Visagino atominė elektrinė ir susiję projektai

[Creatium]

Tikint įvairiuose straipsniuose su sinteze dirbančių mokslininkų teiginiais, sintezės jėgainės pardavimuose atsiras ne anksčiau kaip po 60 metų. Kitas dalykas - maždaug po 20 metų prognozuojama normalių dabartinių jėgainių atliekomis varomų jėgainių plėtra. Taigi sakyčiau mes turim keletą galimybių:
1. Laukti 20 ar panašiai metų, nieko nedaryti ir tuomet pasistatyti jėgainę.
2. Statyti VAE dabar ir po ~20 metų prekiauti radioaktyviomis atliekomis.
3. VAE galimai skirtas lėšas panaudoti smart grido vystymui ir atsinaujinančios energetikos plėtrai.

Apie biokuro panaudojimą turbūt nėra net kalbų. Neturėsim kur tiek šilumos dėti.

[Eidvis]

Ne visai. Vėjo jėgainės turi potencialą aprūpinti Lietuvą ko gero bent pusę reikalingos energijos (dabar jau pasiektas berods 700 MW leidimų limitas). Tuomet turime šiukšlių kūrenimą, kuris ypač aktualus žiemą. Turime hidro energiją, kurios pajėgumus dar galima išplėsti.

Be abejo, ateityje neišvengiamas perėjimas prie smart grid, kas leistų vėjo energetiką dar labiau plėtoti.

P.S. Mes turim milžiniškus neišnaudotus plotus jūroje, kur jėgainių pajėgumai būtų milžiniški. Atominė jėgainė reikalinga nebent kaip balansavimui skirtas objektas, be abejo ir kaip generacinis objektas, jeigu nenorime galvoti apie smart grid. O pastarasis kainuotų labai labai brangiai.

P.P.S. Vis gi esu už VAE statybas. Bet, akivaizdu, mūsų dabartinė Vyriausybė tik imituoja darbą.

Pilnai apsitatę visą tinkamą plotą tiek jūroje (ten max. 1000 MW galima instaliuoti), tiek ant žemės - Lietuva iš vėjo energetikos gali pasigaminti apie 30% energijos poreikio. Dar 20% sukrapštytų iš kitur - termofikacinių ir hydro elektrinių. Tačiau vistiek lieka liūto dalis, kurią turėsim importuoti. Ir čia nežiūrint į tai, kad tiek termofikacinių, tiek ir vėjo elektrinių pagaminama elektra yra nekonkurencinga ir dažniausiai reikalaujanti subsidijų. O dar jeigu turėsime omenyje, kad išsivysčiusiose šalyse suvartojama kelis kartus daugiau elektros energijos ir jeigu manysime, kad Lietuva tuo keliu ir žengia - tai Lietuvoje elektos poreikis augs, o žemės vėjo energetikai daugiau neatsiras. Vienintelis logiškas ir konkurencingas būdas Lietuvai pačiai pasigaminti daugiau elektros energijos yra atominė elektrinė. Nebent... nebent nutiks stebuklas ir mokslininkai atras kažkokį pigesnį būdą gaminti elektrą. Aš stebuklu tikiu labiau, nei gebėjimų runkeliams valdžioje įgyvendinti tokį projektą kaip AE.

[Creatium]

Remiantis greitai rastu šiuo dokumentu vėjo energetikos potencialas mūsų vandenyse (jeigu statomos 3,6 MW jėgainės, o galima statyti ir 10 MW) - ~1100 MW parinktose vystymui teritorijose, dar 3300 MW - papildomose teritorijose. Čia statant, kaip minėjau, 3,6 MW galingumo jėgaines. O jeigu statytume 10 MW?

Vėjo elektrinių Lietuvoje dabar įrengta ~230 MW, o tai jau duoda 6% visos Lietuvos elektros poreikių, tuo tarpu kvota visa jau išdalinta - 500 MW. 500 MW pristačius jėgainių jau vėjo energetika duotų 12% elektros. Dar tiek pat - jau 24%. Ir čia tik žeminėje dalyje. Na, dėl 1000 MW nežinau, bet bent iki 850 MW vėjininkai nori, kad būtų padidintas limitas. Taigi prie tarkim 20% pridėk dar 1000 MW (mažiausiai), tai jau bus arti 50%.

Kitas dalykas - VAE mums suteiktų ar ne kelis šimtus MW? Kitą energijos dalį paimtų partneriai.

[J.U.]

Niekaip nesuprantu kodėl užsiciklinta dėl tos Hitachi. Jei statytų, tai būtent Hitachi monstrą. Didelį vieną reaktorių.
Čia matau keletą trūkumų. Patarlė sako, nedėk visų kiaušinių į vieną pintinę. Kyla klausimas, kai jau senokai gaminami gerokai mažesni reaktoriai, kodėl nestačius keleto mažesnių? Gal būtų kiek brangiau, bet galima būtų statyti palaisniui. Be to, atkrenta galios rezervo problema, apie tai jau buvo ne kartą rašyta ir diskutuota.
Statant keletą mažesnių, būtų galima statyti juos prie didesniųjų miestų ir vietoje to, kad kaitinus Drūkšių ežerą šildyti namus ta atliekama pertekline šiluma.
Kyla įtarimas, kad su ta Hitachi kažkas nešvaraus. Japonams aišku kad labai norisi parduoti jau pagamintą atliekamą senstelėjusį reaktorių.

[Creatium]

Pagamintą sentelėjusį reaktorių? Come on, jau praėjo konspiracijų laikas. Jau pats žodis "pagamintas" yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės.

Statyti atomines prie didesnių miestų? Dar geriau. Turėsim Vilniaus AE, Kauno AE, Klaipėdos AE, gal dar Panevėžio ar Šiaulių AE (nelygu turbūt kuris gaus Rail Baltica vėžę). Ir kam statyti prie miestų? Galima pačiuose miestuose statyti. Štai Kaune yra daug tuščių plotų. Vilniuje NMC laukia investicijų.

[Eidvis]

jeigu statomos 3,6 MW jėgainės, o galima statyti ir 10 MW

kiek teko girdėti, tai 3.6 MW elektrinė ne tas pats kas 10 MW. Nuo jų galingumo priklauso jų dydis, o nuo dydžio priklauso kokiu atstumu viena nuo kitos statomos (dėl vėjo turbuliacijų ir pan.), vadinas į tą patį plotą neišeitų sukišti tike pat 10 MW elektrinių, kiek jų tilptų 3,6 MW.

bent iki 850 MW vėjininkai nori, kad būtų padidintas limitas. Taigi prie tarkim 20% pridėk dar 1000 MW (mažiausiai), tai jau bus arti 50%.

Na, turbūt reikia sutikti, kad įmanoma būdų pasigaminti iki 50% elektros iš vėjo - tačiau čia jau tik idealiomis sąlygomis, užstatant visas galimas vietas. Tačiau idealių variantų mažai kada būna, beto darant prielaidą, kad Lietuvoje elektros suvartojimas augs - tai ir netruks vėjo energetikos potencialas nusileisti iki 30% visos Lietuvos elektros energijos poreikio. O jeigu elektrą pradėsim vartoti kaip kokie skandinavai - žiū jau ir tik 15% sugebėsim pasigaminti.

O vėjininkai nori, kad būtų padidintas vėjo elektrinių limitas todėl, kad nori subsidijų. Jie juk gali kiek nori tų vėjo elektrinių statyti, tačiau be subsidijų neapsimoka. Termofikacinių elektrinių potencialas jau irgi bus beveik išnaudotas, kai bus pastytos planuojamos bazinės termofikacinės elektrinės Vilniuje ir Kaune. Dauguma termofikacinių elektrinių be subsidijų taip pat neapsieina - dauguma jų bent dalinai yra finansuojamos iš ES fondų. Nepaisant subsidijų, jų gaminama elektra yra vistiek brangesnė, nei rinkos kaina. Taigi kol dar subsidijuojame sąlyginai menką dalį pasigaminamos elektros - tol dar nėra tokios didelės naštos. Tačiau protingiau būtų investuoti ne tik į tas elektrines, kurias reikia subsidijuoti, tačiau ir į konkurencingus elektros energijos gamybos būdus, kurie dar ir pelną į biudžetą dividentų pavidalu neštų.

[J.U.]

Pagamintą sentelėjusį reaktorių? Come on, jau praėjo konspiracijų laikas. Jau pats žodis "pagamintas" yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės.

Statyti atomines prie didesnių miestų? Dar geriau. Turėsim Vilniaus AE, Kauno AE, Klaipėdos AE, gal dar Panevėžio ar Šiaulių AE (nelygu turbūt kuris gaus Rail Baltica vėžę). Ir kam statyti prie miestų? Galima pačiuose miestuose statyti. Štai Kaune yra daug tuščių plotų. Vilniuje NMC laukia investicijų.

Prancūzai visai kvaili, taip statydami?

[Gator]

Prancūzai visai kvaili, taip statydami?
Atvaizdas

Tai, kad absoliuti dauguma ne prie miestų, o kad daug pas juos pastatyta tai todėl, kad vienos ar trijų neužtektų, juk dydis Lietuvos ir Prancūzijos skiriasi. Lietuvoje užtenka vienos per akis.

[miestas]

O todėl, kad augant gyventojų skaičiui ir ekonomikai (t.y. jų poreikiams) auga ir kuro paklausa. Tuo tarpu iškastinis kuras yra limituotas ir turi sąvybę mažėti. Gali pasvyruoti kelių metų laikotarpyje - tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jis brangs. Dėl to ir chaną Lietuvai be atominės, nes be iškastinio kuro nelabai kas daugiau yra. Vėjo energetika dvigubai brangėsnė už atominę, beto yra limituotai vietos kur ją galima vystyti. Tas pats su kogeneracinėmis elektrinėmis, apie saulės elektrinės savikainas net nekalbu. Importas - nekokia alternatyva.

Norvegijos hidroelektrinių, Švedijos ir Suomijos atominių, Lenkijoje anglis deginančių šiluminių, Lietuvos biokatilinių, termofikacinių, deginančių šiukšles, vėjo ir saulės jėgainių, praplėstos Kruonio HAE niekaip nepakaks?

Įdomu kokios geoterminių jėgainių perspektyvos Vakarų Lietuvoje ir kiek plėtosis pasyvūs namai, elektrinis bei biokuru varomas transportas.

[Creatium]

Prancūzai visai kvaili, taip statydami?
Atvaizdas

Rusijoje irgi nestato AE Sibire tam, kad tiektų energiją į Karaliaučių. Logiška. Mes kalbame apie Lietuvą. Lietuvą, kurioje yra visa infrastruktūra Ignalinos regione.

[DeSadas]

Norvegijos hidroelektrinių, Švedijos ir Suomijos atominių, Lenkijoje anglis deginančių šiluminių, Lietuvos biokatilinių, termofikacinių, deginančių šiukšles, vėjo ir saulės jėgainių, praplėstos Kruonio HAE niekaip nepakaks?

Įdomu kokios geoterminių jėgainių perspektyvos Vakarų Lietuvoje ir kiek plėtosis pasyvūs namai, elektrinis bei biokuru varomas transportas.

Importuojant pakaktu. Ypac pades kabelis is Svedijos tam. Pavasari ir rudeni uzvers pigia hidroenergija.

[Lettered]

Importuojant pakaktu. Ypac pades kabelis is Svedijos tam. Pavasari ir rudeni uzvers pigia hidroenergija.

Pigia neužvers, pardavinės vis tiek rinkos kaina.

[index]

Na, turbūt reikia sutikti, kad įmanoma būdų pasigaminti iki 50% elektros iš vėjo - tačiau čia jau tik idealiomis sąlygomis, užstatant visas galimas vietas. Tačiau idealių variantų mažai kada būna, beto darant prielaidą, kad Lietuvoje elektros suvartojimas augs - tai ir netruks vėjo energetikos potencialas nusileisti iki 30% visos Lietuvos elektros energijos poreikio. O jeigu elektrą pradėsim vartoti kaip kokie skandinavai - žiū jau ir tik 15% sugebėsim pasigaminti.

Vėjo jėgainių gali turėti tiek, kad jų pajėgumai ir du kartus viršys poreikį, bet jei vėjas bus per silpnas tai vis tiek sėdėsi be elektros. O, kad taip nenutiktų reikia turėti bazinį elektros gamintoją, kuris gamina pakankamai elektros nesvarbu vėjas yra ar ne, saulė šviečia ar ne, šilta ar šalta. O tam variantų nedaug: hidroelektrinės, šiluminės (su jomis problema, kad elektra brangi) ir atominės.

Arba, aišku, yra gražus ir žalias ekologiška variantas daryti visokius brangius smartgridus ir pristatyti daugiau HAE.

[andyour]

O dar jeigu turėsime omenyje, kad išsivysčiusiose šalyse suvartojama kelis kartus daugiau elektros energijos ir jeigu manysime, kad Lietuva tuo keliu ir žengia - tai Lietuvoje elektos poreikis augs, o žemės vėjo energetikai daugiau neatsiras.

Kalbi apie pramonės šalis kaip Vokietija ir JAV? Lietuva neturi tokių tradicijų ir jos neatsiras nei po 50 metų. LEZ'ai kažkiek statosi iš subsidijų(lengvatų) ir kol dar yra norinčių dirbti fabrike. Paslaugų ir žemės ūkio ekonomikai kažin ar reikės tiek energijos. Čia tik pamąstymai...

[andyour]

Pigia neužvers, pardavinės vis tiek rinkos kaina.

Jeigu norvegai namus šildo naktine elektra, kurią tikriausiai perka rinkos kaina.

[luknas]

Estija į elektros gamybą investuoja milijardus, o Lietuva moka Rusijai

Taip, tai tiesa. Rugsėjį Estijos valstybės energetikos įmonė „Eesti Energia“ pranešė, kad per ateinančius dešimt metų į degiųjų skalūnų gavybą bus investuota 3–4 mlrd. eurų. Už šią sumą, kuri litais sudarytų nuo 10 iki beveik 14 mlrd., žadama pastatyti daugiausia septynias skystojo kuro gamyklas – elektros gamybos pajėgumus tai padidintų iki 420–560 megavatų.

„Eesti Energia“ vadovas įsitikinęs, kad ši investicija atsipirks, nes, investavę į skalūnų dujų gavybą ir padidinę skystojo kuro gamybą, estai po dešimties metų taps energetiškai nepriklausomi ir nebejaus energijos išteklių deficito. Teigiama, kad Estija šį sprendimą būtų priėmusi kiek anksčiau, tačiau ji gana ilgai laukė, kol Lietuva pradės statyti atominę elektrinę. Matydama, kad šis laukimas gali tęstis amžinai, nebenori rizikuoti ir apsisprendė priimti sprendimą, kuris priklauso tik nuo jos gyventojų politinės valios.

Estija įgyvendina pasaulinę viziją

Šiandien Estija beveik neimportuoja elektros energijos, o 3 ar 4 mlrd. eurų investicijų bus skirta tam, kad senstant šiuo metu funkcionuojančiai įrangai būtų pastatyti nauji pajėgumai, kurie Estijai leistų ir ateityje pasigaminti būtiną elektros energijos kiekį. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Vakarų, nors iš tiesų beveik visame pasaulyje galiojančia, praktika, kai stengiamasi kuo geriau apsirūpinti elektros energija. Tai paaiškinama daugybe veiksnių, darančių teigiamą įtaką ekonomikai.

Visų pirma turime kalbėti apie naujas darbo vietas, kurios sukuriamos tiek statant elektrą gaminančius įrenginius, tiek vėliau juos eksploatuojant. Kadangi energetikos sektorių ne taip labai veikia ekonominės krizės, darbo vietų skaičiaus augimas šiame sektoriuje yra ekonomiką stabilizuojantis veiksnys, be to, jis teigiamai veikia vidutinio darbo užmokesčio kilimą. Nes daugelyje valstybių energetikų atlyginimai didesni nei tos šalies atlyginimų vidurkis.

Reikia suvokti, kad statybos darbai, augantis užimtumas (ne tik energetikos, bet ir su ja susijusiuose sektoriuose), kaip ir didėjantys atlyginimai, didina mokesčių surinkimą, dėl to daugiau ir stabilesnių pajamų surenkama į valstybės biudžetą, taip pat pensijų ir sveikatos draudimo sistemų biudžetą. Visos valstybės siekia subalansuotos užsienio prekybos, kad iš užsienio pirktų ne daugiau, nei eksportuoja, ir taip pinigai nenutekėtų iš ekonomikos. Kadangi ne visos valstybės turi dujų ar naftos, bent jau elektros energijos srityje stengiamasi iki minimumo sumažinti pinigų nutekėjimą už importuojamą elektrą.

Šiame kontekste galima prisiminti ir tai, kad plėtojant energetikos gamybą atsirandantis specialistų poreikis teigiamai veikia ir švietimo sistemą – ji gana greitai prisitaiko prie augančio poreikio ir pradeda rengti tos srities specialistus. Ir nors šio proceso įtaka ekonominiams rodikliams nėra didelė, ilguoju laikotarpiu didėjanti kompetencija – labai svarbus veiksnys, siekiant didinti šalies konkurencingumą.

Apie tai, kad Vakaruose tam tikro kiekio elektros energijos gamybos užtikrinimas vertinamas kaip būtina sąlyga įtvirtinti šalies energetinį saugumą, bei tai, kad dažniausiai valstybėse, kurios importuoja didesnį kiekį elektros energijos, ilgainiui vidutinė elektros kaina rinkoje yra didesnė, tikriausiai neverta nė užsiminti. Taigi, Estijoje įtvirtinama pasaulinė praktika, o Lietuvoje sugebama rasti tūkstančius argumentų, kodėl būtina importuoti elektrą iš užsienio.

Lietuva prisitaiko ir įgyvendina trolių viziją

Susidaro įspūdis, kad visame pasaulyje gyvena kvailiai, statantys elektrą gaminančius įrenginius, ir tik Lietuvoje gyvena gudragalviai, nes jie suprato, kad geriau nestatyti savo bazinius elektros poreikius tenkinančio šaltinio ir mokėti už elektrą kaimynams, taigi, taip finansuoti jų energetikos infrastruktūros ir darbo rinkos plėtrą. Tad ir vėl galima konstatuoti, kad Estija, siekdama realizuoti savo šalies ekonominį potencialą, ryžtingai žengia diegdama pasaulinę praktiką, tik šį sykį energetikos sektoriuje.

O kultūringi ir labai romūs lietuviai ir toliau stengiasi demonstruoti, kad savo valia žengia priešinga kryptimi ir įgyvendina unikalų energetinės gerovės bei energetinio saugumo modelį, paremtą importu iš kaimynų. Ir dar tobulai apsimeta, kad nesupranta, jog pastarąjį dešimtmetį, siekdami užsitikrinti bazinę elektros gamybą, nuolat atsitrenkdavo į Kremliaus struktūrų organizuojamą pasipriešinimą. Į tai Kremlius investuoja milžiniškas lėšas ir nuolat aktyvina senus bei telkia naujų sąjungininkų.

Taip siekia ne šiaip sužlugdyti lietuviškos atominės elektrinės statybą, bet ir išsaugoti Lietuvos rinką, iš jos generuojamas milijardines pajamas bei savo įtaką, nes ją per Lietuvos nutiestas jungtis su Lenkija ir Švedija bus galima plėsti ir į šiuos regionus.

Kremlius taip įsitikinęs savo pergale šioje srityje, kad jau prieš penkerius metus pradėjo steigti savo energetikos gigantų padalinius Lenkijoje ir Skandinavijos šalyse, kurių tikslas ateityje – išnaudojant Lietuvos infrastruktūrą bei jungtis su Vakarais parduoti Baltarusijoje, o jei pavyks – ir Kaliningrade statomų atominių elektrinių pagaminsimą elektrą. Tokį Kremliaus pasitikėjimą savimi galima suprasti. Juk masiškumas, su kuriuo Lietuvos verslininkai, ypač oligarchinės ir nomenklatūrinės struktūros, su jais siejami politikai bei visuomenininkai, dalyvavo žlugdant naujos atominės elektrinės projektą, nustebino net visko mačiusią mūsų redakciją.

Kai įsteigėme žurnalą VALSTYBĖ, vienas pagrindinių uždavinių, kurį kėlėme, buvo energetinis švietimas – siekėme sutelkti visuomenę, kad būtų priimti sprendimai, kurie leistų padidinti jos gerovę bei išvaduotų Lietuvą iš Rusijos energetinės įtakos. Todėl neabejojome, kad Rusija investuos milijonus, siekdama mums trukdyti, tačiau nesitikėjome, kad tai darys verslininkai ir net bendrovė, tiesiogiai susijusi su Rusijos elektros gamybos ir prekybos gigantu „Inter RAO“.

Įsivaizdavome, kad bus įkurtas koks nors išmanusis leidybos startuolis, kurio sąsajų su Rusija įžvelgti bus neįmanoma. Tačiau akivaizdu, kad Kremlius taip tvirtai įsitikinęs lietuvių gebėjimu ignoruoti realybę, prisitaikyti ir meluoti vienas kitam bei patiems sau, kad sąmoningai parinko tuos, kurių pinigų kilmės priklausomybė nuo Rusijos energetikos akivaizdi. Taip ne tik mums, bet ir visai Lietuvai pademonstravo, kad dėl šventos ramybės galime užmerkti akis ir nematyti to, kas akivaizdu.

Todėl šiandien, kai vaikštau prekybos vietose, kuriose su „Inter RAO“ pinigais priperėti žurnalai tiesiog lipa ant mūsų žurnalo viršelio ir visaip stengiasi mus užgožti, suprantu, kad tai yra ne tiek pastangos ekonomiškai sunaikinti mūsų leidinį, nes tai galima pasiekti ir siekiama ir kitais būdais, kiek ženklas visiems, kad jei neprisitaikysi – susimokėsi.

Todėl galima suprasti, kad tuo metu, kai dalis žiniasklaidos įsisavino rusų tarpininkų pinigus, agituodama prieš Visagino atominę elektrinę, dauguma šį procesą ignoravo ir apsimetė, kad Rusijos interesų, kaip ir juos palaikančių verslo, politikos bei žiniasklaidos struktūrų, nėra. Juk kam dėl kažkokios bazinės elektros gamybos rizikuoti papildomomis problemomis versle ar atsitrenkti į povandeninius akmenis siekiant karjeros? Juk yra daug pavyzdžių, kai išmintingai pripažinęs, kad Lietuvai tinkamiausias unikalus energetikos sprendimas – didžiausias elektros importas, ir ištaręs griežtą „Ne“ lietuviškai atominei elektrinei, gali klestėti. Gal todėl neverta stebėtis, kad Lietuvos oligarchų dauguma labai aiškiai pademonstravo savo priešišką poziciją Japonijos ir JAV bendrovės „Hitachi“ investicijų atžvilgiu.

Estai stato, ukrainiečiai kariauja, lietuviai finansuoja Rusiją

Nors tai gėdinga situacija, turime pripažinti, kad šiemet, kai Rusija žudė ukrainiečius, besikaunančius už savo laisvę, mes tik žodžiais juos rėmėme. Nes juk importuodami elektros energiją ir generuodami pelną valstybinėms Rusijos struktūroms esame didžiausi (vertinant pagal už Rusijos energijos išteklių importą sumokamą mūsų pajamų dalį) Vladimiro Putino karinės kampanijos finansuotojai.

Šiame kontekste akį rėžia tų verslininkų, politikų, žurnalistų ir dainininkų, kurie aktyviai kišo pagalius į atominės elektrinės projektą, pastangos demonstruoti savo patriotišką paramą Ukrainos tautai. Tačiau ir vėl tokią poziciją galima suprasti. Jei visuomenė apsimeta, o gal iš tiesų tiki, kad visi šie žmonės žaliaisiais lietuviškos atominės elektrinės priešais tapo atsitiktinai, tai kuo jie rizikuoja?

Tokiu atveju tie verslininkai, kurie savo laiku susikrovė turtus, nes buvo lojalūs su Rusija ir „Gazprom“ susijusiai nomenklatūrai ar net naudojosi Rusijos specialiųjų tarnybų priedanga, gali ramiai sau remti politikus ir menininkus, kurie meilę gamtai įsivaizduoja tik kaip priešinimąsi lietuviškai atominei elektrinei. Juk būtent tai, kad jos nėra, sukuria prielaidas Rusijai baigti statyti Baltarusijos, o ateityje – ir Kaliningrado atomines elektrines, kurios bus aušinamos Neries ir Nemuno vandenimis.

Priešinimasis lietuviškai atominei elektrinei, kuri galėtų užtikrinti bazinės elektros gamybos poreikį, yra ne šiaip pagalba V. Putinui, siekiančiam gauti vis daugiau pajamų iš elektros eksporto, ir ne tik Rusijos kariuomenės finansavimas bei Lietuvos ekonominio potencialo mažinimas. Pasipriešinimas lietuviškai atominei jėgainei yra ir didžiausią pavojų Lietuvos gamtai keliantis veiksmas. Nes kuo mažiau elektros Lietuva pasigamins, tuo daugiau atominių reaktorių Rusija pastatys mūsų šalies pasienyje. Nes tik visiškas naivuolis ar profesionalus Kremliaus trolis gali galvoti, kad jei Lietuva neturės bazinės elektros gamybos, ateityje daugiausia elektros pirksime iš Švedijos ar Lenkijos. Juk visi puikiai žinome, kad siekdama užvaldyti rinką Rusija tikrai mažins kainas tol, kol pradės dominuoti. Tad, trumpai pasidžiaugę mažomis kainomis, ilgam atsidursime V. Putino kišenėje.

CITATOS

LIŪDESYS DĖL LIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTO

Neseniai Lietuvos energetikos institutas paskelbė dar vieną savo analizę, kurioje pateikiama tai, kas geriau Lietuvai. Ši įstaiga dar kartą sugebėjo įžvelgti, kad Lietuvai elektrą importuoti naudingiau nei ją gaminti. Taigi, Lietuvos energetikos institutas stengiasi moksliškai pagrįsti tai, ko realybėje nėra, nes visos klestinčios šalys stengiasi didelę dalį elektros energijos pasigaminti pačios.

Tokią genialią išvadą mūsų brangūs mokslininkai padarė net nežinodami galutinių sąlygų, kurioms esant bus finansuojama ir statoma lietuviška atominė elektrinė, optimistiškai vertindami ateities kainas elektros rinkoje ir nevertindami tos naudos, kurią Lietuva gaus dėl augančių darbo vietų, didesnių mokesčių pajamų, mažesnio užsienio prekybos deficito ir t. t. Belieka daryti prielaidą, kad Energetikos institutas tik dar kartą tapo instrumentu, kurio tikslas – politikams sudaryti patogias sąlygas nieko nedaryti.

Kitokių išvadų tikėtis ir nereikėjo, nes susidaro įspūdis, kad bazinės elektros energijos gamybos sektoriuje sukuriamos darbo vietos, kaip ir papildomos pajamos iš mokesčių, niekam nerūpi. Net ekonomistas Raimondas Kuodis, dažniausiai savo argumentus dėliojantis gana logiškai, kai tik kildavo klausimas dėl atominės elektrinės, akcentuodavo tik galimą elektros kainą projekto atsipirkimo laikotarpiu, tačiau nepaaiškindavo, kad tokia kaina būtų ne visą atominės elektrinės veikimo laiką. Kas lemia tokį vienpusiškumą, atsakyti neįmanoma. Akivaizdu tik viena – didelė dalis energetikų, ekonomistų, žurnalistų ir šiaip populistų yra pasiryžę įrodyti, kad Lietuva gali išrasti naują energetinio, o gal ir egzistencinio saugumo rūšį – viską importuoti.

ESTIJOS ATSTOVAI GALĖTŲ ELGTIS ATSAKINGIAU

Galima suprasti estus, kad jie nebeturi kantrybės laukti, kol mes pradėsime statyti atominę elektrinę, todėl investuos milijardus eurų į nuosavus pajėgumus. Tačiau būtų gerai, jei mūsų partneriai elgtųsi atsakingiau ir neužsižaistų, nes užsižaidimas padeda Rusijos struktūroms. Juk viena yra iki minimumo sumažinti savo dalyvavimą naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekte, ir visai kas kita yra skleisti Kremliui patinkančias abejones dėl šio projekto rentabilumo.

Galima paminėti keletą skaičių, kurie leidžia suprasti, kad mūsų draugai elgiasi nelabai gražiai teigdami, jog mūsų projektas jiems atrodo ne toks patrauklus. Estija į savo jėgaines ketina investuoti nuo 10 iki 14 mlrd. litų ir savo elektros generavimo pajėgumus padidinti iki 420–560 megavatų, o Lietuvos atominė elektrinė kainuotų apie 17 mlrd. litų, tačiau jos vieno reaktoriaus pajėgumas siektų 1 350 megavatų.

Informacijos šaltinis – žurnalas “Valstybė” (www.valstybe.eu)

[nomad]

/\ Respublikos lygio žurnalistika. Daug išankstinio nusistatymo ir mažai skaičiais pagrįstų analizių. O dar ir Ukrainos karas suplaktas į vieną krūvą su estų investicijom į skalūnus ... Chaotiškas gogelmogelis kažkoks. Tai, kad estai investuoja 4 jardus eurų yra nežmoniška rizika pagal jų valstybės mąstą ir vien tas faktas, kad jie (kaip suprantu) viską kiš į senus gerus anglies vandenilius, tik parodo, kad jie ne tik kad deda visus kiaušinius į vieną krepšį, bet ir elgiasi labai 'neskandinaviškai' ir netvariai.

Manau Lietuva turi plėtoti vėją, saulę, biokurą, hidro, šiukšles, o taip pat kažkiek ir skalūnus bei termo energiją. Protingai paskirstant visas rūšis, atominės tikrai nereiks, nes per brangus ir per rizikingas žingsnis būtų ekonomiškai.

[andyour]

/\ Tikėtina, kad busime paslaugų ekonomika. Tad ateityje gal ir nebus didelio poreikio el. energijai.

[Lettered]

/\ Respublikos lygio žurnalistika. Daug išankstinio nusistatymo ir mažai skaičiais pagrįstų analizių. O dar ir Ukrainos karas suplaktas į vieną krūvą su estų investicijom į skalūnus ... Chaotiškas gogelmogelis kažkoks. Tai, kad estai investuoja 4 jardus eurų yra nežmoniška rizika pagal jų valstybės mąstą ir vien tas faktas, kad jie (kaip suprantu) viską kiš į senus gerus anglies vandenilius, tik parodo, kad jie ne tik kad deda visus kiaušinius į vieną krepšį, bet ir elgiasi labai 'neskandinaviškai' ir netvariai.

Manau Lietuva turi plėtoti vėją, saulę, biokurą, hidro, šiukšles, o taip pat kažkiek ir skalūnus bei termo energiją. Protingai paskirstant visas rūšis, atominės tikrai nereiks, nes per brangus ir per rizikingas žingsnis būtų ekonomiškai.

Skandinavams labai lengva būti tvariems, kai turi pigią hidroelektrinių elektrą, Estijai skalūnai vienintelė galimybė gaminti elektrą už konkurencingą kainą, beto kas labai svarbu - kuras vietinis kas reiškia, kad priešingai nei kurenant dujas, milijardai lieka šalies ekonomikoje.

[Aleksas666]

/\ Tikėtina, kad busime paslaugų ekonomika. Tad ateityje gal ir nebus didelio poreikio el. energijai.

Kažkas iš aukštai minėjo, kad mums negalima apsiriboti paslaugų sektoriumi, kadangi ekonominių krizių atveju tai yra labiausiai kenčentis sektorius. Lietuva eina kitu keliu- didelės pridėtinės vertės produktų kurimu, kuris kaip niekas kitas reikalauja ypač didelių energetinių resursų. Todėl elektros energija ir dideli pajėgumai yra labai svarbūs.