Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Arunasx
    replied
    „Litgrid“ renčia paruošiamuosius darbus sinchronizacijai
    Lietuvos elektros tinklo operatorius AB „Litgrid“ dėlioja sinchronizacijai su Vakarų Europa reikalingų darbų planus. Bendrovė planuja iki 2020 m. rekonstruoti Ignalinos, o iki 2024 – ir Vilniaus elektros pastotes.

    Investicijų sumos dar neskelbiamos – viešųjų pirkimų konkursai turėtų būti paskelbti šiais metais. Preliminariai pirkimus Ignalinos AE pastotės darbams planuojama vykdyti nuo šių metų kovo iki spalio pabaigos, o statybos darbų pradžia numatyta 2017-ųjų gruodį.
    „Sinchronizacija su Vakarų Europos tinklais yra sudėtingas kompleksinis projektas, apimantis daugybę techninių, inžinerinių ir informacinių technologijų sprendimų, o atskiri darbai turi būti suplanuoti ir netrukus pradėti vykdyti atsižvelgiant į jų trukmę, apimtis ir investicijas. Sinchronizacijai reikalingi ir tarptautiniai susitarimai, ir vidiniai tinklo plėtros projektai, o kai kuriuos įgyvendinti pradėsime jau šiemet“, – išplatintame pranešime spaudai cituojamas Daivis Virbickas, „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
    Atsižvelgiant į atliktas studijas (jų yra 6, atliekama 7-oji), planuojama rekonstruoti dvi pastotes, kurios laikomos pasienio pastotėmis – Ignalinoje ir Vilniuje.

    Rekonstruojant elektros pastotę ties Baltarusijos siena, Ignalinoje, siekiama aiškiai atskirti Lietuvos elektros sistemą nuo Baltarusijos ir taip pasirengti Lietuvos elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa. Taip pat – mažinti pastotės išlaikymo kaštus (3–4 kartus), keturis kartus sumažinti techninių gedimų skaičių.
    Ši pastotė pradėta eksploatuoti 1981 m. ir daugumos įrenginių būklė – kritinė. Be to, pastotės funkcionalumui užtikrinti reikalingas suspaustas oras tiekiamas iš Ignalinos AE priklausančių kompresorių, o tai tinklo operatoriui kelia abejonių dėl šios paslaugos tiekimo galimybės ateityje. Esama sistema yra stipriai integruota su Baltarusijos elektros sistema, mazgo patikimumas stipriai priklauso nuo 330 kV linijos į Baltarusiją darbo režimo.
    Vilniaus pastotės rekonstrukcija, savo ruožtu, numatyta siekiant dorotis su didėjančiu Vilniaus elektros poreikiu ir mažėjančia gamyba pačiame Vilniaus mieste. 2014 m. atskirų 110 kV Vilniaus regiono tinklo pastotės gaios poreikis siekė 550 MW, 2025 m., prognozuojama, jis višys 700 MW. Dalis projekto elementų – pavyzdžiui, naujos 330 kV elektros linijos Vilnius-Vilnia-Neris statyba ir Vilnios 330 kV skirstykla – taip pat padės Lietuvai pasiruošti elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa.
    Be šios elektros linijos, planuojama statyti elektros liniją tarp Viniaus ir Lietuvos elektrinės Elektrėnuose, stiprinti Viniaus transformatorių pastotę, statyti 110 kV liniją Neris-Baltupis ir rekonstruoti 110/10 kV Baltupio transformatorių pastotę, bei rekonstruoti Neries pastotę.

    http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...nchronizacijai

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Marošas Šefčovičius: atsakymų dėl Baltijos šalių sinchronizavimo laukiama vasarą
    Europos Sąjungos (ES) tyrėjai iki šių metų vasaros ketina parengti pasiūlymus, kaip geriausiai sinchronizuoti Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros tinklus, sako Lietuvoje viešintis Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, atsakingas už energetikos sąjungą.

    „Sinchronizavimas yra svarbus klausimas ir mes sutarėme, kad dėsime visas pastangas, kad Europos Sąjungos jungtinis tyrimų centras šiais metais pateiktų savo rezultatus ir siūlymus, kuris sinchronizavimo proceso kelias būtų ekonomiškai naudingiausias ir priimtiniausias. (...) Ekspertai atliks savo skaičiavimus ir savo pasiūlymus turėtų pateikti šių metų vasarą“, - pirmadienį po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi Vilniuje teigė M.Šefčovičius.

    Pasak jo, ekspertų pasiūlytas sichnronizavimo sprendimas padės toliau vystyti šį Baltijos šalių energetinei nepriklausomybei svarbų projektą.

    „Tuomet reikės politinių Baltijos šalių sprendimų, jog jos sutinka sinchronizuotis pasiūlytu būdu. Tuomet reikės išspręsti techninius ir finansinius projekto aspektus ir kartu bendradarbiauti su kaimynėmis, kurias šis projektas taip pat palies. Mūsų visų interesas yra, kad ši sudėtinga užduotis būtų atlikta iki 2025 metų“, - kalbėjo EK pirmininko pavaduotojas.

    Šiuo metu Baltijos valstybės veikia vadinamajame BRELL žiede, kuris sujungia tris Baltijos šalis, Baltarusiją ir Rusiją. Nutiesus ir pradedant veikti naujoms linijoms iš Lietuvos į Lenkiją ir Švediją, kur yra didesnė - 400 kilovoltų įtampa, jau pastatyti srovės keitikliai. Baltijos šalių elektros sistemai su 330 kilovoltų įtampa norint veikti vieningai su Europa, reikėtų didesnės įtampos jų vidaus tinkluose.

    Tačiau sinchronizavimo siekiama ne tik dėl technologinių priežasčių. Energetikai ne kartą yra pareiškę, kad dirbant BRELL žiede, Maskvos dispečerinė valdo ir koordinuoja visą darbą, tačiau neteikia informacijos apie savo planus. Prisijungus prie kontinentinės Europos, valdymas būtų labiau decentralizuotas, todėl elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ perimtų daugumą tinklo valdymo funkcijų. Be to, Europos šalys yra labiau linkusios koordinuoti savo veiksmus.
    http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/mar...ara-56074.html

    Komentuoti:


  • tadux
    replied
    Parašė liutass Rodyti pranešimą
    Yra tokia tarptautine energetikos chartija. Ten sakoma, kad savo veiksmais negali pablogint integruotu energetiniu sistemu darbo, o jei blogini, tai savo lesomis turi atstatyti tai, ka sugadinai..
    As suprantu kad Europosajunga yra patikimesnis partneris nei Rusija laikantis tarptautiniu susitarimu, bet tokioms chartijoms svarbesne motyvacija ir noras, partneriu bendradarbiavimas. Jei to nera teisininkai visada ras iseiti kaip sutvarkyti reikalus su minimaliais nuostoliais. Is Rusijos puses bendradarbiavimo nera, kad ir nauju atominiu elektriniu statyboje, abejoju ar europos sajunga tures daug motyvacijos bedradarbiauti ir atsizvelgti i Rusijos interesus daugiau nei yra butina. Beigi reikia turet galvoje ir politini klimata neatrodo, kad jis greitu laiku keistusi. Jei Rusai nores gales ivesti daugiau sankciju sau, bet pries veja nepapusi.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    off-topic. Yra atskira tema dėl elektros tinklų sinchronizavimo.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė liutass Rodyti pranešimą
    Kaliningradas tures islikti sinchroniskas su Rusija.
    Nebūtinai. Kur čia taip radai parašyta? Jie patys dar neapsisprendė iki galo, ar liks sala, ar sinchronizuosis su Europa.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė liutass Rodyti pranešimą
    Kaliningradas tures islikti sinchroniskas su Rusija. ES tures tai finansuoti.
    1.Kodėl turi būti sinchroniškas su Rusija?
    2.Lietuva (kol kas) nesinchronizuojasi su likusia Europa - keitikliai stovi ne prie rytinių sienų, bet vakaruose, tai, skaityk, Rusijos reikalavimas įvykdytas.
    3.Kiek žinau rusai patys nerodo jokių iniciatyvų, atvirkščiai, stabdo santykius tinklų koordinavimo srityje.

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Yra tokia tarptautine energetikos chartija. Ten sakoma, kad savo veiksmais negali pablogint integruotu energetiniu sistemu darbo, o jei blogini, tai savo lesomis turi atstatyti tai, ka sugadinai..

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Kaliningradas tures islikti sinchroniskas su Rusija. ES tures tai finansuoti.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Vis artėja grėsmė Karaliaučiui tapti energetine sala, ko Rusija labiausiai nepageidauja.

    Lietuva, Latvija ir Estija vienbalsiai sutaria, kad elektros sistemų sinchronizacija su žemynine Europa yra strateginis prioritetas. Trijų Baltijos šalių siekį remia ir Europos Sąjunga (ES), suprantanti būtinybę didinti ES narių sistemų patikimumą ir turėti vienodas, skaidrias ir aiškias taisykles. Šiam kompleksiniam projektui ypač reikalinga artimiausių kaimynių – Lenkijos ir Vokietijos – parama. Būtina suvokti, kad trijų ES narių elektros sistemų darbas toje pačioje sinchroninėje zonoje su trečiosiomis šalimis yra grėsmė ne tik jų, bet ir viso regiono elektros tiekimo saugumui“

    Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/...akarais/215949
    © Lietuvos žinios

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė booraz Rodyti pranešimą
    Iš kolegų kolegų girdėjau, kad du transformatoriai sudegė.
    O kokia buvo incidento priežastis:
    Per silpni transformatoriai (t.y. projektuotojų klaida)?
    Netinkamai sudaryta bandymų programa?
    Personalo klaida?

    Komentuoti:


  • booraz
    replied
    Parašė AnD Rodyti pranešimą
    Bandymų metų švedai perlenkė su srove. Sudegė transformatorius ar pan.
    Iš kolegų kolegų girdėjau, kad du transformatoriai sudegė.

    Komentuoti:


  • AnD
    replied
    Parašė neamos Rodyti pranešimą
    Radau daugiausiai eilutę Bloombergo straipsnyje. Keista, kad taiso jau 3 savaites ir jokių žinių, gal ten pusė miestelio sudegė ir viską keisti reikia?
    Bandymų metų švedai perlenkė su srove. Sudegė transformatorius ar pan.

    Komentuoti:


  • neamos
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Nes Švedijoj buvo gaisras.
    Radau daugiausiai eilutę Bloombergo straipsnyje. Keista, kad taiso jau 3 savaites ir jokių žinių, gal ten pusė miestelio sudegė ir viską keisti reikia?

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Nes Švedijoj buvo gaisras.

    Komentuoti:


  • neamos
    replied
    Kas dabar vyksta su NordBalt'u, kodėl jis nepradėtas naudoti?

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė dr-rox Rodyti pranešimą
    O energetikos vadovai kol kas verslo strategijų, ką dabar su tom jungtis daryti kol kas neturi, ir maždaug "žiūrėsim kas gausis laikui bėgant". Geras "profesionalus" požiūris..
    Nereikia manyti, kad viskas taip jau paprasta.
    IMHO sunku nuspėti, kaip susiklostys situacija elektros rinkose, vien pvz: dėl galimo kritulių lygio, kai šiais metais Lenkijoje kaip ir pas mus buvo nusekusios upės ir stovėjo hidroelektrinės. Ir t.t.

    Dalius Misiūnas: kitų metų viduryje elektros kaina gali būti mažinama
    „Lietuvos energijos“ vadovo prognozėmis, dėl elektros jungčių su Švedija „NordBalt“ bei Lenkija „LitPol Link“ didmeninė elektros kaina 2016 metais, palyginti su šiais metais, gali būti apie 20 proc. mažesnė. „Daug kas priklausys nuo techninių dalykų - ar jungtys veiks stabiliai, kaip Lenkija elgsis su savo pralaidumų paskirstymais, nes jie irgi turi tam tikras strategijas, kurias galima įžvelgti, ir aišku „NordBalt“ techninis patikimumas“, - kalbėjo D.Misiūnas.
    Visą straipsnį galite rasti http://www.tv3.lt/naujiena/856436/da...-buti-mazinama

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    /\ Man rodos čia kažkoks užsakytas straipsnis, nes vėl ne prie ko kišamas SGD. Esmė, kad jau seniai jis pastatytas ir verkti nebėra prasmės.

    Komentuoti:


  • dr-rox
    replied
    Atrodo jau veikia jungtis su Lenkija, visi 400 MW eina pagal litgrid.eu



    O energetikos vadovai kol kas verslo strategijų, ką dabar su tom jungtis daryti kol kas neturi, ir maždaug "žiūrėsim kas gausis laikui bėgant". Geras "profesionalus" požiūris..

    Lietuvos laukia rimti išbandymai
    http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=69954982

    „Dabar praktikoje pamatysime, kaip veiks tos jungtys. Kol kas mes tik prognozuojame, kalbame, kad Lenkijos jungtis galbūt ekonominės naudos mums tokios nesuteiks, kad čia tolimesnėje perspektyvoje, o ne šiomis dienomis. Bet būtent kiti metai ir parodys, kokie iš to pliusai, kokie minusai“, - BNS sakė V.Jankauskas.
    Paskutinis taisė digital; 2021.12.27, 16:43. Priežastis: atkurtas pav.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Pasirodo, ne taip painterpretavau pirmą lentelę. Tie didėjantys importo skaičiai yra su minusais .
    https://en.wikipedia.org/wiki/Electr...ctor_in_Sweden
    Atsiprašau žiauriai suklaidintų, nuviltų ir apgautų baliečio bei Arūno, kurie ateina į forumą tikėdamiesi rasti vien tik teisingą, moksliškai pagrįstą, aprobuotą bei patvirtintą informaciją . Daugiau taip stipriai nukentėjusių lyg ir nėra.
    O hidroenergijos dalis Švedijoje pora dešimtmečių yra stabiliame lygyje.
    Atsiprašymas priimtas

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Pasirodo, ne taip painterpretavau pirmą lentelę. Tie didėjantys importo skaičiai yra su minusais .
    https://en.wikipedia.org/wiki/Electr...ctor_in_Sweden
    Atsiprašau žiauriai suklaidintų, nuviltų ir apgautų baliečio bei Arūno, kurie ateina į forumą tikėdamiesi rasti vien tik teisingą, moksliškai pagrįstą, aprobuotą bei patvirtintą informaciją . Daugiau taip stipriai nukentėjusių lyg ir nėra.
    O hidroenergijos dalis Švedijoje pora dešimtmečių yra stabiliame lygyje.
    Paskutinis taisė senasnamas; 2015.12.17, 14:25.

    Komentuoti:

Working...
X