Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    O kaip pernai Sausį, Vasarį? Ar ne gerokai daugiau gamino saulė?

    Comment


      Parašė John Rodyti pranešimą
      O kaip pernai Sausį, Vasarį? Ar ne gerokai daugiau gamino saulė?
      Bent Vilniuje tai pernai sausį lygiai 5 kartus daugiau pagamino. Dėl vasario dar anksti spręsti.

      Comment


        Parašė spekas Rodyti pranešimą
        A, aš to nežinojau. Įdomu. Tikrai turėsiu tai mintyje, nes galvojau, kad tik visai neseniai rasti sprendimai užtikrinti išvardintus saugumo kriterijus, pasirodo jau seniau jie yra. Na, ką, tuomet tik į priekį ir nesustoti.

        Aš atomo srityje beveik nieko nenusimanau, bet man labai įdomi tema tai bandau dalintis kas man pasirodo ir įdomu ir lygtais eina link realaus panaudojimo. Iš nepasisekusių bandymų beje galima daug ko pasimokyti, tad tai dar viena priežastis dėl ko klaidų verta ne bijoti, o iš jų mokytis.

        Taip pat esu už mažus reaktorius, noriu juos matyti panaudotus.

        Vienas tik dalykas, kuris skiriasi nuo minėtų saugiklių panaudojimo seniems dideliems realtoriams tai kad jie dideli ir tai reiškia atitinkamus ir statybos kaštus, ir reikiamo ploto jiems radimą ir tt., kai tuo tarpu žiūrint į šiuos naujus mažus reaktorius ir kiek palyginti nedaug reikia jiems įrengti yra, mano supratimu, esminis skirtumas pranašume siekiant paleisti juos į rinką.
        Statyti apsauginius kevalus 10 mažu reaktoriu tikrai bus brangiau nei vieną kevalą dideliam reaktoriui atitinkančiam 10 mažų galią. Ekonomiškai tokie maži reaktoriai tikrai nelaimės. teritorija, norint užtikrinti visą politinį saugumą (nes techniniam saugumui to nereikia) vis tiek turės būti didelė. Pvz po 9/11 JAV priėmė įstatyma kuriame visi reaktoriai privalo numušti arba atlaikyti lėktuvo ataką. Tą turės padaryti ir šitie maži reaktoriai, tik daug kartų nes bus keli maži reaktoriai. Neekonomiška dėl nesąmoningo reikalavimo.

        Maži reaktoriai geri nebent tuo, kad didesnė decentralizacija ir bombarduojant jungtis kaip Ukrainoje daugiau vietu galima išlaikyti elektros tiekimą.

        Comment


          Dabar vėjas varo 496 MW, o saulė 133 MW. Total >600 MW.
          Šiemet „Litgrid“ prie perdavimo tinklo yra pasiruošusi prijungti keturis vėjo jėgainių parkus: Rokiškio rajone 70 MW, Akmenės rajone 75 MW, Telšių rajone 60 MW ir Jurbarko rajone 30 MW.„Litgrid“ skaičiuoja, kad įgyvendinus visus šiuo metu suplanuotus vėjo jėgainių projektus iki 2025 m. pabaigos vėjo parkų galia šalies perdavimo tinkle turėtų išaugti beveik tris kartus – nuo 803 MW iki maždaug 2.200 MW. Per ateinančius metus numatoma, kad prie šių vėjo jėgainių parkų prisijungs dar trys projektai, kurių leistina generuoti galia siekia 135 MW. Šiuo metu bendrovės yra suderinusios techninius projektus ir pereina į vėjo parkų statybos etapą. Dar dvylikai projektų 2023 m. yra techninių projektų rengimo laikas. Šie vėjo elektrinių parkų vystytojai yra gavę prisijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas ir rengia techninius projektus, vėliau vykdys rangos darbus. Preliminariais duomenimis, didžioji dalis šių parkų pradės veikti 2025 m., bendra jų leistina generuoti galia viršija 1.034 MW.
          Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1.521 MW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4.400 MW saulės ir 5.000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 6 kartus daugiau nei dabar.Per ateinančius 10 metų „Litgrid“ į elektros perdavimo tinklą planuoja investuoti 2 mlrd. Eur.
          https://www.vz.lt/pramone/energetika...-sieks-2200-mw
          Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
          Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

          Comment


            Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
            01.30 03:18 652 MWh
            Na ką turim vėl naują rekorda. 675 MWh 02.10 06:34

            Comment


              Parašė mantini Rodyti pranešimą
              na ką turim vėl naują rekorda. 675 mwh 02.10 06:34
              7:46 676 MW
              Kažkokios nesąmonės su teksto formatavimu, įvedi didžiąsias raides megavatus išsaugo miliwatus. Tik kai kitą eilutę parašiau išsaugo normaliai
              14:42 vėjas 595 MW saulė 101 MW
              Paskutinis taisė Arunasx; 2023.02.10, 15:58.
              Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
              Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

              Comment


                „Litgrid“: elektros vartojimui pernai mažėjus, iš saulės pagaminta rekordiškai daug energijos https://www.vz.lt/pramone/energetika...daug-energijos
                2022 metais saulės ir vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino rekordiškai daug elektros – ji sudarė 60% visos šalies gamybos. Pirmą kartą jos dalis buvo didesnė nei pusė visos šalyje pagamintos elektros. Užpernai tokiose elektrinėse buvo pagaminta 48% visos elektros, pranešė „Litgrid“. Tačiau elektros suvartojimas šalyje per metus sumažėjo 5,4%.
                Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, 2022 metais itin sparčiai augo elektros gamyba saulės parkuose, tuo metu dujinių šilumos elektrinių gamyba smuko daugiau nei trečdaliu. „Tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos. Gamyba vėjo elektrinėse didėjo 11,6%, o saulės elektrinėse – net 74%. Pastarąjį pokytį lėmė spartus naujų gaminančių vartotojų prisijungimas. Tuo pačiu dujomis varomų šiluminių elektrinių gamyba susitraukė daugiau nei trečdaliu“, – pranešime sakė D. Matelionis.
                Saulės elektrinėse per metus pagaminta 0,273 teravatvalandės (TWh), vėjo – 1,513 TWh, šiluminėse – 1,161 TWh elektros, hidroelektrinėse – 20,4% daugiau, iki 0,457 TWh.
                Iš atsinaujinančių išteklių pernai pagaminta iš viso 2,545 TWh, o iš visų šaltinių – 4,250 TWh elektros – 9,4% mažiau nei 2021 metais. Tuo metu pernai šalyje suvartota 11,192 TWh elektros – 5,4% mažiau nei užpernai.
                Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                Comment


                  9:22 685 MW https://www.litgrid.eu/index.php/sis...i-gamyba/32261
                  Iš esmės beveik susilygino su jungtimi iš Švedijos
                  Paskutinis taisė Arunasx; 2023.02.11, 13:25.
                  Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                  Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                  Comment


                    „Litgrid“: per dvejus metus vėjo jėgainių galia išaugs beveik tris kartus

                    Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skaičiuoja, kad įgyvendinus visus šiuo metu suplanuotus vėjo jėgainių projektus iki 2025 metų pabaigos vėjo parkų galia šalies perdavimo tinkle turėtų išaugti beveik tris kartus – nuo 803 MW iki maždaug 2200 MW.

                    „Per ateinančius metus stebėsime didelį pokytį mūsų šalies energetikos sistemoje – vietinėje gamyboje pradės dominuoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinės. Tai reiškia, kad turėsime ir pigesnę, ir aplinkai draugišką elektrą. Jeigu visus suplanuotus projektus vystytojams pavyks įgyvendinti laiku, vėjo elektrinių parkų leistina generuoti galia prilygs šalies elektros suvartojimui piko metu. Tai svarbus etapas kelyje į šalies energetinę nepriklausomybę ir žaliosios energetikos šalyje plėtrą“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.

                    Pasak jo, iki vartojimo piko išaugusi galia nereiškia, kad vėjo elektrinės tiek ir pagamins – jų elektros generacija priklauso nuo vėjo greičio. Tačiau, anot R. Masiulio, tikrai bus laikotarpių, kai vėjo gamyba viršys tuometinį vartojimą ir elektros energijos perteklius bus eksportuojamas.

                    Šiemet „Litgrid“ prie perdavimo tinklo yra pasiruošusi prijungti keturis vėjo jėgainių parkus, kurių bendra leistina generuoti galia sieks 235 MW: Rokiškio rajone 70 MW, Akmenės rajone 75 MW, Telšių rajone 60 MW ir Jurbarko rajone 30 MW.

                    Per ateinančius metus numatoma, kad prie šių vėjo jėgainių parkų prisijungs dar trys projektai, kurių leistina generuoti galia siekia 135 MW. Šiuo metu bendrovės yra suderinusios techninius projektus ir pereina į vėjo parkų statybos etapą.

                    Dar dvylikai projektų 2023 metai yra techninių projektų rengimo laikas. Šie vėjo elektrinių parkų vystytojai yra gavę prisijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas ir rengia techninius projektus, vėliau vykdys rangos darbus. Preliminariais duomenimis, didžioji dalis šių parkų pradės veikti 2025-aisiais, bendra jų leistina generuoti galia siekia virš 1034 MW.

                    Susumavus visų jau pastatytų, statomų ir gavusių prisijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas vėjo parkų leistiną generuoti galią, 2025 metų pabaigoje ji sieks apie 2200 MW.

                    Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1521 MW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.

                    „Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 6 kartus daugiau nei dabar.

                    Per ateinančius 10 metų „Litgrid“ į elektros perdavimo tinklą planuoja investuoti 2 mlrd. Eur.
                    Pernai Lietyva iš vėjo pasigamino 1.5 TWh ir tai yra 14% nuo visos suvartotos elektros energijos, tai po kelių metų vien iš vėjo turėtumėm pradėti gamintis 40% mums reikalingos elektros, o pridėjus ir saulę tikriausiai gausis >50%. Visai neblogai, turint omeny, kad ne taip seniai importuodavom 80% mums reikalingos elektros energijos, Lietuvoje liks šimtai milijonų eurų, kuriuos išleisdavom elektros pirkimui iš užsienio. Vis daugiau gaminant iš vėjo elektros - bus dienų, kada bus pagaminama daugiau elektros energijos, nei kad mes suvartojam, ypač naktį ir tai gali turėti teigiamą įtaką elektromobilių plėtrai, nes turint elektromobilį bus galima medžioti kada elektros kaina bus pati mažiausia, o gal net nemokama, o šiuolaikinį elektromobilį užtenka pakrauti ir tris kartus per mėnesį, tai sumedžioti gerą vėją per tokį laikotarpį neturėtų būti sudėtinga. Tik man įdomu kas bus su tais laikotarpis, kai bus elektros perteklius ir nelabai bus įmanoma jo eksportuoti, kažin ar gali vėjo elektrinių savininkai stabdyti jų veikimą vietoj to, kad atiduoti elektrą į tinklą už dyka.

                    Comment


                      Geras progresas jeigu tai bus tiesa. Gaila kad tai daroma tik dabar.

                      Comment


                        Pasižiūrėjau, kad jeigu 2025 metais pasiektumėm 2200 MWh instaliuotos vėjo generacijos galią, tai pasaulyje pagal galią tenkančią vienam gyventojui užimtumėm šeštą vietą, po Danijos, Švedijos, Airijos, Vokietijos ir Norvegijos. Bet čia pagal 2021 m. duomenis, pasaulis irgi nestovi vietoje, 2025-aisiais turbūt ir kitos šalys pasistiebs ir visgi pasaulyje metinis augimas yra ~10%, tai pas mus jis planuojamas žymiai spartesnis, o jeigu dar iki 2028 m., kaip planuojama, būtų pastatyti du vėjo jėgainių jūriniai parkai su 1400 MWh instaliuota galia, dar tikriausiai tęsis ir statybos sausumoje, tai panašu, kad Lietuva turi rimtas pretenzijas tapti šalimi su viena labiausiai išvystytų vėjo energetikos infrastruktūrų pasaulyje.

                        Comment


                          Lietuvos "problema" kol kas ta, kad dar neturim offshore jėgainių, ant ko dabar kaip reikiant važiuoja Danija ir matyt žeriasi gražaus pinigo. Offshore yra, grubiai jamant, 2x efektyvesnis t.y. tokia pati instaliuota galia pagamina maždaug 2x alektros, nei onshore. Žodžiu instaliuota galia nėra lygi instaliuotai galiai. Lietuva būtų nežmoniškai daug išlošusi, jei būtų offshore jėgaines pradėjusi statyti prieš kelis metus.

                          Comment


                            Mano galvoje senokai kirba klausimas apie vėjo jėgainių „suvartotą“ energiją, t.y. vėją. Juk vėjas yra svarbus mūsų planetos elementas, turintis įtakos įvairiems gamtos reiškiniams, gyvūnams etc.
                            Gal žinote kokių studijų apie galimas „suvartoto“ vėjo sukeltas problemas?

                            Comment


                              Parašė cozzamarra Rodyti pranešimą
                              Mano galvoje senokai kirba klausimas apie vėjo jėgainių „suvartotą“ energiją, t.y. vėją. Juk vėjas yra svarbus mūsų planetos elementas, turintis įtakos įvairiems gamtos reiškiniams, gyvūnams etc.
                              Gal žinote kokių studijų apie galimas „suvartoto“ vėjo sukeltas problemas?
                              Esu matęs kažkada skaičiavimus: mes bet kuriuo atveju paimame nykstamai mažą vėjo dalį. Buvo skaičiuojama, kad jei visas pasaulis visus savo energetinius poreikius tenkintų tik iš vėjo, ir tai sunaudotų tk apie 0,3 proc. viso vėjo. O faktiškai pasaulio mastu žymiai daugiau bus ir yra naudojama saulės, kurios yra dar n kartų daugiau, tiksliau labai nedidelė saulės energijos dalis virsta vėjo energija.

                              Comment


                                Parašė John Rodyti pranešimą
                                Lietuvos "problema" kol kas ta, kad dar neturim offshore jėgainių, ant ko dabar kaip reikiant važiuoja Danija ir matyt žeriasi gražaus pinigo. Offshore yra, grubiai jamant, 2x efektyvesnis t.y. tokia pati instaliuota galia pagamina maždaug 2x alektros, nei onshore. Žodžiu instaliuota galia nėra lygi instaliuotai galiai. Lietuva būtų nežmoniškai daug išlošusi, jei būtų offshore jėgaines pradėjusi statyti prieš kelis metus.
                                Iš kitos pusės offshore vėjo parkus kol kas turi tik kelios Europos šalys, jų neturi net kokia Prancūzija, Ispanija, Italija, ta pati Suomija irgi dar neturi. Kaip suprantu mūsų planuojami du offshore parkai gali būti pirmieji rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, greičiausiai kaip ir su dujų terminalu, varžysimės su lenkais kas pirmi pastatys, lenkai planuoja pirmąjį parką paleisti 2026 m., o pas mus planuojamas 2028 m.

                                Comment


                                  Pagal tavo statistiką tau reikėtų minimum 4 pilnų užsikrovimų per mėnesį turint elektromobilį su 400 km. galinčia nuvažiuoti baterija, kitam užtektų 2, aš kalbėjau apie vidurkį apie 3 kartus, kokių vairuotojų būtų daugiausia - bet ką tai keičia? Jeigu reikia ne trijų, o keturių/penkių ar dviejų pilnų užsikrovimų, tai tie elektromobilio turėtojai jau nebegali medžioti didesnio vėjo/pigesnės elektros? Gali ir medžios, nes Lietuvai vis labiau pereinant prie vėjo energetikos norint patenkinti kad ir tuos suplanuotus 2025 metams 40% elektros poreikių - instaliuota galia turės būti daug didesnė ir bus dienų, kada gamyba viršys poreikius. Paėmiau praeito mėnesio vėjo generacijos Lietuvoje statistiką tik kaip orientacinę kad matytus koks didelis yra tas bangavimas ir užbraukiau orientacinę liniją, maždaug parodyti kur yra Lietuvos poreikių riba, kada vėjas gamintų 40% mums reikalingos elektros. Matosi, kad per praeitą mėnesį būtų buvę kaip minimum 4 laikotarpiai, kada elektros gamyba būtų viršijusi poreikius tuo atveju, jeigu Lietuvoje šiuo metu būtų suplanuoti tie 2200 MW, o ne 800MW vėjo eletrinių galia kokia yra dabar. Kada gamyba viršija paklausą, biržoje veikiausiai elektra būtų pardavinėjama už labai mažą kainą, arba iš vis teikiama nemokamai ir nėra didelio skirtumo ar elektromobilį reikėtų pilnai krauti du, ar keturis kartus, ar net dešimt kartų - jų savininkai vis tiek galėtų medžioti geresnę kainą, o daugumos atveju (visiems tiems, kuriem užtektų trijų pilnų įkrovimų) jiems ją susimedžioti tikriausiai pavyktų absoliučia dauguma atvejų.


                                  dar kartą pabrėžiu, kad grafikas tik orientacinis, dar reikėtų atsivžvelgti į dienos/nakties tiek gamybos, tiek vartojimo skirtumus, bet grafikas orientacinis 2025-iems metams, kai iš vėjo planuojama pasigaminti 40% elektros, o kai gaminama bus 70% - tai tų pigios elektros laikotarpių bus žymiai daugiau.

                                  Comment


                                    Čia buvo stebimi vėjo generacijos rekordai, o ar kas žino koks yra saulės generacijos rekordas? Litgrid rodo, kad šiandien buvo pasiekta 193 MW generacija, arba beveik 15% tuometinio suvartojimos lygio šalyje, kas vasario mėnesiui atrodo daug.

                                    Comment


                                      Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                                      Čia buvo stebimi vėjo generacijos rekordai, o ar kas žino koks yra saulės generacijos rekordas? Litgrid rodo, kad šiandien buvo pasiekta 193 MW generacija, arba beveik 15% tuometinio suvartojimos lygio šalyje, kas vasario mėnesiui atrodo daug.
                                      Pernai Sausį buvo panašiai ne vieną dieną, o Vasarį buvo daug dienų, kai buvo virš 200MW. Tai rekordo manau dar reiks palaukti.

                                      Klausimas tik kas yra įtraukiamą į Litgrid rodomą saulės generacijos grafiką? Gaminančių vartotojų nutolusios jėgainės skaičiuojamos ar ne?

                                      Comment



                                        Jo, jau ir pats pasižiūrėjau, rekordas pernai rugsėjį - 298 MW.

                                        Comment


                                          Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                                          Čia buvo stebimi vėjo generacijos rekordai, o ar kas žino koks yra saulės generacijos rekordas? Litgrid rodo, kad šiandien buvo pasiekta 193 MW generacija, arba beveik 15% tuometinio suvartojimos lygio šalyje, kas vasario mėnesiui atrodo daug.
                                          Pasiekta 15 proc tuometinio suvartojimo keliom valandom... zmonem reikia prasiplaut smegenis, nes jau visai pazaliave.
                                          "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                                          - George W. Bush President of the USA

                                          Comment

                                          Working...
                                          X