Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    https://renews.biz/88958/ Kiek kartu sakiau kad ge - sudu kruva, graziai kovo menesi susisuko Akmeneje

    Comment


      Parašė ZYKLON-B Rodyti pranešimą
      https://renews.biz/88958/ Kiek kartu sakiau kad ge - sudu kruva, graziai kovo menesi susisuko Akmeneje
      tai tipo vienas sensorius gali milijona euriuku palaidot? keista ... galvojau kad engineering kitaip veikia.
      "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


      - George W. Bush President of the USA

      Comment



        vos ne visų lėktuvų katastrofų priežastis yra kažkoks šūdniekis, kuris palaidoja ne tik, kad dešimtis milijonų eurų, bet dar ir daugybę gyvybių. Yet... mes vis dar naudojamės avialinijomis.

        Comment


          Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

          tai tipo vienas sensorius gali milijona euriuku palaidot? keista ... galvojau kad engineering kitaip veikia.
          Faulty sensoriai ne tik milijonus Euriukų gali palaidotui, bet ir šimtus žmonių. Prisiminkim Air France katastrofą, visus 737 MAX reikalus. Sensoriai dažnai sušika dalykus.

          Edit: Eidvis buvo greitesnis

          Comment


            Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

            vos ne visų lėktuvų katastrofų priežastis yra kažkoks šūdniekis, kuris palaidoja ne tik, kad dešimtis milijonų eurų, bet dar ir daugybę gyvybių. Yet... mes vis dar naudojamės avialinijomis.
            na taip , o kur sistemos atsparumas ? double sensoriai? ir tt ?
            "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


            - George W. Bush President of the USA

            Comment


              Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

              tai tipo vienas sensorius gali milijona euriuku palaidot? keista ... galvojau kad engineering kitaip veikia.
              Esu truputį dirbęs su realių sensorių duomenų analize telefonų kamerose vienam telefonų gamintojui - absoliutus šūdas ir apgaulė, niekas neveikia. Didžioji dauguma tų sensorių (gal dideliuose objektuose kaip lėktuvuose ar elektrinėse biškį kitaip yra) naudoja mikroelektroniką, kurią labai paprasta apgaut jei tik žinai kaip. Magnetinis laukas? Pakilo temperatūra? Pakito drėgnumas? - viskas, sensoriaus duomenys visiškai neteisingi ir tu nieko negali padaryti, nebent kažkokia kalibravimo duombazė yra. Telefonuose pvz. dabar tuos sensorius tiesiog išjunginėja, kai pradedi staigiai purtyti ar vartyti, ir įjungia, kol vartotojas nepastebėjo, nes su dabartine sistema negali atskirti purtymo/vartymo nuo vidinės sensoriaus klaidos (tikslas yra paprastus rankos virpesius kompensuot).

              Double sensorius gal ir nebloga idėja, bet ką daryt kai du skirtingo modelio sensoriai rodo visiškai skirtingus dalykus? Plius beveik visada sensorius turi kažkokias gamybines klaidas, kurios kinta priklausomai nuo visokių sąlygų ir tas skirtumas tarp sensorių rodmenų nebus pastovus...
              Paskutinis taisė pminas; 2023.10.22, 04:18.

              Comment


                Kas darosi su LitGrid statistika? Jau ne pirma diena pievas rodo:
                Attached Files
                Paskutinis taisė Riedutis; 2023.10.22, 11:22.

                Comment


                  Parašė pminas Rodyti pranešimą
                  Double sensorius gal ir nebloga idėja, bet ką daryt kai du skirtingo modelio sensoriai rodo visiškai skirtingus dalykus?
                  Tai kaip visada tokiais atvejais - statai 3 (ar 5, 7 ir t.t.) ir imi daugumos parodymus.

                  Comment


                    Parašė digital Rodyti pranešimą
                    Tai kaip visada tokiais atvejais - statai 3 (ar 5, 7 ir t.t.) ir imi daugumos parodymus.
                    Elementarus prastas engineering.. ir viskas.
                    "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                    - George W. Bush President of the USA

                    Comment


                      Va čia visiškai sutinku su Nagevičium. Tie gražūs, bet fantastiški pasakojimai, apie tuoj tuoj verslo ir be subsidijų pastatytus milžiniško dydžio vėjo ir saulės parkus visada vertė šypsotis tuos, kas bent kiek susipažines su tokiu dalyku kaip investicijų įsisotinimas ir investicijų graža. Kuo daugiau statai, tuo ilgiau investicijos atsiperka, nes mažėja elektros kaina (kai kada tampa netgi neigiama), o tas neskatina investuoti ir turėti gamybos overcapacity. O su AEI be gamybos overcapacity nebus ir žalio vandenilio ir šiaip galimybių atsisakyti iškastinio kuro, t.y. kažkaip išgyventi tuos periodus kuomet dėl oro sąlygų negalima užtikrinti pakankamos gamybos. Tik tos jo šnekos apie politikų fantastinius planus kiek juokingos: paskaitykite jo paties metų-dvejų senumo postus apie nuostabią žalio vandenilio ateitį

                      M. Nagevičius

                      Apie tą mintį, kad gaminsime “žalią” vandenilį iš pigios (nemokamos/ neigiamą kainą turinčios?) “perteklinės” elektros, esant perteklinei gamybai vėjo ir saulės elektrinėse.
                      Čia iš ties yra paradoksas, apie kurį kol kas kalba potencialūs vystytojai (pvz Darius Biekša), bet kuris kol kas nelabai kliūva politikams, piešiantiems gražius “žalio vandenilio” plėtros planus artimiausiai ateičiai.
                      Paradoksas yra tame, kad “perteklinė” nieko nekainuojanti elektra gali atsirasti tik tada, kai yra perteklinės investicijos į vėjo ir saulės elektrinių plėtrą.
                      Tačiau jei vystytojas mato, kad, pastačius vėjo ar saulės elektrinę, daugiau nei pusę laiko ji gamins elektrą, neturinčią vertės (kaina artima nuliui), greičiausiai tas vystytojas tokios elektrinės ir nestatys. Paprasčiausiai - elgsis racionaliai, kaip ir turi elgtis verslas.
                      O jei visi investuotojai į vėjo ir saulės elektrines elgsis taip pat racionaliai, to elektros pertekliaus nebus arba bus labai retai, išimtinais atvejais.
                      O tokiu atveju nebus ir prasmės investuoti į elektrolizės įrenginius, skirtus žalio vandenilio gamybai. Nes tai labai brangus įrenginys ir jei jis vandenilį gamins tik tais retais atvejais, kai rinkoje susiformuoja “perteklinė” elektra, tas žalias vandenilis gamins laaabai brangų vandenilį (jei norime kad retai gaminamas vandenilis padengtų brangias investicijas į elektrolizės įrenginius).
                      O jei elektrolizės įrenginys gamins vandenilį nuolat, tai didžiąja dalimi jis vartos ne “perteklinę”, o pakankamai brangią elektrą. Tiek brangią, kad apsimokėtų investuotojams į vėjo ar saulės elektrines.
                      Kaip šį paradoksą įveikti?
                      Manau kad vienintėlis būdas - tiek ištobulinti elektrolizės įrenginius, kad jie pakankamai pigų žaliąjį vandenilį pagamintų ir iš pakankamai brangios elektros arba iš pigios elektros, bet dirbdami nedidelį laiko kiekį per metus.
                      Tačiau tai užtruks.
                      Ir tai daro mane kiek skeptišku, vertinant galimybę įgyvendinti politikų paišomus žaliojo vandenilio plėtros planus.
                      Nebent tie patys politikai mestų čia gerokai daugiau mokesčių mokėtojų milijardų subsidijoms ir tada taip - tada galima viską įgyvendinti.

                      Comment


                        Masiulis: prašymų rezervuoti tinklo galias atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių plėtrai mažėja
                        „Litgrid“ duomenimis, saulės ir vėjo elektrinėms šiuo metu tinkle rezervuota 14 gigavatų (GW). Skaičiuojant pagal jau plėtojamus projektus, sudarytus ketinimo protokolus bei remiantis „Energijos skirstymo operatoriaus“ prognozėmis, 2023 m. Lietuvoje galėtų būti 2,3 GW, 2024 m. – 3,3 GW, 2025 m. – 8,1 GW, 2026 m. – 9,9 GW, 2030 m. – 14,1 GW generacijos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų.

                        Pasak R. Masiulio, dalis projektų, kuriems rezervuota galia, nebus įgyvendinti, tačiau Lietuva 2030 m. turėtų būti elektros eksportuotoja.

                        „Ne visi projektai bus užbaigti, kai kurie bus atšaukti, 100 proc. jų niekada nebūna įgyvendinama. Vadinasi, 2030 m. kai kurie jų bus atidėti, maždaug tuomet pasigaminsime pakankamai elektros savo poreikiui padengti ir eksportuosime – tačiau nedaug“, – teigė R. Masiulis.

                        Vyriausybė tikisi, kad iki 2030 m. Lietuva pasigamins 100 proc. suvartojamos elektros energijos.

                        Comment


                          Man nesuprantami tokie skaičiai. Kai realiai pikinis šalies vartojimas yra ~1,8 GW, kaip į visa tai įsipaišo rezervuota 14 GW atsinaujinančių išteklių galia? Tai jei bus diena, kai pūs vėjas ir švies saulė, elektros gamyba iš atsinaujinančių sieks 7x suvartojimo?

                          Comment


                            Ir saulės ir vėjo vienu metu nebūna. O visų 14 GW tikrai nestatys.

                            Comment


                              Parašė Riedutis Rodyti pranešimą

                              Man nesuprantami tokie skaičiai. Kai realiai pikinis šalies vartojimas yra ~1,8 GW, kaip į visa tai įsipaišo rezervuota 14 GW atsinaujinančių išteklių galia? Tai jei bus diena, kai pūs vėjas ir švies saulė, elektros gamyba iš atsinaujinančių sieks 7x suvartojimo?
                              Taip, būtent tai ir reiškia. Kitas dalykas, kad čia labiau teoriniai skaičiai, nes tiek tikrai niekas nepastatys. Iš tų 14 GW apie 9 GW kiek žiūriu saulininkai užsirezervavo. Tuo tarpu Lietuvoje vidutinis saulės elementų naudingas išnaudojimas yra apie 10-12 proc. ir tas su labai dideliu sezoniškumu. Todėl saulėtomis gegužės - birželio dienomis tiesiog teks išjunginėti saulės elektrines, o pamačius to pirmuosius požymius iškart bus sustabdytas investavimas į naujas statybas. Spėčiau, kad pasiekus kokius 4GW AEI labai nebus noro kam nors statyti naujas jėgaines.

                              Comment


                                Tai tikriausiai ir bus, bet citatoje ESO prognozuoja, kad jau faktinis generavimas 2030 iš AEI bus 14 GW... Na pamatysim, faktas, kad tikrai juntamai kyla metai iš metų.

                                Comment


                                  Pirmasis Lietuvoje jūrinio vėjo jėgainių parkas: iššūkiai ir sprendimai https://www.vz.lt/energinga-lietuva/...-ir-sprendimai
                                  Thierry Aelens, tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vadovas konferencijoje „Baltic Energy Forum 2023“ pristatė pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje, kurį Baltijos jūroje vystys drauge su partneriu „Ocean Winds“
                                  jūrinio vėjo elektrinių parkas užims apie 120 km2 plotą, o nuo kranto bus nutolęs apie 36–54 km. Jo galingumas bus 700 megavatų (MW). Per metus parkas galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos. Šis kiekis tenkintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Pirmojo Lietuvoje jūrinio vėjo elektrinių aukštis sieks apie 300–350 m, kur, kaip rodo tyrimai, vyrauja 9–10 m/s metinis vidutinis vėjo greitis. Planuose numatyta, kad elektrinių skaičius gali būti nuo 35 iki 50.
                                  p.s. 1vnt galingumas bus 14-20 MW . Sausumoje LT dabar stato max 5,3 MW
                                  Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                                  Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                  Comment


                                    Klaipėdoje atidaryta nauja gamykla, gamybos pajėgumas išaugs dvigubai https://www.vz.lt/pramone/2023/11/09...saugs-dvigubai
                                    Klaipėdos metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos UAB „Passer SIDC“ trečiadienį oficialiai atidarė naują gamyklą, į kurią investuoti 8 mln. Eur. Joje, priklausomai nuo užsakymų, dirbs maždaug 100–150 darbuotojų. Gamyklos plotas 1,16 ha sklype siekia 5.500 kv. m. Joje bus gaminama negabaritinė įranga, daugiausia – jėgos kabeliai atsinaujinančios energetikos parkams, vėjo jėgainėms.
                                    Esame 100% savo produkcijos eksportuojanti įmonė, kuriai keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, dažniausiai patvirtinami produkto gamybos auditais ir sertifikatais“
                                    Įmonių grupės „Passer Sidc Group“ kontrolinis akcijų paketas priklauso Norvegijos „Passer“
                                    p.s. gal ir LT vėjo parkams gamins?
                                    Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                                    Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                    Comment


                                      Parašė Riedutis Rodyti pranešimą

                                      Man nesuprantami tokie skaičiai. Kai realiai pikinis šalies vartojimas yra ~1,8 GW, kaip į visa tai įsipaišo rezervuota 14 GW atsinaujinančių išteklių galia? Tai jei bus diena, kai pūs vėjas ir švies saulė, elektros gamyba iš atsinaujinančių sieks 7x suvartojimo?
                                      Kad 30 minuių per parą gaminsime 7x nereiškia kad pasigaminsime visą paros reikiamą normą.

                                      Comment


                                        Taip pat nereiškia, kad vartojimas išliks dabartiniame lygyje ir nedidės, tarkim, kokius 3-4 kartus dėl EV paplitimo ir perėjimo prie alektrinio šildymo namuose. Tas procesas jau vyksta, tik kol kas lėtokai ir nelabai pastebimai. Kol kas.

                                        Comment


                                          Parašė John Rodyti pranešimą
                                          Taip pat nereiškia, kad vartojimas išliks dabartiniame lygyje ir nedidės, tarkim, kokius 3-4 kartus dėl EV paplitimo ir perėjimo prie alektrinio šildymo namuose. Tas procesas jau vyksta, tik kol kas lėtokai ir nelabai pastebimai. Kol kas.
                                          Vyksta ir dabar intensyviai, ypač micro lygmenyje, beveik visi nauji individualūs namai dedasi šilumos siurblius, o centriniame šildyme ateityje irgi vietoje katilų stovės dideli šilumos siurbliai.
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X