Gelžk. Šiauliai - Telšiai - Kretinga - Klaipėda

[laimutis]

Nuotraukoje geležinkelio Telšiai-Kretinga statybos darbai prie Akmenos upės 1930-1932m.

http://www.miestai.net/forumas/showt...?t=8828&page=3

Na ir tas žurnalas Veidas įdeda nuotrauką ir parašo bet ką. Dėkui.

[Gator]

Lietuvoje ir Lenkijoje dirbanti didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos bendrovė "Kauno tiltai" ir koncernui "MG Baltic" priklausanti Kauno statybų bendrovė "Mitnija" už 415,945 mln. litų statys 4 antruosius geležinkelio kelius.
http://vz.lt/?PublicationId=93c12670...d-9cf50b9edf07

Kas cia per antrieji keliai? Pagal suma projektas didelis, o forume apie ta ine neuzsiminta?

[Raptor]

Na ten kaip ir parašyta, ką ir kur statys. Dabar yra vienkelis, o bus dvikelis t.y. bus smarkiai padidinta kelio talpa (capacity) tuose ruožuose. Tai esminė kelio rekonstrukcija, kaip paprastą automobilių kelią verčiant greitkeliu/magistrale.

Man tik įdomu, kokia situacija, tarkim, su visu ruožu Kaišiadorys-Klaipėda? Kur dabar yra dvikelis, o kur vienkelis? Ir kaip pasikeis vaizdas po tų projektų? Gal kas turi (arba gali greit pabraižyti) žėmėlapį/schemą?

Šitas žemėlapis paaiškina eilinę geležinkelių Baltijos šalyse būklę

O tikslesnės vietos, kur dvikeliai bus statomi, tai ead'o atsakyme iš temos apie ruožą Klaipėda-Šiauliai

Mėlynai pažymėtose atkarpose bus įrengti nauji antri keliai.
Telšių - Lieplaukės ruožo antro kelio įrengimo konkursas turėtų būti paskelbtas š.m. pabaigoje arba kitais metais.
Iki 2017 m planuojama visoje linijoje Šiauliai - Klaipėda įrengti antrą kelią.

Atvaizdas

[Gator]

Tai dabar Siauliai-Klaipeda budavo tik vienas kelias? Reisikia labai retai kursuodavo. O kaip pasikeis grafikai nutiesus dvikeli? Bent jau kaip pasikeis nutiesus tas 4 atkarpas?

[Raptor]

Tai dabar Siauliai-Klaipeda budavo tik vienas kelias? Reisikia labai retai kursuodavo. O kaip pasikeis grafikai nutiesus dvikeli? Bent jau kaip pasikeis nutiesus tas 4 atkarpas?

Manau po tų keturių atkarpų situacija pasikeistu minimaliai, didžiausi pokyčiai manau bus, kai visas Šiaulių-Klaipėdos ruožas bus dvikelis.

[Gator]

Tai va ir idomu kokie planai, dvigubai ar bent pus antro karto dazniau leisti traukinius? Ar cia daugiau del kroviniu? Nepakanka dabar pajegumo? Idomu butu pamatyt kazkokia statistika kiek ir kokiu tarukiniu tuo ruozu pravaziuoja per diena.

[Lettered]

Tai dabar Siauliai-Klaipeda budavo tik vienas kelias? Reisikia labai retai kursuodavo. O kaip pasikeis grafikai nutiesus dvikeli? Bent jau kaip pasikeis nutiesus tas 4 atkarpas?

Jeigu kaip planuoja naujieji traukiniai važiuos 140km/h, tai manau turėtų užtekti.

[ead]

Lietuvoje ir Lenkijoje dirbanti didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos bendrovė "Kauno tiltai" ir koncernui "MG Baltic" priklausanti Kauno statybų bendrovė "Mitnija" už 415,945 mln. litų statys 4 antruosius geležinkelio kelius.
http://vz.lt/?PublicationId=93c12670...d-9cf50b9edf07

Kas cia per antrieji keliai? Pagal suma projektas didelis, o forume apie ta ine neuzsiminta?

Kad laimėjo "Kauno tiltai" su "Mitnija", tai čia jau prieš mėnesį kažkur buvo pranešta temoje berods "Šiauliai - Klaipėda" ar kažkas pnš.
Nauji keliai suprojektuoti ir pastatyti bus 160km/h greičiui, bet ties pervažom, greitis bus ribojamas iki 120 km/h.
Teisingai, antri keliai bus labiau skirti kroviniams, taip bus padidinamas laidumas keliauti kroviniams iš Klaipėdos uosto ir į uostą, o kokie srautai planuojami, tai reiktų žiūrėti projektus, ten prognozės visos aprašytos.

[Eimantas]

Tai kur ten pasieks tuos 160 km/h, pervažos Lietuvoje kas kelis kilometrus.

[ead]

"Kauno tiltai" ir Mitnija gavo 330 mln. Lt vertės užsakymą

Oficialiai pasirašytos sutartys. Galima pradėt darbus.
Deja iš 4 beliko tik 3...

[Eimantas]

Tai kurie tarpstočiai bus rekonstruojami? Kur ketvirtas dingo?

[Aleksio]

Tai kurie tarpstočiai bus rekonstruojami? Kur ketvirtas dingo?

Pavenčiai-Raudėnai, Telšiai-Duseikiai, Kretinga-Kūlupėnai. Plungė-Šateikai kolkas "liko ant ledo", nes nėra pinigų.

[disident]

Pavenčiai-Raudėnai, Telšiai-Duseikiai, Kretinga-Kūlupėnai. Plungė-Šateikai kolkas "liko ant ledo", nes nėra pinigų.

Tai nafig skelbti konkursą, jei nėra pinigų? Konkursas dėl konkurso?

[Raptor]

Tai nafig skelbti konkursą, jei nėra pinigų? Konkursas dėl konkurso?

Gal del to, kad paaiškėjo, jog darbai vis del to bus šiek tiek brangesni nei buvo planuota...

[Combat]

"Kauno tiltai" ir Mitnija gavo 330 mln. Lt vertės užsakymą

Oficialiai pasirašytos sutartys. Galima pradėt darbus.
Deja iš 4 beliko tik 3...

Ale ir dosniai atseikėjo....Taip pat nesu girdėjęs, kad „Kauno tiltai“ ir „MG Baltic“ turėtų kokią tai geležinkelių statybos materialinę – techninę bazę (bent jau jų svetainėse nieko tokio nemačiau). Reiškia, kad puls ieškoti subrangovų, o pati statyba vyks apgailėtinais tempais.

Visgi manau, kad antrojo kelio statyba, bent jau artimiausius 10 metų, yra ekonomiškai nepagrįsta: 1-as traukinys per vieną valandą yra pernelyg didelė prabanga geležinkelio keliui. Automatinė blokuotė + padidinta traukinių masė (kad būtų išnaudojami „siemensų“ pajėgumai pilnai) + pailginti geležinkelio stočių keliai + traukinių eismo organizavimas poromis (2 traukiniai prieš 2, t.y. – du traukiniai laukia prasilenkimo su pravažiuojančiais priešinga kryptimi kitais dviem traukiniais) būtų buvę sočiai pagal Klaipėdos ir Draugystės geležinkelių stočių ir Pauosčio kelyno pajėgumus.

Žvelgiant į visa tai panašu, kad tikrieji geležinkelio inžinerijos žinovai neturėjo jokios balso teisės parenkant Kužiai – Kretinga geležinkelio linijos parametrus. Gaila, kad Lietuvoje priimant sprendimus nulemia kitokie motyvai, bet tik ne ekonominiai.

[ead]

Ale ir dosniai atseikėjo....Taip pat nesu girdėjęs, kad „Kauno tiltai“ ir „MG Baltic“ turėtų kokią tai geležinkelių statybos materialinę – techninę bazę (bent jau jų svetainėse nieko tokio nemačiau). Reiškia, kad puls ieškoti subrangovų, o pati statyba vyks apgailėtinais tempais.

Visgi manau, kad antrojo kelio statyba, bent jau artimiausius 10 metų, yra ekonomiškai nepagrįsta: 1-as traukinys per vieną valandą yra pernelyg didelė prabanga geležinkelio keliui. Automatinė blokuotė + padidinta traukinių masė (kad būtų išnaudojami „siemensų“ pajėgumai pilnai) + pailginti geležinkelio stočių keliai + traukinių eismo organizavimas poromis (2 traukiniai prieš 2, t.y. – du traukiniai laukia prasilenkimo su pravažiuojančiais priešinga kryptimi kitais dviem traukiniais) būtų buvę sočiai pagal Klaipėdos ir Draugystės geležinkelių stočių ir Pauosčio kelyno pajėgumus.

Žvelgiant į visa tai panašu, kad tikrieji geležinkelio inžinerijos žinovai neturėjo jokios balso teisės parenkant Kužiai – Kretinga geležinkelio linijos parametrus. Gaila, kad Lietuvoje priimant sprendimus nulemia kitokie motyvai, bet tik ne ekonominiai.

Neatstovauju tiesiogiai nei Kauno tiltų, nei Mitnijos, tačiau duodu 100%, kad Subrangovai jau seniai surasti, kitaip ir konkurso nebūtų laimėję.
Teisingai, geležinkelio tiesimo bazės neturi. Neturi nei Eurovia, nei Panevėžio keliai, nei Hidrostatyba. Bet bent kažkiek susidūriantys su geležinkeliais žino puikiausiai, kas Lietuvoje grynai tik geležinkelius tiesia ir šituose didžiuosiuose projektuose ties.

Dėl pačių projektų, techninę užduotį formulavo LG, jiems ir didžiausi priekaištai turėtų būti išsakomi

[Kasnis]

Visgi manau, kad antrojo kelio statyba, bent jau artimiausius 10 metų, yra ekonomiškai nepagrįsta.

Tiesiog gal žmones į ateitį žiūri. Tranzitinių krovinių srautai po truputi auga ir augimą "paims" tas, kas greičiau ir pigiau perveš. Todėl jei yra galimybės, būtina žengti vienu žingsniu į priekį, o ne laukti kol tą žingsnį reikės žengti iš reikalo. Reikia nepamiršt, kad konkuruojama ne tik su Latvija, bet ir su kelių transportu. Išvysčius logistikos centrus, dalis krovinių nuo kelių tikrai perlips ant geležinkelio. Toks yra ES transporto politikos tikslas, kuris aprašytas Baltojoje knygoje. Beto manau nemažas vaidmuo šiame reikale tenka ir keleivių vežimui.
Tas pats naujų europietiškų lokomotyvų pirkimas buvo panašiai apkalbamas... Bet pasiteisino. Aišku pajėgumai pilnai neišnaudojami, bet užtat yra galimybės augimui.

[Aleksio]

Neatstovauju tiesiogiai nei Kauno tiltų, nei Mitnijos, tačiau duodu 100%, kad Subrangovai jau seniai surasti, kitaip ir konkurso nebūtų laimėję.
Teisingai, geležinkelio tiesimo bazės neturi. Neturi nei Eurovia, nei Panevėžio keliai, nei Hidrostatyba. Bet bent kažkiek susidūriantys su geležinkeliais žino puikiausiai, kas Lietuvoje grynai tik geležinkelius tiesia ir šituose didžiuosiuose projektuose ties.

Visi supranta, kad ties "Geležinkelio tiesimo centras", smulkius darbus atliks "Vitras".

[ead]

Visi supranta, kad ties "Geležinkelio tiesimo centras", smulkius darbus atliks "Vitras".

Be "Vitro" dar yra min 5 įmonės, kurios gali atlikti smulkius darbus.

[Combat]

...Tiesiog gal žmones į ateitį žiūri...

Caro inžinieriai irgi į ateitį žiūrėjo – beveik visur buvo paliekamas rezervas antrajam geležinkelio keliui, bet daugelyje vietų jis ištisus pusantro šimto metų metų nebuvo tiestas ir dabar nėra.

...Tranzitinių krovinių srautai po truputi auga ir augimą "paims" tas, kas greičiau ir pigiau perveš...

Jeigu yra ekonominis pagrindimas – sutinku. Bet girdžiu tik apie antrąjį kelią, o pagrindimo, bent studentiško kursinio darbo lygio („Lietuvos geležinkeliams“ pakaktų ir tokio) – nematyti apart „pagrindimo“ politiniais sprendimais.

Kas dėl greičio ir pervežimų mastų, tai Klaipėdos geležinkelio stotį ir uostą galima „užpumpinti“ kad ir dabar, bet ar Klaipėdos uostas, Klaipėdos ir Draugystės geležinkelio stotys pajėgs sudoroti krovinių srautus? Lažinuosi, kad – ne. Viena antra valanda krovinio pristatymo greityje Lietuvos teritorijoje nelems absoliučiai nieko.

Tas pats naujų europietiškų lokomotyvų pirkimas buvo panašiai apkalbamas... Bet pasiteisino. Aišku pajėgumai pilnai neišnaudojami, bet užtat yra galimybės augimui.

Prie tų naujosios kartos lokomotyvų visi tiesiog jau priprato, niekas nelygino ir neanalizavo jų ekonominio pasiteisinimo; ir kas skelbtų tokius duomenis, jei jie būtų bendrovei ne į naudą.

Na, „Lietuvos geležinkeliai“ veikiausiai yra turtingi, jei gali sau leisti pilnai neišnaudoti įsigyjamos technikos ir laukti rezervų panaudojimo jų (lokomotyvų) nusidėvėjimo pabaigoje, o valstybė, SM asmenyje, gali leisti sau žvelgti pro pirštus į galimas papildomas pajamas valstybei. Gi jei krovinius galima gabenti pigesniais metodais, tai juos ir reikia taikyti, kad „grynųjų“ dividendų ir mokesčių formoj liktų daugiau valstybei.

„Lietuvos geležinkelių“ vadyba iš SM pusės, blyn, yra lygio kai kokio alaus kioskelio...