Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Lettered]

O tarp begalinio paliūdėjimo, kaip pas mus viskas blogai, ar galime pasidžiaugti, kad šiandien beveik visą dieną vėjo energetika stabiliai gamino apie ketvirtadalį nacionalinio elektros poreikio?

Džiaugtis galima bet kuom, bet realybė yra ta, kad neturim savo konkurencingos stabilios generacijos, todėl net jei atsijaunijantys šaltiniai pagamins nors ir 75% elektros, jos galutinė kaina vis tiek bus aukšta, nes kainą nustatinės tie, kurie dengs tuos pikus.

[Arunasx]

Džiaugtis galima bet kuom, bet realybė yra ta, kad neturim savo konkurencingos stabilios generacijos, todėl net jei atsijaunijantys šaltiniai pagamins nors ir 75% elektros, jos galutinė kaina vis tiek bus aukšta, nes kainą nustatinės tie, kurie dengs tuos pikus.

Taip bus kol AEŠ neviršys poreikių su atsarga. Natūralu, kad bus duobių, bet jei AEŠ viršys poreikius 0,1% ar 50% tai nereikės kitų ir nebus tų aukštų kainų. Pertekliui atsiras vietos kitų šalių rinkose, bus kaupimas plečiamas manau. Kažkokius momentus reikės dengti, bet tikrai nereikės tokių santykiu koks yra dabar. Karas, aukštos dujų kainos duos postūmį labai didelį.

[John]

Taip bus kol AEŠ neviršys poreikių su atsarga. Natūralu, kad bus duobių, bet jei AEŠ viršys poreikius 0,1% ar 50% tai nereikės kitų ir nebus tų aukštų kainų. Pertekliui atsiras vietos kitų šalių rinkose, bus kaupimas plečiamas manau. Kažkokius momentus reikės dengti, bet tikrai nereikės tokių santykiu koks yra dabar. Karas, aukštos dujų kainos duos postūmį labai didelį.

Exactly, jei sugebam long terme generuotis kokius 15% vien iš vėjo (čia iš akies daugmaž primetu) su ~700MW capacity, tai su kokiais 3GW capacity jau visai neblogai gausis. Plius aišku saulės bus dar kiek ten? 3GW iš viso (įskaitant "gaminančius vartotojus")? Aišku Lietuva nelabai sprendžia savo baseload generation, bet čia jau atkiras dalykas, kurį spręsti matyt irgi kažkaip reiks.

[MedinisStrazdas]

LT generoja 36% nuo suvartojimo - 2022 metu duomenys

Turėjau omenyje tik vėją - pateiktą grafiką. Bet vis tiek trečdalis yra labai mažai.

O tarp begalinio paliūdėjimo, kaip pas mus viskas blogai, ar galime pasidžiaugti, kad šiandien beveik visą dieną vėjo energetika stabiliai gamino apie ketvirtadalį nacionalinio elektros poreikio?

Nelabai. Galima būtų pasidžiaugti jei gamintų ne 25% o tarkim 125%.

[John]

Turėjau omenyje tik vėją - pateiktą grafiką. Bet vis tiek trečdalis yra labai mažai.


Nelabai. Galima būtų pasidžiaugti jei gamintų ne 25% o tarkim 125%.

1. Vėjo generacija ir generacija apskritai yra du astkiri dalykai. Kodėl tuos dalykus suplaki?
2. Grafikas, apie kurį kalbi, yra Gruodžio 26d. Tą dieną Lietuva sugeneravo ne "penktadalį", o 29% suvartotos elektros vien iš vėjo ir tą dieną tai buvo 8 geriausias rezultatas Europoje. Pavyzdžiui, vakar (Gruodžio 27d.) Lietuva sugeneravo net 35.7% vien iš vėjo ir tai yra ketvirtas geriausias rezultatas Europoje po Danijos (jie visada No.1), Vokietijos ir UK, kurios yra pasaulio lyderės pagal vėjo generaciją. Pagal per 2021 sugeneruotos elektros proporciją nuo suvartojimo Lietuva atrodė kaip stipri Europos vidutiniokė su 10% ir 6itas skaičius per artimiausius 2-3 metus kaip minimum dvigubės.
3. 25% reikia pasidžiaugti, nes tai yra daug. 125% nėra niekur Europoje ir net pasaulyje. Pavyzdžiui, Danija 2021 sugeneravo 44% ir tai yra pasakiškai geras rodiklis.
4. Taip, 36% bendras elektros generavimas nuo suvartojimo yra mažas (mažiausias Europoje, šiaip jau) ir tai yra problema. Bet neplakim to į vieną krūvą su vėjo generavimo dlimi, nes, kaip minėjau, tai yra du atskiri dalykai, kurie abu yra svarbūs. Bet atskiri.

[MedinisStrazdas]

1. Vėjo generacija ir generacija apskritai yra du astkiri dalykai. Kodėl tuos dalykus suplaki?
2. Grafikas, apie kurį kalbi, yra Gruodžio 26d. Tą dieną Lietuva sugeneravo ne "penktadalį", o 29% suvartotos elektros vien iš vėjo ir tą dieną tai buvo 8 geriausias rezultatas Europoje. Pavyzdžiui, vakar (Gruodžio 27d.) Lietuva sugeneravo net 35.7% vien iš vėjo ir tai yra ketvirtas geriausias rezultatas Europoje po Danijos (jie visada No.1), Vokietijos ir UK, kurios yra pasaulio lyderės pagal vėjo generaciją. Pagal per 2021 sugeneruotos elektros proporciją nuo suvartojimo Lietuva atrodė kaip stipri Europos vidutiniokė su 10% ir 6itas skaičius per artimiausius 2-3 metus kaip minimum dvigubės.
3. Taip, 36% bendras elektros generavimas nuo suvartojimo yra mažas (mažiausias Europoje, šiaip jau) ir tai yra problema.

1. Na reikėtu dar pridėti saulę, ir būtų galima kalbėti apie atsinaujinančius.

2. Taip, visoje europoje iš vėjo sugeneruojama mažai net rekordinėmis dienomis.

[Sula]

1. Na reikėtu dar pridėti saulę, ir būtų galima kalbėti apie atsinaujinančius.

Įdomu, kiek gi sugeneruoja saulės elektrinės gruodį, tamsiausią mėnesį.

[John]

2. Taip, visoje europoje iš vėjo sugeneruojama mažai net rekordinėmis dienomis.

Iškyrus Danijoje, kuri turi daug offshore wind ir geromis dienomis generuoja 90-120% nuo suvartojimo. Paprastai tokiomis dienomis SE zonose alektros kaina būna apie 0 ar net neigiama. Iki mūsų tada irgi daeina geros kainos, jei neremontuojamos jungtys.

[suoliuojantis]

Įdomu, kiek gi sugeneruoja saulės elektrinės gruodį, tamsiausią mėnesį.

Beje maksimumas ką gruodį saulė pasiekė Lietuvoje yra 8,2 proc. nuo instaliuoto galingumo, vidutinė generacija 0,9 proc. nuo instaliuoto galingumo tomis 6 valandomis kuomet ką nors generuoja. Bet čia savaime suprantama.

Kitas dalykas su AEI plėtra yra tai, kad europiniu lygiu trūks plyš reikia jungčių šiaurė-pietūs. Kitaip bus daug problemų. Nes pvz. žiūrint į AEI plėtrą šiaurinėje Europos dalyje matosi, kad po kokių 5 metų bus bėdų kur iškišti tą elektrą kai kuriomis dienomis, o kai kuriomis jos trūks. Nes tas pats vėjas turi bjaurią tendenciją; jei Skandinavijoje vėjuota, tai ir pas mus stipresnis vėjas, jei ten ramu, tai ir pas mus ramu. o va su pietine Europos dalimi nėra tokios stipriai išreikštos koreliacijos ir netgi yra gan nebloga atvirkštinė koreliacija. Bet čia jau Lietuvos galimybės ką nors paveikti yra artimos nuliui

[John]

Beje maksimumas ką gruodį saulė pasiekė Lietuvoje yra 8,2 proc. nuo instaliuoto galingumo, vidutinė generacija 0,9 proc. nuo instaliuoto galingumo tomis 6 valandomis kuomet ką nors generuoja. Bet čia savaime suprantama.

Kitas dalykas su AEI plėtra yra tai, kad europiniu lygiu trūks plyš reikia jungčių šiaurė-pietūs. Kitaip bus daug problemų. Nes pvz. žiūrint į AEI plėtrą šiaurinėje Europos dalyje matosi, kad po kokių 5 metų bus bėdų kur iškišti tą elektrą kai kuriomis dienomis, o kai kuriomis jos trūks. Nes tas pats vėjas turi bjaurią tendenciją; jei Skandinavijoje vėjuota, tai ir pas mus stipresnis vėjas, jei ten ramu, tai ir pas mus ramu. o va su pietine Europos dalimi nėra tokios stipriai išreikštos koreliacijos ir netgi yra gan nebloga atvirkštinė koreliacija. Bet čia jau Lietuvos galimybės ką nors paveikti yra artimos nuliui

Ne dėl to kalbama apie vandenilio vamzdynus, kuriais būtų transportuojamas Šiaurėje elektrolizės būdu pagamintas vandenilis?

Potential Baltic Sea offshore hydrogen pipeline being considered
https://www.chemengonline.com/potent...d/?printmode=1

[suoliuojantis]

Ne dėl to kalbama apie vandenilio vamzdynus, kuriais būtų transportuojamas Šiaurėje elektrolizės būdu pagamintas vandenilis?

Potential Baltic Sea offshore hydrogen pipeline being considered
https://www.chemengonline.com/potent...d/?printmode=1

Iš dalies taip. Nors aš skeptiškai žiūriu į didesnius vandenilio projektus. Vis tik labai dideli nuostoliai. Geriau tiesiog pačią elektrą transportuoti

[John]

Iš dalies taip. Nors aš skeptiškai žiūriu į didesnius vandenilio projektus. Vis tik labai dideli nuostoliai. Geriau tiesiog pačią elektrą transportuoti

Elektros transportavimas ilgais atstumais irgi ne be nuostolių. Kitas dalykas, kad vandenilis atlieka ir ilgalaikės, praktiškai neriboto laikotarpio, "baterijos" funkciją, ne tik transportavimo. Perdavimo linijos atlieka tik momentinio transporto funkciją.

[Arunasx]

Ilgalaikės baterijos funkciją gal lengviau padaryti didinant Kruonio "bačkos" talpą nei gaminant vandenilį ir jį kūrenant po dienos kitos?

[gerietis]

Sako kad elektros saugojimo baterijose efektyvumas 75-90%, bet visumoje vandenilyje saugoti pigiau, nors elektros lieka tik 30%.



P.S. Kruoniui prilipdyti dar turbinų būtų efektyviausia, nes rezervuaras ir dalis kitos infrastruktūros jau yra?

[Arunasx]

Lietuvoje šiuo metu yra 0,7 GW veikiančių ir dar 1,8 GW statomų ir vėlyvojoje vystymo stadijoje esančių vėjo elektrinių parkų. Planuojama, kad iki kitų metų pabaigos Lietuvoje veikiančių vėjo parkų galia sieks 1,2 GW.
Vandenilio perspektyvos domina ir verslininkus – Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje ketina investuoti per 1,6 mlrd. Eur ir įrengti vėjo bei saulės energijos parkų, kurių bendra galia sieks daugiau nei 1.800 megavatų (MW). Investuotoja taip pat planuoja Lietuvoje statyti gamyklą, kuri atsinaujinančių išteklių energiją verstų į žaliąjį vandenilį, e-metanolį ar amoniaką ir šiuo metu dairosi potencialių partnerių projektui įgyvendinti.

[John]

Ilgalaikės baterijos funkciją gal lengviau padaryti didinant Kruonio "bačkos" talpą nei gaminant vandenilį ir jį kūrenant po dienos kitos?

Be abejo. Tiesiog vandenilis yra vienas iš keleto būdų "saugoti" energiją. O didinti Kruonį, arba statyti dar vieną, aišku, kad būtų super. Įdomu, kodėl apie tai nekalbama?

[John]

Sako kad elektros saugojimo baterijose efektyvumas 75-90%, bet visumoje vandenilyje saugoti pigiau, nors elektros lieka tik 30%.



P.S. Kruoniui prilipdyti dar turbinų būtų efektyviausia, nes rezervuaras ir dalis kitos infrastruktūros jau yra?

Manau kalba eina apie talpą. Tokiu atveju, kalbėti reikia apie rezervuaro dydį, o ne turbinų kiekį. Maksimaliu pajėgumu su dabartiniais turbinų pajėgumais Kruonis veiktų, jei gerai pamenu, apie 8 valandas.

[MedinisStrazdas]

Elektros transportavimas ilgais atstumais irgi ne be nuostolių. Kitas dalykas, kad vandenilis atlieka ir ilgalaikės, praktiškai neriboto laikotarpio, "baterijos" funkciją, ne tik transportavimo. Perdavimo linijos atlieka tik momentinio transporto funkciją.

Net transportuojant per visą europos žemyną, aukštos įtampos laidais nuostolis būtu kartais mažesnis nei vandenilio konversijos.

Baterijos funkcijai turim geresnių sprendimų, pvz pumped hydro ar rolling stock.

Sako kad elektros saugojimo baterijose efektyvumas 75-90%, bet visumoje vandenilyje saugoti pigiau, nors elektros lieka tik 30%.

P.S. Kruoniui prilipdyti dar turbinų būtų efektyviausia, nes rezervuaras ir dalis kitos infrastruktūros jau yra?

Juk ne apie li-oh baterijas kalba. Jose grid level saugojimo niekada nebus, tai yra smarkiai perbrangu.

Kruoniui reikai didesnio rezervuaro. Vėjas taip greitai nesikeičia kaip dabartinės turbinos sugeba pripildyti/išleisti.

[gerietis]

Juk ne apie li-oh baterijas kalba. Jose grid level saugojimo niekada nebus, tai yra smarkiai perbrangu.

Būtent apie ličio baterijas ir kalbama. Litgrid avarines baterijas irgi ličio stato.

[MedinisStrazdas]

Būtent apie ličio baterijas ir kalbama. Litgrid avarines baterijas irgi ličio stato.

Avarinės baterijos yra skirtos trumpalaikiam nepertraukimo užtikrinimui, o ne energijos saugojimui 3 savaites nes vėjas nepučia.