Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

[digital]

Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai susitarė dėl jūrinės jungties

Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir PSE pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja pradėti naujo Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio tiesimo projekto parengiamojo etapo darbus. Naująją jūrinę jungtį Lietuvos ir Lenkijos atstovai nusprendė pavadinti „Harmony Link“ vardu.

Parengiamajame projekto etape bus atlikti veiksmai, kuriais remiantis bus priimti sprendimai dėl investavimo, paskelbta viešųjų pirkimų procedūra kabelio tiesimo darbams nupirkti bei atlikti kiti paruošiamieji darbai. Sprendimas dėl investavimo turėtų būti priimtas 2020 m.

Įgyvendinti šį techniškai sudėtingą projektą planuojama iki 2025 m.

Projekto „Harmony Link“ darbų pradžia - pirmas žingsnis, numatytas Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir žemyninės Europos tinklo sinchronizavimo politiniame susitarime, kurį šių metų birželio 28 d. pasirašė Europos Komisijos pirmininkas ir Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos valstybių ir vyriausybių vadovai.

[Arunasx]

Nuo vasario – mažiau reikšmės elektros importui iš Baltarusijos https://www.vz.lt/energetika/2018/12...s-baltarusijos

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino naujas elektros junčių su kaimynėmis pralaidumą reguliuojančias taisykles, kuriose nebelieka prioriteto Baltarusijos ir Lietuvos jungčiai.
Šiuo dokumentu nustatomos taisyklės, kaip bus skaičiuojamas tarpzoninis perdavimo sistemos pralaidumas tarp Baltijos valstybių, taip pat Lietuvos energetikos sistemos ir Karaliaučiaus bei Baltarusijos. Naujoje metodikoje nelieka garantuoto 200MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena. Tai reiškia, kad šios elektros jungties pralaidumas prekybai kiekvieną valandą priklausys nuo to, kaip intensyviai išnaudojama Latvijos–Estijos jungtys.
Taisykles suderino visų trijų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai. Tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo, skyrimo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis sąlygos, nuostatos ir metodika įsigalios 2019 m. vasario 1 d. Tai reiškia, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. Baltijos šalyse prioritetas bus teikiamas prekybai elektra tarp ES šalių narių.
Kaip VŽ yra sakę energetikos sektoriaus ekspertai, Latvijos ir Estijos elektros jungtis Baltijos šalių elektros perdavimo sistemoje yra silpniausia grandis. 2015 m. Europos Komisija priėmė sprendimą finansuoti trečiąją 600 MW galios elektros jungtį tarp šalių. Ji kainuos 172 mln. Eur, ES lėšos sudarys 65% visų projektui reikalingų lėšų. Jungtis, planuojama, bus užbaigta 2020 m.

[digital]

1 linija nutiesta, kita planuojama/projektuojama.

[Aleksio]

Fiziniam atjungimui bet kuri sistema yra ruosiama, ir toks atjungimas vadinasi "sistemos avarija". Veikti gali, tik tada klausimas kyla del patikimumo, gali atsirasti apribojimu galiai ir pan. Niekas nesako, kad jungiklio isjungimu atjungus niekas neveiktu, veiktu, bet nepatikimai ir su tam tikrais apribojimais

OK, tai kur yra tas planas? Kodėl jo iki šiol nėra? Kada jis bus paruoštas? Kada bus nutiestos reikalingos linijos?

[mskapss]

Fiziniam atjungimui bet kuri sistema yra ruosiama, ir toks atjungimas vadinasi "sistemos avarija". Veikti gali, tik tada klausimas kyla del patikimumo, gali atsirasti apribojimu galiai ir pan. Niekas nesako, kad jungiklio isjungimu atjungus niekas neveiktu, veiktu, bet nepatikimai ir su tam tikrais apribojimais

[Aleksio]

Turbūt vienai jungčiai atjungti nuo Rusijos reikėtų skirti penkis metus nuo sprendimo priėmimo. Tai yra pakankamai sudėtingas ir ilgas procesas.

Kai nuo Ukrainos el.tinklų reikėjo atjungti okupuotą Krymą, tai buvo padaryta labai greitai.

[Arunasx]

Aleksio jūs tikrai neįsivaizduojate kiek energetikoje trunka darbai, ypač naujų pastočių (ypač aukštos įtampos keitiklių) statyba. Turbūt vienai jungčiai atjungti nuo Rusijos reikėtų skirti penkis metus nuo sprendimo priėmimo. Tai yra pakankamai sudėtingas ir ilgas procesas.

Aleksio padarytų per 3 mėnesius. Just believe.

[booraz]

Ir kiek laiko diskutuosime? - metus ar 10? Juk techninių klaisimų sprendimo paieškai užtektų max savaitės, po to mėnesį laiko aptarti kaip viską padaryti, ir iškart pradėdami statybos darbai (max 3 mėnesiai). Seniai galėjome atsijungti nuo Rusijos.

Aleksio jūs tikrai neįsivaizduojate kiek energetikoje trunka darbai, ypač naujų pastočių (ypač aukštos įtampos keitiklių) statyba. Turbūt vienai jungčiai atjungti nuo Rusijos reikėtų skirti penkis metus nuo sprendimo priėmimo. Tai yra pakankamai sudėtingas ir ilgas procesas.

[digital]

Kokie tavo pasiūlymai? Kaip visada - jokių?

Procesai vyksta, aš nesu visažinis kaip tamsta ir nesikišu ten, kur nenusimanau.

[jpou]

Norint sinchronizuotis su Europa, mums reikia dar vienos linijos per Lenkija. Norint jungtis prie Europos gelezinkeliu, mum reikia jungtis per Lenkija. Lenkija siuos politinius klausimus labai sekmingai naudoja savo reikmems, pvz keldama Lenkisku mokyklu ir mokymo lenku kalba klausimus. Prie visu techniniu klausimu (kurie tikrai nera issprendziami per 3 menesius), dar yra labai daug politiniu klausimu, kuriu sprendimas trunka daug ilgiau.

[Aleksio]

Kokie tavo pasiūlymai? Kaip visada - jokių?

[digital]

Na ne, matosi, pas Aleksio tas sindromas kur atrodo, kad daug žinai, kol mažai žinai. Neveltui giriasi, kad visada teisus.

[Aleksio]

Jei tai reiškia, kad būtina spręsti problemas, tada sutinku. Bet jei tai reiškia, kad nereikia net diskutuoti ar iškelti į viešumą esamas problemas, galimas grėsmes, tada nesutinku.

Ir kiek laiko diskutuosime? - metus ar 10? Juk techninių klaisimų sprendimo paieškai užtektų max savaitės, po to mėnesį laiko aptarti kaip viską padaryti, ir iškart pradėdami statybos darbai (max 3 mėnesiai). Seniai galėjome atsijungti nuo Rusijos.

[Arunasx]

patys protingiausi (jų tarpe esu ir aš) siūlo užsiimti kontrpropagandą ir, svarbiausia, nedaryti nieko, kas gali būti panaudota vatenpropagondonų darbuose

Jei tai reiškia, kad būtina spręsti problemas, tada sutinku. Bet jei tai reiškia, kad nereikia net diskutuoti ar iškelti į viešumą esamas problemas, galimas grėsmes, tada nesutinku.
Šiaip straipsnyje yra vienas įdomus sakinys:

Tačiau D. Maikštėnas priminė V. Poderiui „Pirmą mėnesį po paskyrimo buvau jūsų kabinete, sakiau, atkreipkite dėmesį, kad išvystyti sinchronizacijos projektą reikės atitinkamų galių. Sakiau: dėmesio, tam, kad 2025 m. turėtume adekvačius galių rezervus reikia nedelsiant organizuoti darbą net tik iš „Lietuvos energijos“, bet ir valstybės pusės.

Todėl V.Poderio šnekas tikrai reikia vertinti kritiškai, nes neaišku, ar iš viso bandė pats paremti LE iniciatyvas.
p.s. sutinku, kad tai off-topic. Grynai energetiniai klausimai turi keltis čia:
https://www.miestai.net/forumas/foru...istemas/page11

[Sula]

Šiame reikaliuke tūlas V.Poderis žaidžia svetimomis kortomis. Šis veikėjas pats darys neviešus žingsnius, kad atsijungimą nuo Rusijos sukomplikuoti..

[Aleksio]

Mūsų forume ne vieną kartą buvo diskutuojama, ką reikia daryti su vatenpropaganden: vieni nori ją kažkiek riboti, kiti - tiesiog viską uždrausti, treti - išvis nieko nedaryti, o patys protingiausi (jų tarpe esu ir aš) siūlo užsiimti kontrpropagandą ir, svarbiausia, nedaryti nieko, kas gali būti panaudota vatenpropagondonų darbuose. Ir ką mes matome? - "pasigendama detalaus plano, kaip atsijungti nuo Rytų elektros tinklų".
https://www.delfi.lt/verslas/energet....d?id=79464577
Tik laiko klausimas, kada Kiseliovai-Solovjovai (ir visi kiti vatnikai) pasinaudos šitu faktu.

[luknas]

Europos elektros tinklai sutiko priimti Baltijos šalis

Kontinentinės Europos tinklų operatoriai trečiadienį nusprendė plėsti Europos sinchroninę zoną ir į ją įtraukti Baltijos šalis, t.y. davė sutikimą Baltijos šalių sinchronizacijai su Vakarų Europa.
Paraišką ENTSO-E dėl kontinentinės Europos elektros tinklų išplėtimo rugsėjo 21 dieną pateikė Lenkijos perdavimo tinklo operatorius PSE kartu su Baltijos šalių operatoriais. Tuo pačiu metu (spalio 10 dieną) Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai pateikė paraišką Europos Komisijai (EK) finansuoti pirmąjį Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa etapą. Bendrai prašoma suma siekia 432,5 mln. Eur, tikimasi, kad ES prie šio projekto prisidės 75% finansavimo intensyvumu. Pirmajame etape prašoma Lietuvos dalis – 167,045 mln. Eur. Šios investicijos apima pirmą iš trijų sinchronizacijos etapų.

[digital]

Lietuvai svarbus sprendimas Briuselyje: pritarta elektros tinklų sinchronizavimo planui

Briuselyje penktadienį uždegta „žalia šviesa“ įgyvendinti Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projektą, pranešė Vyriausybė.

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai.

Sprendimas reiškia, kad galutinai apsispręsta dėl sinchronizavimo scenarijaus, baigtos kelerius metus trukusios diskusijos. Pasak Vyriausybės, tai esminis žingsnis, norint formaliai pradėti Baltijos šalių energetikos sistemos prijungimą prie Europos tinklų.

Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengus sinchroninius kompensatorius.

Lenkijos mokslininkai nustatė, kad toks scenarijus yra technologiškai patikimas ir ekonomiškai naudingiausias. Jis užtikrins stabilų ir patikimą elektros sistemų darbą bei nenutrūkstamą elektros tiekimą Baltijos šalių vartotojams.

Penktadienio sprendimas leidžia Lenkijos ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams iki rugsėjo 21 dienos pateikti bendrą paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo. Jos sprendimo tikimasi maždaug po metų.

Vėliau, iki spalio 11 dienos, „Litgrid“, AST ir „Elering“ pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo – 432 mln. eurų.

Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus, projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75 proc. lėšų.

Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais.

[liutass]

Jie gi sau statos AE, apsirūpins patys.

Ne AE, o kogeneracines

[Arunasx]

Jie gi sau statos AE, apsirūpins patys.

Nestato, nes nėra norinčių pirkti iš jų elektrą. Lenkija nesutiko papildomai įrengti perdavimo linijas.