie 6,00 EUR, o Serbijoje - 3,60 EUR




Vengrijos pusėje stovėjome ilgiausiai per 20 metų po įstojimo į ES - net 18 minučiių
Paskui išaiškejo, kad stovėjome labai trumpai - tik 18 minučių


Jokios vengrų muitinės patikros į Serbijos pusę nebuvo, tik pasienietis žvilgtelėjo į dokumentus




ES išorinė siena


Vendrai saugo sieną ją sustiprinę spygliuotomis vielomis - turbūt dar 2015 metais per migracijos krizę
Įvažiuojame į Serbiją.

[Fulgur]

HUN / SRB. Röszke - Horgoš (Хоргош)
Teko prisiminti primirštas patirtis, kaip iki ES atsiradimo 2024 metais pasieniuose stovėdavome valandų valandas

Čia 2025 vasarą normalu stovėti LT/PL, PL/DE, DE/PL ir pan.

[Romas]

HUN / SRB. Röszke - Horgoš (Хоргош)
Serbijos muitinė


Laukiame


Vaizdas į kairę


Vaizdas į dešinę


Serbijos vėliava


Toliau stovime +35°C karštyje


Už mūsų jau nemažai mašinų


Kažkiek pajudame


Turbūt pasikeitė pasieniečių pamainos - eilė pradėjo gana greitai judėti

Iš viso Serbijos pusėje stovėjome 35 minutes, o per abi muitines - 51 minutę.

[Chiuvakas]

Iš viso Serbijos pusėje stovėjome 35 minutes, o per abi muitines - 51 minutę.

Skaudi ironija, kai EU valstybių random Rugpjūčio 16d LT/PL sienoj stovi irgi ~50min. O po to PL/SK 0min, SK/H 0min, H/HR 0min, HR/BiH abejose pusėse ~15min, BiH/MNE įvažiavime ~15min. GG.

[Romas]

Laisvės pojūtis pagaliau įveikus Vengrijos / Serbijos pasienį.
Paskui išaiškėjo, kad per tas 50 minučių mes pasinaudojome laiko mašina ir per keletą dienų prisiminėme tuos dalykus, apie kuriuos seniausiai buvome pamiršę.
Bet apie tą egzotiką geriau kalbėti kitose temose.

Išvažiavimas iš Serbijos pasienio punkto Horgoš (Хоргош)
Foto 2025.07

Žvilgsnis į kairę

Žvilgsnis į dešinę

Serbai irgi savo pasienio punktą apsitvėrę spygliuota viela

Serbijos autostradų tinklo schema.
Serbai šiuo atveju yra "apgavikai" gerąja prasme - jie greičiau tiesia autostradas ir greitkelius,nei spėja atnaujinti žemėlapius.
Per tas kelias dienas Serbijoje buvo atidarytos dvi naujos atkarpos, kurios nepažymėtos žemėlapiuose




Autostrada A1.
Serbijos autostrados yra apmokamos už atstumą, tačiau ruožas nuo Vengrijos sienos iki Suboticos (Szabadka) miesto yra nemokamas

[Romas]

Dunojumi eina kelios valstybių sienos: Slovakijos - Vengrijos, Kroatijos - Serbijos, Serbijos - Rumunijos, Rumunijos - Bulgarijos, Rumunijos - Ukrainos

Dunojus Geležinių Vartų rajone, tarp Golubaco ir Tekijos.


Foto 2025.07
Fotografuota iš Serbijos kranto. Dešiniajame krante - Serbija, kairiajame - Rumunija
Golubac (Голубац)


Golubaco tvirtovė (Golubački grad / Голубачки Град)


Tarp Golubaco ir Donji Milanovaco


Donji Milanovaco (Доњи Милановац) Dunojaus laivų pasienio punktas






Dunojaus pasienyje tikrinamas laivas


Tarp Golubaco ir Donji Milanovaco ir Tekijos yra siauriausia Dunojaus vieta - Geležiniai vartai


Geležiniai vartai (Serb. Ђердап / Đerdap, rum. Porțile de Fier)



Kitoje Dunojaus pusėje - uoloje 1994 m. iškalta gigantiška dakų dievo Decebalo skulptūra (rum. Sculptura „Chipul lui Decebal")


Tekija (Текија)
Pramoginiai laivai Dunojuje