Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Effka
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    ZYKLON-B Gal gali paaiškinti kodėl po persijungimo nuo Brell ant PL :

    https://www.vz.lt/pramone/energetika...-saule-ir-veja
    Kai atsiras Harmony link (iki 2028 m. berods), tada ir bus galima pilnai išnaudot. Prekyba vien tik per NordBalt vyks.

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Nebūtinai, Lenkija nėra rojus elektros prasme ir jei iš SE4 ir FI gauname pigios pilnu galingumu tai pakyla paklausa iš PL tikėtina.
    tai aš turėjau omeny kai elektra teka į mus, o ne iš mūsų

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą
    tai jungtis nebent mažina kainą, nes jeigu perkama iš lenkijos (ar už jos), tai vietinė gamyba (koks nors elektrėnų muziejinis eksponatas) kainuotų dar brangiau.
    Nebūtinai, Lenkija nėra rojus elektros prasme ir jei iš SE4 ir FI gauname pigios pilnu galingumu tai pakyla paklausa iš PL tikėtina.

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė transpondster Rodyti pranešimą

    Šiaip kai NordBaltas ir EstLinkai veikia jungtis su Lenkija kokių 80% laiko kelia kainą.
    tai jungtis nebent mažina kainą, nes jeigu perkama iš lenkijos (ar už jos), tai vietinė gamyba (koks nors elektrėnų muziejinis eksponatas) kainuotų dar brangiau.

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą

    Gal yra kažkokių žinomų priežasčių dėl ko nenori ir prekiauti, ir naudoti dažnio palaikymui??
    Nes čia ir taip aišku, kad praradus 500MW importo, kainos kils
    Šiaip kai NordBaltas ir EstLinkai veikia jungtis su Lenkija kokių 80% laiko kelia kainą.

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą
    Gal yra kažkokių žinomų priežasčių dėl ko nenori ir prekiauti, ir naudoti dažnio palaikymui??
    Nes čia ir taip aišku, kad praradus 500MW importo, kainos kils
    Linijos pralaidumas matyt bus rezervuotas daznio palaikimui tam atvejui kai Baltijos salyse isleks stambus generacijos vienetai/ ivyks sistemine avarija. Ta vaidmeni dabar atlieka pavolges HE kaskadas, po atsijungimo nuo IPS kazkas turi atlikti si vaidmeni.
    Paskutinis taisė ZYKLON-B; 2024.11.16, 19:31.

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė ZYKLON-B Rodyti pranešimą
    Dvigrande 400kV linija i Elka ant katros dabar kaba 500MW back2back keityklis, po scinchronizacijos bus naudojama antriniam daznio reguliavymui.
    Gal yra kažkokių žinomų priežasčių dėl ko nenori ir prekiauti, ir naudoti dažnio palaikymui??
    Nes čia ir taip aišku, kad praradus 500MW importo, kainos kils

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Dvigrande 400kV linija i Elka ant katros dabar kaba 500MW back2back keityklis, po scinchronizacijos bus naudojama antriniam daznio reguliavymui. Lietuvos pazadukai prizadejo "aukso kalnus" - o istikruju nieko doro dar napadaryta. Is 3 Synconu paleistas tik 1 Telsiouse, lyg kita savaite prades trial operation. Kiti 2 nezinia kady bus baigti. Vietoje 700MW HVDC i Gdanska , nusivaziavo i 220kV dvigrande linija - katra nezinia kada bus nutiesta. Zodziu pazadu elektros kainu augimo po vasario.
    Paskutinis taisė ZYKLON-B; 2024.11.16, 16:05.

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Nemanau taip dėl keliuose šaltiniuose paminėto teiginio, kad komercinės prekybos nebus PL<>LT sujungime po sinchronizacijos pradžios ir tas gan keista man kaip ne specialistui.
    kad abi linijos kartu gali bent dvigubai daugiau yra faktas, nes gi buvo numatyti du keitikliai - per google maps puikiai matosi ant kiek nesimetriškas keitiklio pastatas, tik su vienu pastatytu.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą
    500 dėl keitiklio, keitiklis vienas, linijos dvi, tai po syncho kai keitiklis bus priduotas į metalą, pralaidumai iš ties padidės.
    Nemanau taip dėl keliuose šaltiniuose paminėto teiginio, kad komercinės prekybos nebus PL<>LT sujungime po sinchronizacijos pradžios ir tas gan keista man kaip ne specialistui.

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Yra 500 MW, bet koks skirtumas kiek galingumo?
    500 dėl keitiklio, keitiklis vienas, linijos dvi, tai po syncho kai keitiklis bus priduotas į metalą, pralaidumai iš ties padidės.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė ZYKLON-B Rodyti pranešimą
    Dvigrande 400kV linija su Lenkija turi pralaiduma kiek as girdejau tik 1.2GW apie kokia komercine prekyba galima sneketi?
    Yra 500 MW, bet koks skirtumas kiek galingumo?
    Prekiaujama dabar. Litgrid skelbia reguliariai kiek į kurią pusę buvo apkrauta už praėjusį laikotarpį, bet kažkodėl to reikia suprasti nebebus. Todėl ir įdomu kodėl.
    Nežinau, manyčiau ateityje nebreikės naudoti dabartinių keitiklių AC/DC/AC nes bus sinchronizuota AC ar kaip manai?
    https://umm.nordpoolgroup.com/#/mess...YLT-1001A0008Q

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    ZYKLON-B Gal gali paaiškinti kodėl po persijungimo nuo Brell ant PL :
    https://www.vz.lt/pramone/energetika...-saule-ir-veja
    Dvigrande 400kV linija su Lenkija turi pralaiduma kiek as girdejau tik 1.2GW apie kokia komercine prekyba galima sneketi?

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    ZYKLON-B Gal gali paaiškinti kodėl po persijungimo nuo Brell ant PL :
    komercinei prekybai nebus galima išnaudoti jungties su Lenkija
    https://www.vz.lt/pramone/energetika...-saule-ir-veja

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Estija įjungė svarbią Baltijos šalių sinchronizavimui su Vakarų Europa elektros liniją .vz.lt
    Estijos valstybinė perdavimo tinklų operatorė „Elering“ antradienį pranešė įjungusi sėkmingai pertvarkytą 330 kilovoltų orinę elektros liniją Viru-Tsirgulyna, kuri yra svarbi Baltijos valstybių sinchronizavimo su Vakarų Europa projekto dalis.
    „Elering“ pabrėžė, kad tai vienas didžiausių ir svarbiausių infrastruktūros fizinio sinchronizavimo projektų Estijoje, kurio įgyvendinimas kainavo 86,5 mln. Eur, o tris ketvirtadalius šių investicijų padengta iš atitinkamo Europos Sąjungos fondo.
    Įgyvendinant projektą buvo atnaujinta 244 kilometrų ilgio aukštos įtampos oro linija, pakeičiant pasenusias sovietmečio linijas ir stiebus moderniais.
    Planuojama, kad Baltijos šalių elektros tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9-ąją. Dieną prieš tai (vasario 8-ąją) Lietuva, Latvija ir Estija galutinai užbaigs nuo sovietmečio laikų likusią energetinę priklausomybę nuo Rusijos – atsijungs nuo BRELL energetikos žiedo.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą

    biški pavėlavo, normalūs rinkimai jau baigėsi
    Kreiviui dar nesibaigė.

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    biški pavėlavo, normalūs rinkimai jau baigėsi

    Komentuoti:


  • ojojoj
    replied
    Pijaro prieš rinkimus:

    https://www.alfa.lt/verslas/energeti...ius/-40325879/

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Patvirtino ir estai:
    Pasak esto, kol elektros kainos regione bus aukštesnės nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, tol bus sunku pritraukti energijai imlius pramonės sektorius: „Reikia patikimo, dvideginio emisijos požiūriu netaršaus energijos šaltinio. Neturime galimybės vystyti hidroelektrinių pajėgumų.“
    Estas tikina, kad situacija dar labiau pablogės, kai atsijungsime nuo BRELL žiedo. Taip nutiks, nes komercinei prekybai nebus galima išnaudoti jungties su Lenkija.
    „Prognozuoju, kad jeigu bus normali žiema, kalbu estiškais terminais „normali“, kai už lango spaudžia minus 20 laipsnių šaltis ir visą mėnesį gali slidinėti, tai turėsime labai aukštų elektros kainų tarpsnių. Nuo to nukenčia vartotojai, verslai, pramonė. Nemanau, jog reikia didžiuotis, kad mūsų šalių pagrindinis elektros tiekimo šaltinis yra importas iš užsienio“, – dėstė vadovas.
    Branduolinę jėgainę Estijoje norinčios statyti „Fermi Energios“ vadovas: apmaudu, kad „Ignitis“ žiūri tik į saulę ir vėją https://www.vz.lt/pramone/energetika...-saule-ir-veja

    Jis sutiko, kad atsinaujinančios energijos tiekimas bus svarbiausia ir galbūt net didžiausia dalis, bet siekiant užsibrėžtų dekarbonizacijos tikslų vien to gali būti maža: „Baltijos valstybių elektros paklausa yra apie 40 TWh 6 mln. gyventojų, o vien Suomijoje ji yra 80 TWh tiems patiems 6 mln. gyventojų. 5 TWh, kurias generuotų SMR, laikau minimumu.“
    Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2035 m. taršos leidimų kainos turėtų pasiekti 200 Eur ribą, todėl elektros gamyba iš, pavyzdžiui, skalūnų, gamtinių dujų bus nekonkurencinga kaina.
    Ir nors jis ne kartą akcentavo ilgalaikę branduolinių projektų ekonominę naudą, „Fermi Energia“ anksčiau yra teigusi, kad norint, jog branduolinė energija taptų konkurencinga, reikėtų sukurti kainų žemutinės ribos mechanizmą (CfD), panašų į tą, kuris taikomas vėjo energijai.
    Paskutinis taisė Arunasx; 2024.10.08, 10:27.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Įdomu kokio riebaus kliento Nagevičiui nesigavo pralobinti.

    Komentuoti:

Working...
X