Vandentvarka Lietuvoje

[Sula]

"Vilniaus vandenų" 40-metų siurblius užpylė - atsakingų vėl nėra. Nu juk siurbliai seni, gal Brežnevas atsakingas?
Trečdalis sostinės namų be kanalizacijos, atsakingų aišku nėra, 1 mlrd. ES parama nuėjo velniai žino kur.
Kasmet už 100 eurų samdau specialistus, kad pravalytų miesto kanalizacijos vamzdynus. Šiemet vėl visi skęstam, kaimynams dzin. Skambinant, Vilniaus vandenys aiškina: "vamzdynai seni, užsikemša šiukšlėm, ne mes jų primėtėm".

[Al1]

ES parama nuėjo visokių kaimų ir vienkiemių vandentiekizacijai, tuo tarpu pačiuose didžiuosiuose miestuose, ne jų pakraščiuose, o centrinėse dalyse gyvenantys žmonės neturi nei vandentiekio, nei normalios kanalizacijos. Eina šikti į lauko tualetus. O valdžia jau galanda dantį ir ant lauko tualetų. Iš to, kas kartkartėmis paskleidžiama informacinėje erdvėje, manau, po metų kitų bus užsimota juos naikinti, ypač miestuose, ir vargu ar bus atsižvelgiama į jais besinaudojančių nuomonę ir galimybę įsirengti normalius tualetus. Kraštutiniu atveju pristatys plastikinių dėžių ir privers už jas mokėti didelius pinigus. Nes pagal normas jas reikia valyti kas 2 savaites, o tai kainuos po keliasdešimt eurų per mėnesį... Su ES vėliava bus kišamas ekofašizmas, Mažiausiai socialiai apsaugoti žmonės, nes būtent tokie ir gyvena namuose be patogumų ir neturi galimybių įsivesti vandentiekį, bus dar labiau presuojami ir verčiami atiduoti paskutinius skatikus.

[Eimantas]

Klaipėdos centre nėra visų tų išvardintų "gerumų".

[Al1]

Nes kitokia urbanizavimo koncepcija buvo pas vokiečius. Tankus užstatymas ir ten jau nori nenori, vandentiekis ir kanalizacija yra būtini. O kur tankaus užstatymo nebuvo, tai ir atitinkamai, šių tinklų poreikio nebuvo. Galima buvo apsieiti su šuliniais ir pamazgų duobėmis, lauko tualetais.

[Eimantas]

Ir plėsdamasis į pietus miestas rijo kaimus juos naikindamas, o ne apsupdamas. O buvę rajoniniai gretimi kaimai (Rimkai, Tauralaukis ir kiti), sulaukė investicijų į tą sritį.

[Al1]

Vilniuje ir Kaune daug dar XX a. pradžios, tarpukario ir pokario pastatų, gatvių, kvartalų be patogumų. Ir tai ne kaimai, o miesto dalys nuo pat atsiradimo prieš ~70-100 metų.

[Al1]

Na, va, pagaliau gal reikalai pajudės. ES užšoko ant Lietuvos dėl to, kad per daug žmonių Lietuvoje vis dar naudojasi lauko tualetais. Grasina bauda, nors nebūtinai ją skirs, jei bus priimti įsipareigojimai taisyti padėtį. Pagal rengiamas įstatymo pataisas visi miestai ir miesteliai su 2000+ gyventojų turi būti 100 proc. prijungti prie centralizuoto vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sistemų. Valstybė žada (kol kas pagal rengiamas pataisas) atvesti vamzdynus iki pat namo. Kaip ten bus, neaišku. Pataisos turėtų įsigalioti nuo 2019 m. turinčius techninę galimybę prisijungti, bet neprisijungiančius baus. Nepaisant to, neaišku, kaip bus sprendžiama tualetų problema, nes kai kuriuose namuose ar daugiabučiuose net ir turint vandentiekį, įrengti tualeto nėra galimybių dėl ploto trūkumo. O pastatyti priestatus ne visur įmanoma, be to iškyla problemos dėl žemės (ją reikia privatizuoti arba išsinuomoti, suformavus sklypą).

[Zorro]

Įspėja dėl dar vienos grėsmės Vilniaus centre: Gedimino kalnas – tik problemų viršūnė

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=75183306

[digital]

Bus šalinamos 9 užtvankos

Užtvankos – skausminga Lietuvos ekologinė problema, stabdanti natūralius upių procesus ir kenkianti ekosistemoms. Išlaisvinus upes, į jas grįžta gyvybė – migruojančios žuvys ir pamažu atsikuriančios gamtinės ekosistemos. Tokių gerųjų pavyzdžių, kai pašalinus dirbtines kliūtis upės atgauna savo natūralią tėkmę, Lietuvoje netrukus bus dar daugiau – skirtas finansavimas probleminių užtvankų pašalinimui ar pertvarkymui.

Keturis metus truksiančiam upių vientisumo atkūrimo ir užtvankų pertvarkymo projektui skiriama 5,3 mln. eurų ES lėšų. Projektą įgyvendinanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos atliktą užtvankų studiją bei savivaldybių poreikius, atliko išsamų vertinimą bei atrinko 9 užtvankas Lietuvoje, kurios bus pertvarkomos ar demontuojamos.

„Šiuo projektu siekiame atkurti upių ekologinį vientisumą ir sukurti palankias sąlygas saugomoms rūšims. Pokyčių laukiančios užtvankos pasirinktos ne atsitiktinai, patvenktos upės patenka į „Natura 2000“ teritorijas bei yra svarbios saugomų rūšių populiacijų palaikymui. Džiaugiamės, kad po intensyvaus pasiruošimo, projektas sėkmingai startuoja ir jau greitai dar daugiau upių Lietuvoje bus išlaisvintos nuo neigiamą poveikį aplinkai darančių kliūčių“, – sako APVA Aplinkosaugos departamento direktorius Artūras Pužas.

Pertvarkyti ar demontuoti planuojama vienas problematiškiausių užtvankų Lietuvoje – Anykščių miesto, Žažumbrio, Cesarsko malūno, Kudirkos Naumiesčio, Spenglos, Greiželio, Padubysio malūno, Alaušo ir Satarečiaus užtvankas.

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikruose miestuose, pavyzdžiui Anykščiuose, užtvankos yra tapusios neatsiejama miesto kraštovaizdžio dalimi, svarbiu vietos bendruomenės centru ir mėgstama vieta rekreacijai bei laisvalaikiui, prieš imantis pokyčių itin svarbu išgirsti vietos bendruomenes. Dėl šių priežasčių, prieš rengiant užtvankos pertvarkymo techninius sprendinius bus vykdoma projekto viešinimo kampanija, organizuojami susitikimai su bendruomenėmis bei vietos gyventojais.

Užtvankų daroma žala – ne tik mažėjantis žuvų kiekis ir įvairovė

Bene svarbiausia užtvankos, nepaisant jos būklės, keliama problema yra kardinalus upės ekosistemos pakeitimas – iš upės ji virsta tvenkiniu. Užtvankos keičia upės vandens tėkmę, taip užkirsdamos žuvų migracijos kelius bei blokuodamos maistinių medžiagų ir sedimentų, nuolaužų transportavimą.

Užtvenkus upę suprastėja jos vandens būklė, kaupiasi teršalai ir nuosėdos, nyksta tam tikros buveinės. Užtvankos gali paskatinti ir upės vandens temperatūros kilimą, kinta gylis, upės tėkmės greitis. Natūraliai migruojančios žuvys, susidūrusios su užtvanka, praranda savo migracijos kelią ir nustoja neršti. Pavyzdžiui, per kiek daugiau nei 50 metų Lietuvoje išnyko net 2/3 lašišų populiacijos, o Europoje užtvankų sukuriami barjerai paveikė 55-60% gėlavandenių žuvų išteklių.