Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Jegermeister]

Tas nuansas yra labia sąlyginis. Tradiciškai taip - diena elekra brangiausia, bet ta tendencija keičiasi. Dabar elektra tampa paklausiausia vakarais, kuomet gyventojai grįžta namo, įsijungia elektormobilius krautis, padidina nakčiai elektrinį šildymą ir pan. Pvz USA jau matomas didesnis energijos vartojimas vakare nei dieną.

Gyventojai sunaudoja gerokai mažiau elektros nei pramonė ir verslas, o šie daugiausia sunaudoja jos dienos metu.
Čia gerai matosi, kad tavo minimas vakarinis pikas yra tik nedidelis “kalnelis” dienos vartojime.
https://www.litgrid.eu/index.php/sis.../vartojimas/80

Beje realus naktinis vartojimas Lietuvoje yra dar gerokai mažesnis, jei atmesime Kruonio elektros sąnaudas, viršutiniam baseinui “užsikrauti”.

[MedinisStrazdas]

Gyventojai sunaudoja gerokai mažiau elektros nei pramonė ir verslas, o šie daugiausia sunaudoja jos dienos metu.
Čia gerai matosi, kad tavo minimas vakarinis pikas yra tik nedidelis “kalnelis” dienos vartojime.
https://www.litgrid.eu/index.php/sis.../vartojimas/80

Beje realus naktinis vartojimas Lietuvoje yra dar gerokai mažesnis, jei atmesime Kruonio elektros sąnaudas, viršutiniam baseinui “užsikrauti”.

Pramonė dirba 24/7, ten svyravimų reikšmingų nebus.

Taip, lietuvoje to efekto dar nėra, pas mus dauguma šildosi centriniu vandens šildymu o ne elektros šildytuvu per naktį ir pan.

[Arunasx]

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ ir komercinių saulės elektrinių rangos įmonė „Eternia Solar“, pasirašė sutartį dėl saulės elektrinių įrengimo „Amber Grid“ valdomose teritorijose.Sutarties, pagal kurią iki 2021 m. pabaigos bus įrengta apie 1400 kW galios saulės energijos elementų, vertė siekia 980 tūkst. eurų. Įsirengusi saulės elektrinių parkus, „Amber Grid“ taps elektros energiją gaminančiu vartotoju ir pasigamins beveik pusę elektros energijos savo reikmėms iš atsinaujinančių šaltinių, pranešė „Amber Grid“.

http://www.statybunaujienos.lt/nauji...irengimo/15851
1 kW 700 Eur

[MedinisStrazdas]

Taip bet 1 kW galios saulės elementas nereiškia kad jis gamins 1kWh. Realus pagaminamos energijos kaštai būna didesni.

[Arunasx]

Taip bet 1 kW galios saulės elementas nereiškia kad jis gamins 1kWh. Realus pagaminamos energijos kaštai būna didesni.

Thank You Captain Obvious.
Ir arkliui aišku, kad naktį ir kai smarkiai debesuota nelabai ką gamina. Visada rašomas techninis maksimalus galingumas, čia ne dujų katilas namuose.

[MedinisStrazdas]

Thank You Captain Obvious.
Ir arkliui aišku, kad naktį ir kai smarkiai debesuota nelabai ką gamina. Visada rašomas techninis maksimalus galingumas, čia ne dujų katilas namuose.

Arkliui gal ir aišku, bet daugumai "žaliosios energetikos atstovų" nelabai.

[Laura09]

O toks klausimas.. Galbūt iš čia esančių rinkosi arba keitė elektros tiekėją? Daug nuomonių, daug skirtingų patarimų, bet nieko labai konkretaus. Pastebėjau, kad didžioji dalis renkasi Ignitis, bet ar tikrai vertėtų nurašyti visa kitą? Neperseniausiai pradėjau žvilgčioti į Elektrum tiekėją ir jų siūlomus planus - https://markestro.lt/elektra/elektrum. Tai galbūt kam nors iš Jūsų teko su jais susidurti?

[liutass]

Pasirinksi Ignitis - pabrangs. Pasiliksi prie Ignicio (nepasirinkes Ignicio) - irgi pabrangs. Ziurek, kuriuo atveju mažiau pabrangsta

[deep'as]

Nepaisant to kad esame elektros energijos juodoji skylė, bet visi tie pajėgumai kuriuos turime yra žali ir visai neblogai atrodome šitoj kompanijoj

[Corsaro]

Keista kad Latviai ir estai mus lenkia.

[Arunasx]

Keista kad Latviai ir estai mus lenkia.

Latviai su hidro dar suprantu, bet estai su skalūnais niekaip neįsipaišo

[themanual]

Latviai su hidro dar suprantu, bet estai su skalūnais niekaip neįsipaišo

Tikrai taip, latviai turi tris nemažas hidroelektrines, kurių bendra galia 1550 MW, kai tuo tarpu tarkim KHE tik 100 MW. O estai matyt joja ant biokuro.

[kutas]

Atkreipkite dėmesį, kad "energija" infografike reiškia visų rūšių energiją, t.y. sunaudotą netik elektrai gaminti, bet ir šilumai, transportui, pramonei. Baltijos šalis į priekį tempia tai, kad reikšminga šilumos dalis gaminama iš biokuro, o šilumos energija sudaro didesnę dalį bendrų energijos sąnaudų lyginant su ES vidurkiu (vėsus klimatas ir žemas industrializacijos lygis).

Jeigu žiūrėtume tik el. energijos sąnaudas, tai Estija ir Lietuva nebeatrodo taip gerai. Lietuvoje pagrindinę atsinaujinančių el. energijos šaltinių dalį sudaro vėjas, tuo tarpu Estijoje - biokuras. Tuo tarpu Latvija turėdama galingas hidroelektrines reikšmingai lenkia ir ES vidurkį.

	EE		LV		LT		EU27
	2019		2019		2019		2019
Hydro	2,2	0%	254,3	39%	38,3	4%	29467,2	12%
Wind	59,1	7%	12,8	2%	113,5	10%	29949,4	12%
Solar	6,3	1%	0,3	0%	7,8	1%	10809,8	4%
Solid biofuels	108,3	13%	49,4	8%	28,4	3%	6941,1	3%
All other renewables	8,8	1%	30,3	5%	17,4	2%	7465,1	3%
Total generation from renewable sources	184,8	22%	347,1	53%	205,4	19%	84632,6	34%
Total consumption from all sources	840,3	100%	649,7	100%	1093,1	100%	248248,4	100%
Notes: Hydro is normalised and excluding pumping. Wind is normalised. Solar includes solar photovoltaics and solar thermal generation. All other renewables includes electricity generation from gaseous and liquid biofuels, renewable municipal waste, geothermal, and tide, wave & ocean.
Source: https://ec.europa.eu/eurostat/web/energy/data/shares

[Arunasx]

„Litgrid“ dalinasi 120.000 Eur vertės studija apie Lietuvos energetikos ateitį https://www.vz.lt/pramone/energetika...getikos-ateiti

Ekspertai numato, kad AEI dalį palaipsniui didinant, 2050 metais pagrindinis gamybos šaltinis bus jūrų vėjas, kuris AEI generacijos struktūroje sudarys apie 40%, dar maždaug 30% poreikio patenkins sausumos vėjo ir saulės energija. Visgi vien pastatyti daugybės vėjo ir saulės jėgainių neužtenka, kadangi esminis AEI trūkumas ir skirtumas nuo tradicinių iškastinio kuro generavimo būdų yra tai, jog elektra gaminama ne nuolatos ir pajėgumų negalima padidinti ar sumažinti vos prireikus. „Tai reiškia, kad turime numatyti papildomas priemones energijos kaupimui, kad visuomet būtų patenkinami vartotojų poreikiai, net ir tuo metu, kai nepučia vėjas ir nešviečia saulė, pavyzdžiui, šaltais žiemos vakarais, kai vartojimas kaip tik išauga“, – paaiškina L. Varanavičius. „Raida 2050“ studijos autoriai pastebi, kad nieko nedarant sistema patirs didelių iššūkių, kurie pasireikš didmeninių elektros kainų šuoliais. Jau po 2040 metų tomis savaitėmis, kai nepučia vėjai ir nešviečia saulė, didmeninės elektros energijos kainos gali šoktelti net iki 3.500 Eur / MWh. Ir atvirkščiai: saulėtomis ir vėjuotomis savaitėmis, maksimaliai išaugus AEI gamybai, susidarytų perteklius ir kaina kristų iki 0 Eur / MWh. Palyginti, pernai vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje siekė 46 Eur / MWh. Mažų elektros energijos kainų periodas per visus metus galėtų sudaryti apie trečdalį laiko. Tačiau šis faktas anaiptol nedžiugina, kadangi „nemokamos“ elektros gamintojų nuostolius turėtų kompensuoti valstybė. AEI šaltinių ir nedidelių kaupimo priemonių plėtros subsidijos tokiu atveju siektų iki 180 mln. Eur per metus.

[deep'as]

GE Renewable Energy and European Energy add substantial wind power to Lithuania

November 17, 2020

https://www.ge.com/news/press-releas...r-to-lithuania

• GE Renewable Energy selected by European Energy to supply 22 Cypress onshore wind turbines units for three wind farms in Lithuania
• The 121 MW project strengthens GE Renewable Energy’s position in the country
• Deal includes a 25-year service contract

Paris, November 17, 2020 – GE Renewable Energy announced today that it has been selected by European Energy as the supplier for three windfarms in Lithuania, located about 80 kilometers North of the capital Vilnius. The 121 MW project, which will use 22 GE Cypress onshore wind turbine units, will add 23% of green power capacity to the country’s current wind power production. The deal also includes a 25-year full-service contract.

European Energy will operate the Cypress turbines at 5.5 MW, with a rotor diameter of 158m and blades provided by LM Wind Power, a GE Renewable Energy business. All turbines will be erected on a 151m tower. The installation of the wind turbines at the project site will take place in H2 2021.

Knud Erik Andersen, CEO of European Energy, said: “We are delighted to sign this important deal with GE Renewable Energy thereby ensuring 22 state-of-the-art Cypress turbines perfectly designed for our three Lithuanian projects. This deal will ensure 121 MW of green power capacity and be central to driving the green transition and support the local production of renewable energy in a country currently heavily dependent on the import of energy.”

Peter Wells, GE’s CEO of Onshore Wind in Europe, commented: “We’re delighted to partner with European Energy on this project, and we are thrilled they’ve selected our Cypress platform. European Energy is a fast-growing and innovative player in Europe with whom we have built a very strong relationship in multiple countries by now. Together we will bring additional clean, affordable, renewable energy to Lithuania.”

According to the Lithuanian wind power association, Lvea, Lithuania has set the goal to produce 100 percent of the country’s electricity from renewable sources by 2050. There are currently 23 wind parks operating in Lithuania with a combined capacity of 480 MW. Together with the individual wind turbines, there is a total of 534 MW of wind power installed today. GE Renewable Energy’s Cypress turbine enjoys a growing position in the country with two major orders booked this year, including today’s announcement.

The Cypress onshore wind platform enables significant Annual Energy Production (AEP) improvements, increased efficiency in service ability, improved logistics and siting potential, and ultimately more value for customers. The two-piece blade design enables blades to be manufactured at even longer lengths, improving logistics to drive costs down and offer more siting options in locations that were previously inaccessible.

[deep'as]

Jeigu žiūrėtume tik el. energijos sąnaudas, tai Estija ir Lietuva nebeatrodo taip gerai. Lietuvoje pagrindinę atsinaujinančių el. energijos šaltinių dalį sudaro vėjas, tuo tarpu Estijoje - biokuras. Tuo tarpu Latvija turėdama galingas hidroelektrines reikšmingai lenkia ir ES vidurkį.

Čia šiek tiek kitokia statistika, žiūrėsim kaip bus kai Vilniaus ir Kauno kogeneracinės pilną sezoną išdirbs

https://lvea.lt/statistika/

Vėjo energetika Lietuvoje

2019 m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino 1,45 TWh (1453 GWh) elektros energijos: 28% daugiau nei 2018 m., kai vėjo elektrinės pagamino 1,14 TWh (1139 GWh). Tai yra 13% galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo. Bendrai atsinaujinantys energijos šaltiniai 2018 m. pagamino 2,9 TWh elektros energijos – 26% galutinio elektros energijos suvartojimo.

Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai, jų galia kartu sudėjus siekia 480 MW. „Litgrid“ duomenimis, kartu su mažosiomis vėjo jėgainėmis, Lietuvoje iš viso instaliuota 533 MW galios elektrinių.

[MedinisStrazdas]

Čia vartojimo procentas. Kai importuoji iš skandinavų hidroelektrinių tai ir vartoji tokią.

Jeigu žiūrėtume tik el. energijos sąnaudas, tai Estija ir Lietuva nebeatrodo taip gerai. Lietuvoje pagrindinę atsinaujinančių el. energijos šaltinių dalį sudaro vėjas, tuo tarpu Estijoje - biokuras. Tuo tarpu Latvija turėdama galingas hidroelektrines reikšmingai lenkia ir ES vidurkį.

Biolkuro negalima laikyti atsinaujinančiu šaltiniu. Ypač estų biokurą kur jie iš pelkių traukia dešimtis tūkstančių metų senumo medieną ir ją degina.

„Litgrid“ dalinasi 120.000 Eur vertės studija apie Lietuvos energetikos ateitį https://www.vz.lt/pramone/energetika...getikos-ateiti

Skaitai studiją ir supranti kad visų minimų problemų būtų galima išvengti jei būtume neuždarę Ignalinos. Ir koks skirtumas kad atominė energetika gali net greičiau nei iškastinis kuras reaguoti į apkrovos svyravimus ar kad yra saugiausias energijos šalitins pasaulyje. Juk vėjo jėgainės pelningiau ir koks skirtumas kad turėsim brownoutus kaip vokiečiai. Paskaičius tas išvadas turėtu būti aiški išvada - keisti investavimo kryptį.

[Arunasx]

Paskelbtas pirkimas vėjo elektrinių Baltijos jūroje poveikio aplinkai vertinimui atlikti http://www.statybunaujienos.lt/nauji...-atlikti/16146

Rengiantis jūrinio vėjo Baltijos jūroje plėtrai, Energetikos ministerija kartu su VšĮ Lietuvos energetikos agentūra (LEA) paskelbė Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti 700 MW vėjo elektrinių poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo paslaugų tarptautinį pirkimą. Šis vertinimas turi būti atliktas iki 2023 m. - iki numatomų paskelbti konkursų jūrinio vėjo plėtrai. Atsižvelgiant į jūrinių vėjo elektrinių pažangiausių technologijų vystymosi tendencijas, esamų vėjo elektrinių parkų Baltijos ir Šiaurės jūrose techninius sprendinius, kaip praneša Energetikos ministerija, taip pat įvertinant ekonominio efektyvumo aspektus, Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje gali būti įrengtos nuo 8 MW iki 16 MW galios vėjo elektrinės. Jų aukštis galėtų būti nuo 140 m iki 300 m, priklausomai nuo pasirinktos galios vėjo jėgainių skaičius gali svyruoti nuo 43 iki 87.

[deep'as]

2 metus poveikio aplinkai tyrimas atrodo gan ilgas laiko tarpas. Tokiais tempais napanašu kad spės atidaryt iki 2025 kada numatoma sinhronizacija.

[kutas]

Čia vartojimo procentas. Kai importuoji iš skandinavų hidroelektrinių tai ir vartoji tokią.

Biolkuro negalima laikyti atsinaujinančiu šaltiniu. Ypač estų biokurą kur jie iš pelkių traukia dešimtis tūkstančių metų senumo medieną ir ją degina.


Skaitai studiją ir supranti kad visų minimų problemų būtų galima išvengti jei būtume neuždarę Ignalinos. Ir koks skirtumas kad atominė energetika gali net greičiau nei iškastinis kuras reaguoti į apkrovos svyravimus ar kad yra saugiausias energijos šalitins pasaulyje. Juk vėjo jėgainės pelningiau ir koks skirtumas kad turėsim brownoutus kaip vokiečiai. Paskaičius tas išvadas turėtu būti aiški išvada - keisti investavimo kryptį.

Skaičiai iš to paties šaltinio, kaip ir infografike. Tiesiog el. energijos dedamoji. Importuota energija europiniuose skaičiavimuose neatsispindi kaip švari energija, nepriklausomai nuo jos kilmės. Ar tame yra logikos? Ne, bet taip paprasčiau skaičiuoti. Biokuras techniškai atsinaujinantis šaltinis, praktiškai - nelabai. Nebent kūrentum tik gluosnius iš plantacijos.

Dar įdomiau kaip el. energija traktuojama skaičiuojant namų energetinį efektyvumą pagal STR - elektros energijos vienetui priskiriama daugiausiai CO2 emisijų. Net namą šildydamas mazutu pasieksi geresnį CO2 rodiklį, nei šildydamasis el. radiatoriumi, nebent turi nuosavą saulės/vėjo/hidro elektrinę.

Atominės energetikos atsisakymas buvo vienas trumparegiškiausių nepriklausomybės laikotarpio pasirinkimų. Buvo du rimti argumentai prieš - saugumas ir kaštai. Į saugumo klausimus gavome atsakymus Astravo AE forma. Kaštai irgi vis labiau svyra AE naudai, jeigu įvertini visus tiesioginius ir netiesioginius kaštus. Vakaruose jau stebima atsargi atominės energetikos reabilitacija (pvz. UK), vystant mažesnes, modulines elektrines.