Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

[Arunasx]

Bus padidintas ES energijos tiekimo į Lietuvą saugumas

irmadienį buvo susitarta kaip iki 2018 m. birželio mėnesio atrasti geriausią būdą desinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus nuo Rusijos tinklų ir sinchronizuoti juos su žemyninės Europos tinklais.Susitikime dalyvavo už energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, už klimato politiką ir energetiką atsakingas EK narys Miguelis Ariasas Canete ir Lietuvos, Estijos, Latvijos bei Lenkijos energetikos ministrai Žygimantas Vaičiūnas, Kadri Simson, Arvilas Ašeradenas bei Krzysztofas Tchorzewskis.
Visi dalyviai teigiamai įvertino pažangą, padarytą nuo jų susitikimo 2017 m. rugsėjo mėn., ypač tai, kad būtinus galutinius tyrimus pradėjo Estijos, Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E). Jie pabrėžė, kad reikiamus techninius tyrimus būtina pabaigti ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 31 d.

http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomik...etuva-saugumas
https://www.vz.lt/energetika/2017/12/18/sinchronizavimo-planas-zadamas-ateinanti-pusmeti

[Arunasx]

Sinchronizacijai – techninių galimybių studija

Tam, kad trys Baltijos šalys apsispręstų, kokiu būdu derėtų sinchronizuotis su Vakarų Europos elektros tinklais, prireiks dar vienos studijos.
enktadienį susitikimo, vykusio Konstancine-Jeziornoje (Lenkija) metu, keturi elektros perdavimo sistemų operatoriai (Lietuvos „Litgrid“, Lenkijos „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE), Latvijos „Augstsprieguma tīkls“ (APT) ir Estijos „Elering“) sutarė pradėti dinaminę Baltijos šalių sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais studiją. Susitikime dalyvavo ir ENTSO-E atstovai, kurie prisidės prie studijos įgyvendinimo.
Iki šiol buvo kalbama, kad tam, jog šalys galėtų judėti į priekį sinchronizacijos projekte, pirma turi būti pasiektas politinis sutarimas. Jo dar nėra – balandžio viduryje skelbta apie pradėtą derinti sutarimo memorandumą, tačiau jis užtruko.

http://www.vz.lt/energetika/2017/09/...-viena-studija

[luknas]

Latviai ir estai gamina energetinį ginklą Maskvai

Publikuota: 2017-09-12

Baltijos šalys gali vėl tapti Rusijos energetinio ginklo įkaitėmis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Naglis Navakas „Verslo žinios“

Įsivaizduokite, kad gyvenate Salvadoro Dali fantazijos vertame bendrabutyje, kuriame visi šviesos jungikliai – taip pat ir jūsų buto – yra viename kambaryje. Tas kambarys nėra viešas ir jis nėra jūsų. Viskas veikia, kaimynas pavyzdingai įjungia šviesą, kai reikia, ir išjungia, kai nereikia. Tačiau, regis, pastaruoju metu jis pradėjo smarkiai gerti ir darosi neprognozuojamas.
Viskas prasidėjo dar tais laikais, kai šiame hipotetiniame pasaulyje kaimynai (su dideliu triukšmu) privatizavo savo atskirus butus. Anksčiau jūsų įtakingojo kaimyno namuose buvo ir visų gyventojų dujų įvadai, tačiau jūs įsivedėte savo, kai kitas kaimynas porą kartų pasiskundė žiemą atjungtomis dujomis.
Atjungta elektra dar niekas nesiskundė, bet Vania (toks tebūnie to kaimyno vardas) pastaruoju metu prasilenkdamas vis išvadina jus fašistu. Ir jums dėl to neramu. Taip, Vania negali išjungti jums šviesos šiaip sau, nes elektros kartu neliks ir jo sandėliuke, kuris jam priklauso velniai žino kokia teise nuo velniai žino kurių laikų. Bet, kaip minėjome, jis darosi neprognozuojamas, ypač per olimpines žaidynes – jos Vaniai yra gausingo gėrimo šventė. Besiruošdamas žaidynių maratonui jis dienų dienas žiūri „Russia Today“, o anksčiau, nutaikęs progą, visai nevaikiškai jau sumušė bent porą kaimynų.
Tad neramu. Su trimis kaimynais, su kuriais jau diskutavote naujo dujų įvado klausimais, nusprendėte įsirengti ir atskirą elektros įvadą, susimontuoti visus jungiklius savo butuose ir nebesijaudinti dėl rusiškos šansonos, besisunkiančios pro gretimo buto duris. Pranešėte apie tai Vaniai, atsivedėte laidą per sieną iš Vanios valioje nesančių kaimynų, belieka pasistatyti elektros skydinę.
Tačiau tolimiausiasis iš trijų kaimynų staiga tapo šventai įsitikinęs, kad per sieną atvestas laidas netinka, todėl reikia tiesti kelis laidus pro jį, oru, pasitelkiant burtus, apie kuriuos jis skaitė Hario Poterio knygoje, pas kaimynus už aikštės, kurioje kas dvi dienas šaudomi fejerverkai ir vyksta prastų trapecijos akrobatų pasirodymai. Ir štai čia prasideda mūsų pasakojimas. Sinchronizacija

Viena svarbiausių politikų neišmoktų pamokų, kurias į Lietuvą atnešė „Hitachi“, buvo tokia: be visuomenės pritarimo nebus energetikos projektų. Viena vertus, mūsiškiai įrodė priešingai – suskystintų gamtinių dujų terminalas stovi, nors visuomenė, kiek man teko girdėti atgarsių, apie tai žino palyginti nedaug. Kita vertus, branduolinė elektrinė statoma Astrave, ne Visagine.
Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa – taip vadinasi šiuo metu vykstantis vienas svarbiausių energetikos projektų Lietuvoje. Didžioji bėda šiuo atveju yra ta, kad pavadinimas nusibosta ties trečiu žodžiu, o kol kas pateikiami paaiškinimai apie sinchroniškai veikiančias elektros sistemas yra, bent jau man, tokie pat iliustratyvūs kaip tuščias popieriaus lapas iš nuobodulio pakeverzotais kampais.
Iš čia ir analogija apie komunalinį būstą. Sinchronizacija – tai kartu ir susijungimas su Vakarais, ir atsijungimas nuo iš Maskvos valdomos visai Sovietų Sąjungai kurtos elektros tinklų sistemos, vadinamojo BRELL žiedo.
Sovietų Sąjungos elektros sistema buvo pradėta kurti 1956 m. aplinkines teritorijas prijungiant prie Volgos baseine esančių elektros įrenginių. Užduotis inžinieriams buvo palyginti nesudėtinga. Karo nuniokotos ir menkai industrializuotos nuosavos ir okupuotos teritorijos jiems buvo kaip tuščias popieriaus lapas, ant kurio buvo galima išdėlioti branduolines, hidro- ir hidroakumuliacines jėgaines ir sujungti jas reikalingomis elektros linijomis. 1978-aisiais sistema apėmė visą Sovietų Sąjungą, o aplink Baltijos šalis susiformavo branduolinių jėgainių tinklas – Leningrado ir Černobylio atominės elektrinės (AE). Po kelerių metų atsirado Ignalinos AE Lietuvoje, Rivnės ir Chmelnickio branduolinės jėgainės Ukrainoje.
Elektros jungčių su Varšuvos pakto šalimis Baltijos kaimynės neturėjo – šis regionas veikė kitaip nei rusiškoji IPS/UPS sistema, su kuria Baltijos šalys buvo sujungtos ir su kuria veikė ir tebeveikia sinchroniškai. Centralizuotai kurta sistema Sovietų Sąjungoje buvo valdoma, savaime suprantama, iš Maskvos. Sąjungai subyrėjus, elektros sistema niekur nedingo.
Ilgainiui laisva Lietuva, kuri iš Ignalinos AE elektra apsirūpino beveik autonomiškai (likutį importavo iš kaimynių Baltarusijos ir Latvijos), pasiekusi politinę nepriklausomybę ir nepriklausomybę nuo iš Rusijos tiekiamų dujų, nusprendė siekti nepriklausomybės elektros energetikos srityje. Tai galima padaryti tiesiant naujus elektros tiltus ir per juos prisijungiant prie Vakarų Europos elektros tinklų.
Dalis šių darbų jau padaryta. Turime elektros jungtį su Lenkija, per kurią trys Baltijos šalys gali sinchronizuotis su Vakarų Europa. Tačiau tolesnės derybos su Latvija ir Estija užstrigo lygioje vietoje dėl niekam, ko gero, net ir patiems latviams ir estams, neaiškių priežasčių. O desinchronizacija – Rusijos elektros tinklų pasiruošimas Baltijos šalių atsijungimui – vyksta palyginti sklandžiai, ir dėl to mūsų Baltijos kaimynėms derėtų susirūpinti. Tačiau iki šiol nė krislo rūpesčio politinė šalių vadovybė neišreiškė. Politiniai signalai

Vasaros pradžioje Europos Komisijos viceprezidentas energetikos sąjungai Marošas Šefčovičius lankėsi Sankt Peterburgo ekonomikos forume, kur susitiko su Rusijos energetikos ministru Aleksandru Novaku. Daugiausia žurnalistų susidomėjimo, žinoma, sulaukė dujotiekis „Nord Stream 2“, tačiau oficialūs komentarai buvo kaip niekada šykštūs.
Tai, kas liko už uždarų durų, yra išreikštas Rusijos susirūpinimas Baltijos šalių sinchronizacijos projektu. Žinia, trys šalys nori derybas su Maskva šiuo klausimu patikėti politiškai sunkesnei partnerei – Europos Komisijai. Kiek teko girdėti čiulbant paukštelius, Maskvai tai – vienas iš trijų svarbiausių energetikos klausimų Europoje šiuo metu. Tai nenuostabu – vienas pagrindinių klausimų Baltijos šalims pasitraukus iš BRELL žiedo yra Kaliningrado srities likimas.
Nors žinios apie šių pokalbių turinį ir nepasiekia visuomenės ausų, diplomatinės tarnybos turėjo tai pranešti susijusių šalių vyriausybėms. Visgi vargu ar tai ką nors pakeis. Ankstesni politiniai pranešimai iš pačios šalies galvos, išsakyti tiesiai į kameras, taip pat, regis, nepasiekė priekurčių Latvijos ir Estijos vyriausybių.
„Nuoširdžiai sakau, kad nesuprantu, kodėl tai vyksta, turint omenyje, kad nėra jokių problemų dėl Baltijos šalių energijos sistemos. Mūsų partneriai iš Europos visuomet sako, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti. O dabar be jokių aiškių priežasčių bendradarbiavimą ardo, ypač jautrioje ir svarbioje energetikos sferoje“, – pastarojoje metinėje parodomojoje propagandinėje spaudos konferencijoje, renginyje, kurį stebi viso pasaulio žiniasklaida, galva lingavo Vladimiras Putinas.
„Tai kelia mums problemų dėl Kaliningrado aprūpinimo elektra. Tai iš mūsų pareikalaus papildomų finansinių išteklių tam, kad pastatytume naują energetikos žiedą ir prie jo prijungtume Kaliningradą“, – tuokart tikino Rusijos vadovas.
Šie papildomi ištekliai, kiek tenka apsižvalgyti, jau yra investuojami. Aplink Astravą stiprinamos elektros linijos, padėsiančios tiek statomai branduolinei elektrinei, tiek ir be Baltijos šalių veikti besiruošiančiai elektros sistemai. Kaliningrade dėliojami planai statyti rezervines elektrines, padėsiančias sričiai avarijos atveju gyventi be elektros tranzito per Baltijos šalis. Estijos pasienyje taip pat stiprinamos elektros linijos tam, kad problemų nekiltų Sankt Peterburgui.
„Turime suspėti apsispręsti, kad galėtume gauti ES paramos lėšas“, – neseniai leptelėjo Latvijos ekonomikos ministras. Jei jis ir žiūri į laikrodį, tai ne į tą.
Jei Rusijos elektros sistema taps pajėgi dirbti be mūsų anksčiau, nei mes tapsime pajėgūs dirbti be jos, visos Baltijos šalys taps Rusijos energetinio ginklo įkaitėmis. Vėl. Turėdama galimybę atjungti elektros linijas Baltijos šalims „dėl techninių kliūčių“ Maskva galėtų šokdinti Vilnių, Rygą ir Taliną taip, kaip anksčiau tai darė pasitelkdama dujas.
Jei tikite, kad derybose, kuriose Kremlius turi tiek finansinių, tiek techninių, tiek politinių reikalavimų, toks koziris nebūtų panaudojamas, ko gero, dirbate Latvijos arba Estijos vyriausybėje. Jei šis pavojus, kurį ką tik apibūdinau, jums naujiena – taip pat tikėtina, kad dirbate Latvijos arba Estijos vyriausybėje. Nes įprastai šitoks scenarijus priverstų tris Baltijos šalis susiimti ir užkirsti tam kelią. Bet nepriverčia. Kam spręsti

Toks techninis klausimas kaip elektros tinklų sinchronizuotas darbas pagrįstai krenta ant elektros sistemų operatorių pečių. O santykis tarp elektros sistemų operatorių ir politinių šalių vadovybių yra savotiškas. Operatoriai visose trijose šalyse yra valdomi valstybės, todėl negali prieštarauti savo pagrindiniam akcininkui be rimto pagrindo.
Tačiau kai jie paprieštarauja, jų žodžio klausoma itin atidžiai, nes jie paprastai priešinasi tiems sprendimams, kurie sumažintų elektros sistemos patikimumą. O to nenori joks politikas, nes nepatikimas elektros tiekimas gali reikšti elektros pertrūkius, t. y. „blackoutus“, o tai bet kurios šalies ekonomikai kainuoja milžiniškus pinigus ir kelia pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei.
Visgi, kad kas nors keistųsi, pirmiausia reikia politinių sprendimų. Tikėdamasis, kad šiam straipsniui nereikės Latvijos ir Estijos politinių pozicijų konstruoti iš padrikų šių šalių pareigūnų pasisakymų žiniasklaidoje, prieš kelias savaites išsiunčiau užklausas šalių vyriausybėms, prašydamas paaiškinti dabartines jų pozicijas šiuo klausimu. Sulaukiau, žinoma, spengiančios tylos.
Tad konstruokime šias pozicijas iš antrinių šaltinių. Estijos pozicija, regis, aiški. Neracionali ir nelogiška, bet aiški. Jie tikisi, kad, net ir egzistuojant techninėms sinchronizacijos su Vakarais jau šiandien galimybėms, jiems pavyks prastumti sinchronizacijos su Šiaurės šalimis idėją. Tai yra tiesti elektros linijas per Baltijos jūrą. Toks apčiuopiamo dydžio elektros sistemų bendro darbo metodas neegzistuoja, jį reikėtų sukurti, tai pripažįsta patys estai. Jie pareikalavo studijos (dar vienos po daugelio studijų), kuri parodė, kad jų siūlomas variantas yra vargiai patikimas ir brangiausias iš visų siūlytų.
O sinchronizacija per jau egzistuojančią jungtį su Lenkija – tai, ką siūlo Lietuva, ir tai, ką galima pradėti jau rytoj, – yra greičiausias ir pigiausias variantas. Patikimiau būtų nutiesti dar vieną liniją į Lenkiją, ko reikalauja tiek latviai, tiek estai, bet ir viena linija yra patikimesnė nei devyni (tiek jų reikėtų) jūriniai kabeliai į Suomiją.
Estai tai žino. Logiško jų pozicijos paaiškinimo, neapeliuojant į „E-stonia“ ambicijas ir užgautą ego dėl „vadovaujančių lietuvių“, man nesugebėjo pateikti niekas iš daugybės energetikos sektoriaus specialistų ir diplomatų, kuriems šį klausimą vis užduodu jau kone metus.
O latviai, sprendžiant iš viešų pasisakymų, patys nežino, ko nori.
„Mes tikimės, kad bet kuris sinchronizacijos sprendimas bus priimtas kartu visų trijų Baltijos šalių operatorių ir visos alternatyvos turėtų būti apsvarstytos nuo finansinių iki techninių ir patikimumo. Dar per anksti kalbėti apie vieną teisingą sprendimą“, – naujienų agentūrai BNS teigė Latvijos elektros sistemos operatoriaus atstovas Andris Sprogis.
Svarbu neturėti pozicijos ir sakyti, kad „visos pozicijos turi būti apsvarstytos“. Tada ne taip aiškiai matyti, kad neturi pozicijos.
Bet ši situacija nėra normali. Kelios Estijos ir Latvijos vyriausybės iš eilės sėkmingai demonstruoja esančios nepajėgios spręsti svarbių energetinės nepriklausomybės klausimų arba elementariai nesuprantančios jų svarbos, o rizika atsidurti Rusijos energetinio ginklo taikiklyje vis auga. Sprendimas imtis sinchronizacijos jau priimtas. Kas nors turėtų estams priminti, kad elektroninė pilietybė be elektros neveikia.
Estijos vyriausybė mūsiškę kadaise leido sau išvadinti idiotais, su kuriais neįmanoma susikalbėti, nes jie nieko nesupranta. Kalba tąkart sukosi apie „Rail Balticą“ ir praėjusią vyriausybę, kuriai kaip visumai didelių simpatijų nejaučiau. Tačiau atrodo, kad padėtis buvo ir tebėra priešinga, kai kalbame apie energetiką.
Aš nepulsiu taip žemai, kaip sau leido estų diplomatai, bet pasiūlysiu tiek jiems, tiek latviams įsisteigti energetikos ministerijas. Mes galime paskolinti du ministrus. Siūlyčiau siųsti nuolankius prašymo padėti laiškus su piniginiais pasiūlymais Arvydui Sekmokui ir Jaroslavui Neverovičiui.

[luknas]

Rusijai gali atsiverti nauja erdvė energetiniam lietuvių šantažui

[Arunasx]

Ruošiasi atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklo: ką parodė studija

http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomik...parode_studija

[Arunasx]

Galanda žirkles vienai elektros linijai su Baltarusija

Trečiadienį Vyriausybėje bus svarstoma, ar suteikti Ignalinos AE pastotės remonto darbams valstybinės svarbos projekto statusą. Viena iš sudedamųjų visos pastotės rekonstrukcijos dalių – galingiausios iš penkių elektros linijų su Baltarusija demontavimas.

Ruošiantis Baltijos šalių sinchronizacijai su Vakarų Europos elektros tinklais neišvengiamai turės būti pertvarkytas Lietuvos elektros perdavimo tinklas šiaurės rytų Lietuvoje, aplink nebeveikiančią Ignalinos atominę elektrinę (AE). Tai – svarbiausias elektros perdavimo linijų su Baltarusija susikirtimo taškas, kurį reikia „atmazgyti“ ruošiantis atsiskirti nuo BRELL žiedo (iš jo traukiasi tik Baltijos šalys, bet ne Baltarusija). Be to, elektros sistemų susijungimo frontas su Baltarusija yra aktualus ir kovos prieš Astravo AE statybas kontekste.
Pertvarkant elektros tinklą bus atnaujintos didžiausios regione transformatorių pastotės šalia Ignalinos AE ir Utenos. Prie pirmosios yra prijungtos trys iš penkių Lietuvos aukštos įtampos elektros linijų su Baltarusija. Pastotės rekonstrukcijos metu viena jų bus demontuota – galingiausia 750 kV galios elektros linija, jungianti Ignaliną su Minsku.

http://www.vz.lt/energetika/2017/05/...su-baltarusija

[Arunasx]

Saulius Skvernelis: Baltijos šalys sutarė dėl elektros sistemų sinchronizacijos per Lenkiją

pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, antra elektros jungtis lieka „atviru klausimu“

http://www.15min.lt/verslas/naujiena...ija-664-794580

[Arunasx]

Elektros tinklų suderinamumas – tetrūksta politinės valios

Lietuva, Latvijos ir Estija artimiausiais mėnesiais ketina priimti politinį sprendimą dėl Baltijos valstybių sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais, sako Premjeras Saulius Skvernelis. REKLAMA Tai S. Skvernelis pranešė, pristatydamas Vyriausybės veiklos 2016 metais ataskaitą. „Su Estijos ir Latvijos atstovais sutarta jau artimiausiais mėnesiais priimti principinį politinį sprendimą dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos tinklais scenarijaus“, – teigė S. Skvernelis.
Praėjusią savaitę Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) grupė sutarė, kad sinchronizacija turėtų vykti per Lenkiją su Vakarų Europos elektros tinklu, o ne per Suomiją su Skandinavijos sistema. Sinchronizaciją tikimasi įgyvendinti iki 2025 m.

http://verslas.lrytas.lt/energetika/...nes-valios.htm

[Arunasx]

Sutarta dėl sinchronizacijos krypties per Lenkiją

http://vz.lt/energetika/2017/04/13/s...es-per-lenkija

[Arunasx]

„Litgrid“ vadovas: Europai laikas matyti regioninę energetikos perspektyvą

http://verslas.lrytas.lt/energetika/...erspektyva.htm

[Arunasx]

Naujosios jungtys elektrą rinkoje atpigino 13%

2016 m. vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ Lietuvos prekybos zonoje buvo mažiausia per visą biržos istoriją ir siekė 36,5 EUR/MWh. Pernai metų elektros kaina rinkoje buvo 13% žemesnė nei 2015 m. ir ketvirtadaliu žemesnė nei 2014 ir 2013 metais.

„Naujųjų jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ poveikis rinkai viršijo mūsų lūkesčius. Kartu su latviais esame vieninteliai Baltijos ir Šiaurės šalyse, kur vidutinė elektros rinkos kaina pernai krito. Naujosios jungtys leido diversifikuoti elektros importo šaltinius ir to naudą pajutome nuo pirmųjų jungčių veikimo dienų. Jos ne tik atvėrė kelią į Europą, bet ir smarkiai pakeitė elektros rinkos žaidėjų elgseną. 2016 m. parodė, kad nuo šiol esame priklausomi nuo įvykių ir tendencijų daug didesnėse Lenkijoje ir Švedijoje, ir vietos gamintojai turi išmokti konkuruoti naujomis sąlygomis“, – pranešime spaudai cituojamas Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.
„Litgrid“ skaičiuoja, kad 2016 metais „LitPol Link“ buvo prieinama rinkai 96%, o „NordBalt“ – 78% laiko per metus. Tarptautinės elektros jungtys tarp Latvijos ir Estijos, kurių nepakankamas pralaidumas iki naujųjų jungčių turėjo didžiausią įtaką kainų skirtumams tarp Estijos ir Latvijos bei Lietuvos prekybos zonų, buvo apkrautas ketvirtadaliu mažiau nei 2015 metais.

Visgi, „LitPol Link“ lieka daugiausia uždarytas prekybai kryptimi Lietuva – Lenkija. Keletą kartų per praėjusius metus „LitPol Link“ jungtimi Lietuva ir Lenkija naudojosi sistemos patikimumui užtikrinti. „Litgrid“ naudojosi jungtimi kaip avariniu rezervu 141 valandą, Lenkijos sistemos operatoriui PSE „LitPol Link“ kaip rezervo prireikė iš viso 18 valandų.
„Nord Pool“ biržos sistemos vidutinė metinė kaina kilo 28% iki 26,9 EUR/MWh, o Estijos, Suomijos, Danijos ir Švedijos prekybos zonose kainos augo nuo 5 iki 25%. Lenkijoje kaina išliko pastovi ir siekė 37,3 EUR/MWh.

nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės Vakarų Europoje ir Skandinavijoje lems, kad pirmasis 2017 m. ketvirtis Lietuvoje elektros rinkoje bus rizikingesnis ir dėl to brangesnis. Tokią pat prognozę išsako ir „Litgrid“ vadovas.
„2017 m. kainą elektros rinkoje diktuos Šiaurės šalių hidroelektrinių ir vėjo elektrinių gamybos apimtis. Kadangi pernai rudenį Šiaurės šalių hidroelektrinių gamyba mažėjo, galima prognozuoti, kad ir pirmąjį šių metų ketvirtį elektros kainos nebus žemos. Išankstiniai sandoriai rodo, kad šiais metais Lietuvos prekybos zonoje vidutinė kaina gali būti panaši kaip ir pernai, svyruoti nuo 33,9 iki 37,7 EUR/MWh“, - sako p. Virbickas.

http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...ojeatpigino-13

[Arunasx]

Pigiausia Baltijos šalių sinchronizacija per Lenkiją

Šiandien Briuselyje Europos Komisija (EK) turėtų pagaliau paskelbti, kuris Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos sinchronizavimo su Europa variantas yra priimtiniausias. Studiją EK užsakymu atliko JRC (Joint Research Centre, liet. Jungtinio tyrimų centro) ekspertai.

Išankstinės išvados Briuselyje uždaru formatu buvo pristatytos lapkričio 21 d.

http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...ja-per-lenkija

[Arunasx]

Tikroji Lietuvos pasitraukimo iš BRELL žiedo nauda – technologinė

http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=71833306

[Arunasx]

Bus nagrinėjamos antros elektros jungties su Lenkija galimybės

http://verslas.lrytas.lt/energetika/...-galimybes.htm

[Arunasx]

Sinchronizaciją Lenkijos politikai guldo ant mokslininkų pečių

Baltijos šalių elektros tinklo sinchronizacija su Vakarų Europos elektros tinklais yra paskutinis Lietuvos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos garantas. Lietuva tai laiko strateginiu tikslu ir dėlioja infrastruktūros gerinimo planus, tačiau kaimynai tokio ryžto nedemonstruoja.

Lenkijos atstovai pareiškė, kad politiniai sprendimai bus priimti tik po to, kai pasirodys šiuo metu Europos Komisijos tyrimų centro JRC (angl. Joint Research Centre) atliekamos Baltijos šalių sinchronizacijos su kaimyninėmis elektros sistemomis galimybių studija. Jos rezultatų laukiama 2016 metų spalio mėnesį.
Tokias žinias išgirdo Lietuvos energetikos ministerijos ir energetikos sektoriaus bendrovių atstovų delegacija, šią savaitę apsilankiusi Lenkijoje ir susitikusi su kolegomis kaimynystėje.
Elektros tinklo sinchronizacijos projekto sėkmei yra būtinas regioninis šalių bendradarbiavimas. Tačiau kol kas ne viskas einasi taip, kaip norėtųsi. Kaip teigia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, sinchronizacijos su žemynine Europa scenarijai jau anksčiau nagrinėti bent šešiose didelės apimties studijose, kuriose techninės galimybės tokiam projektui realizuoti įvertintos ir teisiniais, rinkos bei investicijų aspektais.
Estija JRC studijos rezultatų laukia tam, kad įsitikintų, ar ne geresnis būdas pasitraukti iš Maskvos valdomo BRELL žiedo būtų sinchronizuojantis su Šiaurės šalių elektros tinklais.

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ nuo vasario mėnesio veikia normaliu režimu, tačiau, „Litgrid“ duomenimis, dėl Lenkijos sistemos operatoriaus taikomų jungties galios ribojimų per pusmetį vidutinis pralaidumas iš Lenkijos į Lietuvą siekė 221 MW – mažiau nei pusę jungties galios. Daugiau nei du trečdalius laiko, kai veikia „LitPol Link“, iš viso nebuvo galimybių elektros srautui į Lietuvą.

Susitikimo metu, tiesa, buvo gautas tradicinis Lenkijos elektros tinklų operatoriaus atsakymas – elektros jungties pralaidumas prekybai ribojamas tam, kad būtų užtikrintas Lenkijos elektros sistemos saugumas.
„Per didelis elektros antplūdis į mūsų sistemą galėtų priversti dažnai išjungti elektros gamybos blokus, o vėliau juos vėl tektų įjungti. Kasdienis blokų junginėjimas gali privesti prie daugybės gedimų, o blogiausiu atveju – prie visiško jų išjungimo“, – portalui „biznesalert.pl“ teigia PSE atstovai.
„Vis tik, 500 MW elektros energijos tokio dydžio sistemai kaip Lenkija yra pakankamai nereikšminga, kad keltų klausimus dėl tokios rizikos pagrįstumo“, – teigia „Litgrid“ atstovai ir pažymi, kad nepaisant kelių kreipimųsi raštu išsamaus paaiškinimo, kodėl jungtis negalėtų veikti visa galia, kol kas nėra sulaukę.
Klausimą, ar „LitPol Link“ ribojimai nepažeidžia Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taip pat yra iškėlusi Estijos energetikos bendrovė „Eesti energia“.


http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...slininku-peciu

[vilnews]

Polish EnMin: Baltic synchronization with Poland would be technically difficult
http://www.baltic-course.com/eng/energy/?doc=121595

[Arunasx]

Energetikos elitas negaili pastabų: teks nudirbti daug darbų

http://verslas.lrytas.lt/energetika/...daug-darbu.htm

[Arunasx]

Energetikai rengiasi netgi už Visagino atominę elektrinę svarbesniam projektui

Lietuvos energetikos instituto (LEI) parengta Nacionalinė energetikos strategija (NES) nepateikia konkretaus atsakymo – statyti Visagino atominę elektrinę (VAE) ar nestatyti, tačiau jos nėra arba ji nereglamentuota nė viename iš nagrinėtų bazinių scenarijų.

Trys iš keturiolikos scenarijų, kuriuose VAE buvimas numatytas, energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidos yra bene didžiausios. Be to, VAE beveik neprisidėtų prie šalies energetinio saugumo didinimo, nes jį suteikti turėtų kiti projektai, tarp kurių svarbiausias – sinchronizacija su kontinentinės Europos sistema.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=71283570

[Arunasx]

„Litgrid“ šiemet skelbs sinchronizavimui su Europa svarbių projektų rangos konkursus
http://www.15min.lt/verslas/naujiena...sus-664-618119

[bato_usai]

Užbaigus jungtis – nauji strateginiai klausimai
http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...niai-klausimai

Šių metų pradžioje dvi elektros jungtis užbaigęs Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorius „Litgrid“ pradeda kitą didįjį projektą – pasiruošimą sinchronizacijai su Vakarų šalimis.

Apie tai pristatydamas bendrovės veiklos rezultatus visuomenei trečiadienį pasakojo Daivis Virbickas, generalinis „Litgrid“ direktorius.

Pirmasis 2016 m. startuojantis elektros tinklo projektas – Vilniaus elektros mazgo stiprinimas. Šio elektros mazgo stiprinimas reikalingas ne tik tam, kad geriau būtų pasiruošta darbui atsijungus nuo BRELL žiedo. Tokį poreikį lemia augantis elektros vartojimas ir mažėjanti elektros gamyba Vilniaus mieste.

Antrasis projektas, skirtas pasiruošimui sinchronizacijai su Vakarų Europa – Ignalinos AE transformatorių pastotės rekonstrukcija. Ją rekonstruojant bus siekiama atskirti persipynusias Baltarusijos ir Lietuvos sistemas, kad prireikus sinchronizacijos projektą būtų galima įgyvendinti sparčiau. Taip pat, pažymi p. Virbickas, čia reikės prie elektros tinklo prijungti Ignalinos AE branduolinių atliekų saugyklą.

Šiais metais taip pat pradedamas pasiruošimas izoliuoto Baltijos šalių elektros sistemų darbo bandymui. Bandymas, ar Baltijos šalys gali veikti atskirtos nuo aplinkinių šalių, taip pat reikalingas elektros tinklų patikimumui patikrinti. Paskutinį kartą toks bandymas atliktas 2002 m., šiais metais pradedami parengiamieji darbai ir analizė. 2017 m. II ketvirtyje planuojama nustatyti datą, kada šie bandymai bus vykdomi. Tikimasi juos atlikti iki 2018 m.