Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino naujas elektros junčių su kaimynėmis pralaidumą reguliuojančias taisykles, kuriose nebelieka prioriteto Baltarusijos ir Lietuvos jungčiai.
Šiuo dokumentu nustatomos taisyklės, kaip bus skaičiuojamas tarpzoninis perdavimo sistemos pralaidumas tarp Baltijos valstybių, taip pat Lietuvos energetikos sistemos ir Karaliaučiaus bei Baltarusijos. Naujoje metodikoje nelieka garantuoto 200MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena. Tai reiškia, kad šios elektros jungties pralaidumas prekybai kiekvieną valandą priklausys nuo to, kaip intensyviai išnaudojama Latvijos–Estijos jungtys.
Taisykles suderino visų trijų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai. Tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo, skyrimo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis sąlygos, nuostatos ir metodika įsigalios 2019 m. vasario 1 d. Tai reiškia, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. Baltijos šalyse prioritetas bus teikiamas prekybai elektra tarp ES šalių narių.
Kaip VŽ yra sakę energetikos sektoriaus ekspertai, Latvijos ir Estijos elektros jungtis Baltijos šalių elektros perdavimo sistemoje yra silpniausia grandis. 2015 m. Europos Komisija priėmė sprendimą finansuoti trečiąją 600 MW galios elektros jungtį tarp šalių. Ji kainuos 172 mln. Eur, ES lėšos sudarys 65% visų projektui reikalingų lėšų. Jungtis, planuojama, bus užbaigta 2020 m.
Šiuo dokumentu nustatomos taisyklės, kaip bus skaičiuojamas tarpzoninis perdavimo sistemos pralaidumas tarp Baltijos valstybių, taip pat Lietuvos energetikos sistemos ir Karaliaučiaus bei Baltarusijos. Naujoje metodikoje nelieka garantuoto 200MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena. Tai reiškia, kad šios elektros jungties pralaidumas prekybai kiekvieną valandą priklausys nuo to, kaip intensyviai išnaudojama Latvijos–Estijos jungtys.
Taisykles suderino visų trijų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai. Tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo, skyrimo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis sąlygos, nuostatos ir metodika įsigalios 2019 m. vasario 1 d. Tai reiškia, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. Baltijos šalyse prioritetas bus teikiamas prekybai elektra tarp ES šalių narių.
Kaip VŽ yra sakę energetikos sektoriaus ekspertai, Latvijos ir Estijos elektros jungtis Baltijos šalių elektros perdavimo sistemoje yra silpniausia grandis. 2015 m. Europos Komisija priėmė sprendimą finansuoti trečiąją 600 MW galios elektros jungtį tarp šalių. Ji kainuos 172 mln. Eur, ES lėšos sudarys 65% visų projektui reikalingų lėšų. Jungtis, planuojama, bus užbaigta 2020 m.
Komentuoti: