Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Sula]

vėjo instaliuota galia sakykim būtų 4000 MW (beje, konservatyviai vertinant, 2 mln. dolerių kainuoja 1 MW instaliuota galia, tad 4000 MW kainuotų 8 mlrd. dolerių, maždaug tiek, kiek Visagino atominė elektrinė).

Brangiai kainuoja "surinkimo" tinklai - dar pora milijardų USD, prie atominės užtenka pastatytos linijos.

[Silber418]

Neseniai buvo pristatyta naujas vokiečių laidelių 'Terra viva' serijos video. Ir šį kartą jame trumpai pristatomi atsinaujinančiųjų energijos šaltinių surinkimo ir panaudojimo ypatumai Stokholmo mieste. Pristatytas ir Hamarby sjöstad rajonas, kuris įkurtas laikantis visų šiuo metu prieinamų aplinkosaugos technologijų. Hammarby pusiasalyje įkurtas naujas urbanistinis centras tapo patrauklia vieta ne tik gyvenimui, bet ir verslo plėtojimui ekologiškai švarioje aplinkoje. Priminsiu, jog šis projektas bei daugelis kitų jau plačiai naudojamų technologijų Stokholmui pelnė pirmosios žaliosios sostinės Europoje vardą šiems metams, o šalis turi ambicijų pilnai atsikratyti iškastinio kuro panaudojimo iki 2030 -ųjų.
Kitąmet pavyzdiniu miestu bus Hamburgas.

[Al1]

Kruonio HAE ir Kauno HE didžiąja dalimi patenkina šį poreikį. HAE dar papildomai naują generatorių stato.

Pasaulyje šiuo metu hidroenergijos pajėgumai viršyja vėjo pajėgumus kokius 5 kartus (wiki, duomenys netikrinti), hidroelektrinės taip pat turi baseinus, kuriuos galima tai šiek tiek nuleisti, tai šiek tiek pakelti (kadangi baseinai paprastai gerokai didesni nei hidroakumuliacinių, tai šitokie kaitaliojimai nesukelia kažkokių reikšmingų ekologinių problemų). Vadinasi, vėjo ir saulės energijos pajėgumų skirtumus galima pakankamai efektyviai "uždengti" hidroelektrinėmis. Šiek tiek nepatogu, nes tam pačiam pajėgumui reikia ir hidroelektrinės, ir vėjo/saulės jėgainės. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, jog instaliuotą vėjo pajėgumą reikia dauginti iš 20-30 proc., jog gautumėme realų vidutinį pajėgumą vėjo jėgainių. Lietuvoje šiuo metu net be atominės elektrinės instaliuotas pajėgumas yra 3800 MW, kai suvartojimas niekada nesiekia 2000MW. Taigi pajėgumo trūkumo ar šaltinių, kaip uždengti pajėgumo trūkumą tam tikrais momentais tikrai yra. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, jog vėjo gamyba yra planuojama bent pusdieniui į priekį, taigi nereikia Elektrėnų laikyt "karštam rezerve", galima tokias elektrines pakankamai efektyviai išnaudoti, jei tik yra poreikis, uždengiant pajėgumo trūkumus.

Galų gale, Lietuvoje KHAE šiuo metu yra tik 4 generatoriai iš 8, taigi galią iš principo galima būtų padidinti 2x, o tai turint omeny galima pakankamai drąsiai teigti, jog Lietuva nesunkiai išsilaikytų vien iš vėjo jėgainių, KHAE ir retkarčiais ilgom štilių dienom pakurdama Elektrėnus. Litgrid puslapyje yra vėjo gamybos trendai, taip kad galima būtų netgi prasukti simuliaciją, kiek laiko Elektrėnai turėtų gaminti elektrą, jei vėjo instaliuota galia sakykim būtų 4000 MW (beje, konservatyviai vertinant, 2 mln. dolerių kainuoja 1 MW instaliuota galia, tad 4000 MW kainuotų 8 mlrd. dolerių, maždaug tiek, kiek Visagino atominė elektrinė).

Kalbant apie Lietuvą - taip. Kruonis kol kas gali padengti. Bet jei vėjo energetika pasieks 30 proc. Reikės Kruonio 2 ar 3.
Vėlgi, straipsnis buvo apie pasaulines tendencijas. Ir skirtingose pasaulio šalyse yra skirtingos galimybės akumuliuoti vėjo energiją panaudojant HAE. Kai kuriuose kraštuose tai nesudarytų problemų, bet kai kur tai sudartytų. Ir būtent, šilto klimato kraštuose, kur vandens telkinių trūksta. Nepatikėsit, bet subtropinio klimato šalyse daugiau nei 50-70 proc. išgaunamo vandens yra sunaudojama irigacijai. Ir šis procentas dar žada didėti. Upės ir yra to vandens šaltiniai, o ne požeminis vanduo, kaip kad įprasta pas mus. Elektros energijos išsivysčiusiose subrtopinio klimato šalyse sunaudojama daug daugiau nei šiauriau esančiose, nes visur stovi kondicionieriai. Kondicionavimas ryja daugiau energijos nei šildymas. Todėl subtropinio klimato šalims geriau vystyti saulės energetiką. Europoje nėra didelių užtvankų, kuriose būtų galima akumuliuoti daug vėjo elektros energijos. Ir naujų HAE statyba smarkiai apribota dėl jau minėtų minėtų problemų.
Straipsnis propagandinis. Kalbant apie praktinius aspektus, tai universalaus recepto nėra, kokią alternatyvią energetiką vystyti. Reikia žiūrėti konkrečiai šalies ar regiono mastu.

[x21]

Pirmos komercines tokio tipo turbinos:

[Meier]

Kalbant apie Lietuvą - taip. Kruonis kol kas gali padengti. Bet jei vėjo energetika pasieks 30 proc. Reikės Kruonio 2 ar 3.
Vėlgi, straipsnis buvo apie pasaulines tendencijas. Ir skirtingose pasaulio šalyse yra skirtingos galimybės akumuliuoti vėjo energiją panaudojant HAE. Kai kuriuose kraštuose tai nesudarytų problemų, bet kai kur tai sudartytų. Ir būtent, šilto klimato kraštuose, kur vandens telkinių trūksta. Nepatikėsit, bet subtropinio klimato šalyse daugiau nei 50-70 proc. išgaunamo vandens yra sunaudojama irigacijai. Ir šis procentas dar žada didėti. Upės ir yra to vandens šaltiniai, o ne požeminis vanduo, kaip kad įprasta pas mus. Elektros energijos išsivysčiusiose subrtopinio klimato šalyse sunaudojama daug daugiau nei šiauriau esančiose, nes visur stovi kondicionieriai. Kondicionavimas ryja daugiau energijos nei šildymas. Todėl subtropinio klimato šalims geriau vystyti saulės energetiką. Europoje nėra didelių užtvankų, kuriose būtų galima akumuliuoti daug vėjo elektros energijos. Ir naujų HAE statyba smarkiai apribota dėl jau minėtų minėtų problemų.
Straipsnis propagandinis. Kalbant apie praktinius aspektus, tai universalaus recepto nėra, kokią alternatyvią energetiką vystyti. Reikia žiūrėti konkrečiai šalies ar regiono mastu.

Manau reikia būti objektyviems :-) Kaip minėjau, balansavimo f-ją atlieka ne vien HAE, bet ir HE. Tokių Europoje visgi yra, ypač kalbant apie Austriją, Švediją ir pan., pietų šalyse pikas pasiekiamas dieną, tam galima puikiai naudoti saulės energiją. Tie, kas sako, kad saulės energija yra brangi, galiu atsakyt, kad tai tik scalability klausimas. Tie, kas naudoja fotoelementus, žinoma moka daug už elektrines, bet turint normalią programinę įrangą galima tiesiog sustaty veidrodžius aplink katilinę ir ją taip šildyti ir gaminti garą. Tokio tipo elektrinės labai paprastos ir pakankamai pigiai gamina elektrą tada, kada įjungto kondicionieriai. Dar daugiau, balansavimas ateityje bus daromas per elektromobilių baterijas. Įsivaizduokite: naktį pasikraunate automobilį, dieną darbe atvažiuojate su 200-300 km range'u, programinė įranga automatiškai ima atidavinėti elektrą į tinklą taip, jog vakare mašinoje belieka 50km range'as, bet kadangi jūsų namai už 15 km, jokių nepatogumų dėl to nepatiriate. Tokiu būdu labai palengvinamas balansavimo klausimas, automobilių savininkai gali sumažinti elektros sąnaudas. Ir dar daug kitų sprendimų yra balansavimui. Todėl aš labai labai pykstu, kai Lietuvoj visi užsiciklinę kartoja "statom atominę", kai už tuos pinigus nesunkiai galėtume tapti žaliausia šalimi pasaulyje. Beje, 2 tūkst. dolerių už MW yra su infrastruktūra. Dar daugiau, statant vienu metu 4000MW pavyktų kainą reikšmingai sumažinti. Labiausiai pikta, kad niekas valdžioje net neįvertino tokio projekto, visi pasakė "aj, tai nerealu".

Beje, gal žinote, vėjo jėgainių operatoriams alokuojama ATLų pagal pagamintą elektros energiją? Kažin ar čia reikšmingos pajamos išeina metų perspektyvoje.

[Big Cat]

Nežinojau, kur dėti, tai dedu čia:

Vilnietis "Honda HR-V" pavertė elektromobiliu bei jį įregistravo

Vilnietis Mindaugas Milašauskas su draugų kompanija perdarė vidaus degimo varikliu varomą automobilį "Honda HR-V" į elektromobilį bei jį užregistravo. Elektromobilio technininiame pase oficialiai nurodytas kuro tipas - elektra.

[Al1]

Manau reikia būti objektyviems :-) Kaip minėjau, balansavimo f-ją atlieka ne vien HAE, bet ir HE. Tokių Europoje visgi yra, ypač kalbant apie Austriją, Švediją ir pan., pietų šalyse pikas pasiekiamas dieną, tam galima puikiai naudoti saulės energiją. Tie, kas sako, kad saulės energija yra brangi, galiu atsakyt, kad tai tik scalability klausimas. Tie, kas naudoja fotoelementus, žinoma moka daug už elektrines, bet turint normalią programinę įrangą galima tiesiog sustaty veidrodžius aplink katilinę ir ją taip šildyti ir gaminti garą. Tokio tipo elektrinės labai paprastos ir pakankamai pigiai gamina elektrą tada, kada įjungto kondicionieriai. Dar daugiau, balansavimas ateityje bus daromas per elektromobilių baterijas. Įsivaizduokite: naktį pasikraunate automobilį, dieną darbe atvažiuojate su 200-300 km range'u, programinė įranga automatiškai ima atidavinėti elektrą į tinklą taip, jog vakare mašinoje belieka 50km range'as, bet kadangi jūsų namai už 15 km, jokių nepatogumų dėl to nepatiriate. Tokiu būdu labai palengvinamas balansavimo klausimas, automobilių savininkai gali sumažinti elektros sąnaudas. Ir dar daug kitų sprendimų yra balansavimui. Todėl aš labai labai pykstu, kai Lietuvoj visi užsiciklinę kartoja "statom atominę", kai už tuos pinigus nesunkiai galėtume tapti žaliausia šalimi pasaulyje. Beje, 2 tūkst. dolerių už MW yra su infrastruktūra. Dar daugiau, statant vienu metu 4000MW pavyktų kainą reikšmingai sumažinti. Labiausiai pikta, kad niekas valdžioje net neįvertino tokio projekto, visi pasakė "aj, tai nerealu".

Beje, gal žinote, vėjo jėgainių operatoriams alokuojama ATLų pagal pagamintą elektros energiją? Kažin ar čia reikšmingos pajamos išeina metų perspektyvoje.

Saulės sekimui nereikalingi jokie veidrodžiai. Normali "protinga" saulės jėgainė tiesiog seka saulę pasukant fotoelementus.

Žaliausia šalimi netapsime.

[Wycka]

Nežinojau, kur dėti, tai dedu čia:

Vilnietis "Honda HR-V" pavertė elektromobiliu bei jį įregistravo

Dabartinė LR Vyriausybė kaip tik yra išsikėlusi tikslą paversti Lietuvą elektromobilius gaminančia šalimi iki 2020 ar 2025 metų. Pirma kregždė jau išskrido
Beje, koks maksimalus standartinio elektromobilio greitis? Kažkaip dar neteko matyti elektromobilių charakteristikos, kuri leistų važiuoti greičiau nei 100km/h. Tuo pačiu ar ilgesnį laiką greitai važiuojant nekaista elektrovariklis?

[Big Cat]

Elektromobilis kraunamas kaip ir kitas elektros prietaisas – iš 220 V rozetės. Vieną kartą įkrautas automobilis, kurį jo savininkas pavadino 3E, gali nuvažiuoti iki 70 km, baterijos trukmė – 8 valandos, maksimalus greitis – 160 km/h, praneša Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Tokiu automobiliu 100 km gali nuvažiuoti vos už 9 Lt

Būtų faina, jeigu įsiktų bizniuką - panašiai kaip su dujų įranga, kad instaliuotų elektrinę įrangą

[Wycka]

Vieną kartą įkrautas automobilis, gali nuvažiuoti iki 70 km, maksimalus greitis – 160 km/h

Hmmm, tai maksimaliu greičiu toks automobilis važiuotų ne ilgiau kaip 20 minučių
Įdomu, ir kur vairuotojas pakrauna autobaterijas? Namie? Savo garaže?

[tricky_kid]

Žaliausia šalimi netapsime.

Nepabandžius nesužinosim ... Svarbiausiai optimizmas.


O dėl elektrinės mašinos ... nenoriu būti stabdžiu gerų iniciatyvų, bet tiesiog į galvą šauna saugumo klausimas. Kaip pasikeičia mašinos saugumas, kai išimamas variklis iš priekio ??? Ir kur sumontuotos baterijos, nes jei jos iššsitaškytų avarijos metu, tai malonumas būtų menkas. Volvo tam skiria daug dėmesio : naujo Volvo C30 Electric avarijos testas(utubės video)

Wyckai ... apie 100 km/h - http://www.teslamotors.com/


O apskritai vienintelė technologija kuri šiuo metu gali pakeisti vidaus degimo variklį, tai yra vandeniliu varomos mašinos. Kaip sakė per top gear tokios mašinos apžvalgą (Honda FCX Clarity) - tai yra ateities automobilis, todėl kad jis tuo pačiu metu yra ir šiandienos.
Viskas tas pats tik vietoj naftos - vandenilis ir vanduo iš duslintuvo.

[Big Cat]

Hmmm, tai maksimaliu greičiu toks automobilis važiuotų ne ilgiau kaip 20 minučių
Įdomu, ir kur vairuotojas pakrauna autobaterijas? Namie? Savo garaže?

Pakrovimas iš paprastos rozetkės - 220 V. Na, su tokiu automobiliuku į Klaipėda nelabai tinka važiuoti, bet po Vilniaus miestą - darbas/namai - liuks. Žinoma, laikui bėgant technologijos tobulės ir parametrai gerės.

[Al1]

Perdarymas ne išeitis. Dėl saugumo. Ar elektros įranga sveria tiek pat kiek vidaus degimo variklis? Kur sumontuoti akumuliatoriai? Aišku, kad masės centras automobilyje pasikeičia ir tai turi įtakos dinaminėms savybėms, stabilumui kelyje, ypač posūkiuose. Kitas klausimas. Ateina žiema. Kuo bus šildomas salonas, iš kur šiltas oras langų apipūtimui? Negi iš akumuliatorių elektiniu šildytuvu bus šildoma?

[Wycka]

Ateina žiema. Kuo bus šildomas salonas, iš kur šiltas oras langų apipūtimui? Negi iš akumuliatorių elektiniu šildytuvu bus šildoma?

Gandų lygyje girdėjau, kad lėktuvų langai gaminami iš nerasojančio stiklo ar kažkokios kitos skaidrios medžiagos (tikriausiai plastiko). Gal tai tiktų ir autopramonėje?

[Al1]

Bet saloną žiemą vis tiek reikia šildyti. Dėl nerasojančių stiklų nieko negirdėjau. Lėktuvų salonai šildomi ir kondicionuojami. Nėra problemų. Šoniniai iliuminatoriai sėkmingai iš išorės apšąla. Čia gal eina kalba apie pilotų kabinos stiklus, kurie yra stori. Bet iš vidaus papūsti šiltu oru nėra problemų, iš išorės turbūt šildomi elektra, panašiai kaip automobilių galiniai stiklai.

Dėl elektros variklių. Kuo galingesnis el. variklis, tuo jo naudingumo koeficientas didesnis. Pradedant maždaug nuo 10 kW el. variklio NK yra apie 95 proc.

[Meier]

Žaliausia šalimi netapsime.

Čia teiginys? Čia nuomonė? Kuo grįsta?

[Al1]

Čia nuomonė. Pagrįsta visa Lietuvos ikišioline politika, kuri ir ateityje nesikeis. Be to žalioji energetika turi būti ekonomiškai pagrįsta. Dabar ji tokia nėra ne tik pas mus, bet ir Vakaruose. Turtingos šalys gali sau leisti žaisti su tokia energetika, bet ne Lietuva. Aš nesakau, kad nereikia statyti mažiau teršiančių ar visai žalių jėgainių, bet nereikia ir persistengti, nes po to mokėsime daugiau (jau ir dabar už tai mokame daugiau) nei už įprastose jėgainėse pagamintą energiją. Reikia išsskirti tris sritis - šlumos gamybą, elektros gamybą ir transportą. Vat šilumos gamyboje Lietuva galėtų išsiversti beveik be importinio kuro, pereidama prie biomasės deginimo, atliekų deginimo, geoterminės energijos panaudojimo, saulės kolektorių šilto vandens ruošimui. Deja, elektros gamyboje šiek tiek rimčiau atrodo tik vėjo jėgainės. Bet iki tam tikro lygio, kol jos indėlis nėra didelis, kol neatsiranda problemų dėl galios rezervo. Saules enegetika kol kas Lietuvoje yra visiškai ekonomiškai rinkos sąlygomis nepasiteisintanti. O tokią energetiką dotuoti iš vartotojų kišenės irgi ne išeitis. Transporte mažinti importinio kuro sunaudojimą tik viena išeitis - smarkiai išplėtoti vegetuojantį visuomeninį transportą ir persodinti bent trečdalį žmonių iš automobilių į visuomeninį transportą.

[Sula]

Saules enegetika kol kas Lietuvoje yra visiškai ekonomiškai rinkos sąlygomis nepasiteisintanti. O tokią energetiką dotuoti iš vartotojų kišenės irgi ne išeitis.

Saulės baterijas pas mus statyti yra nusikaltimas. Ir mokėti penkiagubą kainą. Juolab yra vietų pasaulyje, kur jos 10x efektyvesnės.
Nebent būtų kažkoks technologinis proveržis (ilgaamžės biostruktūrinės plėvelės, etc.)

[LAZAS_]

Manau reikia būti objektyviems :-) Kaip minėjau, balansavimo f-ją atlieka ne vien HAE, bet ir HE. Tokių Europoje visgi yra, ypač kalbant apie Austriją, Švediją ir pan., pietų šalyse pikas pasiekiamas dieną, tam galima puikiai naudoti saulės energiją. Tie, kas sako, kad saulės energija yra brangi, galiu atsakyt, kad tai tik scalability klausimas. Tie, kas naudoja fotoelementus, žinoma moka daug už elektrines, bet turint normalią programinę įrangą galima tiesiog sustaty veidrodžius aplink katilinę ir ją taip šildyti ir gaminti garą. Tokio tipo elektrinės labai paprastos ir pakankamai pigiai gamina elektrą tada, kada įjungto kondicionieriai. Dar daugiau, balansavimas ateityje bus daromas per elektromobilių baterijas. Įsivaizduokite: naktį pasikraunate automobilį, dieną darbe atvažiuojate su 200-300 km range'u, programinė įranga automatiškai ima atidavinėti elektrą į tinklą taip, jog vakare mašinoje belieka 50km range'as, bet kadangi jūsų namai už 15 km, jokių nepatogumų dėl to nepatiriate. Tokiu būdu labai palengvinamas balansavimo klausimas, automobilių savininkai gali sumažinti elektros sąnaudas. Ir dar daug kitų sprendimų yra balansavimui. Todėl aš labai labai pykstu, kai Lietuvoj visi užsiciklinę kartoja "statom atominę", kai už tuos pinigus nesunkiai galėtume tapti žaliausia šalimi pasaulyje. Beje, 2 tūkst. dolerių už MW yra su infrastruktūra. Dar daugiau, statant vienu metu 4000MW pavyktų kainą reikšmingai sumažinti. Labiausiai pikta, kad niekas valdžioje net neįvertino tokio projekto, visi pasakė "aj, tai nerealu".

Beje, gal žinote, vėjo jėgainių operatoriams alokuojama ATLų pagal pagamintą elektros energiją? Kažin ar čia reikšmingos pajamos išeina metų perspektyvoje.

Electric cars that buy and sell their own power

©Euronews

http://www.youtube.com/watch?feature...&v=jnROWAdTkbw

[Meier]

Čia nuomonė. Pagrįsta visa Lietuvos ikišioline politika, kuri ir ateityje nesikeis. Be to žalioji energetika turi būti ekonomiškai pagrįsta. Dabar ji tokia nėra ne tik pas mus, bet ir Vakaruose. Turtingos šalys gali sau leisti žaisti su tokia energetika, bet ne Lietuva. Aš nesakau, kad nereikia statyti mažiau teršiančių ar visai žalių jėgainių, bet nereikia ir persistengti, nes po to mokėsime daugiau (jau ir dabar už tai mokame daugiau) nei už įprastose jėgainėse pagamintą energiją. Reikia išsskirti tris sritis - šlumos gamybą, elektros gamybą ir transportą. Vat šilumos gamyboje Lietuva galėtų išsiversti beveik be importinio kuro, pereidama prie biomasės deginimo, atliekų deginimo, geoterminės energijos panaudojimo, saulės kolektorių šilto vandens ruošimui. Deja, elektros gamyboje šiek tiek rimčiau atrodo tik vėjo jėgainės. Bet iki tam tikro lygio, kol jos indėlis nėra didelis, kol neatsiranda problemų dėl galios rezervo. Saules enegetika kol kas Lietuvoje yra visiškai ekonomiškai rinkos sąlygomis nepasiteisintanti. O tokią energetiką dotuoti iš vartotojų kišenės irgi ne išeitis. Transporte mažinti importinio kuro sunaudojimą tik viena išeitis - smarkiai išplėtoti vegetuojantį visuomeninį transportą ir persodinti bent trečdalį žmonių iš automobilių į visuomeninį transportą.

Jau rašiau, kad su Švedijos hidroelektrinėm, mūsų KHE ir KHAE Lietuva pilnai gali išsilaikyti vien oro energijos pagalba (na, galų gale kūrenti Elektrėnus @200MW ar pan.). Vėjo energijos kaina 30 ct., šiuo metu vidutinė kaina, kurią moka vartotojai už elektrą, yra apie 20 ct (šaltinis), t.y. spot market kaina + VIAP. Kaip matyti, tai sudaro šiek tiek mažiau nei pusę elektros kainos rezultato. Pakėltus gamybos kainą iki 30 ct., bendras elektros kainos pokytis būtų apie 20%, tai nėra mažai, tačiau bendrai ekonomikai įtariu, nes suskaičiuoti tokį dalyką reikia labai daug laiko, efektas būtų teigiamas: per naujai sukurtas darbo vietas statant vėjo jėgaines, smart balansavimo sistemą ir pan., vien nuo investicijų kiek pajamų mokesčių grįžtų į biudžetą. Dar kartą pasikartosiu, balansavimo klausimas Lietuvoje yra sprendžiamas, vėjo energetika šiuo metu @30ct yra pelninga, tai būtų ypač pelninga valstybei dėl jos galimybių parūpinti reikiamą žemės ar vandens plotą vėjo elektrinėms. Nekalbu jau apie politinę nepriklausomybę turint vėjo energetiką.

Tai dėl ATLų niekas nežinot?