esu kažkur skaitęs, kad Lietuvoje per mažai vėjuota, kad vėjo jėgainės būtų naudingos.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ignalinos atominė elektrinė
Collapse
X
-
Kas yra tas "nedidelis" radiacinis užterštumas ?Kai prasideda genų mutacija, spindulinė liga, atsiranda ir labai greitai vystosi skydliaukės, kraujo vėžys, slenka plaukai, pakinta kraujo sudėtis, nudeginama oda, akis, pažeidžiami vidaus organai ir nervų sistema, sutrinka širdies darbas, ištinka mirtis - lėta ir labai skausminga arba greita (esant labai dideliai radiacijos dozei) ?Juk ir nedidelis radiacinis užterštumas veikia neigiamai - ilgalaikis poveikis žmonių sveikatai - daugėja apsigimimų, įgimtų ligų ir pan.Taip, yra galimybė saugoti radioaktyvias atliekas.Bet kur jas dėti ?Juk viso pasaulio jomis neužpildysi.Ir ten gali įvykti avarija - iš nesandarių konteinerių į aplinką pateks radioaktyvus junginai, iškils realus pavojus aplink gyvenantiems žmonėms.Tai ne sprendimas - įkišti viską po žeme ir "aš nematau, reiškia to nėra"Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimąŽinoma, kad yra. Šimtaprocentinio saugumo garantuoti yra neįmanoma, ir ne tik atominėje energetikoje. O tų techninių avarijų juk yra pasitaikę, netgi tose pačiose atominėse elektrinėse (bet čia reiktų paminėt, kad nedidelis (būtent nedidelis, apie ČAE avariją aš nekalbu) radiacinis užterštumas nėra kažkas labai tragiško. Taip, tai blogai, bet ne ką geriau bus ir gaisro metu sisudarę cheminiai junginiai sugriuvos kokiai nors chemijos gamyklai). Tačiau jei bus pereita prie kitų energijos gamybos rūšių tas avarijų pavojus niekur nedings. Dar daugiau - su kur kas realesniu pavojumi susiduriame kasdien dalyvaudami miesto eisme, tačiau tas nekeičia fakto, kad automobiliai yra gerai ir jų atsisakyti neverta. Pavojinga gali būti bet kokia technika, jeigu ji bus naudojama neatsakingai.
Bet saugoti branduolines atliekas galimybė yra. O tas pavojus tai dalykas labai sąlyginis. Kaip taisyklė, kuo technika sudėtingesnė, tuo ji ir saugesnė, nes prie jos dirba kvalifikuti specialistai. Lygiai taip pat aviacija yra saugiausia transporto rūšis, nors skraidyt iš principo yra kur kas sunkiau nei važinėti automobiliu ir nepaisant to, kad vieną kartą padarius klaidą ir lėktuvui nukritus žus kur kas daugiau žmonių nei vienos autokatastrofos metu.
Ne tik be AE, o apskritai be modernios ir galingos technikos.
.
Comment
-
Tu man gali duoti šaltinį „kažkur“, o aš tau galiu duoti (ir jau daviau) konkretų tyrimą, kuriame aiškiai pasakyta, kiek energijos gali gauti Lietuva su kitomis detalėmis (o jos mums palankios).Parašė daktaras Rodyti pranešimąesu kažkur skaitęs, kad Lietuvoje per mažai vėjuota, kad vėjo jėgainės būtų naudingos.
Comment
-
Žinoma, laikas skiriasi. Bet tų smulkių avarijų yra pasitaikę, kad ir toje pačioje dabar nuskambėjusioje nuskambėjusioje Leningrado AE. Ir niekas (bent jau žiūrint globaliaiParašė Aš Rodyti pranešimąKiek metų yra radioaktyvūs izotopai ir kiek chemijos gamyklų išmetami junginiai? Vargiai tai bus lygintini dalykai.
) nuo to nepasiuto.
Primygtinai pakartoju - kalbu ne apie tokias avarijas kaip Černobylio.
Na, tarkim gedimai elektros perdavimo sistemoje. Prastai sumontuotos pačios jėgainės. Dėl to prastas elektros tiekimas. Dėl to žlunga pramonė, miestai neapšviečiami, įsivyrauja anarchija, į valdžią grįžta Paksas, atkuriama LTSR, Lietuva prisijungia prie Rusijos. Nu ir taip toliau, čia jau tik fantazijos reikia.Įvardink grėsmes, kurias kelia konkrečiai vėjo energetika. Globalias grėsmes. Skaitydamas kai kuriuos komentarus prisimenu filmą „Plačiai užmerktos akys“.
O su vėjo energija tamsta, žiūriu, idee fixe. Labai aišku viskas gerai, tik žvakių reikia pasiruošt, kad ramiu oru nereiktų patamsy sėdėt.
Gaila, tačiau avarijos vyksta ne tik Kaune. Avarijos vyksta taip pat Balbieriškyje, Vilniuje, Buenos Airėse ir Vladivostoke. Susumuok jų aukas ir gausi aukų skaičių, kuriam prilygti reiktų susprogdinti dar keletą atominių jėgainių.Įvardink kaip avarija Kaune įtakoja pasaulį globaliu mastu. Kaip mes galime valdyti avarijos padarinius, juos šalinti ir kaip galime tai daryti atominės katastrofos atveju. Kam reikalinga privesti iki tokių visiškai beprasmių palyginimų. Gal tada pamirškim atsakomybės jausmą, nes juk vistiek aplink vieni pavojai, vistiek mirsime.
Nekorektiškas palyginimas, nes ta neatsakomybė nebūna analogiška. Jei prie AE valdymo pulto pasodintum budulį kaimyną Vasią tada taip, AE taptų gerokai pavojingesnė už budulio kaimyno Vasios juodą Golfą niauktais langais. Bet kol prie AE valdymo pulto sėdi profesionalai, ji man kelia kur kas mažiau grėsmės nei kaimyno Golfas.Duok vaikui tikrą automatą ir žaislinį šautuvą. Tarkim, abudu pavyzdžiai atstovauja tavo minimą techniką. Kuriuo atveju analogiškos neatsakomybės dėka bus didesni padariniai?
Trumpiau tariant, pavojus būna skirtingo lygmens. Šiuo atveju, tas skirtumas milžiniškas.
Ne apie spindulines ligas kalbam gi. Natūraliai gaunama dozė žmogui per metus yra 3 milisivertai, leistina (kitaip tariant visiškai nepavojinga) - 50. O jau spindulinės ligos prasideda nuo kur kas didesnių skaičių.Parašė Dumblas Rodyti pranešimąKas yra tas "nedidelis" radiacinis užterštumas ?Kai prasideda genų mutacija, spindulinė liga, atsiranda ir labai greitai vystosi skydliaukės, kraujo vėžys, slenka plaukai, pakinta kraujo sudėtis, nudeginama oda, akis, pažeidžiami vidaus organai ir nervų sistema, sutrinka širdies darbas, ištinka mirtis - lėta ir labai skausminga arba greita (esant labai dideliai radiacijos dozei) ?Juk ir nedidelis radiacinis užterštumas veikia neigiamai - ilgalaikis poveikis žmonių sveikatai - daugėja apsigimimų, įgimtų ligų ir pan.Taip, yra galimybė saugoti radioaktyvias atliekas.Bet kur jas dėti ?Juk viso pasaulio jomis neužpildysi.Ir ten gali įvykti avarija - iš nesandarių konteinerių į aplinką pateks radioaktyvus junginai, iškils realus pavojus aplink gyvenantiems žmonėms.Tai ne sprendimas - įkišti viską po žeme ir "aš nematau, reiškia to nėra"
.Got sun in my face, sleeping rough on the road
Comment
-
kazka cia tu veli. taip, radioktyvias atliekas reiks saugoti, bet jeigu ziureti i ju turio/kiekio/ploto skirto saugojimui ir gaunamos energijos santyki jis pataps niekingai mazas. tai labiausiai koncentruota tarsa, ir tikrai ja daug lengviau sukontroliuoti nei kad tarkim elektrenu per kaminus isleidziama geri.Parašė Aš Rodyti pranešimą
b) atliekos susidarys ir joms saugoti šimtus tūkstančių metų bus rezervuoti žemės plotai. Ne „ale gali būti“, bet bus ir jau yra. Gerai, jei ta šalis - Rusija su 17 075 200 km² teritorija, kurios didelė dalis ir taip mažai aktuali (kol kas), bet čia - mažytė Lietuva. Toks laikotarpis, kaip 500 000 metų, yra tik matematiškai suvokiamas kiekvienam iš mūsų. Ką tai reiškia praktiškai mėginkit spręst pagal žmonijos iškilimo laikotarpį. Esminę pažangą atlikome galbūt per 10 000 metų, o čia juk 50 kartų daugiau. Iš eilinio žmogelio atskaitos taško galima drąsiai šį laikotarpį laikyti begalybe, amžinybe ar pan.;*censored*
Comment
-
Butent - fantazijosParašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimąŽinoma, laikas skiriasi. Bet tų smulkių avarijų yra pasitaikę, kad ir toje pačioje dabar nuskambėjusioje nuskambėjusioje Leningrado AE. Ir niekas (bent jau žiūrint globaliai
) nuo to nepasiuto.
Primygtinai pakartoju - kalbu ne apie tokias avarijas kaip Černobylio.
Na, tarkim gedimai elektros perdavimo sistemoje. Prastai sumontuotos pačios jėgainės. Dėl to prastas elektros tiekimas. Dėl to žlunga pramonė, miestai neapšviečiami, įsivyrauja anarchija, į valdžią grįžta Paksas, atkuriama LTSR, Lietuva prisijungia prie Rusijos. Nu ir taip toliau, čia jau tik fantazijos reikia.
O su vėjo energija tamsta, žiūriu, idee fixe. Labai aišku viskas gerai, tik žvakių reikia pasiruošt, kad ramiu oru nereiktų patamsy sėdėt.
Gaila, tačiau avarijos vyksta ne tik Kaune. Avarijos vyksta taip pat Balbieriškyje, Vilniuje, Buenos Airėse ir Vladivostoke. Susumuok jų aukas ir gausi aukų skaičių, kuriam prilygti reiktų susprogdinti dar keletą atominių jėgainių.
Nekorektiškas palyginimas, nes ta neatsakomybė nebūna analogiška. Jei prie AE valdymo pulto pasodintum budulį kaimyną Vasią tada taip, AE taptų gerokai pavojingesnė už budulio kaimyno Vasios juodą Golfą niauktais langais. Bet kol prie AE valdymo pulto sėdi profesionalai, ji man kelia kur kas mažiau grėsmės nei kaimyno Golfas.
Ne apie spindulines ligas kalbam gi. Natūraliai gaunama dozė žmogui per metus yra 3 milisivertai, leistina (kitaip tariant visiškai nepavojinga) - 50. O jau spindulinės ligos prasideda nuo kur kas didesnių skaičių.
.Tu bent įsivaizduoji, apie ką rašai, nes man atrodo, kad tik šiaip svaigsti
.Susprogdinus "keletą AE" vargu ar pasauly beliktų sveikų žmonių, o dėl ekosistemų sunaikinimo kiltų bado pavojus (užteršti žemės - nebera kur auginti kažką).Nuo automobilų avarijų yra nukentėję ir žuvę daugybė žmonių, betb tai nė kiek, net iš dalies, neprilygsta AE keliamai grėsmei
.Be to, aš esu įsitikinęs, kad vėjo jėgainių pagaminamos elektros pilnai pakaktų
.
Comment
-
O aš nelinkęs savo kalbomis atmesti to, kas mano pozicijai netinkama ir palikti to, kas tinkama.Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimąPrimygtinai pakartoju - kalbu ne apie tokias avarijas kaip Černobylio.
Kiek kartų stabdomos AE? Ir kartų gedimai VE perdavimo linijose pasitaiko dažniau nė AE (ar išvis tai turi priklausomybę; pagrįsk duomenimis)? Ir ar šių dalykų lyginimas su katastrofa AE adekvatus.Na, tarkim gedimai elektros perdavimo sistemoje. Prastai sumontuotos pačios jėgainės. Dėl to prastas elektros tiekimas.
Man tokie lyginimai skamba absurdiškai.
Negi laikas tau nėra brangus (kad gaišti jį tai rašydamas).Dėl to žlunga pramonė, miestai neapšviečiami, įsivyrauja anarchija, į valdžią grįžta Paksas, atkuriama LTSR, Lietuva prisijungia prie Rusijos.
Paprastai, jei neveikia viena dalis VJ, veikia kita. Tačiau įmanomas toks atvejis, kai neveikia didžioji dalis VJ. Šie atvejai reti, tačiau jie pasitaiko. Tuomet elgiamasi analogiškai, kaip elgiamasi laikinai sustabdžius bet kokią AE.O su vėjo energija tamsta, žiūriu, idee fixe. Labai aišku viskas gerai, tik žvakių reikia pasiruošt, kad ramiu oru nereiktų patamsy sėdėt.
O skaičiai, kuriuos pateikiau energijai iš VE Lietuvoje gauti tyrimo, atsižvelgia į naudingo VE darbo rodiklius konkrečiose tyrinėtose lokacijose.
Tu manęs nesupratai. Kaip viena ar kita ir dar kita avarija paveikia mane, tave ar Pupų Dėdę?Gaila, tačiau avarijos vyksta ne tik Kaune. Avarijos vyksta taip pat Balbieriškyje, Vilniuje, Buenos Airėse ir Vladivostoke. Susumuok jų aukas ir gausi aukų skaičių, kuriam prilygti reiktų susprogdinti dar keletą atominių jėgainių.
Tu privedi iki tokių palyginimų, kad iš esmės net nederėtų į juos sureaguoti. Gaila, mano būdas karštas
Neatsakomybė būna analogiška. Mano pateiktu pavyzdžiu, analogiška neatsakomybė - gaiduko nuspaudimas. Kas bus nuspaudus automato gaiduką ir kas bus nuspaudus žaislinio šautuvo gaiduką. Žinoma, tai tik palyginimas, tačiau buvo norėta pasakyti, kad net ir norėdamas su VE tu praktiškai nesukelsi katastrofos, tuo tarpu, su AE tereikia klaidos arba piktų kėslų.Nekorektiškas palyginimas, nes ta neatsakomybė nebūna analogiška. Jei prie AE valdymo pulto pasodintum budulį kaimyną Vasią tada taip, AE taptų gerokai pavojingesnė už budulio kaimyno Vasios juodą Golfą niauktais langais. Bet kol prie AE valdymo pulto sėdi profesionalai, ji man kelia kur kas mažiau grėsmės nei kaimyno Golfas.
Nėra normuota apie ką mes kalbam. Vieni nagrinėja reikalą iš esmės, kiti - palankias puses.Ne apie spindulines ligas kalbam gi. Natūraliai gaunama dozė žmogui per metus yra 3 milisivertai, leistina (kitaip tariant visiškai nepavojinga) - 50. O jau spindulinės ligos prasideda nuo kur kas didesnių skaičių.
Parašė PukiS Rodyti pranešimąkazka cia tu veli. taip, radioktyvias atliekas reiks saugoti, bet jeigu ziureti i ju turio/kiekio/ploto skirto saugojimui ir gaunamos energijos santyki jis pataps niekingai mazas. tai labiausiai koncentruota tarsa, ir tikrai ja daug lengviau sukontroliuoti nei kad tarkim elektrenu per kaminus isleidziama geri.„Velia“ tie, kurie neturi ką pasakyti ar nemoka diskutuoti.Parašė PukiS Rodyti pranešimąseip, jeigu jau lyginti- koki kieki ir kokiu tersalu elektrenai ismeta i ora tam paciam kiekiu elektros pagaminti kiek ae su tarkim 1 tona radioktyviu atlieku? idomu butu suzinoti sakysim kiekius. va tada jau butu galim gincytis
Ar tau neatrodo, kad kaip AE alternatyva siūlomi ne Elektrėnų kaminai?Paskutinis taisė Aš; 2008.04.30, 18:02.
Comment
-
pala, tai iseina kad neturedamas zalio supratimo koks tersalu kiekis iskiriamas vienu ar kitu gamybos atveju bandai irodinet kad atomine energetika nieko verta? na man kaip tik tavo psakymai skambiais lozungais kvepia "staykim vejo malunelius gelbekim zeme nuo atominio baubo". beje, girdejes toki dalyka kd didelis vejo alektriniu parkas gali stipriai itakoti tam tikro regiono klimata? nepamenu pavadinimo, bet yra amerikoje viena vieta kur ishsamus tyrimai atlikti ir tas patvirtintaParašė Aš Rodyti pranešimą
„Velia“ tie, kurie neturi ką pasakyti ar nemoka diskutuoti.
Ar tau neatrodo, kad kaip AE alternatyva siūlomi ne Elektrėnų kaminai?*censored*
Comment
-
O ar nemanai, kad akivaizdu, jog VE tarša yra mažesnė už bet kurią juodojo kuro ar atominės energetikos taršą? Tame ir esmė, mano supratimas „žalias“Parašė PukiS Rodyti pranešimąpala, tai iseina kad neturedamas zalio supratimo koks tersalu kiekis iskiriamas vienu ar kitu gamybos atveju bandai irodinet kad atomine energetika nieko verta?
Beje, skaičių tu nepateikei taip pat.
Negirdėjęs, būtų įdomu susipažinti su šia medžiaga.beje, girdejes toki dalyka kd didelis vejo alektriniu parkas gali stipriai itakoti tam tikro regiono klimata? nepamenu pavadinimo, bet yra amerikoje viena vieta kur ishsamus tyrimai atlikti ir tas patvirtinta
Kaip ir kiek įtakojamas aplinkos klimatas? Oro srautas, praėjęs pro VE parką, netenka dalies savo greičio? Ar mažiau lyja bei dažniau išsiveržia ugnikalniai?Paskutinis taisė Aš; 2008.05.04, 16:54.
Comment
-
Straipsnis apie vėjo jėgainių įtaką klimatui.Parašė Aš Rodyti pranešimą
Negirdėjęs, būtų įdomu susipažinti su šia medžiaga.
Kaip ir kiek įtakojamas aplinkos klimatas? Oro srautas, praėjęs pro VE parką, netenka dalies savo greičio? Ar mažiau lyja bei dažniau išsiveržia ugnikalniai?
http://rtn.elektronika.lt/mi/0411/turbinos.html
Comment
-
Visiems AE mylėtojams
:
Ačiū Dievui, tik gandai
http://vilniausdiena.lt/naujienos/vi...vui_tik_gandai
Manau, verta pamąstyti, kas atsitiktų Lietuvai, įvykus avarijai IAE ar kurioje nors kitoje Ae.
Comment
-
as ju irgi nezinau, bet lygiai del to ir nepuolu aukstinti vienos akzkurios rushies energetikos gavybos sistemos. va kai matysiu skaicius galesiu daryt isvadas.Parašė Aš Rodyti pranešimąO ar nemanai, kad akivaizdu, jog VE tarša yra mažesnė už bet kurią juodojo kuro ar atominės energetikos taršą? Tame ir esmė, mano supratimas „žalias“
Beje, skaičių tu nepateikei taip pat.*censored*
Comment
-
Yra dar keli pastebėjimai. Dėl vienos kažkurios energetikos rūšies „aukštinimo“ - sprendimai jau priimami vienos energetikos rūšies labui. Ar buvo atlikti paskaičiavimai įvertinant alternatyvą, ar jų rezultatai buvo pristatyti žmonėms, kurie galbūt visą likusį savo gyvenimą jus dabartinio pasirinkimo padarinius? Jei kas nors iš >2000 registruotų forumo narių tai žino, tik duokit žinot.Parašė PukiS Rodyti pranešimąas ju irgi nezinau, bet lygiai del to ir nepuolu aukstinti vienos akzkurios rushies energetikos gavybos sistemos. va kai matysiu skaicius galesiu daryt isvadas.
Antras pastebėjimas, VE panaudojimas globaliu mastu yra viena, o Lietuvai nereikia 10 000 VJ, kurios buvo naudotos matematinėje simuliacijoje. Be kita ko, negaliu įrodyti, tačiau manau, kad VJ įtaka egzistuotų tik tame regione, kuriame jos būtų išdėstytos, tai negalėtų daryti įtakos tolimiems regionams, ta įtaka būtų panaikinama (neišliekanti ir, juo labiau, ne šimtus tūkstančių metų), kontroliuojama ir ji nebūtų radikali.
Teko skaityti apie tam tikrą VJ dangą, savotišką apvalkalą, kurio pagalba VJ efektyvumas padidinamas 3 kartus. Galbūt jo pagalba būtų įmanoma statyti 3 kartus mažiau VJ arba tuo pačiu jų kiekiu iš oro paimti 3 kartus mažiau energijos.
Kroatijos mokslininkai išbandė vėjo turbiną, kuri gamina tris su puse karto daugiau elektros nei įprasta. Jie sako, kad visa paslaptis - turbinos apgaubimas specialia danga. Bernardas Frankovičius ir Ivanas Vrsalovičius iš Rijekos universiteto išbandė savąjį 1 kW galios prototipą Lastovo saloje prie Kroatijos pakrantės. Turbinos efektyvumą labiausiai padidino neįprastos formos apdanga, padidinanti pro turbinos mentes besiveržiančio oro srauto greitį.
Apdangos forma yra tokia pat, kaip ir aerodinaminio paviršiaus, teigia Frankovičius. Vėjo pučiama aerodinamiška forma sukuria apdangos viduje mažo slėgio sritį ir per turbinos mentes įtraukia daugiau oro. Dėl to pirmiausia turbinos efektyvumas padidėja ir esant normaliems vėjo greičiams. Antra, turbina gali generuoti elektrą ir tuomet, kai įprastoms turbinoms vėjas per silpnas.Paskutinis taisė Aš; 2008.05.05, 18:37.
Comment
-
Koks poreikis tiksliai, galima rasti internete, ieškant Lietuvos energijos balanso. O jis skaičiuojamas labai paprastai: imamas faktinis metinis poreikis (suvartojimas, arba, apkrovimas), o toliau statistiniais matematiniais modeliais prognozuojamas 1,2 5,10 metų. Kasmet modelis tikslinamas.Parašė Andrewass Rodyti pranešimąMan tik vienas klausimas, koks yra Lietuvos Elektros energijos poreikis? ir kaip jis skaičiuojamas ?When a man lies, he murders some part of the world
Comment
-
Jie turbūt juokauja.Siūlomu projektu numatoma, kad Seimas atšauktų prieš mėnesį priimtą AE įstatymą, įteisinantį nacionalinio investuotojo į naują AE įteisinantį „Leo LT” kūrimą, “(…)atsižvelgdamas į visuomenėje kilusias diskusijas ir abejones dėl AE įstatyme pasirinkto nacionalinio investuotojo formavimo būdo bei į prezidento išsakytas abejones dėl Lietuvos visuomenei likusių įtarimų dėl galimai neskaidraus privataus investuotojo parinkimo formuojant nacionalinį investuotoją, neparengtų naujos AE efektyvumo studijų bei valstybės interesų tinkamo atstovavimo”.
Comment
Comment