LEO LT

[liutass]

teoriškai iš vėjo galima tiek gauti, bet praktiškai - ne. Niekas neleis (o ir nėra laisvos žemės) prisitatyti tiek vėjo malūnų, kurie ne tik yra brangūs, bet labai triukšmingi ir šalia jų negali būti gyventojų.

[Aš]

teoriškai iš vėjo galima tiek gauti, bet praktiškai - ne.

Deja, yra ilgamečiai vėjo tyrimai įvairiuose aukščiuose. Man teko domėtis 10m ir 50m. Tie tyrimai rodo, kad vėjo pas mus per akis.

O vėjo jėgainės viršija 100m aukštį (ir tos, kurias stato Lietuvoje).

Niekas neleis (o ir nėra laisvos žemės) prisitatyti tiek vėjo malūnų <...>

Įmanoma. Nes čia Lietuva. 1,5 karto mažesnė Danija, turinti >1,5 karto daugiau gyventojų tai gali, pas juos vietos yra. Bet tik ne mes. Nes kam mums daryti, bambėkim geriau

<...> kurie ne tik yra brangūs <...>

„Koncernui "Achemos grupė" priklausanti bendrovė "Achema" Hidrostotys į vėjo jėgainių parką investavusi 98 mln. Lt, atsipirkimo tikisi maždaug po 14 metų."

<...> bet labai triukšmingi ir šalia jų negali būti gyventojų.

Vyrauja trys pagrindiniai stereotipai vėjo jėgainių atžvilgiu: kraštovaizdžio darkymas, triukšmas, žala paukščiams. Tuomet reikia paminėti, kad pagal atliktus tyrimus, tik vienas iš 10 000 žuvusių paukščių žūsta dėl vėjo jėgainių kaltės (tai yra 0,01%). Antra, vėjo jėgainių keliamas triukšmas už 300 metrų atstumo prilygsta 35 dB, o toks foninis garsas būna kaime naktį. Trečia, asmeniškai man jėgainėmis nusėta panorama netgi patiktų, dėl įvairiausių priežasčių. Tačiau valstybėje gyvenu ne vienas. Bet lygiai dėl tos pačios priežasties mums reikėtų atsirinkti prioritetus, o prioritetai čia būtų pakankamai aiškūs, tai valstybei žutbūtina ir visapusiškai priimtina energetika.

[liutass]

Įmanoma. Nes čia Lietuva. 1,5 karto mažesnė Danija, turinti >1,5 karto daugiau gyventojų tai gali, pas juos vietos yra. Bet tik ne mes. Nes kam mums daryti, bambėkim geriau

Danija pagal gyventojus panaši šalis, bet daugiau pagal viską skiriasi. Aš pats buvau tuose vėjo malūnų parkuose ir netgi jų gamyklose. Visų pirma, daugiausia vėjo malūnų mažai apgyventose ir labai vėjuotuose šiaurinės dalies vietovėse. Ten vien kanalai, vanduo ir panašiai. Antra, ten vėjo energetiką labai remia valstybė. Ekonomiškai tai visiškai neapsimoka. O pas mus vyriausybė remia tik Leo ir valdovų rūmus.

[Aš]

Danija pagal gyventojus panaši šalis, bet daugiau pagal viską skiriasi.

Ką gi, visada mėgau skaičiukus.

Lietuvos plotas - 65 200 kv. km.
Danijos plotas - 43 094 kv. km.

Lietuvos populiacija - 3 382 041 gyv.
Danijos populiacija - 5 450 661 gyv.

Lietuvos gyventojų tankis - 52 žm./kv. km.
Danijos gyventojų tankis - 126,48 žm./kv. km.

„Tik“ 2,43 kartų skirtumas, kuris jiems netrukdo kažko siekt.

Aš pats buvau tuose vėjo malūnų parkuose ir netgi jų gamyklose. Visų pirma, daugiausia vėjo malūnų mažai apgyventose ir labai vėjuotuose šiaurinės dalies vietovėse.

Atsižvelgiantį į gyventojų tankį, šalies teritorijos dydį, manau, rasime pakankamai vietos ir pas save.

Antra, ten vėjo energetiką labai remia valstybė. Ekonomiškai tai visiškai neapsimoka.

Kad Skandinavijos šalių mentalitetas, įskaitant ir tų šalių valdžios, kitoks, ne naujiena. Neveltui tai vienos perspektyviausių šalių pasaulyje.

Dėl ekonomikos. Žiniasklaida skelbė, kad dviejų reaktorių, 3200 MW galingumo AE kainuotų ~26 mlrd. Lt. Tuomet paskaičiuokim kiek kainuotų analogišką galingumą pasiekti naudojant vėjo jėgaines. Naudoju koncernui "Achemos grupė" priklausančios bendrovės "Achema" Hidrostotys vėjo jėgainių kainą ir galingumus (viskas įgyvendinta būtent čia, Lietuvoje). Vienos jėgainės kaina – 10 mln. Lt. Galingumas – 2,75 MW. Tuomet paskaičiuokim, 3200 MW padalinkim iš 2,75 MW ir gausim ~1163 kartų skirtumą. Padauginkim jį iš 10 mln. Lt (vienos jėgainės kainos) ir gausim, kad tą patį galingumą naudojant vėjo jėgaines teoriškai galima pasiekti už 11,63 mlrd. Lt. O tai tėra vos ~45% analogiško galingumo AE kainos. Arba paskaičiuokim kitaip, naudojant vėjo jėgaines už 10 mln. Lt mes galim turėti 2,75 MW, o 26 mlrd. Lt – 71500 MW.

Logikos tame aš niekaip nerandu.

O pas mus vyriausybė remia tik Leo ir valdovų rūmus.

Tai galbūt tai ir yra esminė kliūtis, kodėl mes negalim plėtoti vėjo energetikos, bet ne jokios kitos priežastys visuomenės baubų pavidalu, kurie persekioja bet kokią inovaciją.

[Mantas]

Ką gi, visada mėgau skaičiukus.

Lietuvos plotas - 65 200 kv. km.
Danijos plotas - 43 094 kv. km.

Lietuvos populiacija - 3 382 041 gyv.
Danijos populiacija - 5 450 661 gyv.

Lietuvos gyventojų tankis - 52 žm./kv. km.
Danijos gyventojų tankis - 126,48 žm./kv. km.

„Tik“ 2,43 kartų skirtumas, kuris jiems netrukdo kažko siekt.

Atsižvelgiantį į gyventojų tankį, šalies teritorijos dydį, manau, rasime pakankamai vietos ir pas save.

Čia, vis tik, svarbiausia yra geografinė vietovė ir Danijoje vėjų ištekliai yra gerokai didesni, nei mūsų, jie taip pat turi daug daugiau vėjo jėgainėms palankių vietų pasirinkimo, nei mes. Nemanau, kad žmonių tankis turėtų būti kažkoks pagrindinis rodiklis šioje situacijoje.

[Aš]

Čia, vis tik, svarbiausia yra geografinė vietovė ir Danijoje vėjų ištekliai yra gerokai didesni, nei mūsų, jie taip pat turi daug daugiau vėjo jėgainėms palankių vietų pasirinkimo, nei mes. Nemanau, kad žmonių tankis turėtų būti kažkoks pagrindinis rodiklis šioje situacijoje.

Sutinku su tuo, kad Danija, išsidėsčiusi pusiasalyje ir salyne, turi didesnius vėjo srautus. Tačiau juk mums ir nebūtini >3000 MW. Yra realiai paskaičiuota ką Lietuva galėtų pasiekti be sausumos vėjo jėgainių ir tą jau nurodžiau. O štai čia paliečiama ir sausumos vėjo energetikos perspektyva, kuri nenusileidžia jūrinei:


O dėl Danijos tai:

Numatoma, kad 2008 metais iš vėjo pagamintos ir vartojamos elektros energijos dalis sudarys 25%, о 2015 metais - 35%, o 2025 pasieks 50% visos Danijoje suvartojamos elektros energijos.

Nemanau, kad žmonių tankis turėtų būti kažkoks pagrindinis rodiklis šioje situacijoje.

Žmonių tankis gali būti orientaciniu rodikliu, galbūt tik ne vieninteliu. Pamėginsiu surasti Lietuvos gyv. tankio žemėlapį ir sulyginti jį su Lietuvos vėjo stiprumo žemėlapiu.

Danijoje šios jėgainės paplitusios beveik visoje teritorijoje. Žinoma, yra sutankėjimai, pavyzdžiui, jos Šiaurės vakaruose pučia stipriausi vėjai:


Matom, kad vėjo jėgainių pilna ne tik teritorijose, kurių tankio diapazonas 0-90 žm./kv. km, bet ir >90.

O štai čia Lietuvos tankis ir vėjo srauto pasiskirstymas:

Jurbarko, Raseinių, Šilalės rajonai, kurių tankis <30 žm./kv. km. patenka į >5m/s vidutinio vėjo 50m aukštyje zoną. Tuo tarpu, >50 žm./kv. km. zonų Lietuvoje iš viso yra absoliuti mažuma. Pajūrio zona ir Tauragės apylinkės, kur vėjo rezervai yra didžiausi, iš esmės nesiekia 50 žm./kv. km.. Ir dar kartą primenu, kad jėgainės dabar jau viršija ir 100m aukštį.

Bet kodėl Lietuvoje negalima dar ir tai, kiek iš jūsų gyvena jūroj:

Lietuvoje šią apklausą surengė „TNS Gallup Lithuania“ tyrėjai, kurie apklausė 1025 respondentus, atstovaujančius visus šalies gyventojus. Tyrimas patvirtino Lietuvos žmonių europietišką pritarimą pažangioms ir nepritarimą pavojingoms energetikos technologijoms. Kaip ir ES gyventojai, Lietuvos žmonės skyrė privalumą vėjo (73%), saulės (71%), hidroenergetikos technologijoms (71%)

Daugiausiai lietuvių pritaria vėjo energetikai. Labiausiai nepageidauja - branduolinės

Beje, danų vėjo jėgainių kompanija kažkada siekė įkurti savo gamyklą Lietuvoje. Spėkit ar jiems pavyko

O čia įdomumo dėlei, įdorymas, kad mūsų valstybės valdytojų gretose tikrai yra bepročių:

2024 metais Lietuva planavo >95% el. energijos gauti iš šiluminių elektrinių. Apie kokią dar energetinę nepriklausomybę ir ekonomiką (žinant juodojo kuro atsargų kiekio ir jų kainų kitimo tendencijas) galima kalbėti. Ir tai buvo skelbta Nacionalinėje energetikos srategijoje...

Dar apie jūrinę vėjo energiją. Yra tokios turbinos, kurios tiesiog plūduriuoja (yra pritvirtintos, tačiau joms nereikalingas pamatas):

Wind power turbines on floating platforms are most interesting decision looking from spreading
offshore wind energy in marine areas:
This area is so big, that we can talk about unlimited capacity of offshore wind power parks.

/\ čia apie Lietuvą, ne Mozambiką.

Ir t.t., ir t.t.:

Possible offshore wind power capacity using bottom grounded technologies are much bigger comparing to demand of West part of Lithuania and are near to cover electricity need of all Lithuania.

Apskritai, tiems, kuriuos domina jūrinė vėjo energetika Lietuvoje, tiesiog siūlau nueiti čia.

Ten nurodyta ir kur, ir kaip, ir ką mes turėtume daryti, per kiek laiko tai atsipirktų, kiek el. energijos išgautume.

Eilinį kartą mums beda pirštu, bet mes pirštą judinam tik nosį krapštydami.

[Sula]

remia tik Leo ir valdovų rūmus.

Ir Gariūnus

Beje, vėjo jėgainių elektra perkama brangiai, tai ir yra parama, kiek suprantu.

[Dumblas]

Tęsiasi amžiaus afera :
Pasirašyta „Leo LT“ steigimo sutartis
http://www.lrt.lt/news.php?strid=31489&id=4518973
Tikiuosi KT sustabdys šią aferą .Paskutinė viltis Lietuvai.

Taip pat paskelbta bendrovės „Leo LT“ stebėtojų taryba, kurią sudarys 11 narių. Jai vadovaus VU Tarptautinės verslo mokyklos direktorius Julius Niedvaras.
„Leo LT“ stebėtojų tarybos nariais iš „NDX energijos“ pusės tapo šios bendrovės vadovas Ignas Staškevičius, finansų direktorius Petras Jašinskas, vystymo direktorė Eglė Daunienė, „VP grupės“ teisininkas Marius Kriščiūnas.
Ūkio ministerijai taryboje atstovaus sekretorius Artūras Dainius.
Tarp stebėtojų ir pramonininkų vadovas Bronislovas Lubys, VU prorektorius mokslo reikalams Jonas Banys, koncerno „BBH Baltic“ vadovas Tomas Kučinskas, buvęs energetikos ministras Leonas Ašmantas, „Lietuvos energijos“ Sistemų patikimumo skyriaus viršininkas Dailius Virbickas.

"Stebėtojai".
„Leo LT“ pradės veikti gegužės pabaigoje
http://www.alfa.lt/straipsnis/c70388

Navickas: kritikuoja tik nesuprantantys ir kenkėjai

Toks valstybės ir privataus verslo partnerystės projektas, tokio mastelio, sudėtingumo yra retas, gal vienintelis man žinomas tiek Lietuvoje, tiek gretimose valstybėse. Kadangi tai naujas dalykas, neapsieita be įvairiausių, gal nelabai pagrįstų priekaištų. <...>
Nepaisant mūsų pastangų, labai gaila, kad gal dėl priešrinkiminių nuotaikų, gal kitokių paskatų yra dalis žmonių, kurie nėra įsigilinę į projekto esmę, sulaukiame nepagrįstų priekaištų“, – sakė V. Navickas.

Demokratinėje () valstybėje turintis kitokia nuomonę svarbiu politinių klausimu, nuo kurio sprendimo priklauso Lietuvos ateitis, vadinamas "neįsigiliniusiu į projekto esmę", jis yra paveiktas "priešrinkiminių nuotaikų", lyg pats nesugebėtų mąstyti savo galva, o tik priklausyti nuo politikų nuomonės.Keista valdančiųjų nuomonė apie Lietuvos visuomenę.

[Aš]

Lietuvos vartotojų poreikis 2000 metais sudarė 6814 mln. kilovatvalandžių (kWh). Nesunku suskaičiuoti, kad 2010-aisiais vartotojų poreikiai sudarys 10381 mln. kWh. Prie jų dar reikėtų pridėti pačių elektrinių reikmes. Pernai jos sudarė 3522 mln. kWh, ir neverta galvoti, kad jos ateityje mažėtų. Vadinasi, mūsų valstybei po septynerių metų reikės apie 13 903 mln. kWh.

Taigi, 2010-ieji - 13,903 TWh.

Pasinaudojam POWER analize.

Pasirenkam didžiausią iš numatytų jų jūrinės vėjo energetikos zonų Lietuvos jūrinėje dalyje (L5), kurios plotas - 121 kv. km.

Pasirenkam antras pagal galingumą iš keturių jų nagrinėtų vėjo jėgainių - Vestas V90 - 3 MW galios.

Matom rezultatą: 2,428 TWh. Investicija - 1,462 mlrd. Eurų. Įskaičiuojamos kasmetinės išlaidos parkui aptarnauti, kurios sudarytų 2,231 mln. Eurų per metus, ir capacity factor (šis dydis nusako kiek prie esamų klimato sąlygų jėgainė duos realios naudos, kai jis lygus 100%, jėgainė dirbs maksimaliai). Taigi, visą tai sudėjus milijardinė investicija atsiperka per 5 metus (o kas vyksta po tų 5 metų, klausimas investuotojams).

Negana to, Lietuva apsirūpina 100 / 13,903 * 2,428 = 17,46% jai reikalingos el. energijos 2010-aisiais.

Naudojant tas pačias VJ iš kitų zonų gauname dar:

L1 - 0,360 TWh - atsiperka po 9 metų;
L2 - 0,551 TWh - atsiperka po 7 metų;
L3 - 0,310 TWh - atsiperka po 7 metų;
L4 - 0,762 TWh - atsiperka po 7 metų.

Viso 4,411 TWh arba 31,72% Lietuvai reikalingos el. energijos 2010-aisiais.

O juk jūs jau turbūt skaitėt mano citatą apie plūduriuojančias VE ir jų galimybes tenkinti Lietuvos el. energijos poreikį.

Aš suprantu, 1,462 mlrd. Eurų investicija (kuri, kaip teigiama, atsipirktų jau po 5 metų) yra tikrai didelė. Tačiau kiek nacionaliniam investuotojui teks skirti lėšų NAE? Kada jos atsipirks? Kiek konkrečiai el. energijos mes iš to gausime? Ar jūs gavote tokią informaciją tokiu svarbiu kiekvienam lietuviui klausimu, nes juk tai lems mūsų ateitį? Jei gavote, pasidalinkite ir atsakykite man. Neįtikėtina, kad kažkoks POWER projektas visą šią informaciją suteikia, o valstybė nė nesibodi užsiimti tokiais „niekniekiais“.

ES parama atsinaujančiam energijos šaltiniui būtų visai kito lygmens, mano spėjimu.

Beje, yra žmonių, kurie mėgsta pirkti WEB adresus vėliau tikėdamiesi juos pelningai parduoti. Siūlau www.leo.lt

Dar manau, kad kažkas analogiško POWER reikalinga Lietuvos sausumos daliai, kadangi spėlioti nesinori, norisi remtis konkrečiu šaltiniu su paskaičiavimais.

Energija iš oro, tiesiogine to žodžio prasme Ne, taip negali būti, čia dar viena sąmokslo teorija

[Dumblas]

Deja deja, blogos naujienos
Pritrūko parašų prieš „Leo LT“
http://www.alfa.lt/straipsnis/181893

Piliečių iniciatyva pasiūlyti Seimui svarstyti naikinti nacionalinį investuotoją „Leo LT“ žlugo: iniciatoriams nepavyko per du mėnesius surinkti reikiamų 50 tūkst. siūlymą remiančių piliečių parašų. Tačiau įstatymo projektą Seimas vis vien svarstys – mat jį parlamente užregistruos seimūnas konservatorius Kęstutis Čilinskas.

Šansų - 0, nes Seime sėdi per daug socdemų ir jiems tarnaujančių darbiečių .
Tik KT gali sustabdyti šitą absurdą.Nors ir tai kelia daug abejonių.

[Aš]

LR Seime šiandien (gegužės 22-ąją - aut. pastaba) diskutavo valdžios atstovai, mokslininkai, pramonininkai bei žurnalistai, susirūpinę nepaliaujamai kylančiomis ir dar planuojamomis kelti energijos kainomis bei energetikos ateitimi šalyje.

Diskusijos dalyviai, kalbėdami apie energijos kainų šuolius, pasiskirstė į dvi stovyklas: vieni išeitį matė atominėje energetikoje, kiti – jų buvo dauguma - ragino valdžios vyrus atsigręžti į alternatyvius energijos šaltinius.

Ekoblogas.

[Kema]

Seimas nutarė dėl Ignalinos jėgainės šaukti referendumą

Seimas nutarė kartu su spalį vyksiančiais Seimo rinkimais skelbti patariamąjį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Už tokį sprendimą pasisakė 88 iš 104 balsavusiųjų. Kita dalis Seimo narių teigia, kad referendumas tėra valdančiųjų priešrinkiminis triukas ir kaltina Vyriausybę dėl jėgainės darbo pratęsimo nesiimant realių veiksmų.

Referendume būtų klausiama, ar piliečiai pritaria, kad „Ignalinos atominės elektrinės darbas būtų pratęstas iki techniškai saugių terminų, bet ne ilgiau, negu kol bus pastatyta nauja atominė elektrinė“.

Tiesa, nors manoma, kad nauja jėgainė Lietuvoje galėtų iškilti apie 2015 metus, dabartinės elektrinės direktorius Viktoras Ševaldinas lrt.lt yra sakęs, kad kol kas panašu, jog jos darbą galima pratęsti tik iki 2012 metų.

Už referendumą pasisakantys parlamentarai anksčiau teigė, kad uždarius Ignalinos AE Lietuva atsidurtų ekonominėje krizėje ir taptų priklausoma nuo Rusijos vyriausybės valdomos dujų įmonės „Gazprom“.

Tai, kad be jėgainės likusioje Lietuvoje elektros kainos smarkiai išaugtų rodo ir atlikti tyrimai.

Tuo metu prieš referendumą anksčiau pasisakęs konservatorius Audronius Ažubalis priminė, kad stodama į ES Lietuva įsipareigojo uždaryti antrąjį Ignalinos AE bloką iki 2009 metų pabaigos – sutarčiai taip pat pritarta referendumu.

Iniciatyvinė grupė, rinkusi parašus, kad būtų surengtas referendumas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo, surinko vos šeštadalį reikalingų parašų.

lrytas.lt

[liutass]

Mirtis Leo:

АЭС под Калининградом начнут строить в августе

[Sula]

Mirtis Leo:

АЭС под Калининградом начнут строить в августе

Mes be LEO išgyvensim, be to visi skeptikai rėkė, kad niekas nieko nestatys. Bet kaip gyvens vokiečiai ir švedai su Černobyl-2 praktiškai ant Baltijos kranto???
Čia dėl IAE visus nagelius nusigraužė ir še tau. Nors tokiems vokiečiams mažų ES šalių interesai yra nulis, kaip parodė praktika.
Mums, o ir lenkams, latviams, estams rusai energiją vis vien žmogiškai nepardavinės (tiksliau junginės kirtiklį priklausomai nuo politinės nuotaikos)

[syle]

Mirtis Leo:

АЭС под Калининградом начнут строить в августе

Teiginys suintrigavo, tačiau nemoku rusiškai, gal kas galėtų trumpai atpasakoti straipsnio mintį.

[rat]

Vertimas:
Šiandien "Интер РАО ЕЭС" valdybos pirmininkas Евгений Дод pranešė žurnalistams, kad įsakymas dėl Kaliningrado AE statybos darbų pradžios bus pasirašytas iki liepos pabaigos, o rugpjūtį bus pradėti parengiamieji darbai. Евгений Дод pridėjo, kad rugpjūtį prasidės planavimo procesas ir įrenginių užsakymas. Jis taip pat pridėjo, kad nuo parengiamųjų darbų iki pačios statybos pradžios paprastai praeina pusantrų metų.

Žurnalistų paklaustas apie tai, kaip sekasi investuotojų paieškos AE statyboms, Е. Дод atsakė, jog susidomėjimas didelis ir labai rimtas. "Интер РАО ЕЭС" valdybos pirmininkas pridūrė, kad iš pradžių reikia išspręsti nuosavybės klausimą, nes statybos licenzija priklauso "Росэнергоатом". Anot Е. Дод'o, jau nustatytas šio projekto juridinis modelis ir įgyvendinimo laikas ir apie tai bus pranešta netolimoje ateityje. Praneša ITAR-TASS.

Atrodo taip

[kaskas]

nezinau ar cia tiksliai dedu, bet idesiu, jei kartais ne i ta tema idedu naujiena galite perkelti ja ten kur ji turetu buti

Lietuvos ir Latvijos peštynės dėl elektros jungties pasiekė apogėjų
2008.07.24 08:05



("News bridgepix" nuotr.)
Komentarai

Teksto dydis

Spausdinti

Persiųsti

KREDITAS Tau!
Oficialiajai Rygai pareiškus, kad elektros jungtis su Švedija turėtų būti tiesiama per Latvijos teritoriją, Lietuva nusileisti neketina. Patiems švedams Baltijos sesių peštynės, rodos, jau įgriso.

Nors premjeras Gediminas Kirkilas tvirtino, kad su latviais jau susitarta ir kabelis iš Švedijos ateis į Lietuvos teritoriją, latviai jokio susitarimo nemato. Kaimynus prie sienos remti žada ir nacionalinis investuotojas LEO LT, vakar įsteigęs tarptautinių jungčių kompaniją „InterLinks“.

Pirmiausia kompanija, paskui – jungtis


Latvijos ekonomikos ministras Kasparas Gerhardas vakar pareiškė, esą Latvija neišsižada siekio švedišką kabelį priglausti savo žemėje. Pasak jo, visoms trims Baltijos šalims pirmiausia reikia įsteigti bendrą elektros perdavimo linijų operatorių ir tik paskui kalbėti, kurios valstybės teritorijoje bus kabelis.

Esminis latvių ministro argumentas siekiant kabelį tiesti iš Latvijos – tai, kad atstumas iki Švedijos būtų trumpesnis nei jungtį tiesiant iš Lietuvos. Taip neva būtų galima kabelį nutiesti už mažesnę kainą ir sutaupyti apie 100 mln. Eurų (345,28 mln. Litų).

R.Juozaitis: mūsų kabelis geresnis

LEO LT valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis „Respublikai“ teigė, esą tokios latvių užuominos Lietuvai nepriimtinos.

„Mes turime savo energetikos strategiją, turime Atominės elektrinės įstatymą ir turime LEO įstatus, kur aiškiai nurodyti keturi strateginiai projektai, kuriuos bendrovė turi įgyvendinti: atominė elektrinė, dvi jungtys ir prisijungimas prie europinės UCTE sistemos. Prioritetas (kad kabelis turi būti Lietuvos teritorijoje – aut. past.), be abejo, yra, mes visiems ir sakome, ir ant popieriaus parodome, kad situacija dėl lietuviško kabelio yra geresnė“, - teigė R.Juozaitis.

Pasak jo, Lietuva švedišką kabelį galėtų priglausti greičiau ir efektyviau, o galbūt netgi pigiau. „Jau atlikta galimybių studija, yra aiškios vietos, į kurias jis gali ateiti, yra aiškios pinigų sumos, mūsų aukštos įtampos elektros perdavimo tinklas stipresnis, nedaug jį reikia pastiprinti, kad energija tekėtų abiem kryptimis iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo. Taigi laikomės tos pozicijos“, - aiškino LEO vadovas.

Žada prispausti latvius

Pašnekovas pripažino, kad latviai bus spaudžiami pritarti lietuviškajam variantui. Tai LEO imsis daryti jau rytoj Kopenhagoje (Danija) vyksiančiame atominės elektrinės projekto partnerių susitikime.

Tačiau kabelio vieta – ne vienintelė lietuvių, latvių, estų ir lenkų bėda. R.Juozaitis užsiminė, kad Lietuvos siekis valdyti 51 proc. Atominės elektrinės projekto paruošimo bendrovės akcijų partneriams ne itin patinka.

„Mūsų pozicija nesikeičia. Šalių kaimynių energetikos kompanijų vadovai atsiuntė savo nuostatas, kurias norėtų papildomai įtraukti. Su kai kuriomis sutinkame, su kitomis – ne“, - sakė pašnekovas. Kurie partnerių reikalavimai LEO yra nepriimtini, R.Juozaitis nurodyti nepanoro.

„LitPol Link“ LEO nedomina. Kol kas

Vakar LEO LT, kaip ir planuota, įsteigė dar vieną antrinę kompaniją - „InterLinks“. Jos vadovu laikinai paskirtas LEO valdybos narys ir buvęs premjero patarėjas Saulius Spėčius. Neoficialiai kalbama, kad tarptautinėmis jungtimis rūpintis turėsianti kompanija pretenduoja į Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto projektą įgyvendinančios bendrovės „LitPol Link“ kontrolę.

Į šį klausimą R.Juozaitis neatsakė nei „taip“, nei „ne“. „Kol kas tokio tikslo nėra. Galbūt tai ateity bus sprendžiama“, - sakė LEO LT vadovas.

Švedams jau nusibodo

Neoficialiomis „Respublikos“ žiniomis, lietuvių ir latvių peštynės dėl kabelio švedams jau įgriso. Apie tai buvo kalbėta neseniai „Lietuvos energijos“ būstinėje vykusiame susitikime su aukštais švedų politiniais pareigūnais.

Švedijos pareigūnas pabrėžė nepalaikantis nei Lietuvos, nei Latvijos. Esą švedams svarbiausia turėti jungtį, o kurios valstybės teritorijoje – antraeilis dalykas. Jis taip pat pabrėžė, esą švedai nenori, kad Lietuva ir Latvija peštųsi dėl kabelio buvimo vietos.

Oficialiai deklaruojama elektros jungties projekto įgyvendinimo data – 2016 m., preliminari jo kaina – 1,78-2,2 mlrd. Litų. Lietuva teigia, kad geriausia vieta kabeliui yra netoli Būtingės terminalo.

Šarūnas Černiauskas

http://www.balsas.lt/naujiena/206054

[r08n]

A.Butkevičius: neliko abejojančių „Leo LT“, nes pranešėjai gerai pasirengė prezentacijai

Galiu pasakyti, kad buvo sukviestas visos mūsų partijos posėdis dėl „Leo LT“. Dar iki jo buvo abejojančiųjų, bet po jo jų beveik nebeliko – taip gerai buvo pasirengę pranešėjai.
...
Per tarybos posėdį, apie kurį aš jau kalbėjau, jis išsakė labai neigiamą nuomonę. Bet po puikios prezentacijos, kurią, beje, parengė Saulius Spėčius, jis tiesiog nusileido ir patylėjo. Nes tikrai buvo labai gerai pasirengta prezentacijai.

O buvo taip:

[vlk]

Adamkus: man atsibodo kalbos apie „Leo“, pradėkime dirbti!

Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė esantis pasipiktinęs, jog besiginčijant dėl nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ buvo pamiršti energetiniai projektai – nauja atominė elektrinė bei jungtys į Lenkiją ir Švediją. Dėl to atsakomybę turėtų prisiimti vyriausybė, mano prezidentas.

Pirmadienį prezidentas žurnalistams sakė, jog nuomonė apie „Leo LT“ skaidymo ar naikinimo galimybes yra „labai aiški, kategoriška, ir neatšaukiama: man atsibodo žiūrėti ir klausytis kalbų, [jog] tas blogai, blogai organizuota, blogai daryta, blogi žmonės, skaidrumo nėra. Galų gale, ponai, prisiimkime atsakomybę: nė žingsnio per keletą metų nepadaryta“, - sakė prezidentas.

Paklaustas, kas turi prisiimti atsakomybę, V. Adamkus sakė: „vyriausybė“.

[Kecal]

Adamkus: man atsibodo kalbos apie „Leo“, pradėkime dirbti!

Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė esantis pasipiktinęs, jog besiginčijant dėl nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ buvo pamiršti energetiniai projektai – nauja atominė elektrinė bei jungtys į Lenkiją ir Švediją. Dėl to atsakomybę turėtų prisiimti vyriausybė, mano prezidentas.

Pirmadienį prezidentas žurnalistams sakė, jog nuomonė apie „Leo LT“ skaidymo ar naikinimo galimybes yra „labai aiški, kategoriška, ir neatšaukiama: man atsibodo žiūrėti ir klausytis kalbų, [jog] tas blogai, blogai organizuota, blogai daryta, blogi žmonės, skaidrumo nėra. Galų gale, ponai, prisiimkime atsakomybę: nė žingsnio per keletą metų nepadaryta“, - sakė prezidentas.

Paklaustas, kas turi prisiimti atsakomybę, V. Adamkus sakė: „vyriausybė“.

Laukiu nesulaukiu rinkimu. Is V.Adamkaus liko tik seselis, jo "patarejai" bega, i viesuma patenka vien tik kazkokios neaiskios uzuominos. Kas per "vyriausybe"? Kuri vyriausybe? Kubilius, nors jo kaltes ir esama del sios amziaus aferos (nes nesipriesino), vis del to jokiu tiltu ar elektriniu savo rankomis pastatyti negalejo.

O LEO teks isardyti - jau vien del to, kad, kaip suprantu, to anksciau ar veliau pareikalaus ES. Nepakencia europieciai lietuvisko stiliaus iskreiptu monopoliju, nepakencia... Butu itin idomu paskaiciuoti, kiek "Maximos" seimininkai jau dabar uzsidirbo is aferos. Ko gero, tiek daug, kad ir jokiu kompensaciju isardymo atveju nereikes. Kam be reikalo kirsinti aviu banda - liaudi?