Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[LAZAS_]

Beautiful Graphics Explain The Master Plan For A Nearly Zero Carbon Emissions Europe By 2050.

Grafiškai pavaizduoti Europos planai sumažinti anglies dvideginio emisijas 80% iki 2050.

Šaltinis: http://www.fastcompany.com/pics/beau...2050?slide=4#0

[Al1]

[Eimantas]

Pradėjo veikti didžiausia saulės energijos panaudojimo sistema Lietuvoje

AB „Lietuvos energija“ valdoma Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (Kruonio HAE), skatindama atsinaujinančios energijos gamybą, pradėjo eksploatuoti didžiausią Lietuvoje saulės energijos panaudojimo sistemą. Ši alternatyvaus energijos šaltinius naudojanti sistema ne tik tausoja aplinką, bet ir leidžia sutaupyti. Sistema įdiegta bendradarbiaujant su alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo paslaugas teikiančia bendrove „Terma“.

Naujoji saulės kolektorių baterija buvo sumontuota ant elektrodinės katilinės stogo. Saulės kolektoriaus baterijos veikimo principas - saulės spindulių energijos virsmas šilumine energija. Iš kolektoriaus paimta šilumos energija kaupiama trijose 15 m3 talpos šildytuvuose. Vandenį šildytuve kaitina gyvatukas, kuriame cirkuliuoja neužšąlantis skystis iš saulės kolektorių. Jei saulė nešviečia ir vandens temperatūra per žema, jis papildomai pašildomas elektriniais kaitintuvais.

Įrengiant šią sistemą buvo siekiama kelių tikslų – skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir atlikti ilgalaikę sistemos stebėseną bei jos efektyvumo matavimus. Saulės energijos panaudojimo sistema yra skirta elektrinės ūkinėms reikmės naudojamam vandeniui šildyti. Saulės energijos kolektoriai paruošti nenutrūkstamai metinei eksploatacijai. Planuojama per metus pagaminti daugiau nei 70 MWh šiluminės energijos. Tai leis sutaupyti apie 30 tūkstančių litų.

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...tuvoje-601499/

[digital]

Atidaryta pirmoji lietuviška industrinė saulės modulių surinkimo linija
lrytas.lt
2011-07-07 14:14

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atidarė pirmąją lietuvišką industrinę saulės modulių surinkimo liniją. Ji įrengta mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ bazėje, panaudojant ES finansinę paramą.

Premjeras pastebėjo, kad dar prieš metus-pusantrų drauge su profsąjungomis, verslo atstovais svarstė, kaip įveikti sudėtingą krizę, o dabar vis dažniau tenka “kirpti juosteles” ir dalyvauti naujų įmonių, modernių mokslo centrų, gamybinių linijų atidarymuose.

“Ypač malonu, kad sprendimai buvo priimti pačiame krizės dugne, o šiandien tai jau pradeda duoti konkrečius rezultatus. Čia jungiasi kelios strateginės Lietuvos kryptys: aukštosios technologijos, žinojimo technologija (kai jungiasi mokslas ir gamyba) bei nepriklausoma energetika”, – sakė Premjeras A. Kubilius.

Vyriausybės vadovas teigė, kad jam šios linijos atidarymas ir asmeniškai yra labai mielas. “Jaunystėje, kai dirbau Fizikos fakultete, šeštame aukšte, kieto kūno laboratorijoje, tyrinėjau būtent kietojo kūno elementus, kas yra viso to, kas čia vyksta, pagrindas”, – prisiminė A. Kubilius.

Lietuviški fotoelektriniai moduliai bus gaminami šveicarišku tikslumu surinktoje europinius standartus atitinkančioje pusiau automatinėje gamybos linijoje. Joje ekologiškai švariai bus gaminami aukščiausios kokybės ir efektyvumo fotoelektriniai moduliai. Tikimasi, kad įrenginys padės skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

[Al1]

Būtent, kad surinkimo, o ne gamybos. Atsiveš gatavus puslaidininkines plokšteles iš užsienio ir čia korpusuos. Nieko savo, jokio mokslo, tik tiek, kad aukštos pridėtinės vertės produkcija ir paklausi turtinguose Vakaruose... Tačiau neįkandama lietuviams.

[DeSadas]

na vis geriau negu baldus ar tekstile gamint.

[Al1]

Nu tai apie ką ir sakau. Tik kam mokslą kaišioti, jei juo ten net nekvepia. Ar čia jau tampa tokia nauja mada, siekiant finansavimo?

[Al1]

Štai jums ir atsinaujinanti enegetika bei pezalai apie energetinę nepriklausomybę...

Leido įsigyti vėjo jėgainių parką
2011 liepos mėn. 5 d.

Pirmadienį Konkurencijos taryba (KT) suteikė leidimą antrinei bendrovės „Inter RAO Lietuva“ įmonei „IRL Wind“ vykdyti sandorį su „Vėjų spektras“ dėl Kretingos rajone veikiančio 30 MW instaliuotos galios vėjo jėgainių parko įsigijimo.

http://verslas.delfi.lt/energetics/l....d?id=47290211

[bebop]

Saulės jėgainė elektrą gamino 24 val. per parą

Ispanijos ir Jungtinių Arabų Emyratų bendrovės "Torresol Energy" plėtojamai koncentruotos saulės energijos jėgainei "Gemasolar" pavyko pasiekti simbolinį tikslą - generuoti energiją 24 val. per parą. Tikimasi, kad išlydytos druskos saugojimo technologijas pasitelkusi 19,9 MW instaliuotosios galios jėgainė galės elektrą gaminti vidutiniškai 20 val. per parą.

Netoli Sevilijos (Ispanija) esančiai jėgainei pavyko gaminti elektrą visą parą praėjus mėnesiui nuo jos darbo pradžios. Veikti saulei nusileidus "Gemasolar" padeda išlydyta druska, galinti sukaupti iki 95% saulės spinduliuojamos šilumos.

Jėgainę sudaro 2.650 veidrodžių, koncentruojančių saulės spindulius į teritorijos viduryje esantį bokštą, kuriame temperatūra gali viršyti ir 500 laipsnių pagal Celsijų. Bokštas šildo ir specialiose saugyklose kaupiamą išlydytą druską. Saulei nusileidus, druska kaitina vandenį, kurio garai ir suka jėgainės turbinas.

Šviečiant saulei, jos koncentruota šiluma naudojama druskos kaitinimui, kurios dalis gamina turbinas sukančius garus iškart, o dalis - kaupiama saugyklose.

"Keletas dienų puikaus saulės spinduliavimo lėmė tai, kad karšta druska buvo užpildytas visas rezervuaras. Tikimės, kad artimiausiomis dienomis mūsų elektros energijos tiekimas tinklui pasieks vidutiniškai 20 val. per dieną", - komentuoja Diego Ramirezas, "Torresol Energy" gamybos direktorius.

"Gemasolar" jėgainė jau tiekia elektrą 25.000 namų. "Torressol" planuoja ir daugiau panašių jėgainių, tarp kurių - ir du 100 MW instaliuotosios galios projektai Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

[Al1]

Tai šiluminė elektrinė, tik garui gaminti naudoja saulės spindulius. Įdomu, kiek kainuoja kilovatvalandė...

[Raptor]

Geras pavyzdys Vilniuj, ar kitiems Lietuvos miestams

Eko-miestai. Nante medžiai auga ant dangoraižių

„Faktas Nr. 1: Prancūzija garsėja kaip tinkamiausia šalis visame žemyne trokštantiems mėgautis aukščiausios kokybės gyvenimu. Faktas Nr. 2: prancūzai, rodos, linkę manyti, kad geriausia vieta gyventi yra ne turistus traukiančiuose Paryžiuje, Nicoje ar Tulūzoje, bet mažiau garsiame Nante, 550 tūkst. gyventojų turinčiame mieste šalia Atlanto vandenyno kranto“ – taip dar 2004 metais rašė žurnalas „Time“.

Straipsnio autorius Grantas Rosenbergas nesikuklindamas Nantą įvardija kaip tinkamiausią gyvenimui miestą visoje Europoje ir atrodo, jog taip sakydamas nebus labai apsirikęs – praėjus beveik dešimčiai metų, šis Vakarų Prancūzijos miestas paskelbtas oficialia žaliąja Europos sostine – darniausiu senojo žemyno miestu 2013 metais.

Kaip ir kitiems miestams, gavusiems šią ekologišką etiketę - Stokholmui 2010 metais, Hamburgui 2011-aisiais, Vitorija Gasteisui 2012-aisiais - taip ir Nantui teko pasistengti. Prizas, galima drąsiai teigti, ne gautas, bet iškovotas nuosekliu ir kryptingu darbu. Tai turėtų įsidėmėti ir kiti miestai, siekantys tapti 2014 metų žaliąja Europos sostine, kurios paieškos jau prasidėjo. Panašu, jog mūsų šalies miestai dar nėra tinkamai pasirengę tokiam konkursui, nors, rimtai ėmus sekti nugalėtojų pavyzdžiais, darnaus miesto vardas nebeatrodytų toks tolimas, juolab kad ir oficialiame konkurso vaizdo klipe šmėkšteli Vilniaus gatvių panorama.
Miestas daug investuoja ir į jauniausios kartos ugdymą. Mokiniai dažnai lankosi ūkiuose, kuriuose mokosi savarankiškai užsiauginti maisto.

Ko būtų galima pasimokyti iš Nanto? Šio nedidelio miesto ekologiškos sėkmės esmė – jo gyventojai. Miesto valdžia skiria ypatingą dėmesį švietimui. Štai iki 2025 metų Nantas siekia sumažinti šiltnamio dujų emisijas 50 proc. ir tam, kad pasiektų šį ambicingą tikslą, ėmėsi iki šiol šalyje niekur netaikyto būdo: įsteigė „L'Atelier Climat“, savotiškas klimato dirbtuves, kuriose metus dalyvauja 150 namų ūkių. Kursų metu gyventojai ne tik supažindinami su aplinkosaugos problemomis, mokomi darnaus elgesio, bet ir padeda vystyti miesto klimato kaitos strategiją. Projekto tikslas yra skatinti atsakingą, aplinkai draugišką gyventojų elgseną. Kiekvieną mėnesį apklausos metu nustatomas individualus namų ūkių sukuriamas CO2 kiekis. Remiantis surinktais duomenimis ir atsižvelgiant į kiekvieno poreikius, gyventojams teikiami pasiūlymai, kaip gyventi darniau.

Svarbu pažinti ir suprasti

Miestas daug investuoja ir į jauniausios kartos ugdymą, kuriai diegiama darnaus požiūrio į aplinką kultūra. Mokiniai dažnai lankosi ūkiuose, kuriuose mokosi savarankiškai užsiauginti maisto.

Nantas garsėja savo žaliaisiais festivaliais, tokiais kaip „La Foile des Plantes“ („Pakvaišę dėl augalų“) ir „Grand-Blottereau“, į kuriuos lankytojai kviečiami atrasti ir susipažinti su šimtais skirtingų augalų rūšių. Nante gausu plačių žaliųjų erdvių, parkų, sodų, kur gyventojai nuolat raginami apsilankyti ir įvairių projektų dėka sužinoti ką nors nauja apie augalijos ir gyvūnijos gyvenimą, taip pat lavinti savo pagarbą gamtai.

Štai Jardin des Plantes (Augalų sodas) buvo sumanytas specialiai tam, kad gyventojai susipažintų su nykstančiomis ir retomis augalų rūšimis. Nenuostabu, kad Nante drąsiai imamasi įgyvendinti originalias, galbūt net ateities miestams gaires brėžiančias idėjas. Netrukus čia iškils architekto Edouardo François kūrinys - Tour Végétale de Nantes – augalų dangoraižis, kurio šaltose metalo konstrukcijose bus įkurta žaliuojanti flora - net ir medžiai. Šiame kabančiame sode glausis iš įvairiausių pasaulio kampelių suvežti augalai, o žmonės vien tik žiūrėdami į šį pastatą galės pažinti gamtos įvairovę.

Lengva keliauti

Tačiau žaliosios Europos sostinės vardui užsidirbti neužtenka vien tik žaliųjų plotų gausos. Dar 2009 metais Nantas gavo Europos Sąjungos apdovanojimą už tvaraus eismo vystymą. Miestas ant ilgiausios Prancūzijos upės Luaros krantų buvo pirmasis visoje šalyje (1985-aisiais), į savo gatves sugrąžinęs tramvajų, kurio linijos šiandien driekiasi 42 kilometrus. Keltai ir biokuru varomi autobusai dar labiau palengviną susisiekimą.

Tobulinant viešojo transporto sistemą, pastaraisiais metais miestui pavyko žymiai sumažinti automobilių eismą, o šiemet Nantas dar padidino hibridinių autobusų ir elektromobilių, skirtų dalinimuisi skaičių. Šios paslaugos dėka gyventojai gali naudotis automobiliu jo neturėdami.

Juleso Verno gimtajame mieste puikios sąlygos ne tik keliauti keturratėmis transporto priemonėmis, bet ir dviračiais. Šiems skirtos trasos driekiasi 500 kilometrų. Mažame mieste galima net visai pamiršti autobusus ir tramvajus bei pasinaudoti simboline dviračių nuomos paslauga. Simboline, nes 24 val. dviratis jums kainuos tik 1 eurą, o jei jo prireiktų pusvalandžiui, neteks sumokėti nė cento.

[Al1]

Lietuviui automobilis būtinas ir kuo didesnis... O medžius mieste ir žolės lopinėlius prie namų būtina aukoti dėl automobilių parkavimo vietų įrengimo... Progresas, kas jam priešinasi ar nepritaria, tas nesveikas ir atsilikėlis...
O dar būtina statyti stiklinius dangoraižius, kurių kondicionavimui ir vėdinimui vasarą reikia daug energijos, o žiemą dar daugiau - šildymui. Taip pat būtina įrenginėti grūdinto 10-15 mm stiklo milžiniškas vitrininius langus bei paradines duris... Visko ir neišvardinsiu...

Pastaruoju metu pasaulyje siekiama sumažinti elektronikos prietaisų energijos sąnaudas ir panaudojant termoelektrinį efektą. Galingiems tranzistoriams, procesoriams ir kai kuriems kitiems elementams aušinti naudojami įvairūs radiatoriai, ventiliatoriai ir kt.. Išsiskirianti šilumimė energija yra nuvedama toliau nuo elementų ir atiduodama į aplinką. Idėja yra panaudoti tą šiluminę energiją, kuri dabar šildo aplinką, elektros energijos gamybai, o pagamintą energiją galėtų naudoti pats elektronikos prietaisas. Baziniai fizikiniai reiškiniai žinomi, reikia sukurti praktinius aušintuvus-termoelektros generatorius. Tam mokslui jau skiriamas finansavimas.

[aviDer]

Estija investuoja į žaliąją energetiką

Estija energetinės nepriklausomybės siekia miliardinėmis investicijomis į vėjo energetiką ir biokuru kūrenamas elektrines.

Didžiausia Baltijos šalių elektros gamintoja „Eesti Energia“ per artimiausius 4 metus investuos beveik 1,2 mlrd. eurų ( apie 4,14 mln. litų) į energijos gamybos apimties didinimą ir plės žaliosios energetikos sritį.

Bendrovė pradėjo dviejų vėjo jėgainių parkų ir net 4 aplinkai palankesnių elektrinių statybą. Naujosiose „Eesti Energia“ elektrinėse naudojami alternatyvūs energijos šaltiniai padidins Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą.

Siekia stabilių ir mažų kainų

Bendrovė numatė daugiau kaip 80 mln. eurų (276,2 mln. litų) investicijas į dviejų vėjo jėgainių parkų statybas: vieną - netoli Narvos miesto, kitą - greta Paldiskio miestelio. Šiuose parkuose, kurie planuojami baigti statyti 2012 metais, gaminamos elektros energijos turėtų pakakti 55 tūkst. namų ūkių.

Narvos vėjo jėgainių parke dirbs iš viso 17 vėjo generatorių, jų bendra galia sieks 39 megavatų (MW). Per metus šiame parke bus pagaminama 90 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos.

Paldiskio vėjo jėgainių parkas bus kiek mažesnis - jame veiks 9 vėjo generatoriai, jų bendra galia bus 22,5 MW, o per metus jie pagamins 67 GWh elektros. Vien šis parkas leis nepaskleisti aplinkoje 70 tūkst. tonų anglies dioksido, kuris išsiskirtų gaminant elektrą įprastose jėgainėse.

Žaliąją energiją gamins ir Talino priemiestyje Iru statoma kogeneracinė elektrinė. 100 mln. eurų (345 mln. litų) kainuosianti jėgainė šilumą ir elektrą gamins iš buitinių atliekų. Planuojama, kad nuo 2013 metų joje per metus bus sudeginama apie 220 tūkst. tonų šiukšlių.

„Šiluma ir elektros energija bus gaminamos šiuolaikinėje efektyvioje jėgainėje iš vietinio kuro už stabilią kainą. Be to, pastačius elektrinę, pirmiausia sumažės šiukšlių supirkimo kainos, o ateityje Talinui ir Mardu pasiūlysime mažai kainuojančią šilumos energiją“, - kalbėjo „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas Sandoras Liive.

Dvidešimtmečio investicija

Didžiausia visų numatomų investicijų dalis - 1 mlrd. eurų (apie 3,45 mln. litų) - yra skirta Narvos elektrinės statybai. Apie ją bendrovė yra pranešusi anksčiau.

Šioje jėgainėje energija bus gaminama kūrenant skalūną ir biokurą. Jau dabar pati elektrinė vadinama didžiausia investicija į energetikos sektorių nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo.

Narvos elektrinė ir 2012 metais pradėsianti veikti skystojo kuro gamykla sudarys šiuolaikinį energetikos kompleksą, jungsiantį skalūno sandėlius, kuro tiekimo ir šlako šalinimo sistemas, energijos perdavimo, kai įtampa - 330 kilovoltų (kV), įrangą. Pirmasis 300 MW elektrinės blokas bus baigtas statyti 2015 metais, o dėl antrojo statybos bus apsispręsta kitais metais.

Panašiai bus sujungta su rapsų aliejaus gamykla „Werol“ ir kita „Eesti Energia“ elektrinė. Ši kogeneracinė elektrinė bus unikali Baltijos šalyse, nes, be šilumos ir elektros energijos, gamins šaltį, reikalingą aliejui gaminti. 5 mln. eurų (17,3 mln. litų) kainuosiančios jėgainės bendroji galia sieks 8,5 MW, o planuojama jos naudojimo pradžia yra 2011 metų žiema.

Latvijoje, Valkoje, 2012-ųjų vasarą dirbti pradės dirbti irgi „Eesti Energia“ kogeneracinė elektrinė. Čia energijai gaminti bus naudojamas vietinis biokuras.

Planuojama jėgainės galia, gaminant elektrą, bus 2 MW, gaminant šilumos energiją - 8 MW. Elektrinėje gaminama šilumos energija bus šildomas Valkos miestelis, o elektra parduodama vietos rinkoje.

Prognozuojama, kad, pradėjus veikti jėgainei, dėl didesnės energijos gamintojų įvairovės, mažesnių energijos perdavimo nuostolių vartotojams bus pradėtos siūlyti palankesnės šilumos ir elektros energijos kainos.

[aras991]

Free Energy Home Generator Zero Point Energy Off the Grid

[Al1]

Reikia paminėti, kad 100 procentų "Estijos Energijos" akcijų priklauso valstybei, o bendrovė dirba ir Suomijoje bei Jordanijoje! Dar ir investuoja Latvijoje.

[andyour]

Lietuviui automobilis būtinas ir kuo didesnis... O medžius mieste ir žolės lopinėlius prie namų būtina aukoti dėl automobilių parkavimo vietų įrengimo... Progresas, kas jam priešinasi ar nepritaria, tas nesveikas ir atsilikėlis...
O dar būtina statyti stiklinius dangoraižius, kurių kondicionavimui ir vėdinimui vasarą reikia daug energijos, o žiemą dar daugiau - šildymui. Taip pat būtina įrenginėti grūdinto 10-15 mm stiklo milžiniškas vitrininius langus bei paradines duris... Visko ir neišvardinsiu...

Atsibodo kartotis, bet didžiausi teršėjai yra lengvieji automobiliai. Toliau seka pramonė, kurios didelė dalis gamina tuos automobilius. Kodėl tiek daug pramonės susiję? Automobiliams reikalingi naftos produktai, atsarginės detalės, kelių tiesimui ir garažų statyboms statybinės medžiagos.
O dėl stiklinių dangoraižių, tai jie praleidžia daugiau natūralios šviesos. Lietuva didžiają metų dalį skendi tamsoje.

[Al1]

Ar ironijos nesupratai? Stiklo paketų šiluminė varža yra prastesnė už apšiltintų sienų. Taip kad daugiau šildyti reikia, taip pat ir šaldyti, kai prikepina saulė. O nuo lapkričio iki vasario vis tiek ištisą dieną sėdima su šviesa... Be to stiklai būna tonuoti, taip kad jie saulės šviesos dar mažiau praleidžia.

[andyour]

/\ patikėk, tie kas ten nuomojasi tokiomis kainomis, neskaičiuoja kiekvieno cento. Ir tokių pasatatų vienetai, o kiek tokių angarinių maximų ant kiekvieno kampo po kelias.

[Al1]

Ne piniguose esmė, o pricipe - ar valstybė už energijos taupymą, ar už švaistymą. PC irgi švaitoma energija. Daug, pavyzdžiui, iššvaisto atviri šaldytuvai - vitrinos. Juos reikėtų uždrausti.
Energijai taupyti yra nearti dirvonai.

[andyour]

Pvz. vienoje Rimi(nežinau kaip kitose) visi pieno produktai šaldytuvuose su durimis, bet maximoje vistiek pigiau