Gelžk. Šiauliai - Telšiai - Kretinga - Klaipėda

[x-ray]

Statomas Plungės geležinkelio stoties pastatas apie 1930 m.

facebook : Lietuva senose fotografijose

[Eimantas]

Vieta kempingui parinkta ne pati geriausia, bet turbūt miesto valdžia galvojo apie savo korupcinį geležinkelio iškėlimą iš Girulių, tai problemos nebūtų. O dabar nematau didelės problemos sienutę ilgesnę padaryti.

[disident]

Geležinkelio rekonstrukcija gąsdina neatsakytais klausimais

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...imais-1091562/

Kai kurie teiginiai absurdiški

V. Kavolis itin piktinosi tuo, kad kempingo nameliai yra per 20-30 m nuo geležinkelio, o ten jokios garsą slopinančios sienelės nenumatyta. Jau dabar vasarotojai esą bėga iš kempingo, nes negali miegoti.

Tai aš prie Kauno geležinkelio stoties pasistatysiu palapinę, ir parašysiu raštą, kad iškeltų visą stotį ir taip toliau, nes man vasarą trukdo miegoti..

[Eimantas]

Geležinkelio rekonstrukcija gąsdina neatsakytais klausimais

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...imais-1091562/

[Eimantas]

Projektas: Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektas Lideikio g. 10, Klaipėdoje.
http://www.klaipeda.lt/lit/Placiau-/2026

Patalpinti ir planai.

[Eimantas]

Atsinaujino Girulių geležinkelio stotis

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...-stotis-502668

[Kasnis]

Pigiau kainuoja kuras ir smulkieji remontai. Bet kai šilumvežis atvažiuoja į didelį remontą, tai tada jau

Bet jie ir daromi rečiau.

[Aleksio]

Dėl lokomotyvų, tai čia net nelabai yra ką lyginti. Vakarietiška technika eksploatuoti ir remontuoti pigiau (ir kas svarbiausia žymiai mažiau laiko tam reikia), genda mažiau, kuro ir alyvos naudoja mažiau.

Pigiau kainuoja kuras ir smulkieji remontai. Bet kai šilumvežis atvažiuoja į didelį remontą, tai tada jau

[Kasnis]

Jeigu yra ekonominis pagrindimas – sutinku. Bet girdžiu tik apie antrąjį kelią, o pagrindimo, bent studentiško kursinio darbo lygio („Lietuvos geležinkeliams“ pakaktų ir tokio) – nematyti apart „pagrindimo“ politiniais sprendimais.
Prie tų naujosios kartos lokomotyvų visi tiesiog jau priprato, niekas nelygino ir neanalizavo jų ekonominio pasiteisinimo; ir kas skelbtų tokius duomenis, jei jie būtų bendrovei ne į naudą.

.

LG su uostu tikrai glaudžiai bendradarbiauja, nes supranta, kad tik kartu veikdami gali pasiekti augimą.

Dėl galimybių studijų, tai savo akimis nemačiau, bet duodu garantija, kad jų yra pridaryta daugiau nei reikia... Dėl menkesnių projektų daromos galimybių studijos. Nei vienas ES finansuojamas projektas nedaromas neatlikus rimtos galimybių studijos.

Dėl lokomotyvų, tai čia net nelabai yra ką lyginti. Vakarietiška technika eksploatuoti ir remontuoti pigiau (ir kas svarbiausia žymiai mažiau laiko tam reikia), genda mažiau, kuro ir alyvos naudoja mažiau. Dėl galios, tai ER20CF kažkiek per galingi, bet matyt dėl kažkokio tikslo būtent tokios galios buvo perkami. Jie bus eksploatuojami mažiausiai 25-30 metų. O ir skirtumas tarp galingesnio ir šiek silpnesnio lokomotyvo yra mizeris tiek kainos, tiek eksploatacijos atžvilgiu. Na nebent 4 ašių butų pirkę..

[Combat]

...Tiesiog gal žmones į ateitį žiūri...

Caro inžinieriai irgi į ateitį žiūrėjo – beveik visur buvo paliekamas rezervas antrajam geležinkelio keliui, bet daugelyje vietų jis ištisus pusantro šimto metų metų nebuvo tiestas ir dabar nėra.

...Tranzitinių krovinių srautai po truputi auga ir augimą "paims" tas, kas greičiau ir pigiau perveš...

Jeigu yra ekonominis pagrindimas – sutinku. Bet girdžiu tik apie antrąjį kelią, o pagrindimo, bent studentiško kursinio darbo lygio („Lietuvos geležinkeliams“ pakaktų ir tokio) – nematyti apart „pagrindimo“ politiniais sprendimais.

Kas dėl greičio ir pervežimų mastų, tai Klaipėdos geležinkelio stotį ir uostą galima „užpumpinti“ kad ir dabar, bet ar Klaipėdos uostas, Klaipėdos ir Draugystės geležinkelio stotys pajėgs sudoroti krovinių srautus? Lažinuosi, kad – ne. Viena antra valanda krovinio pristatymo greityje Lietuvos teritorijoje nelems absoliučiai nieko.

Tas pats naujų europietiškų lokomotyvų pirkimas buvo panašiai apkalbamas... Bet pasiteisino. Aišku pajėgumai pilnai neišnaudojami, bet užtat yra galimybės augimui.

Prie tų naujosios kartos lokomotyvų visi tiesiog jau priprato, niekas nelygino ir neanalizavo jų ekonominio pasiteisinimo; ir kas skelbtų tokius duomenis, jei jie būtų bendrovei ne į naudą.

Na, „Lietuvos geležinkeliai“ veikiausiai yra turtingi, jei gali sau leisti pilnai neišnaudoti įsigyjamos technikos ir laukti rezervų panaudojimo jų (lokomotyvų) nusidėvėjimo pabaigoje, o valstybė, SM asmenyje, gali leisti sau žvelgti pro pirštus į galimas papildomas pajamas valstybei. Gi jei krovinius galima gabenti pigesniais metodais, tai juos ir reikia taikyti, kad „grynųjų“ dividendų ir mokesčių formoj liktų daugiau valstybei.

„Lietuvos geležinkelių“ vadyba iš SM pusės, blyn, yra lygio kai kokio alaus kioskelio...

[ead]

Visi supranta, kad ties "Geležinkelio tiesimo centras", smulkius darbus atliks "Vitras".

Be "Vitro" dar yra min 5 įmonės, kurios gali atlikti smulkius darbus.

[Aleksio]

Neatstovauju tiesiogiai nei Kauno tiltų, nei Mitnijos, tačiau duodu 100%, kad Subrangovai jau seniai surasti, kitaip ir konkurso nebūtų laimėję.
Teisingai, geležinkelio tiesimo bazės neturi. Neturi nei Eurovia, nei Panevėžio keliai, nei Hidrostatyba. Bet bent kažkiek susidūriantys su geležinkeliais žino puikiausiai, kas Lietuvoje grynai tik geležinkelius tiesia ir šituose didžiuosiuose projektuose ties.

Visi supranta, kad ties "Geležinkelio tiesimo centras", smulkius darbus atliks "Vitras".

[Kasnis]

Visgi manau, kad antrojo kelio statyba, bent jau artimiausius 10 metų, yra ekonomiškai nepagrįsta.

Tiesiog gal žmones į ateitį žiūri. Tranzitinių krovinių srautai po truputi auga ir augimą "paims" tas, kas greičiau ir pigiau perveš. Todėl jei yra galimybės, būtina žengti vienu žingsniu į priekį, o ne laukti kol tą žingsnį reikės žengti iš reikalo. Reikia nepamiršt, kad konkuruojama ne tik su Latvija, bet ir su kelių transportu. Išvysčius logistikos centrus, dalis krovinių nuo kelių tikrai perlips ant geležinkelio. Toks yra ES transporto politikos tikslas, kuris aprašytas Baltojoje knygoje. Beto manau nemažas vaidmuo šiame reikale tenka ir keleivių vežimui.
Tas pats naujų europietiškų lokomotyvų pirkimas buvo panašiai apkalbamas... Bet pasiteisino. Aišku pajėgumai pilnai neišnaudojami, bet užtat yra galimybės augimui.

[ead]

Ale ir dosniai atseikėjo....Taip pat nesu girdėjęs, kad „Kauno tiltai“ ir „MG Baltic“ turėtų kokią tai geležinkelių statybos materialinę – techninę bazę (bent jau jų svetainėse nieko tokio nemačiau). Reiškia, kad puls ieškoti subrangovų, o pati statyba vyks apgailėtinais tempais.

Visgi manau, kad antrojo kelio statyba, bent jau artimiausius 10 metų, yra ekonomiškai nepagrįsta: 1-as traukinys per vieną valandą yra pernelyg didelė prabanga geležinkelio keliui. Automatinė blokuotė + padidinta traukinių masė (kad būtų išnaudojami „siemensų“ pajėgumai pilnai) + pailginti geležinkelio stočių keliai + traukinių eismo organizavimas poromis (2 traukiniai prieš 2, t.y. – du traukiniai laukia prasilenkimo su pravažiuojančiais priešinga kryptimi kitais dviem traukiniais) būtų buvę sočiai pagal Klaipėdos ir Draugystės geležinkelių stočių ir Pauosčio kelyno pajėgumus.

Žvelgiant į visa tai panašu, kad tikrieji geležinkelio inžinerijos žinovai neturėjo jokios balso teisės parenkant Kužiai – Kretinga geležinkelio linijos parametrus. Gaila, kad Lietuvoje priimant sprendimus nulemia kitokie motyvai, bet tik ne ekonominiai.

Neatstovauju tiesiogiai nei Kauno tiltų, nei Mitnijos, tačiau duodu 100%, kad Subrangovai jau seniai surasti, kitaip ir konkurso nebūtų laimėję.
Teisingai, geležinkelio tiesimo bazės neturi. Neturi nei Eurovia, nei Panevėžio keliai, nei Hidrostatyba. Bet bent kažkiek susidūriantys su geležinkeliais žino puikiausiai, kas Lietuvoje grynai tik geležinkelius tiesia ir šituose didžiuosiuose projektuose ties.

Dėl pačių projektų, techninę užduotį formulavo LG, jiems ir didžiausi priekaištai turėtų būti išsakomi

[Combat]

"Kauno tiltai" ir Mitnija gavo 330 mln. Lt vertės užsakymą

Oficialiai pasirašytos sutartys. Galima pradėt darbus.
Deja iš 4 beliko tik 3...

Ale ir dosniai atseikėjo....Taip pat nesu girdėjęs, kad „Kauno tiltai“ ir „MG Baltic“ turėtų kokią tai geležinkelių statybos materialinę – techninę bazę (bent jau jų svetainėse nieko tokio nemačiau). Reiškia, kad puls ieškoti subrangovų, o pati statyba vyks apgailėtinais tempais.

Visgi manau, kad antrojo kelio statyba, bent jau artimiausius 10 metų, yra ekonomiškai nepagrįsta: 1-as traukinys per vieną valandą yra pernelyg didelė prabanga geležinkelio keliui. Automatinė blokuotė + padidinta traukinių masė (kad būtų išnaudojami „siemensų“ pajėgumai pilnai) + pailginti geležinkelio stočių keliai + traukinių eismo organizavimas poromis (2 traukiniai prieš 2, t.y. – du traukiniai laukia prasilenkimo su pravažiuojančiais priešinga kryptimi kitais dviem traukiniais) būtų buvę sočiai pagal Klaipėdos ir Draugystės geležinkelių stočių ir Pauosčio kelyno pajėgumus.

Žvelgiant į visa tai panašu, kad tikrieji geležinkelio inžinerijos žinovai neturėjo jokios balso teisės parenkant Kužiai – Kretinga geležinkelio linijos parametrus. Gaila, kad Lietuvoje priimant sprendimus nulemia kitokie motyvai, bet tik ne ekonominiai.

[Raptor]

Tai nafig skelbti konkursą, jei nėra pinigų? Konkursas dėl konkurso?

Gal del to, kad paaiškėjo, jog darbai vis del to bus šiek tiek brangesni nei buvo planuota...

[disident]

Pavenčiai-Raudėnai, Telšiai-Duseikiai, Kretinga-Kūlupėnai. Plungė-Šateikai kolkas "liko ant ledo", nes nėra pinigų.

Tai nafig skelbti konkursą, jei nėra pinigų? Konkursas dėl konkurso?

[Aleksio]

Tai kurie tarpstočiai bus rekonstruojami? Kur ketvirtas dingo?

Pavenčiai-Raudėnai, Telšiai-Duseikiai, Kretinga-Kūlupėnai. Plungė-Šateikai kolkas "liko ant ledo", nes nėra pinigų.

[Eimantas]

Tai kurie tarpstočiai bus rekonstruojami? Kur ketvirtas dingo?

[ead]

"Kauno tiltai" ir Mitnija gavo 330 mln. Lt vertės užsakymą

Oficialiai pasirašytos sutartys. Galima pradėt darbus.
Deja iš 4 beliko tik 3...