Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Atliekų tvarkymas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    mane seniai stebina lietuvoje naudojamų atliekų konteinerių įvairovė. vien kaune galima nesunkiai priskaičiuoti ~10 skirtingų dydžių ir formų konteinerių. jiems aptarnauti reikalingi bent 6 skirtingų tipų automobiliai.



    ar esame tokie turtingi, ir galim sau leisti įvairovės prabangą?
    pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

    Comment


      #22
      http://youtu.be/wbjqqRDxEys

      Comment


        #23
        Spalvotųjų varpelių turinys į sąvartyną nepatenka
        http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...585122/,page.1

        Įdomus straipsnis.
        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

        Comment


          #24
          vakar "žinių radijas" transliavo pokalbį su vilniaus vicemeru? ir dar kažkokia moteriške atsakinga už atliekas.
          iš pokalbio supratau, kad tas pirminis rūšiavimas jau kaip ir atgyvena. svarbiausia yra atskirti buitines atliekas nuo antrinių žaliavų. pirmos važiuoja tiesiu taikymu į sąvartyną, o antrosios į antrinio rūšiavimo įmonę.
          pagal kalbėjusių žodžius, jau net vokiečiai prarado viltį, kad žmonės viską surūšiuos pagal medžiagas ir spalvas
          pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

          Comment


            #25
            Man va įdomu, kokia yra struktūra atliekų, t.y. kiek kokių medžiagų yra atliekose?

            Comment


              #26
              Parašė micku Rodyti pranešimą
              Man va įdomu, kokia yra struktūra atliekų, t.y. kiek kokių medžiagų yra atliekose?
              Kažkur skaičiau, kad išrūšiuotų atliekų konteineriuose randama ~12% netinkamų perdirbimui šiukšlių.
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                #27
                Atliekų tvarkytojai: visuomenė mus vis dar vadina „Sopranais“

                „Ar žinote, kur mes sumokame už atliekas? Sąskaita, kurią randame kiekvieną mėnesį savo pašto dėžutėje, tėra 10 proc. sumos. Likusius 90 proc. pinigų išleidžiame pirkdami prekes, į kurių kainą įskaičiuota ir [suma už] tai, kas vėliau iškeliauja į sąvartyną“
                pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                Comment


                  #28
                  sektinas pavyzdys

                  pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                  Comment


                    #29
                    Būtent, aš irgi manau, kad tai sektinas atvejis. Bandymas būti socialiai atsakingu verslu. Iš kitos pusės, tai kur kas efektyvesnė reklama, nei nuolatinis skalambijimas per tv (kiek viena sekundė kainuoja per tv,- 400 Lt?). Iš mano pusės, vien dėl to, kad leidžia išmest tvarkingai šiukšlės, galima rinktis Utenos alų.
                    Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

                    Comment


                      #30
                      Parašė Valiukas Rodyti pranešimą
                      Tai, kad tapo, už vieną "bambalį" 3 centus moka: http://www.ekotaskas.lt/superkame
                      Pats ne kartą esu matęs, kaip asocialūs asmenys "žvejoja" iš varpais vadinamų plastmasei skirtų konteinerių "bambalius" ir neša į supirkimo taškus.
                      Netapo, nes cia kalbama apie tokia uzstato sistema kaip alaus buteliams, kur rasoma kaina + uzstatas. Nors tiesa sakant as irgi nesuprantu tos alaus buteliu uzstato sistemos. Juk ir pries tos sistemos ivedima buteliai nuo alaus budavo superkami panasiomis kainomis, tad koks skirtumas ar perki alu uz 1.75+0.25Lt ir priduodi buteli, ar perki alu uz 2.00lt ir priduodi buteli uz tuos pacius 25ct kaip ir pries tos sistemos ivedima.

                      Comment


                        #31
                        Parašė Gator Rodyti pranešimą
                        Netapo, nes cia kalbama apie tokia uzstato sistema kaip alaus buteliams, kur rasoma kaina + uzstatas. Nors tiesa sakant as irgi nesuprantu tos alaus buteliu uzstato sistemos. Juk ir pries tos sistemos ivedima buteliai nuo alaus budavo superkami panasiomis kainomis, tad koks skirtumas ar perki alu uz 1.75+0.25Lt ir priduodi buteli, ar perki alu uz 2.00lt ir priduodi buteli uz tuos pacius 25ct kaip ir pries tos sistemos ivedima.
                        Dar viena priežastis pabrangint alų Anksčiau mokėdavai 2 Lt ir iš jų atsiimdavai 25 ct. pridavęs butelį. Dabar moki 2 Lt + 25 ct. Na, arba kad gražiau atrodytų, 1,95 + 25 ct. Tipo - nemokėk už butelį, mokėk tik už alų, va, žiūrėk, atpigo - ne 2 Lt, o 1,95 Bullshit'as ir tiek

                        Comment


                          #32
                          Kaimas, nepaliekantis nė vienos šiukšlės
                          „Jokių atliekų“ - tokiu šūkiu vadovaujasi mažas Kamikatsu kaimas Japonijoje. Gyventojai čia rūšiuoja atliekas, skirstydami jas į 34 atskirus konteinerius ir nepalieka nė vienos šiukšlelės.
                          pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                          Comment


                            #33
                            Ambicingas ir jau įgyvendinamas šveicarų-švedų kompanijos projektas:



                            ABB padeda metalo kompanijai Boliden kurti didžiausią pasaulyje elektronikos metalo laužo perdirbimo įmonę, išgaunant iš metalo laužo varį ir kitus tauriuosius metalus bei sunaudojant tam tik mažą dalį elektros energijos, palyginti su metalų išgavimu iš rūdos.
                            Boliden šiuo metu stato naują gamyklą, kuri bus sujungta su jau esama elektronikos metalo laužo perdirbimo gamyklaRönnskär vario lydykloje šiaurinėje Švedijos dalyje. Naujasis priestatas tris kartus padidins perdirbimo galimybes nuo 45 tūkstančių metrinių tonų iki 120 tūkstančių metrinių tonų per metus ir padarys gamyklą didžiausia pasaulyje elektronikos laužo perdirbėja.
                            Rönnskär yra integruotas metalurgijos kompleksas , kuris užsiima metalo, išgaunamo iš vario koncentratų irmetalo atraižų, perdirbimu ir lydymu. Elektronikos metalo laužas susidaro iš kompiuterių, mobiliųjų telefonų, elektros spintų ir kitų elektroninių prietaisų, kuriuose yratokių metalų, kaip varis, auksas ir sidabras.
                            Perrinktas ir supjaustytas elektronikos laužas yra lydomas naudojant Boliden patentuota Kaldo deginimo technologiją. Po to išlydyti metalai yra nukreipiami į gretimą gamybos liniją, kur yra perdirbami į aukštos klasės produktus.
                            Plačiau: http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...#ixzz1qG880myq

                            Rönnskär yra Baltijos jūros Botnijos įlankos Kvarko salyno (Quark) saloje:


                            Šaltinis

                            Comment


                              #34
                              Gal ir gerai, nes dabar berods į Ganą laivais gabenami konteineriai iš Vakarų su pasenusia elektronika ir verčiama tiesiog į sąvartyną. O vietos ubagai negrai su plytomis ir akmenimis daužo kompus, televizorius ir kt., išima metalą, jei negali išimti, degina ior t.t. Ir kas gali paneigti, kad Gana yra vienintelė, į kurią Vakarai atsikrato atliekų...

                              Comment


                                #35
                                Filipinietės "uždarbiauja" Švedijoje:



                                Per kelias minutes 300+ LT, o ir gamtai geriau.

                                Comment


                                  #36
                                  Kiek keista situacija, o ypač antraštė ():


                                  Švedija ketina kasmet importuoti 800 tūkst. tonų atliekų ir jas panaudoti šilumos bei elektros energijos gamybai. Kaip praneša inhabitat.com. Švedija, degindama atliekas, išgauna iki 20 proc. šilumos energijos, tačiau šalies valdžia yra susirūpinusi, kad atliekų perdirbti galima būtų daugiau, jeigu jų netrūktų.
                                  Švedijoje vos 4 proc. šiukšlių nėra tinkamos perdirbimui ir dėl to keliauja į sąvartynus. Didžiojoje Britanijoje šis skaičius siekia net 67 proc. Nors Švedijos rūšiavimo mastai yra įspūdingi, šiuo rodikliu toli gražu nesidžiaugia „Waste to Energy“ programa, kuri yra pajėgi kasmet į šilumos bei elektros energiją paversti daugiau kaip 2 mln. tonų buitinių atliekų.
                                  Švedija, ieškodama sprendimo susidariusiai situacijai, ketina importuoti atliekas iš kaimyninės Norvegijos. Norvegai tuo džiaugiasi ir sutinka padengti dalį atliekų pervežimo išlaidų. Tiesa, visos toksinės medžiagos, susidarančios deginant norvegiškas atliekas, bus grąžinamos atgal į Norvegiją. Norvegiją toks susitarimas tenkina, nes jai yra ekonomiškiau atliekas transportuoti į Švediją nei pačiai jas perdirbti.
                                  Ateityje švedai planuoja importuoti dar daugiau atliekų iš užsienio šalių, kuriose neperdirbtų šiukšlių procentas didesnis nei Norvegijos.
                                  „Tikimės, kad ateityje gausime atliekų iš Italijos, Rumunijos ar Bulgarijos, o gal netgi iš Baltijos šalių, nes šios valstybės neperdirba didelio procento savo buitinių atliekų. Jos neturi jokių šių atliekų perdirbimo planų, todėl joms anksčiau ar vėliau teks spręsti šį klausimą“, - sakė Švedijos Aplinkos apsaugos agentūros patarėja Catarina Ostlund.
                                  Šaltinis

                                  Comment


                                    #37
                                    http://www.bns.lt/topic/887/news/43129755/

                                    Lietuva išlieka tarp mažiausiai atliekų perdirbančių šalių Europoje - Eurostatas

                                    Vilnius, kovo 4 d. (BNS). Lietuva, Latvija, Malta ir dar dvi naujosios Europos Sąjungos narės - Rumunija ir Bulgarija - ir 2011 metais didžiausią dalį atliekų vežė į sąvartynus, rodo naujausias Eurostato tyrimas.

                                    Lietuvoje šis rodiklis pernai pagerėjo 6 punktais, ir Lietuvai pirmą kartą pavyko pasiekti, kad į sąvartynus būtų išvežta mažiau nei 90 proc. atliekų - šis rodiklis pernai pagerėjo nuo 94 iki 88 proc., rodo pirmadienį paskelbta Europos Sąjungos statistikos agentūros ataskaita. Tokį pat rodiklį parodė ir Latvija.

                                    9 proc. šiukšlių 2011 metais Lietuvoje perdirbta, 2 proc. - kompostuota, 1 proc. - sudeginta.

                                    Pagal šį rodiklį Lietuvą "aplenkė" tik Rumunija (99 proc.), Bulgarija (94 proc.) ir Malta (92 proc.).

                                    Estijoje į sąvartynus pateko 70 proc. šalies buitinių atliekų (2010 metais - 71 proc.).

                                    ES nepriklausanti Šveicarija pernai tapo vienintele šalimi, kurioje į sąvartynus 2011-aisiais nepateko šiukšlių - ji bei Švedija pirmavo Europoje pagal sudeginamų arba perdirbamų atliekų dalį. Vos po 1 proc. šiukšlių į sąvartynus pateko Švedijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Vokietijoje.

                                    Comment


                                      #38
                                      Vilnius statys atliekų rūšiavimo gamyklą, kuri leis itin ženkliai sumažinti į savartyną patenkančių atliekų kiekį. Klaipėda pradėjo deginti atliekas. Tad rodiklis turėtų ir toliau gerėti ženkliai

                                      Comment


                                        #39
                                        Kad pas mus tokie plastmasinių bonkų ir skardinių surinkėjai būtų.. Tai nesimėtitų tiek tų skardinių, nei plastmasinių bonkučiu, tikrai visi pradėtų rušiuot Jei jiems mokėtų, kad ir po mažiau, bet vis šis tas būtų..

                                        Comment


                                          #40
                                          Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                                          Vilnius statys atliekų rūšiavimo gamyklą, kuri leis itin ženkliai sumažinti į savartyną patenkančių atliekų kiekį. Klaipėda pradėjo deginti atliekas. Tad rodiklis turėtų ir toliau gerėti ženkliai
                                          Taip drąsiai neteigčiau. Jau vieną kartą jos statybas "Lazdynų bendruomenė" sustabdė, dabar greičiausiai vėl prasidės žaliųjų žirnelių protestai, visi užuos kažkokius keistus kvapus, o ir rūkas bus nebe tas. Dar Janukonis pasireklamuos, kad jis tai ekologišką biokurą kūrent nori (Ko jam blogoji valdžia daryti neleidžia), o jie šiukšles deginti ir nuodingais dūmais mūsų unikalią gamtą teršti. Bijau, kad savivaldybė gali vėl panorėti pasirodyti gera ir "jautri žmonių problemoms" ir elektrinės statybos vėl neprasidės...
                                          Post in English - fight censorship!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X