Suskystintų gamtinių dujų terminalas

[Tylus]

Dujų terminalui aptarnauti nuomos laivą

Eksploatuodama Suskystintų gamtinių dujų terminalą „Klaipėdos nafta“ planuoja nuomoti iki 35 metrų ilgio laivą

Jis turėtų būti pritaikytas bet kokiu oru plukdyti ne mažiau kaip 20 keleivių, o ant laivo denio turi būti įrengta 10 keleivių vietų. Taip pat laivas turi būti pritaikytas gabenti ir iki 1,5 tonos krovinio.

Tokį laivą planuojama nuomoti dvejus metus su galimybe jo nuomos sutartį pratęsti dar vienerius metus. Laivas būtų skirtas tik su dujų terminalu susietiems darbams ir jo negalima būtų naudoti jokiems kitiems tikslams.

Iškeltas ir ypatingas reikalavimas – kad laivo įgulos nariai nerūkytų.

[Tylus]

Terminalas spaudžia klyną

[Tylus]

Kokie buvo pirmieji "Independence" metai?

Lygiai prieš metus, 2014-ųjų spalio 27 d., Klaipėdos uostą pasiekė Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“. Kartu su „Independence“ į Lietuvos dujų rinką pirmą kartą istorijoje atplaukė saugumas ir konkurencija. O su jais - ir unikali patirtis.

„Dujų tiekimo saugumas reiškia, kad daugiau niekas nebegali šantažuoti Lietuvos grasindamas užsukti dujų čiaupą. Lygiai prieš metus baigėsi „Gazprom“ dominavimas Baltijos šalyse - „Independence“ atvėrė kelius į viso pasaulio dujų rinkas. Visi puikiai žinome, kad iš konkurencijos pirmiausia laimi vartotojas. Neseniai Lietuvoje vartotojai už dujas mokėjo didžiausią kainą Europoje. O pernai dujų kaina Lietuvoje mažėjo labiausiai iš visų Europos šalių. SGD terminalas planus sukurti bendrą Baltijos šalių dujų rinką pavertė realybe. „Independence“ galime vadinti regioniniu terminalu, nes jis gali patenkinti beveik visą Lietuvos, Latvijos ir Estijos dujų poreikį“, - kalbėjo Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis.

Ministras pažymėjo, jog įgyvendinant Europos sąjungos energetikos tiekimo saugumo direktyvas SGD terminalas Klaipėdoje visų pirma veikia kaip Baltijos regiono tiekimo saugumo garantas, tuo pačiu nustatantis dujų kainoms „lubas“ visame regione.

Bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška pripažino, kad pirmieji SGD terminalo veiklos metai buvo eksperimentų metai. Reikėjo tinkamai ir laiku pradėti eksploatuoti SGD terminalą, užtikrinti jo efektyvią veiklą ir būti pasirengus bet kokiems infrastruktūros objekto netikėtumams.

„Pirmieji SGD terminalo eksploatacijos metai praktikoje yra tie metai, kai rinka, vartotojai, verslo partneriai stebi ir vertina naujo terminalo veiklą. Sėkmingai startavusi Klaipėdos SGD terminalo veikla indikuoja rinkai, jog terminalas veikia saugiai, patikimai ir yra atviras trečiųjų šalių prieigai. Šiuo metu tai yra vienas moderniausių tokio tipo laivų pasaulyje, kuris prisideda ne tik prie dujų tiekimo užtikrinimo, bet ir prie palyginti naujos verslo šakos vystymosi mūsų regione – SGD panaudojimo laivyboje ir transporto bei kituose sektoriuose. Tikimės, jog antraisiais eksploatacijos metais rasis daugiau terminalo naudotojų, kurie išnaudos atsiradusią alternatyvią dujų tiekimo infrastruktūrą regione“, – sakė AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Kaip pažymėjo M.Bartuška, dėka SGD terminalo sklandžios veiklos Lietuvos energetikos specialistų patirtis ir kompetencija pasaulyje pradėta vertinti ne tik žodžiais, bet ir sutartimis bei realiais veiksmais. AB „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį, pagal kurią Lietuvos bendrovė padės įgyvendinti SGD terminalo projektą Kolumbijoje. Tai pirmoji tokio pobūdžio sutartis Lietuvos energetikos sektoriuje.

Klaipėdos SGD terminalas gali patenkinti 100 proc. Lietuvos, o taip pat ir 90 proc. kaimyninių Latvijos ir Estijos gamtinių dujų poreikio.

Trumpai apie SGD terminalą: tai pirmasis Baltijos šalyse SGD terminalas, kurį sudaro SGD laivas-saugykla (170.000 tūkst. kub. m), krantinė (450 m ilgio) bei dujotiekio atšaka (18 km). Terminalas, esantis Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, tapo alternatyva į Lietuvą vamzdynais importuojamoms dujoms, gaunamoms iš Rusijos. Į terminalą dujos tiekiamos laivais-dujovežiais. Iki 2015-10-27 Klaipėdos uoste apsilankė 6 dujovežiai.

[Tylus]

R. Sargūnas: SGD terminalą turėtų išlaikyti ir „Gazprom“

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą iš dalies turėtų išlaikyti ir Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ bei kitos įmonės, kurios ateityje transportuos dujas tranzitu per Lietuvą. Tai pareiškė Seimo Energetikos komisijos vadovas „darbietis“ Ričardas Sargūnas.

„Kadangi tai yra bendra infrastruktūra, už jos palaikymą visi solidariai turi mokėti“, - BNS sakė R.Sargūnas. Jo vadovaujama komisija trečiadienį pritarė tokiam konservatoriaus Jurgio Razmos ir Šilumos tiekėjų asociacijos siūlymui.

Šiuo metu tranzitu dujas į Karaliaučių gabena tik „Gazprom“. Tačiau R.Sargūno nuomone, ateityje, pastačius dujų jungtį su Lenkija, tokių įmonių gali padaugėti.

„Kadangi bus jungtys su Europa, dujas galėtų tiekti ir daugiau bendrovių. Tačiau nevienodos konkurencinės sąlygos, jei bendrovės naudojasi mūsų infrastruktūra, o už terminalą nemoka, o mūsiškės turi mokėti“, - BNS sakė R.Sargūnas.

Tačiau jis sutiko, kad toks sprendimas nebūtų lengvas: „Tam reikėtų tarpvalstybinių susitarimų, vien įstatymo tam nepakaktų“.

Seimo teisininkai siūlo nepriimti pataisų dėl SGD terminalo veiklos finansavimo, kol nebus gautos Europos Komisijos (EK) išvados dėl naujos jo išlaikymo tvarkos.

“Keičiasi valstybės pagalbos verslui teikimo tvarka“, - komisijos nariams, svarsčiusiems naują SGD terminalo išlaikymo modelį, teigė teisininkė Daina Petrauskaitė.

Tokiai Seimo teisininkų išvadai Energetikos komisija pritarė.

Praėjusią savaitę Seimas iš antro karto priėmė svarstyti SGD terminalo įstatymo pataisas, kurios keistų SGD terminalo išlaikymo modelį. Pagal jį SGD išlaikymo mokestis būtų skaičiuojamas, vartotojams savanoriškai deklaravus dujų sunaudojimą.

[senasnamas]

Seime priimti sprendimai lems, kiek už artėjantį šildymo sezoną paklos Vilniaus daugiabučių gyventojai. Jei bus priimti siūlomi Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimai, šildymo kaina užuot mažėjusi iki 4 proc. šaus į viršų.

SGD terminalo minimaliai veiklai būtinasis dujų kiekis kitais metais beveik dvigubai viršys planuojamus energijos gamintojų dujų poreikius

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=69479090
Atmetus visas gražias intencijas, realus rezultatas bent kol kas yra priešingas politikų šnekoms.

Kubilius: SGD projektas dujas atpigins iki 30 proc.

http://www.alfa.lt/straipsnis/136126...#ixzz3qbewJMhk
Tiekėjų diversifikacija, biokuras, pasaulyje pingantys ištekliai, tačiau visame tame fone galutiniam vartotojui vis tiek gali tekti mokėti brangiau. Politikų kalbos iš "atpigs dujos" pasikeitė į "nepriklausomybė kainuoja". Ar viskas valstybėje gerai su strategija, planavimu ir skaičiavimu?
Tie, kurie prieš statant terminalą aiškino, kad Lietuvoje ištekliai pigti tiesiog negali ir nieko tas terminalas neatpigins (politikai padarys viską, kad terminalas būtų kuo brangesnis), buvo visaip vadinami, bet jie buvo teisūs.
Nekvestionuoju terminalo reikalingumo - tik projekto "išpildymą".

[arian_l]

Atsiprašau, bet tai vadinasi "gyvenimas lochatrone". jeigu nesi įkūrėjas tai nieko negauni tik prarandi. Labai labai liūdna, kad Lietuva per 25 nepriklausomybės metų pavirto savo žmonėms savotišku lochatronu.

[Lettered]

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=69479090
Atmetus visas gražias intencijas, realus rezultatas bent kol kas yra priešingas politikų šnekoms.

http://www.alfa.lt/straipsnis/136126...#ixzz3qbewJMhk
Tiekėjų diversifikacija, biokuras, pasaulyje pingantys ištekliai, tačiau visame tame fone galutiniam vartotojui vis tiek gali tekti mokėti brangiau. Politikų kalbos iš "atpigs dujos" pasikeitė į "nepriklausomybė kainuoja". Ar viskas valstybėje gerai su strategija, planavimu ir skaičiavimu?
Tie, kurie prieš statant terminalą aiškino, kad Lietuvoje ištekliai pigti tiesiog negali ir nieko tas terminalas neatpigins (politikai padarys viską, kad terminalas būtų kuo brangesnis), buvo visaip vadinami, bet jie buvo teisūs.
Nekvestionuoju terminalo reikalingumo - tik projekto "išpildymą".

Tikėkimės Vilniaus meras nestabdys biokuro katilo statybos, nes beveik visi miestai perėjo prie biokuro, o Vilnius dar pagrinde šildomas dujomis, todėl ir terminalo dujų proporcingai turi pirkti daugiau, nes bendras vartojimas labai smarkiai krenta, o terminalo dalis lieka pastovi.

[liutass]

tai kas tada vartos dujas is terminalo?

[deep'as]

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=69479090
Atmetus visas gražias intencijas, realus rezultatas bent kol kas yra priešingas politikų šnekoms.

http://www.alfa.lt/straipsnis/136126...#ixzz3qbewJMhk
Tiekėjų diversifikacija, biokuras, pasaulyje pingantys ištekliai, tačiau visame tame fone galutiniam vartotojui vis tiek gali tekti mokėti brangiau. Politikų kalbos iš "atpigs dujos" pasikeitė į "nepriklausomybė kainuoja". Ar viskas valstybėje gerai su strategija, planavimu ir skaičiavimu?
Tie, kurie prieš statant terminalą aiškino, kad Lietuvoje ištekliai pigti tiesiog negali ir nieko tas terminalas neatpigins (politikai padarys viską, kad terminalas būtų kuo brangesnis), buvo visaip vadinami, bet jie buvo teisūs.
Nekvestionuoju terminalo reikalingumo - tik projekto "išpildymą".

Pataisykit tamsta jei klystu. Pasistacius terminala duju kaina sumazejo 30 proc. Praejo kuris laikas ir pasimate kad terminala islaikyti kainuoja daugiau, tuomet duju pirkejams kaina prognozuiojamai pakils 4proc. Tuomet galutinis vartotojas toliau moka kurkas pigiau uz dujas.

[deep'as]

tai kas tada vartos dujas is terminalo?

Vartos Latvijos Estijos Lenkijos Ukrainos vartotojai. Zvelkite bisky toliau,

[Aleksio]

Pataisykit tamsta jei klystu. Pasistacius terminala duju kaina sumazejo 30 proc. Praejo kuris laikas ir pasimate kad terminala islaikyti kainuoja daugiau, tuomet duju pirkejams kaina prognozuiojamai pakils 4proc. Tuomet galutinis vartotojas toliau moka kurkas pigiau uz dujas.

2011 metais gyventojai už kubinį metrą dujų mokėjo 2,33LTL (0,67€). Dabar gyventojai moka po 0,66€. Sutinku - pigiau, bet ne kurkas pigiau.

[Willow]

Taip, papildomos infrastruktūros išlaikymas kainuoja, bet nepamirškime ir to, jog ištekliai pinga dabar ir artimiausiu metu. Nežinia kas bus po to. Išteklių brangimas - visiškai realus variantas (tai yra nutikę praeityje). Terminalas gerai tuo, jog leidžia pasirinkti beveik bet kurį tiekėją, teikiantį SGD, pasaulyje. Ateityje tai gali būti labai pravartu...

[Lettered]

Taip, papildomos infrastruktūros išlaikymas kainuoja, bet nepamirškime ir to, jog ištekliai pinga dabar ir artimiausiu metu. Nežinia kas bus po to. Išteklių brangimas - visiškai realus variantas (tai yra nutikę praeityje). Terminalas gerai tuo, jog leidžia pasirinkti beveik bet kurį tiekėją, teikiantį SGD, pasaulyje. Ateityje tai gali būti labai pravartu...

Tikėkimės per terminalo nuomos laikotarpį apskritai nebeliks iškastinio kuro poreikio energijos gamyboje ir taip galėsim nemažai sutaupyti atsisakius importo ir priklausomybės nuo užsienio tiekėjų. Kol kas tendencijos neblogos investuojant į atsinaujinančią energetiką, čia bet kokiu atveju ateitis ir į tai reiktų orientuotis.

[andyour]

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=69479090
Atmetus visas gražias intencijas, realus rezultatas bent kol kas yra priešingas politikų šnekoms.

http://www.alfa.lt/straipsnis/136126...#ixzz3qbewJMhk
Tiekėjų diversifikacija, biokuras, pasaulyje pingantys ištekliai, tačiau visame tame fone galutiniam vartotojui vis tiek gali tekti mokėti brangiau. Politikų kalbos iš "atpigs dujos" pasikeitė į "nepriklausomybė kainuoja". Ar viskas valstybėje gerai su strategija, planavimu ir skaičiavimu?
Tie, kurie prieš statant terminalą aiškino, kad Lietuvoje ištekliai pigti tiesiog negali ir nieko tas terminalas neatpigins (politikai padarys viską, kad terminalas būtų kuo brangesnis), buvo visaip vadinami, bet jie buvo teisūs.
Nekvestionuoju terminalo reikalingumo - tik projekto "išpildymą".

Jeigu suvedant pagal tokią visišką buką logiką, tai pasižiūrėkime į dabartines pasaulinės naftos kainas. Štai tau ir pigiau ne tik dujos, bet ir nafta. Argi Kubilius nesakė, kad viskas pigs?

[andyour]

Taip, papildomos infrastruktūros išlaikymas kainuoja, bet nepamirškime ir to, jog ištekliai pinga dabar ir artimiausiu metu. Nežinia kas bus po to. Išteklių brangimas - visiškai realus variantas (tai yra nutikę praeityje). Terminalas gerai tuo, jog leidžia pasirinkti beveik bet kurį tiekėją, teikiantį SGD, pasaulyje. Ateityje tai gali būti labai pravartu...

Tuo momentu tas sprendimas buvo racionalus. Ir tas išlaikymas - labai daug nekainuos, kaip pvz. nusipirkti dabar planuojamos karinės technikos už milijardą.
Kremliaus nupirkti politikai gali pridaryti žalos už 100 milijardų. Baltarusija turi super pigias dujas, super pigią naftą, bet ten gyvenantys, net patys tikri rusai - visiškai nesidžiaugia brangesne vakarietiška produkcija, sušikta vietine produkcija ir jokių perspektyvų karjerai. Tai pavyzdys, kuomet gauni iš Rusijos viską "pigiai"...

[liutass]

Vartos Latvijos Estijos Lenkijos Ukrainos vartotojai. Zvelkite bisky toliau,

Tai tegul jie ir islaiko terminala. Kodel Lietuva turi prisiimti islaikymo kastus? Tegul iskaiciuoja i tarifa ir parduoda vartotojui. Dabar gaunasi taip, nevartojantys moka, o vartojantys moka maziau nevartojanciu deka. Tik Marijos zemeje taip gali buti.

[senasnamas]

Šiek tiek skaičių.
Terminalo pajėgumas yra iki 4 mlrd. kub. m, tačiau šiuo metu jam yra per daug net to minimalaus kiekio, kurį tiekia Statoil (0,5 mlrd. kub. m).

Tačiau neoficialiai kalbama, kad įmonė jau šiemet patirs sunkumų parduodama apie 150–200 mln. kub. m dujų. Kitąmet nepageidaujamos SkGD pasiūlos rodiklis gali siekti 300 mln. kub. m.Nors „Statoil“ dujos privalomai parduodamos valstybės reguliuojama elektros ir šilumos energijos gamyba užsiimančioms bendrovėms, klientai jų kratosi. Dujų poreikis valstybės reguliuojamai energijos gamybai, kaip prognozuojama, mažės dar didesne proporcija. Pernai dujų paklausa šiai veiklai siekė 770 mln. kub. m, šiemet – 640 mln. kub. m, o 2016 m. smuks perpus – iki 320 mln. kub. m. Tai sudarys tik tris penktadalius dujų kiekio, kurį „Litgas“ yra įsipareigojusi kasmet importuoti iki 2019 m.

Esminė vieta "klientai jų kratosi". Be to, Statoil dujų kaina priklauso nuo pasaulinės dujų rinkos kainos, skaičiuojamos pagal kažkokį Anglijos indeksą. Tai yra kaina reaguoja į rinkos pokyčius. Pasaulinė dujų kaina šiuo metu maža, tačiau Lietuvos vartotojai kratosi terminalo dujų, nes jos vis tiek brangios. Koks būtų vaizdas, jei pasaulinės kainos būtų aukštos?

Pasak p. Paulavičiaus, SkGD yra 30% brangesnės, negu rinkoje siūlomos dujos iš kitų šaltinių

Be to, juk tiesiama dujų jungtis su Lenkija. Pasiūla rinkoje dar labiau padidės.

Nukreipti milžiniškas investicijas į dujų infrastruktūrą ir mažinti jų vartojimą skatinant vartoti kitų rūšių kurą atrodo labai nesuderinta ir nenuosekli strategija. Mažėjant vartojimui, visos infrastruktūros išlaikymo sąnaudos kris vis mažesniam vartotojų skaičiui. Lietuva nusipirko naują automobilį, bet nori jį pastatyti į garažą ir nusipirkti metinį troleibuso bilietą“, – VŽ sakė Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Plačiau: http://vz.lt/archive/article/2015/3/...#ixzz3qnpUkRb0

[andyour]

/\ o kiek kainuoja išlaikyti armiją? O policiją? Kam mums tiek daug policininkų, užtektų kelių mašinų Vilniuje, juk rinkoje nusikaltimų nepadaroma 500 per parą.

Terminalas jau yra ir tu gali verkti kiek tik nori.

[myhorsegallery]

Kremliaus nupirkti politikai gali pridaryti žalos už 100 milijardų.

Čia ir visas kampas, bet bėda tame, kad jie moka taip meluoti, o mums per sunku mąstyti įvertinant duomenis kiek toliau, nei pusę metų, kad kaltas lieka tas bendrinis kubilius, o visokie uspasiteliai varo, kad dujos atpigo, nes atpigo pasaulyje nafta, o terminalas yra vien tik išlaidos.... Tai ir reziumuoja šią diskusiją

[myhorsegallery]

2011 metais gyventojai už kubinį metrą dujų mokėjo 2,33LTL (0,67€). Dabar gyventojai moka po 0,66€. Sutinku - pigiau, bet ne kurkas pigiau.

Kaina 2015 metais yra 0,42 eur/m3.
http://www.lietuvosdujos.lt/ivedimas

Aleksio: Čia klaida ar "klaida"? Tokių "klaidų" pilna žiniasklaida, ir juk neverta ieškotis teisybės, kad galėtum lengvai nuspręsti kas kaltas dėl tavo blogo gyvenimo?