Energetika

[tad]

Pernai liepos gale vos 25% buvo, jeigu ir toliau varys bent 10-12% per mėnesį, šiemet bus pilnai užpildyta kažkur grubiai maždaug iki lapkričio pradžios:

Remdamasi organizacijos „Gas Infrastructure Europe” duomenimis „GET Baltic“ informuoja, kad Inčukalno dujų saugykla Latvijoje per liepą buvo papildyta dar 14 proc. punktų, mėnesio pabaigoje jos užpildymas pasiekė beveik 71 proc. – 46 proc. punktais daugiau nei pernai tokiu pačiu metu.

https://www.15min.lt/verslas/naujien..._medium=copied

[Arunasx]

Elektra antradienį bus itin pigi: birža tokių kainų nėra mačiusi https://www.delfi.lt/verslas/energet...ciusi-94134621

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje antradienį daugiausiai bus neigiama, nors dažniausiai tokie reiškiniai matomi savaitgaliais. Skandinavijoje apskritai nebus nė vienos „teigiamos“ valandos, o „Nord Pool“ sistemos vidutinė paros kaina taps žemiausia istorijoje. Biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose antradienį rytdienos sandorių (angl. day-ahead) kaina svyruoja nuo maždaug -10 eurų iki 97 eurų už MWh arba nuo -1 iki 9,97 cento už kWh (be PVM).

Kuo toliau, tuo daugiau bus tokių įdomybių.

[tad]

Instaliuota AEI galia padvigubėjo, bet reali vietinė gamyba padidėjo maždaug 11%, tai reikia galią dar maždaug 4x pakelti iki kokių 8GW, kad bent 80% turėtumėm vietinės gamybos?

2022 metų antrojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių instaliuota galia šalyje siekė 1074 MW, šiemet birželio 31 dieną ji beveik padvigubėjo ir pasiekė 1953 MW. Prie perdavimo tinklo prijungtų vėjo elektrinių gamyba didėjo 13 procentų. Didėjant atsinaujinančių išteklių generacijai, daugiau Lietuvai reikalingos elektros buvo pagaminta vietoje. Jei 2022-ųjų antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo pagaminti 33 proc. visos mūsų šalyje suvartotos energijos, tai šiemet šis santykis pakilo iki 44 procentų“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

https://www.15min.lt/verslas/naujien..._medium=copied

Šiaip tendencija gera, nes importas mažėja ir daugiau pinigų lieka vidaus rinkoj, bet su elektros vartojimo statistika tai keistenybės gaunasi, atseit galutinis vartojimas mažėja, nes žmonės patys sau vasarą pasigamina? Bet juk tada realiai bendras elektros vietinis vartojimas ir elektros gamyba nemažėja, tik išeina, kad jūs suskaičiuoti/apskaityti ir statistikos vesti nebemokat, kai elektros gamybos/vartojimo decentralizacija didėja:

Antrąjį ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 2,549 TWh, 7 proc. mažiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 2,739 TWh. „Didžiausią elektros vartojimo sumažėjimą fiksavome gyventojų sektoriuje, tai galima sieti su gaminančių vartotojų augimu. Šie vartotojai didelę dalį elektros energijos, ypač šiltuoju sezonu, pasigamina patys ir nevartoja elektros iš tinklo. Ši tendencija išsilaikys ir ateityje augant gaminančių vartotojų skaičiui“, – sako D. Matelionis.

https://www.15min.lt/verslas/naujien..._medium=copied

[PredatorGTR]

Instaliuota AEI galia padvigubėjo, bet reali vietinė gamyba padidėjo maždaug 11%, tai reikia galią dar maždaug 4x pakelti iki kokių 8GW, kad bent 80% turėtumėm vietinės gamybos?

Šiaip tendencija gera, nes importas mažėja ir daugiau pinigų lieka vidaus rinkoj, bet su elektros vartojimo statistika tai keistenybės gaunasi, atseit galutinis vartojimas mažėja, nes žmonės patys sau vasarą pasigamina? Bet juk tada realiai bendras elektros vietinis vartojimas ir elektros gamyba nemažėja, tik išeina, kad jūs suskaičiuoti/apskaityti ir statistikos vesti nebemokat, kai elektros gamybos/vartojimo decentralizacija didėja:

Dėl 8GW ir taip ir ne... žiūrint kaip vertinsi iš kurio taško. Tai yra suminė elektros gamyba per tam tikrą periodą. Bet tai negarantuoja, kad net pakėlus ir žymiai virš 8GW tu visados apsirūpinsi elektra. Bus dienų, kai dėl nepalankių oro sąlygų gamyba bus niekinė, palyginus su instaliuota galia ir bus dienų, kai neturėsi kam parduot dėl pertekliaus. Balansavimo problema išliks aktuali ir brangiais kaštais.

Kadangi į tinklą pateiki, tik dalį pagamintos energijos, o savo vartojimo nedeklaruoji. Tai fizinės galimybės tavo faktinį suvartojimą apskaičiuoti kaip ir nėra.

[Riedutis]

Šiaip tendencija gera, nes importas mažėja ir daugiau pinigų lieka vidaus rinkoj, bet su elektros vartojimo statistika tai keistenybės gaunasi, atseit galutinis vartojimas mažėja, nes žmonės patys sau vasarą pasigamina? Bet juk tada realiai bendras elektros vietinis vartojimas ir elektros gamyba nemažėja, tik išeina, kad jūs suskaičiuoti/apskaityti ir statistikos vesti nebemokat, kai elektros gamybos/vartojimo decentralizacija didėja:

Jeigu tarp fotovoltinių elementų ant stogo ir dvipusio skaitliuko tu tą elektrą sunaudojai, tai kaip ESO sužinos, kiek tu gaminai/vartojai?
Nelabai suprantu, ką tu turi omeny su "statistikos vesti nebemokat" - šiame forume niekas statistikos ir neveda. Jei apie ESO kalbi, tai kaip tu pats įsivizduoji variantą tokiai apskaitai?

[suoliuojantis]

Instaliuota AEI galia padvigubėjo, bet reali vietinė gamyba padidėjo maždaug 11%, tai reikia galią dar maždaug 4x pakelti iki kokių 8GW, kad bent 80% turėtumėm vietinės gamybos?

Žiūrint ką ir kaip didini. Per šiuos metus labiausiai didėjo instaliuota saulės elektrinių galia. O jų koeficientas Lietuvos sąlygomis yra apie 11-12 proc. metų bėgyje. Todėl dvigubai padidinus saulės elektrinių galią reali vietinė gamyba toli gražu nepadidės labai. Sausumos vėjo parkų koeficientas Lietuvoje gerokai didesnis (apie 30-31 proc.) todėl padvigubinus jų galią bendra gamyba padidėtų daug daugiau, bet jų statyba kur kas sudėtingesnė ir brangesnė, be to ir lėtesnė. Didžiausias koeficientas aišku yra jūrinių parkų, bet čia dar plėtra neišvengiamai lėtesnė. Todėl niekaip negali sakyti, kad padvigubinus instaliuotą galią dvigubai ir gamyba padidės. Labai priklauso ką dvigubinsi. Ir visiškai atskiras daykas yra viso to ekonomika.

[Riedutis]

Pagal Nordpool valandines rinkos kainas, vakar, šiandien ir rytoj apie vidurdienį elektros kaina laikėsi ir laikysis 200-250 E/MWh, nepaisant to, jog dienos ganėtinai saulėtos. Kaip taip gaunasi?

[Lettered]

Pagal Nordpool valandines rinkos kainas, vakar, šiandien ir rytoj apie vidurdienį elektros kaina laikėsi ir laikysis 200-250 E/MWh, nepaisant to, jog dienos ganėtinai saulėtos. Kaip taip gaunasi?

Didžiulis elektros poreikis dėl karščio bangos.

[Arunasx]

Pagal Nordpool valandines rinkos kainas, vakar, šiandien ir rytoj apie vidurdienį elektros kaina laikėsi ir laikysis 200-250 E/MWh, nepaisant to, jog dienos ganėtinai saulėtos. Kaip taip gaunasi?

Apribotas pralaidumas EE>LV dėl ilgalaikės linijų rekonstrukcijos ir todėl EE buvo €18, o LV, LT €350

[Arunasx]

EU bendrai jau 90% dujų saugyklų pripildė https://agsi.gie.eu/data-overview/graphs/eu

[Riedutis]

O kokios tendencijos dėl tų saugyklų plėtimo? Atsimenu vienu metu, berods, lenkai ir vokiečiai skelbė, kad statys SGD terminalus, plės perdavimo ir saugojimo infrastruktūrą. Ar kažkas ta linkme juda?

[Arunasx]

O kokios tendencijos dėl tų saugyklų plėtimo? Atsimenu vienu metu, berods, lenkai ir vokiečiai skelbė, kad statys SGD terminalus, plės perdavimo ir saugojimo infrastruktūrą. Ar kažkas ta linkme juda?

Vokietija turės 5 LPG terminalus, iš kurių gal 2 jau naudoja. Lenkija pajungė vamzdį iš Šiaurės jūros. Stacionarus terminalas irgi jau veikia.

[spekas]

Man didelį įspūdį paliko Inčukalnio dujų saugykla, Nesu joje buvęs, tik aprašymą skaičiau. Jame teigiama, kad pilnai užpildžius talpyklą Latvija maždaug 1 metus galėtų apsirūpinti energija be jokių papildomų dujų pirkimų.

[Arunasx]

Man didelį įspūdį paliko Inčukalnio dujų saugykla, Nesu joje buvęs, tik aprašymą skaičiau. Jame teigiama, kad pilnai užpildžius talpyklą Latvija maždaug 1 metus galėtų apsirūpinti energija be jokių papildomų dujų pirkimų.

Karo pradžioje buvo užpildyta tik 25%, prieš metus 50%, tai dabar yra 77%.
Yra dar kitas kampas, kad Inčukalnio saugykla bendrai Baltic mastu dengia ženkliai didesnę dalį sunaudojimo nei saugyklos EU bendrai.

[Arunasx]

Nors kartą malonus akiai vaizdelis, kai EE (ir FI ) kaina €343, o LT, LV €102. Dažniau būdavo atvirkščiai.

[Arunasx]

Nors sulaukia vis daugiau kritikos, Estijoje naujos kartos branduolinius modulinius reaktorius norinti statyti „Fermi Energia“ planų atsisakyti neketina ir atlieka tyrimus konkrečiose šalies vietose. Maive Rute, buvusi Estijos banko viceprezidentė, kuri dabar Europos Komisijoje (EK) atsakinga už pramonės politiką, mano, kad branduolinė energetika šalyje nebus pelninga. Aukšto rango Europos pareigūnė skeptiškai vertina atominės elektrinės ateitį Estijoje.
EK Vidaus rinkos, pramonės ir verslumo generalinio direktorato vadovo pavaduotoja teigia, kad šalis tokiems projektams tiesiog yra per maža.
Ji sutinka, kad branduolinė energetika turi perspektyvų Europoje, tačiau Estijoje, kurios ekonomika yra maža ir kuri neturi esamos bazės, ji paprasčiausiai neatsipirks: „Ateityje vėjo ir saulės energijos kaina bus tokia maža, kad papildomais šaltiniais turėsime padengti palyginti nedidelę energijos balanso dalį.“
Teigiama, kad branduolinė energija tam netiktų, nes net ir modernių atominės elektrinės blokų negalima greitai įjungti ir išjungti, kai trūksta arba yra žaliosios energijos gamybos perteklius.
Nors ji leido suprasti, kad mažai tikėtina, jog branduolinių reaktorių projektai sulauktų EK paramos, „Fermi Energia“ laikosi nuomonės, kad branduolinė energetika yra tvarus pasirinkimas. Kol kas nepriimti jokie sprendimai dėl elektrinės statybos ar kurios nors aikštelės.

https://www.vz.lt/pramone/energetika...itikos-streles

[Arunasx]

Streikų Australijos dujų sektoriuje pavojui nuslūgus, atvėso ir gamtinių dujų kainos Europoje. Po šių naujienų Europoje dujų kainos ketvirtadienio rytą Lietuvos laiku smuko 14,9%, iki 31,3 Eur/MWh. Gausiai užpildytos yra ir Europos dujų saugyklos. Tačiau čia, regis, laikomasi požiūrio, kad jose laikoma pagalvė niekada nebus per didelė. ES dujų saugyklų užpildymas siekia 91,62%, kai Europos Komisijos tikslas – 90% iki lapkričio 1 d.
Šį tikslą Europa šiemet pasiekė rugpjūčio 17 d. „Europa turi į saugyklas pasidėti 155 mln. kub. m per dieną, kad jas užpildytų iki lapkričio 1 d. Dabar pasidedama po 315 mln. kub. m per dieną. Jei taip ir toliau, saugyklos bus pilnos rugsėjo viduryje“
Europos dujų sistemoje išties darosi ankšta ir yra likę nedaug saugyklų, kuriose dar yra laisvos vietos. Viena jų – Inčukalno saugykla Latvijoje. Joje yra saugoma 17,95 TWh dujų, tai reiškia, kad ji yra užpildyta 79,43%. Nors tai yra pastebimai mažiau nei visos ES vidurkis, tai yra didelis dujų kiekis Baltijos šalių ir Suomijos regioną aptarnaujančioje saugykloje.
Visgi, šią vasarą Europa atranda ir dar vieną greta sienos esančią saugyklų sankaupą: „Ukrtransgaz“, Ukrainos valstybinės „Naftogaz“ grupės bendrovės, valdomos dujų saugyklos Ukrainos vakarinėje dalyje. Šios dujų saugyklos prilygsta 8,3% visos Europos Sąjungos saugyklų tūrio. Bendrai ES šalių dujų saugyklose galima pasaugoti 1.136,3 TWh gamtinių dujų. Ukrainoje šiemet pasiūlyta 94,7 TWh, arba 10 mlrd. kub. m.
Dujų saugyklos sparčiai prisipildė be didelių pokyčių rusiškų dujų srautuose. Liepą dujų tiekimas vamzdžiais padidėjo iki 2,28 mlrd. kub. m, tai yra didžiausias kiekis nuo 2022 m. gruodžio. Šias dujas vis dar perka kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Vengrija ar Serbija. Tačiau tai yra su ikikariniais kiekiais nepalyginamas dujų srautas – anksčiau jie siekdavo iki 15 mlrd. kub. m per mėnesį.

https://www.vz.lt/rinkos/2023/08/25/...rosi-i-ukraina

[digital]

Ukrainą pasiekė svarbus siuntinys iš Lietuvos: suteiks elektrą šimtams tūkstančių gyventojų

Ukrainą pasiekė dar vienas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ skirtas pagalbos paketas, padėsiantis atstatyti nuo karo nukentėjusios šalies energetikos infrastruktūrą. Paketą sudaro šią savaitę į Ukrainą atgabentas autotransformatorius ir anksčiau šiais metais išsiųsti kiti elektros tinklo įrenginiai. Bendra įrenginių vertė rinkoje siekia apie 3,6 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Litgrid“ pagalbos paketo siuntą sudaro pagrindinis ir brangiausias perdavimo tinklo pastotės įrenginys – 330/110/10 kV autotransformatorius – ir kiti 330 kV, 110 kV įtampos perdavimo tinklo įrenginiai – skyrikliai, jungtuvai, viršįtampių ribotuvai, srovės ir įtampos matavimo transformatoriai, izoliatoriai, kurie Ukrainą pasiekė jau šių metų balandį. Įrenginiai padės užtikrinti elektros energijos tiekimą, Rusijai tikslingai naikinant Ukrainos energetikos tinklus.

Ukrainos elektros energetikos sistemai 200 megavoltamperų galios autotransformatorius yra labai vertingas: tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje yra naudojami tokie patys įtampos lygiai, o pagaminti tokį patį naują kainuotų daugiau nei 2,5 mln. eurų bei užtruktų apie 2 metus.

Vieno tokio autotransformatoriaus galios užtenka elektros energiją suteikti Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos miestams kartu sudėjus. Transportavimui paruoštas autotransformatorius sveria beveik 200 t, yra trijų metrų pločio, penkių metrų aukščio ir dešimties metrų ilgio.

[mskapss]

Bežiūrint kainų elektros kainų grafikus ir siūlymus reguliuoti vartojimą pagal rytojaus kainą kilo tokie klausimai:
Sakykim, rinkoje X dieną Y valandą yra kaina itin žema. Tuo pasinaudoję vartotojai elektros sunaudoja sakykim 30% daugiau nei buvo numatyta aukciono metu.
Kaip suprantu, trūksta elektros, įsijungia rezervai (kurie, tikėtina brangesni nei "už brūkšnio" likę elektros tiekėjais ir galiausiai visi sumoka per skirtymo/VIAP ar kurią nors kitą eilutę?
Ar didieji vartotojai turi kažkokią prievolę deklaruoti/riboti savo naudojamą energijos kiekį aukcionui, ar tai yra tiktai elektros tiekėjo rizika?

Taip pat sakykim, priešinga situacija - Z dieną A valandą elektra yra itin brangi (kad ir tie 4Eur/kwh ir vartotojai savo elektros naudojimą labai stipriai tai valandai sumažina (iki mažiau nei aukcione planuota).
Kur "dedasi" ta "nereikalinga" elektra? Ar čia vėlgi Litgrid atsakomybė, vadinasi krauna Kruonį ar pan. Ar yra kažkokiu kitu algoritmu yra mažinama gamyba (pvz. iš tam tikrų tiekėjų energijos nesuperka), nes tokiu atveju gautųsi kad Kruonis kraunamas itin brangia elektra.
Jei tuo metu ir "nereikalingos" elektros brangiai krauna Kruonį - kas už tai sumoka - ar tai analogiškai - skirstymo/VIAP tarife?
Ar gali tiekėjas "priversti" savo kokį nors stambų klientą sunaudoti tam tikra kiekį šios itin brangios elektros?
Ar yra kokios sankcijos elektros tiekėjui, jei jo klientams prireikia daugiau ar mažiau elektros nei jie poreikį deklaravo aukciono metu?

[Lettered]

Bežiūrint kainų elektros kainų grafikus ir siūlymus reguliuoti vartojimą pagal rytojaus kainą kilo tokie klausimai:
Sakykim, rinkoje X dieną Y valandą yra kaina itin žema. Tuo pasinaudoję vartotojai elektros sunaudoja sakykim 30% daugiau nei buvo numatyta aukciono metu.
Kaip suprantu, trūksta elektros, įsijungia rezervai (kurie, tikėtina brangesni nei "už brūkšnio" likę elektros tiekėjais ir galiausiai visi sumoka per skirtymo/VIAP ar kurią nors kitą eilutę?
Ar didieji vartotojai turi kažkokią prievolę deklaruoti/riboti savo naudojamą energijos kiekį aukcionui, ar tai yra tiktai elektros tiekėjo rizika?

Taip pat sakykim, priešinga situacija - Z dieną A valandą elektra yra itin brangi (kad ir tie 4Eur/kwh ir vartotojai savo elektros naudojimą labai stipriai tai valandai sumažina (iki mažiau nei aukcione planuota).
Kur "dedasi" ta "nereikalinga" elektra? Ar čia vėlgi Litgrid atsakomybė, vadinasi krauna Kruonį ar pan. Ar yra kažkokiu kitu algoritmu yra mažinama gamyba (pvz. iš tam tikrų tiekėjų energijos nesuperka), nes tokiu atveju gautųsi kad Kruonis kraunamas itin brangia elektra.
Jei tuo metu ir "nereikalingos" elektros brangiai krauna Kruonį - kas už tai sumoka - ar tai analogiškai - skirstymo/VIAP tarife?
Ar gali tiekėjas "priversti" savo kokį nors stambų klientą sunaudoti tam tikra kiekį šios itin brangios elektros?
Ar yra kokios sankcijos elektros tiekėjui, jei jo klientams prireikia daugiau ar mažiau elektros nei jie poreikį deklaravo aukciono metu?

Taip, tie skirtumai pasidenga per skirtymo tarifą, juk kai FB vis skelbia, kad elektra tą dieną bus neva nemokama, realiai vis tiek bent 9 centus reikia mokėti už perdavimo, skirtymo paslaugas. Jei rinkoje susidaro deficitas, tada Litgrid perka/importuoja papildomus kiekius ir už juos sumoka per tą skirtymo tarifą. Atitinkamai, jei elektros būna perteklius ir ją pvz. eksportuoja, tada tos papildomos gautos pajamos grąžinamos vartotojams.