Realiai 2 val eigoje vėjo+saulės buvo >1000 MW (manau pirmą kartą iš viso), o kartu su hidro buvo 1060 MW. Dar yra gamyba Biomass 34 MW. Tai bendrai atsinaujinanti ~1'100 MW. Suvartojimas buvo 1200 MW
Bus labai įdomu pažiūrėt kokie statistiniai modeliai galės paskaičiuoti, kad elektrai esant pigiau X, paklausa didės Y, dėl to reikia užpirkti +Z elektros. Ir dar įskaičiuot ar per ateinančias dienas nusimato kokių socialinių aplinkybių. Sakykim prieš motinos dienos savaitgalį ar vėlines didesnė tikimybė, kad medžios pigų užsikrovimą. Arba prieš ilgąjį vasaros savaitgalį. Arba turės įskaičiuot artėjančio savaitgalio festivalius. Bet jei festivalis tarp Vilniaus ir Kauno - tikėtina, kad nebus didelio šuolio. Bet jei Mosėdyje - jau kita istorija.
Tai čia eilinė kaimo Aibės vedėja sugeba įsivertinti šituos dalykus.
If a lion could speak, we could not understand him.
Mažėjant elektros kainoms dėl stiprių vėjų, tai gali turėti teigiamų ir neigiamų poveikių šalies BVP, priklausomai nuo įvairių veiksnių.
Teigiamai, elektros kainų mažėjimas gali sumažinti gamybos kaštus verslui, ypač tiems, kurie naudoja didelius elektros kiekius savo veikloje. Tai gali padidinti šių verslų pelningumą, o tai savo ruožtu galėtų sukelti didesnį investavimą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį augimą.
Be to, mažesnės elektros kainos galėtų skatinti didesnę vartotojų išlaidų dalį, nes namų ūkiai turėtų daugiau lėšų leisti kitoms prekėms ir paslaugoms. Tokios išlaidos galėtų skatinti ekonominį augimą įvairiose srityse.
Neigiamai, jei elektros kainų mažėjimas susijęs su elektros pertekliumi, tai galėtų lemti investicijų į naują elektros generavimo pajėgumų mažinimą, o tai galėtų turėti neigiamą ilgalaikį poveikį ekonomikai. Be to, jei elektros kainos per daug sumažės, tai galėtų lemti finansinius nuostolius elektros gamintojams, o tai galėtų turėti neigiamą poveikį ekonomikai.
Bendrai, elektros kainų mažėjimo įtaka šalies BVP priklausytų nuo įvairių veiksnių, įskaitant kainų mažėjimo apimtį, kainų mažėjimo priežastis ir vartotojų bei verslo reakciją į kainų pokyčius.
Tai čia eilinė kaimo Aibės vedėja sugeba įsivertinti šituos dalykus.
Tokie dalykai vyksta šalies mastu, o ne aibės vedėjos galvoje. Mačiau jungtinėse valstijose šitas klausimas yra išspręstas duodant rytojaus kainų grafiką, o jau tada vartok kaip tu nori.
Tokie dalykai vyksta šalies mastu, o ne aibės vedėjos galvoje. Mačiau jungtinėse valstijose šitas klausimas yra išspręstas duodant rytojaus kainų grafiką, o jau tada vartok kaip tu nori.
Jei daugiau vartotojų pradės gaudyti kainų minimumus, tai kainų lygis paros bėgyje suvienodės, pigios ar beveik nemokamos elektros slotai išnyks.
Ir kas tame blogo, jei vartotojai kraus elektromobilius, dar kažką darys kai kainos mažesnės? Jei labai suvienodės, tai tada negaudys. Atsiras tam tikras balansas.
Jei per kovo mėnesį suvartojimas buvo nuo 993 iki 1783 MW, tai atmetant vėją, kuris beveik pužia nepriklausomai nuo paros laiko, tai kai saulės generacija pasieks 800MW reiškia atsiras įdomių momentų ne tik naktį/savaitgalį, bet ir dieną. Nedaug liko palaukti iki Joninių ir sužinosime kiek pikinė generacija bus kai saulė bus geresniu kampu.
Jau praeitą vasarą VERT: saulės elektrinių įrengta galia viršijo 2 GW ribąhttps://www.vz.lt/pramone/energetika...sijo-2-gw-riba
Saulė žemai - storas atmosferos sluoksnis - mažiau energijos pasiekia žemės paviršių.
Pats spindulių kritimo į SE kampas mažai įtakoja, visai neblogai generuotų net ploksčiai paguldytos SE. Idealiai sukinėdamas paneles, gali išlošti maks 10%. https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=18871
t.y. saulės aukštis ir atitinkamai kritimo kampas į žemę- taip, svarbu.
Saulės spindulių statmenumas , kritimo kampas į SE - mažai reikšmės.
P.S. gal mes čia apie tą patį, tavo parašymas "geresniu kampu" neatskleidžia nuo ko tas kampas. Vienu žodžiu, svarbus parametras vadinasi "saulės aukštis virš horizonto". Saulės aukštis yra saulės kampas žemės horizonto atžvilgiu.
Saulė žemai - storas atmosferos sluoksnis - mažiau energijos pasiekia žemės paviršių...
Šiaip visada svarsčiau, kodėl yra skirtumas, koks gi tas saulės spindulių kritimo kampas į žemę, ir tikrai nuoširdžiai nesupratau, kodėl tas skirtumas gali būti (kalbant apie geografines platumas). Nes visada atrodė, jog jei nustatai saulės elementus, kad saulės spinduliai kristų stačiai į juos, koks skirtumas, kokiu kampu jie krenta į žemę?
Tai gan logiškai skamba energijos netektis dėl storesnio atmosferos sluoksnio esant mažam kritimo kampui... Būtų įdomu daugiau apie tai paskaityti.
Bet vat kiek radau, tai didesnė įtaka susidaro iš to, jog tolstant nuo pusiaujo stebima didesnė saulės spindulių kritimo kampo variacija sezoniškai. Tai jei nustatyti saulės elementų kampą ir jį palikti, didžiąją dalį metų jie bus nustatyti neoptimaliu kampu...
Bet man atrodo, tu atvirkščiai parašei:
t.y. saulės aukštis ir atitinkamai kritimo kampas į žemę- taip, svarbu.
Saulės spindulių statmenumas , kritimo kampas į SE - mažai reikšmės.
Kritimo kampas į žemę - nesvarbu (atmetant atmosferos įtaką);
Kritimo kampas į saulės elementus - svarbu, ir yra trigonometrinis ryšys tarp energijos generacijos ir saulės elementų kampo su saulės spindulių kryptimi.
Kritimo kampas į saulės elementus - svarbu, ir yra trigonometrinis ryšys tarp energijos generacijos ir saulės elementų kampo su saulės spindulių kryptimi.
ryšys yra, bet nedidelis. Ar statmenai, ar 45 laipsnių kampu bus +/- 10%.
Kol kas galimybės mažinti gamybą ribotos, nes didelės šiluminės ar atominės elektrinės galimybės greitai padidinti ar sumažinti galią neturi.
Šiaip tai čia netiesa, atominės elektrinės turi galimybę greitai (apie 50 kartų greičiau nei šiluminės) keisti gamybos apimtis ir gali būti naudojamos laod balancing. Jos retai kada taip naudojamos nes gaminti perteklių tiesiog apsimoka labiau, nes kintantys kaštai labai maži, o kam nors vis tiek parduosi.
Didžiausia valandinė saulės gamyba fiksuota penktadienį – 362 MW, tačiau ir savaitgalį per pietus šių elektrinių gamyba siekdavo per 300 MW. Šiuo metu Lietuvoje įrengta apie 600 MW saulės jėgainių, todėl naujo rekordo ilgai laukti nereikės. Įdomi situacija susiklostė šeštadienį, kai aukšta saulės gamyba sutapo su itin didele vėjo generacija ir didmeninė elektros kaina visą dieną siekė vos 30 Eur / MWh, o anksti ryte – tik 4 Eur / MWh“, – pranešime cituojamas Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
https://www.vz.lt/pramone/energetika...mybos-rekordas
600 MW įrengtų man skamba logiškiau kai generavo max 362 MW, nei per kelis postus cituotas VERT teiginys apie: saulės elektrinių įrengta galia viršijo 2 GW ribą
Comment