Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Nu nebus 10 procentų, turint omenyje Švediją. Vistiek ateityje elektros poreikis smarkia augs, jei tik bus sparčiai pradedama pereidinėti prie elektromobilių. Praktiškai per 10 metų reikės elektros energijos gamybą padvigubinti. Įvairių prognozių išvados panašios - iki 2050 m. elektros energijos poreikis išaugs dvigubai. Ir vis tiek 60 proc. bus gaminama tradiciniais metodais, visų kuro rūšių naudojimas augs, tiek akmens anglies, tiek dujų, tiek naftos. Ypač ženkliai augs biokuro deginimas (biokuro plačiąją prasme - tiek specialiai auginamos medžių, krūmų, šiaudų ir t.t., tiek ir sąvartynų dujų, pramonės bioatliekų, sąvartynų atliekų ir kt.). Atominės energijos dalis beveik nesikeis, hidroenergijos dalis Europoje taip pat nelabai didės, o vėjo ir saulės sudarys apie 30 proc. Pietinėse Europos šalyse iki 50 proc.
    Įstabus "konkliužinas" Iš kur visa tai žinai, ar tiesiog manai?
    Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

    Comment


      Skaitinėjau studijas. Ne, nuorodų neduosiu, nes turėjau popierinius variantus.

      Comment


        70 tūkst. - kaina žvėriška.
        Paskutinis taisė Al1; 2011.08.12, 17:27.

        Comment


          Pirmoji visoje Europoje...


          Žurnaliūgos kaip visada pirštu į dangų.
          Nyderlanduose tokių mačiau pernai:

          WindTamer turbines



          ARISTA POWER
          Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vokietijos keliai pro automobilio langą
          Naujas video: Niedersachsen, NL - Bremen, 126 km, 29 May 2012

          Comment


            ...naujo tipo vėjo jėgainė...
            Dėl "naujo tipo", reikia pasakyti kad daugiau nei prieš 100 metų tokios turbinos buvo užpatentuotos Prancuzijoje.

            Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vokietijos keliai pro automobilio langą
            Naujas video: Niedersachsen, NL - Bremen, 126 km, 29 May 2012

            Comment


              Vėjo jėgainių parkas prie Sakučių, Šilutės rajone.
              2011 08
              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

              Comment


                Šis laivas atplaukė į UAB Klaipėdos konteinerių terminalą ir atgabeno šešių vėjo jėgainių dalis. Tai negabaritinis krovinys, kurio bendras svoris - 2800 tonų, o atskiros dalys sveria iki 40 tonų. Jis skirtas vėjo jėgainių parkui Šilutės rajono Čiūtelių gyvenvietėje. Čia iki 2012 metų pradžios planuojama įrengti didžiausią pramoninių vėjo jėgainių parką Lietuvoje. Jame bus pastatyta 17 vėjo turbinų, kurių kiekviena turės po 2,3 MW galios generatorių.
                http://www.ve.lt/naujienos/jura/klai...laivas-624822/
                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                Comment


                  UK joins laser nuclear fusion project

                  Jungtinė Karalystė prisijungia prie branduolinio lazerio projekto

                  http://news.bbcimg.co.uk/media/image...nifchamber.jpg
                  http://www.bbc.co.uk/news/science-environment-14842720

                  tikinama, kad šitos technologijos ateitis ne tokia jau tolima, gal netgi netikėtai artima.
                  blaivumas išlaisvina

                  Comment


                    Virš "Argintos" dangus turi būti giedras
                    Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                    Comment


                      Nelabai įsivaizduoju šitos oro gaudyklės su trumpomis mentėmis pranašumo prieš didesnio diametro mentes. Rezultatas iš esmės turėtų būt tas pats.

                      Comment


                        Kol jie ten atliks tuos eksperimentus, o juos atlikti reiki minimum metus, dar geriau dvejus, daug kas pasikeis. Pastaruoju metu vyksta sparti pažanga. Analogija su šviesos diodais pastarąjį dešimtmetį. Todėl iš jų tų tyrimų naudos bus mažiau, nei jie tikisi. Iš esmės jie gali gauti tik naudingų žinių apie saulės elementų eksploatacines savybes - korpusavimo, hermetizavimo atsparumą mūsų klimate, temperatūrinio ir drėgmės ciklų poveikį elementams, apledėjimą ir jo pasišalinimą žiemos metu ir pan.

                        Comment


                          Vilnius pripažintas tarp kitų Europos sostinių

                          Vilnius Europoje pirmauja ir oro tyrumu, ir anglies dioksido emisijomis


                          <...> Žaliajį miestų indeksą rengiančios kompanijos „Siemens“ projektų vadovė Karen Stelzner penktadienį pateikė duomenis, kelerius metus renkamus apie aštuonias sritis - miestų energetiką, transportą, oro ar vandens kokybę, šiukšlių tvarkymo sistemą ir kitas. Pagal juos Vilnius pripažintas švariausio oro sostine Europoje. Tačiau pagal energijos suvartojimą, vandens kokybę, transporto sistemą, anglies dioksido emisijas, Lietuvos sostinė nepretenduoja net į pirmuosius dešimtukus.
                          Įvertinus 30 Europos sostinių duomenis, Vilnius yra tryliktoje vietoje. Retas atvejis, tačiau šį kartą Lietuvos sostinė aplenkė kaimynus ir netgi yra lyderė tarp Rytų Europos šalių. Ekologiniu požiūriu, prasčiausios gyvenimo sąlygos šiuo metu yra Kijeve.
                          Vilnius yra ketvirtas pagal į darbą einančių arba dviračiu važiuojančių žmonių skaičių. Taip pat penktas pagal mažiausią vienam žmogui tenkančių atliekų kiekį. Vis dėlto sostinę į 13 vietą stumteli didžiulis energijos suvartojimas ir didelės anglies dioksido dujų emisijos. Vienam vilniečiui tenkantis anglies dioksido kiekis per metus yra 5,2 tonos, o toks skaičius visa tona viršija Europos vidurkį. <...>

                          „Ne viską lemia pinigai“

                          Įvertinant energijos suvartojimą, Vilnius užima 26-ą vietą tarp 30 sostinių. Žemą ekspertų įvertinimą taip pat lemią aiškios politikos nebuvimas „žaliosios“ energijos klausimu.
                          „Vilniaus rezultatas šiandien įrodo, jog ne viską lemia pinigai. Būdami penkti nuo galo pagal turimas pajamas jūs pasiekėte tikrai aukštų rezultatų ir aplenkėte miestus su aukštesniu BVP, - sakė K. Stelzner. - Manau, kiekvienam miestui svarbi stipri politinė valia, bendradarbiavimas ir visuomenės įtraukimas į tikslų siekimą.“

                          Šiaurės šalyse ekologiškas gyvenimo būdas - kasdienybė

                          Tarp sostinių „žaliu“, taupiu gyvenimo būdu ir švaria aplinka pirmauja Kopenhaga, Stokholmas ir kiti Šiaurės šalių miestai. K. Stelzner teigė, jog šiose šalyse įsitvirtinusios tvirtos atsakingo požiūrio į aplinką tradicijos, be to, jose aukštas pragyvenimo lygis ir jos gali įgyvendinti stambius aplinkosaugos projektus.
                          „Įvairūs aplinkosaugos projektai Šiaurės šalyse prasidėjo turbūt dar septintajame dešimtmetyje. Jie turi tikrai aukštą ekologijos sąmoningumo lygį. Įsivaizduokite, tai šalto klimato šalis ir netgi esant bjauriam orui matyti, kaip dauguma žmonių mina į darbą dviračiu“, - po konferencijos GRYNAS.lt sakė K. Stelzner.

                          Amerikiečiai giriami už rūšiavimą, tačiau pernelyg mėgaujasi vandeniu

                          Pasaulio duomenys rodo, jog situacija žemynuose yra labai skirtinga. Pavyzdžiui, Europa stipriai atsilieka nuo Šiaurės Amerikos, kurioje išrūšiuojama 26 proc. visų atliekų. Užtat šiame žemyne vienas statistinis amerikietis per dieną vidutiniškai sunaudoja 590 litrų vandens, kai statistiniam europiečiui užtenka pusės šio kiekio. Taip pat vienam amerikiečiui per metus tenka 14,5 tonos į aplinką išmesto anglies dioksido. Azija kol kas lenkia abu šiuos žemynus, suvartodama mažiau vandens, išmesdama mažiau šiukšlių ir anglies dioksido.
                          „Manau, kad miestai jau ima naudoti mūsų tyrimo duomenis kaip argumentą pritraukti investicijoms, naujiems gyventojams, iliustruoti miestiečių gyvenimo kokybei. Tačiau vyriausybes ir savivaldybes savotiškai „spaudžia“ ir kiti tyrimai: kad ir „žaliosios Europos sostinės“ titulas, kuriuo šioje konferencijoje taip didžiuojasi Stokholmas“, - teigė K. Stelzner.
                          www.delfi.lt

                          Švariausių Europos miestų dešimtukas:

                          1. Kopenhaga
                          2. Stokholmas
                          3. Oslas
                          4. Viena
                          5. Amsterdamas
                          6. Ciūrichas
                          7. Helsinkis
                          8. Berlynas
                          9. Briuselis
                          10. Paryžius
                          ...
                          13. Vilnius
                          ...
                          15. Ryga
                          ...
                          23. Talinas
                          ...
                          30. Kijevas.

                          Šaltinis http://www.siemens.com/press/en/even...9-12-Cop15.php
                          Paskutinis taisė Silber418; 2011.10.15, 18:28.

                          Comment


                            Pramoniniame Šiaulių parke gamykla gamins biokurą
                            http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...biokura-386397
                            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                            Comment


                              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                              Kol jie ten atliks tuos eksperimentus, o juos atlikti reiki minimum metus, dar geriau dvejus, daug kas pasikeis. Pastaruoju metu vyksta sparti pažanga. Analogija su šviesos diodais pastarąjį dešimtmetį. Todėl iš jų tų tyrimų naudos bus mažiau, nei jie tikisi. Iš esmės jie gali gauti tik naudingų žinių apie saulės elementų eksploatacines savybes - korpusavimo, hermetizavimo atsparumą mūsų klimate, temperatūrinio ir drėgmės ciklų poveikį elementams, apledėjimą ir jo pasišalinimą žiemos metu ir pan.
                              Spalio mėn. Pradėtos montuoti ben dvi tikros komercinės saulės elektrinės, viena 60kW, kita 30kW. Abi ant esamų pastatų plokščių stogų. Turėtų iki šių metų pabaigos oficialiai įsijungti į tinklą. Taigi procesas pajudėjo... patys pažiūrėkit...
                              Paskutinis taisė Jegermeister; 2011.11.02, 11:12.

                              Comment


                                30 KW saulės elektrinės Vilniuje montavimas:

                                http://www.youtube.com/watch?v=ljYv-..._order&list=UL
                                Paskutinis taisė Jegermeister; 2011.12.09, 10:50.

                                Comment


                                  ar tamsta supranta kad 60kW tai - "vaiku darzelis"? As dar suprasciau jai sias fotoelektrines paneles naudotu graikijoje, kroatijoje, italijoje ir panasiai. Bet Lietuvoje - tai juokinga. Isivaizduoju kiek kainuos fotoelektriniai moduliai bei konverteris, kiek kainuos ir kiek vietos uzims baterijos. Kazkaip visi serga pinigu nekentimo lyga - tik isleist pavejui.
                                  Del vejo "jegainiu" - man idomu ar jie turi zadinimo reguliavima? Kaip jus gerbiameji planuojat kompensuot reaktyviaja galia bei reguliuot itampa?
                                  Paskutinis taisė D3G3N3R4T; 2011.11.02, 23:30.

                                  Comment


                                    Parašė D3G3N3R4T Rodyti pranešimą
                                    ar tamsta supranta kad 60kW tai - "vaiku darzelis"? As dar suprasciau jai sias fotoelektrines paneles naudotu graikijoje, kroatijoje, italijoje ir panasiai. Bet Lietuvoje - tai juokinga. Isivaizduoju kiek kainuos fotoelektriniai moduliai bei konverteris, kiek kainuos ir kiek vietos uzims baterijos. Kazkaip visi serga pinigu nekentimo lyga - tik isleist pavejui.
                                    Del vejo "jegainiu" - man idomu ar jie turi zadinimo reguliavima? Kaip jus gerbiameji planuojat kompensuot reaktyviaja galia bei reguliuot itampa?
                                    Nesupranta tik tie kurie neismano ir tie kurie puikiai zino kaip isisavinti "lengvus" pinigus. Juk atsinaujinancios energijos gamintojams neidomu kaip ar is vis bus suvartota ju neva draugiska aplinkai pagaminta elektra.

                                    Comment


                                      Parašė D3G3N3R4T Rodyti pranešimą
                                      ar tamsta supranta kad 60kW tai - "vaiku darzelis"? As dar suprasciau jai sias fotoelektrines paneles naudotu graikijoje, kroatijoje, italijoje ir panasiai. Bet Lietuvoje - tai juokinga. Isivaizduoju kiek kainuos fotoelektriniai moduliai bei konverteris, kiek kainuos ir kiek vietos uzims baterijos. Kazkaip visi serga pinigu nekentimo lyga - tik isleist pavejui.
                                      Del vejo "jegainiu" - man idomu ar jie turi zadinimo reguliavima? Kaip jus gerbiameji planuojat kompensuot reaktyviaja galia bei reguliuot itampa?
                                      Jei neišmanai, ko nors, tai nebūtina viešai to demonstruoti...
                                      Dviratis senai jau išrastas. Pasidomėk kaip tvarkosi Vokietija ar kitos pažangios šalys. Lietuva ir nesiekia, kad elektra iš saulės užimtų ženklią dalį, o tik iki 5 proc. tarp visų atsinaujinančių šaltinių...

                                      Comment


                                        Parašė e2ards Rodyti pranešimą
                                        Nesupranta tik tie kurie neismano ir tie kurie puikiai zino kaip isisavinti "lengvus" pinigus. Juk atsinaujinancios energijos gamintojams neidomu kaip ar is vis bus suvartota ju neva draugiska aplinkai pagaminta elektra.
                                        Pagaminta iš saulės elektra patenka į bendrą elektros tiklą (technologijos tam jau seniai sukurtos ir plačiai naudojmos), iš kurio Jūs kiekvienas ją perkate bei naudojate... Elektra nekvepia ir neturi spalvos, kad atskirtum kokiu generatoriumi ji pagaminta...

                                        Comment

                                        Working...
                                        X