Biokuro bei atliekų deginimo kogeneracinės elektrinės

[Arunasx]

O tai genrangovo bankrotas, karantino apribojimai (bent pavasarinio) irgi turėjo įtakos. Aš irgi nematau tragedijos.

Stato 2 atskiras jėgaines. Rafako bankrotas yra tos kuri statė biokuro, ne šiukšlių, o tai visai atskiri projektai niekaip nesusiję.
Ta kita iš viso atsidėjo min 2 metams dabar, o aišku realiai bus daugiau.

[Arunasx]

VILNIUJE KYLA KOGENERACINĖ JĖGAINĖ https://structum.lt/straipsnis/vilni...acine-jegaine/

Jėgainėje diegiama daug aplinkosaugos priemonių, skirtų aplinkai daromai įtakai mažinti. Įdiegta moderni dūmų valymo sistema, paremta trimis tarpusavyje sujungtomis technologijomis: selektyvioji nekatalizinė redukcija, pusiau sausa dūmų valymo technologija ir rankoviniai filtrai. Ši sistema automatiškai prisitaikys prie dūmų sudėties pokyčių, o tai leis emisijas į aplinką sumažinti dar daugiau. Emisijų matavimo sistema užtikrins rodiklių stebėjimą. VKJ atstovai teigia, jog visas jėgainės procesas yra visiškai automatizuotas, tai leis išvengti galimų veiklos sutrikimų dėl žmogiškųjų klaidų. Siekiant išvengti nemalonių kvapų, aplinkos oro taršos dulkėmis, atliekų ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis, tad kvapai ir dulkės nepateks iš patalpų į išorę. Kitų birių medžiagų iškrovimas, pakrovimas ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas. Mažinant gamtinių resursų naudojimą, visas technologiniams procesams reikalingas vanduo yra atgaunamas iš dūmų kondensato, o šiluma nuo technologinių įrenginių aušinimo bus atiduodama termofikacinio vandens šildymui. Jėgainės administraciniai pastatai yra A energinio efektyvumo klasės. Užbaigus statybas, pagal pritaikytas aplinkosaugos bei energijos gamybos technologijas VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje.

[Arunasx]

Jėgainės emisijos https://vkj.lt/aplinkosauga/jegaines-emisijos/141#c-17

[Perfect]

Jėgainės emisijos https://vkj.lt/aplinkosauga/jegaines-emisijos/141#c-17

Gal kaip specialistas, galėtumėte pakomentuoti?

[Arunasx]

Gal kaip specialistas, galėtumėte pakomentuoti?

. Nesu specialistas energetikoje. O šiaip manau ten reikia žiūrėti nuo dokumento galo, kur surašyti trumpiniai ir su minimaliu logikos kiekiu bus aišku.

[DeSadas]

Gal kaip specialistas, galėtumėte pakomentuoti?

na ka ir komentuot.. kai kada virsija normas.. bet manau cia dar tik kalibruoja ir ne viska matau is to ka priklauso jiems matuot...

[Arunasx]

na ka ir komentuot.. kai kada virsija normas.. bet manau cia dar tik kalibruoja ir ne viska matau is to ka priklauso jiems matuot...

O ko trūksta?

[DeSadas]

O ko trūksta?

na yra higienos normos lietuvoje

dulkese turi but nustatomi sunkieji metalai, dioxinai turi but matuojami, deginant siuksles dar daugiau dalyku islenda kas turetu but ziurima(dideli kiekiai dioxinu islenda kai yra derinama ir paleidinejama), lietuvos reglamentavimas yra silpnokas siuo atveju , reiketu paziuret ka skandinavai matuoja.

taipogi nematau vandens tyrimu..

Su aplinkosauga yra labai labai silpna Lietuvoje

[Arunasx]

Kas džiugina, kad pastoviai laiko ~1050 temperatūrą. Buitinių šiukšlių deginimas šiaip turi būti vykdomas ~>850, o čia artėjama prie visokių kenksmingų deginimo temperatūros 1200. Tikėkimės ir gamybinio režimo metu palaikys 1000.

[Arunasx]

Kodėl biokuro iki galo neišnaudojame? https://www.vz.lt/izvalgos/2021/02/0...-neisnaudojame

Sausio mėnesį išgirdome, kad už šildymą šiemet mokėsime daugiau. Išlindo ir kaltinimų biokurui, neva jo kainos auginančios ir centrinio šildymo kainas. Tai visiškas nesusipratimas, ieškant, ką apkaltinti. Į biokuro įtaką reikia žiūrėti iš kitos, ilgalaikės perspektyvos. Biokuras atnešė daug teigiamų pokyčių į Lietuvos šilumos ūkį. Biokuras sukuria labai didelį kainos rezervą dabar jau „rezerviniam“ gamtinių dujų šildymo resursui. Jeigu nebūtume perėję prie biokuro, dabar už šildymą mokėtume bent ketvirtadaliu brangiau. Žemas šildymo kainas lėmė ir istoriškai žema SGD terminalo dujų kaina, kuri jau dabar pradeda kilti. Prie šildymo biokuru perėjome prieš dešimtmetį. Šiuo metu jis jau sudaro daugiau nei 70% viso šildymui naudojamo kuro. Iki tol Rusijos monopolija, aprūpinusi dujomis Lietuvą ir didelę dalį Europos, galėjo savavališkai nustatinėti aukštesnę kainą, nes žinojo, kad kito pasirinkimo neturime. Tais laikais už gamtines dujas Lietuva mokėjo šiek tiek brangiau, nei mokėjo tokia galinga ekonomika kaip Vokietija. 2020 m. pirmojo pusmečio duomenimis Vokietijos vartotojai už dujas moka 1,6 karto daugiau nei lietuviai. Kas pasikeitė, kad Lietuvoje gamtinės dujos staiga tapo prieinamos kainos požiūriu? Mūsų šilumos ūkis pradėjo kurti alternatyvias šilumos apsirūpinimo kryptis. Pakako labai nedaug – įleisti į energetikos monopoliją privatų kapitalą. Visos baimės apie resursų trūkumą buvo paneigtos realia patirtimi ir praktika. Sveika konkurencija leido ne tik šildytis pigesniu biokuru, bet tokiu būdu ir laisvosios rinkos sąlygomis įsigyti dujų. Dujų kainą Baltijos šalims numušti padėjo ir tokie strateginiai projektai kaip SGD terminalas, dabar jau integruotas į dujų tiekimo grandinę. Jei terminalo ir biokuro nebūtų, dabar už šildymą mokėtume dvigubai daugiau. Šiandien biomasės kaina katilinėje svyruoja nuo 0,0105 iki 0,0125Eur/kWh, kai gamtinių dujų kaina katilinėse yra 0,026Eur/KWh. Tokia palyginti neaukšta dujų kaina galima tik todėl, kad Lietuvai jos jau nebėra kritiškai svarbios. Rusija nebegali vienašališkai nustatyti kainos, nes turėdami SGD terminalą, dujas rinkos kaina galime įsigyti iš skirtingų tiekėjų. Biokuras – amžiaus atradimas. Jis ne tik padeda užtikrinti energetinę nepriklausomybę, mažina šildymo kainas vartotojams, bet ir padeda kurti darbo vietas šalies regionuose. Biokuras atsignybo apie trečdalį visų šilumos ūkiui reikalingų išlaidų, o šiuo metu apie 70% šilumos ūkiui reikalingo biokuro gaunama iš Lietuvos miškų. Tai reiškia, kad apie 20% pinigų, kuriuos išleidžiame už šilumai naudojamą kurą, lieka vidaus ekonomikoje

[Arunasx]

Vienok. Skambiai pažadėjo ir vis dar žada jau lapkritį tieks šilumą vilniečiams tik neaišku kurių metų, nes Ignitis turbovadas sako, kad:

Kitąmet komercinę veiklą turėtų pradėti atliekų deginimo jėgainė Vilniuje,

https://www.vz.lt/rinkos/akcijos-ir-...endu-nepateike
WTF??? Are You kidding me? Ir už tai norėti 85 mln dividentų? https://www.youtube.com/watch?v=tHtD...=ScreenJunkies

[R.D.]

Vietoj atsinaujinančio kuro jau įsigali atliekos: biokuro tiekėjai netenka milijonų
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...jonu-18419653/

Kaune praėjusiais metais pradėjusi veikti Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ) jau spėjo nemenkai pakeisti šilumai gaminti naudojamo kuro struktūrą, pamažu stumdama biokuro tiekėjus. Pastariesiems gerų žinių nėra ir sostinėje: įstrigus Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro katilinės statyboms, vietoj atsinaujinančių energetikos išteklių čia tiesiog deginamos dujos.
Kaunas ilgokai galėjo vadintis žaliausiu iš didžiųjų šalies miestų. Pavyzdžiui, 2019 m. čia net 95 proc. reikalingos šilumos buvo pagaminta iš biokuro. Tačiau praėjusiais metais padėtis ėmė sparčiai keistis. Pradėjus veikti KKJ smarkiai išaugo iškastinio kuro dalis šilumos gamybos sektoriuje. Mat atliekos, kurios deginamos šioje jėgainėje, priskiriamos būtent tokiam kurui. Todėl praėjusiais metais biokurui šiame mieste jau teko tik 75 proc. rinkos, o jo tiekėjai, skaičiuojant pagal kainas biržoje, negavo maždaug 2,5 mln. eurų pajamų. Ateityje jos greičiausiai dar labiau susitrauks, nes KKJ pernai nuo metų pradžios veikė tik bandomuoju režimu.

Prie ko priveda eko "fašizmas" iliustruoja puikiai tokia situacija:

Danija jau pripažino prisistačiusi per daug atliekų deginimo jėgainių ir negalinti pasiekti klimato kaitos mažinimo programoje nustatytų tikslų. Danija vadinama didžiausia Europos atliekų degintoja – šioje šalyje tokiu būdu pagaminama penktadalis centralizuotai tiekiamos šilumos ir 5 proc. elektros energijos. Čia veikiančios 23 jėgainės per metus sudegina apie 3,8 mln. tonų atliekų, apie milijoną tonų importuojama iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos. „Šiuo metu mes importuojame atliekas su dideliu kiekiu plastiko, kad galėtume panaudoti įrenginių pajėgumus, tačiau dėl to auga anglies dvideginio emisija“, – politico.eu šią savaitę citavo Danijos aplinkos ministrą Daną Jorgenseną. Kopenhaga nutarė per artimiausią dešimtmetį uždaryti septynias atliekų deginimo gamyklas, pertvarkyti pačių atliekų rūšiavimo sistemą ir apkarpyti importo srautus.

[Arunasx]

2019 metais Kaune 95 procentai reikalingos šilumos buvo pagaminta naudojant biokurą, likusi dalis – deginant dujas. Tačiau pernai pastarosioms teko 2 proc. rinkos, biokurui – 75 proc., o jau 22 proc. sudarė atliekos. Vilniuje užpernai biokurui teko 54,56 proc., dujoms – 45,44 proc. Pernai 60,16 proc. šilumos pagaminta naudojant biokurą, 39,17 proc. – dujas, 0,67 proc. – deginant atliekas. Klaipėdoje didžiausia rinkos dalis tenka atliekoms – 57,78 proc. 2019 metais ir 57,01 proc. pernai. Biokuro dalis palyginamuoju laikotarpiu išaugo nuo 31,45 proc. iki 40,4 proc., dujų sumažėjo nuo 10,77 proc. iki 2,59 proc.

Lietuvoje šiukšlių importas uždraustas. Ir retorinis klausimas būtų biokuro gamintojams - kur dėti šiukšles jei nedeginti po rūšiavimo ko neįmanoma kitaip perdirbti?
Straipsnis yra paremtas suinteresuotos verslo grupės verkšlenimais. Manau svarbiausia atsisakyti iškastinio kuro ir nekaupti šiukšlių kalnų.

[deep'as]

Prie ko priveda eko "fašizmas" iliustruoja puikiai tokia situacija:

Su ekofašizmu čia niekaip nesusiję. Tiesiog danai pradėjo statyti atliekų deginimo jėgaines tuomet kai atliekos dar buvo menkai perdirbamos. Plečiantis atliekų rūšiavimui ir perdirbimui, deginimui likdavo vis mažiau atliekų. Prasidėjo importas. Bet svetimų atliekų deginimas Daniją daro labiau taršia šalimi dėl ko tiesiog teks nebeimportuoti atliekų ir uždaryti dalį jėgainių. Tai yra ženklas mums pagalvoti ir laiku sustoti.

[Arunasx]

Pernai lapkritį komercinę veiklą pradėjusi Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ) svarsto padidinti deginamų atliekų kiekį nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų per metus. Jau pradėta rengti ir derinti nauja poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, pranešė viena bendrovės akcininkių, valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“. Pasak jos, 2013 metais patvirtintas PAV leido jėgainei sutvarkyti iki 300 tūkst. tonų atliekų per metus, tačiau tikėtasi, kad jos bus kaloringesnės ir jėgainė bus pajėgi sudeginti tik apie 200 tūkst. tonų. Tokioms apimtims buvo gautas taršos ir integruotos kontrolės leidimas (TIPK). Tačiau, anot grupės, dabar matoma, kad atliekos po mechaninio biologinio apdorojimo yra mažesnio kaloringumo, tad įrenginiai jų gali sutvarkyti daugiau. Kauno jėgainė degina perdirbti netinkamas komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas. Didinti KKJ pajėgumus skatina ir tai, kad nuo 2020 m. pradėjusi veikti jėgainė per pastaruosius 12 mėnesių svariai prisidėjo prie šilumos gamybos kainos Kaune mažėjimo. Pavyzdžiui, šių metų sausį ir vasarį į Lietuvą sugrįžus šalčiui, Kauno mieste vidutinė pagaminamos šilumos kaina, „Baltpool“ duomenimis, atitinkamai siekė 1,51 ir 1,48 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) – arba 48 proc. ir 45 proc. mažiau negu prieš metus. Taigi, didesnis pagaminamos energijos kiekis sudarys prielaidas didinti konkurenciją ir taip dar labiau mažinti šilumos kainas.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...is-663-1478284
p.s. bandomuoju režimu dirbanti Vilniaus KJ pardavė vasarį po 2,38 ir yra 3-6 pagal kainą Vilniuje. Igničio vadams gi reikia iš kažko premijas mokėti.
Iš tikro brangiau po 2,39 pardavė tik vienintelė VŠT jėgainė.

[Arunasx]

Vilniaus kogeneracinė jėgainė paskelbė biokurą naudojančių įrenginių rangos konkursus https://www.15min.lt/verslas/naujien...us-663-1485268

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) paskelbė du svarbius biokurą naudojančių įrenginių statybos projekto viešuosius pirkimus. Paskelbtais konkursais ieškoma biokurą naudojančios jėgainės dalies statybos valdytojo bei statybos darbų rangovo. Praėjusią savaitę VKJ paskelbė biokurą naudojančių įrenginių ir biokuro ruošos ūkio projektavimo ir statybos valdytojo paslaugos konkursą ir biokuro naudojančių įrenginių įrenginio ir biokuro ruošos ūkio pastatų ir statinių rangos darbų konkursą.
Statybos valdytojo paslaugų konkursu siekiama įsigyti partnerius, kurie suplanuos, suorganizuos ir kontroliuos likusius projektavimo, statybos ir paleidimo-derinimo darbus užbaigiant jėgainės biokuro įrenginius. Tuo metu rangos konkursu siekiama įsigyti biokuro jėgainės pastatų su inžinerinėmis sistemomis, lauko inžinerinių tinklų, aikštelių, kelių, atraminių sienučių ir kitų statinių statybos darbus. Planuojama, kad sutartys su laimėtojais bus sudarytos šių metų rudenį. Naujų rangovų VKJ ieško po to, kai nutraukė sutartį su restruktūrizuojama Lenkijos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.

p.s. atliekų deginimo iki šiol neužbaigta, nors žadėjo baigti 2020 lapkritį.

[spekas]

Dovanokit, nesu įsigilinęs į šią temą, tad būsiu nepamatęs jei jau buvo atsakyta.

Perskaičius paskutinį pranešimą apie ketinimą įrengti biokuro katilus naujojoje atliekų deginimo katilinėje / objekte prie Gariūnų, man kilo klausimas. Tai atlikus, ar apsomokėtų vienoje vietoje prie Gariūnų organizuoti centrinio šildymo šilumos gamybą panaikinant gamybą prie Laisvės pr. / Savanorių kampo? Gal kažkas panašaus ir bus daroma arba planuojama ta linkme?



https://maps.vilnius.lt/teritoriju-p...en-s&identify=



https://maps.vilnius.lt/teritoriju-p...en-s&identify=

(tamsiai mėlynos linijos - šiluminės trasos)

[Lettered]

Dovanokit, nesu įsigilinęs į šią temą, tad būsiu nepamatęs jei jau buvo atsakyta.

Perskaičius paskutinį pranešimą apie ketinimą įrengti biokuro katilus naujojoje atliekų deginimo katilinėje / objekte prie Gariūnų, man kilo klausimas. Tai atlikus, ar apsomokėtų vienoje vietoje prie Gariūnų organizuoti centrinio šildymo šilumos gamybą panaikinant gamybą prie Laisvės pr. / Savanorių kampo? Gal kažkas panašaus ir bus daroma arba planuojama ta linkme?

Šiaip tai yra atvirkščiai, Gariūnų katilinė jau keli metai yra uždaryta ir VŠT ją apskritai berods pardavė, dabar praktiškai visa šiluma yra gaminama katilinėje prie savanorių žiedo. Prie Gariūnų esanti katilinė buvo naudojama, kai elektrą apsimokėjo gaminti iš dujų kartu su šiluma, kai to nebeliko, tai šiluma labiau apsimoka gaminti savanorių katilinėje, plius ten jau ir dabar yra biokuro katilai.

[Arunasx]

Centralizuoti vienoje vietoje sakyčiau rizikingas reikalas. Plius nelogiška karštą vandenį gainioti per visą miestą, todėl skirtingų vietų išlaikymas galimai naudingas ir ta prasme.

[Arunasx]

Vilniaus vicemeras: „Ignitis grupė“ turi laikytis susitarimo dėl VKJ pagamintos šilumos kainų https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...-silumos-kainu

Vilniaus miesto savivaldybė ir AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) oficialiai kreipėsi į AB „Ignitis grupės“ vadovybę dėl 2017 m. sudaryto bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo buvo siekiama užtikrinti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projekto įgyvendinimą ir sumažinti šilumos kainas vartotojams, vykdymo. Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas ragina „Ignitis grupę“ kuo skubiau užtikrinti nuostatų įgyvendinimą ir šilumos kainas nustatyti pagal susitarimą. Pagal bendradarbiavimo susitarimą, įrengiant Vilniaus kogeneracinę jėgainę, Vilniaus miesto savivaldybė prioritetine tvarka rengė reikiamus dokumentus ir užtikrino projekto įgyvendinimui reikalingų sprendimų priėmimą, o Vilniaus šilumos tinklai perleido Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę bei leido griauti kiemo statinius, naudotis žemės sklypu ir kitaip išnaudoti jos infrastruktūrą.
„Mes savo susitarimo dalį įgyvendinome, o dabar principingai reikalaujame to paties iš savo partnerių. Deja, VKJ vadovas Mantas Burokas nurodė, kad susitarimas sudarytas ne su Vilniaus kogeneracine jėgaine, o su „Ignitis grupe“, todėl Vilniaus kogeneracinei jėgainei susitarimo nuostatos negalioja. Bet čia reikia pabrėžti, kad „Ignitis grupė“ yra vienintelė jėgainės akcininkė, todėl tai tėra techninis formalumas“, - sako vicemeras.
Siekdama užtikrinti Vilniaus miesto gyventojų interesus ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., kuriame nustatyta prievolė mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, Vilniaus miesto savivaldybė su situacija supažindino ir Finansų ministeriją.

p.s. kaip sako " ne najabieš, ne prozhyvieš"