Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Reptilias Rodyti pranešimą
    Per lietuva eina 2 marsrutai.Vienas is berlyno iki talino.Kitas is Klaipedos iki Odesos (jei supratau ka tu tuo norejai pasakyti)
    Tiesą sakant, nevisai supratau ką pats norėjai pasakyti. Kokie maršrutai? Reguliarūs reisai? Ar patys bėgiai? Europinės vėžios?

    Comment


      Parašė FIEDZIA Rodyti pranešimą
      Negaliu tiketi, kad siuo gelezinkeliu nevazines vietiniai traukiniai. Tada aplamai ar reikalingas toks gelezinkelis per Lietuva, jeigu jis bus nutiestas ne per Vilniu. Tokiu atveju tegu kas nori tas issiperka zeme, o is Lietuvos biudzeto ar nesutinku, kad butu skirtas nors vienas centas tam, kad per Lietuva pravaziuotu traukiniai ne nesustodami...
      Painiojat visiškai skirtingus dalykus.
      Vietiniai geležinkeliai yra Lietuvos reikalas. Ir jie aišku turėtų vingiuoti, užsukti į kaimus. Tokio geležinkelio linija turėtų prasidėti Vienam Lietuvos mieste, o pasibaigti kitam.
      Tačiau Rail Baltica paskirtis yra kita, t.y. tarptautinė linija. Tai reiškia, kad keleivis iš Lietuvos galės greitai pasiekti tolimus taškus už Lietuvos ribų, kelionę pradėdamas tarkim Kaune. Lygiai tas pats ir su kroviniais.
      Dabar įsivaizduokit, jei šita geležinkelio linija būtų klojama kad tiktų (ir) Lenkijos miestelių susisiekimui Tada iki Varšuvos važiuotumėm visą parą, o ne keletą valandų. Ir vėl nebūtų privalumo prieš automobilius.

      Ir beje investuojam i ViaBaltica. Bet tai irgi ne vietinės reikšmės kelias. Jis aplenkia kaimus, miestus, kad kiaurai per Lietuva važiuojančios fūros kuo lengviau pravažiuotų. Ir niekas tikrai nepasakys, kad ViaBalticos statyti nereikėjo.

      Comment


        teisingai pasakyta.
        Paskutinis taisė Mantas; 2006.09.13, 11:56.

        Comment


          Na ką, ko gero teks greitai rakinti šią tema?

          Europinės vėžės geležinkelio projektas – arti žlugimo


          "Rail Baltica" geležinkelio projektas žlunga - nėra nei tikslios europinės vėžės geležinkelio maršruto trasos, nei finansavimo šaltinių, nėra ir sutarimo tarp projektą įgyvendinančių valstybių, penktadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

          Europos Komisijos paskirtas projekto koordinatorius Pavelas Telieka metinėje ataskaitoje konstatavo, kad suinteresuotos valstybės - Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija - žengė pirmąjį žingsnį ir pasirašė bendrų interesų deklaraciją, tačiau iki šiol jokių konkretesnių įsipareigojimų neprisiėmė.

          Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas Andrius Romanovskis irgi konstatavo, kad kol kas politiniuose ir verslo sluoksniuose "Rail Baltica" nėra populiari.

          Dabar Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Suomija taip pat nesinaudoja gera proga šį projektą garsinti.

          "Jie apie "Rail Baltica" neužsimena jokiuose susitikimuose ir, matyt, nelaiko jo prioritetiniu", - teigė A. Romanovskis.

          Anot P.Teličkos, Lietuva kol kas vienintelė rodo susidomėjimą projektu ir deda daugiausia pastangų. Latvija ir Suomija, nors politiškai remia projektą, kol kas neieško investavimo į "Rail Baltica" galimybių. Latviai linkę kliautis privačiu sektoriumi, o suomiai remia projektą, nes tikisi, kad ateityje jis gali tapti vienu iš alternatyvių priėjimų prie Europos rinkų.

          Estijoje kliūtimi tapo privatus sektorius: "Rail Baltica" priešinasi privatizuota Estijos geležinkelių bendrovė, o Lenkijos Vyriausybė nemato reikalo atnaujinti geležinkelio atkarpą Varšuva-Bialystokas.

          A. Romanovskio teigimu, jei "Rail Baltica" projektą rengiančių šalių Vyriausybės nesusikalba, iniciatyvos reikėtų imtis verslininkams. Tuomet klausimą būtų lengviau aktualizuoti, apie jį būtų žinoma daugiau.

          Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovo žodžiais, naudos galėtų tikėtis įvairūs verslo sektoriai.

          Pagal dabartinius susitarimus "Rail Baltica" vėžės turėtų tęstis nuo Helsinkio iki Talino, eiti per Rygą, Kauną, Bialystoką iki Varšuvos. Yra apie 10 skirtingų galimybių, kaip šią trasą išdėstyti.

          Šiuo metu siūloma projektą finansuoti Sanglaudos fondo lėšomis, prašyti pagalbos iš tarptautinių finansų institucijų, taip pat laukiama privataus sektoriaus iniciatyvos.

          Atsižvelgiant į tai, kad ES 2007-2013 metų finansinėje perspektyvoje 30 transeuropinio transporto tinklo projektų, tarp kurių patenka ir "Rail Baltica", bus skirta 8 mlrd. eurų, o didžiąją dalį geležinkelio vėžių planuojama tiesti naujosiose ES narėse, gauti Sanglaudos fondų lėšų nebūtų sudėtinga. Vis dėlto dalį išlaidų valstybės turėtų padengti pačios.

          Šiuo metu nė viena projekte dalyvaujanti šalis, išskyrus Lietuvą, nėra pasirengusi investuoti į "Rail Baltica", nes pirmiausia laukia galimybių studijos išvadų. Ši studija turėtų pasirodyti lapkritį.
          http://www.omni.lt/?i$9359_16007$z_372812
          When a man lies, he murders some part of the world

          Comment


            Šiuo metu nė viena projekte dalyvaujanti šalis, išskyrus Lietuvą, nėra pasirengusi investuoti į "Rail Baltica", nes pirmiausia laukia galimybių studijos išvadų. Ši studija turėtų pasirodyti lapkritį.
            Tai gal Lapkričio reikėtų ir palaukti tada daryti išvadas žlugęs ar ne.

            Comment


              straipsnis jame rasit ir nuotraukų

              žemiau pateikiu copy/paste

              Spalio 4 d. Susisiekimo ministerijoje vyko pasitarimas dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo. Ministrui Algirdui Butkevičiui buvo pristatyta tarpinė projekto studija ir jos įgyvendinimo pradiniai žingsniai. Šis aptarimas surengtas ruošiantis susitikti su Europos Komisijos paskirtu „Rail Baltica“ kuratoriumi Pavelu Telička, atvyksiančiu į Vilnių š. m. spalio 25 d.

              Pasitarime susisiekimo ministrui A.Butkevičiui buvo pristatyta tarpinė „Rail Baltica“ studijos ataskaita ir pradiniai ministerijos pareigūnų bei kitų projekto įgyvendintojų žingsniai artimiausiu metu laukiant iš Briuselio teigiamo atsakymo apie projekto finansavimą iš ES fondų.



              Šis pasitarimas surengtas projekto koordinatoriaus Pavelo Teličkos vizito į Vilnių išvakarėse. Jo viešnagės metu Danijos konsultacinė įmonė COWI, kuri rengia galutinę Rail Baltica“ projekto galimybių studijos ataskaitą , pristatys savo darbą keturių šalių - Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – atstovams.

              „Europos Komisija šį projektą laiko priemone, galinčia sumažinti neigiamą automobilių kelių įtaką aplinkai, nes projektas numato krovinių gabenimą naudojant kombinuotus vežimo modelius“, - teigė Transporto investicijų direkcijos generalinis direktorius Albertas Arūna, pristatydamas studijos analizę. Jo nuomone, „Rail Baltica“ projektas galės realiai skatinti naujų ekonomikos centrų kūrimąsi, padės mažinti skirtumus tarp centro ir regionų.



              Atsižvelgiant į galimybę dalinai finansuoti šį projektą iš ES fondų, ministras A.Butkevičius akcentavo būtinumą realizuoti projektą keliais etapais. 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu surasti lėšas pirmam etapui - nuo Lenkijos sienos iki Kauno, o vėliau, užsitikrinus finansavimą – nuo Kauno iki Latvijos sienos.

              Susisiekimo ministras A.Butkevičius pasakė, kad apie šį projektą jau labai daug kalbama ir rašoma, laikas pereiti prie konkrečių darbų - rengti teisės aktus, reikalingus „Rail Baltica“ įgyvendinimui, steigti projekto organizacinį komitetą, apibrėžti jo kompetencijos ribas ir atsakomybę. „Mes turime išmokti dirbti vakarietiškai: projektuotojai, rangovai, statybininkai, administratoriai prisiimdami pareigas turi prisiimti ir atsakomybę “, - pabrėžė ministras.

              Buvo pasiūlyta iki kitų metų liepos 1d. parengti teisės aktus, reikalingus įgyvendinti šį projektą, o iki kitų metų gruodžio 1 d. parengti ir pareikti Finansų ministerijai „Rail Baltica“ finansavimo planą, numatyti finansavimo šaltinius ir jų proporcijas. Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pritarė nuomonei, kad, taupant lėšas, netikslinga steigti atskirą įmonę šiam projektui įgyvendinti. Racionaliau būtų prie AB „Lietuvos geležinkeliai“ Infrastruktūros direkcijos įkurti specialų padalinį, o siekiant suteikti šiam projektui didesnę reikšmę, reikėtų, kad „Rail Baltica“ būtų pripažintas valstybinės svarbos projektu. Tam reikės Vyriausybės ir parlamentarų politinės valios.



              „Rail Baltica“ plano finansavimui tikimasi gauti paramą iš Europos transporto tinklų (TEN-T) fondo, taip pat bus siekiama pritraukti privačias lėšas, sudominti verslininkus dalyvauti logistikos centrų statybos finansavime.

              Comment


                o tai tikslaus projekto kaip supratau dar kaip ir nera?
                Neišmeskite spalvų

                Comment


                  Iki tikslaus projekto dar bus begales biurokratiniu "paišymų" ore ir pilstymo iš tuščio į kiaurą. Juk reik kažkaip įsisavinti popierizmams, o ne realiem darbam skirtus pinigus Bus "projekto projekto projekto analizė", "poveikio aplinkai analizė", "poveikio žmonėms analizė", "poveikio aplinkai analizės poveikio aplinkai tyrimas" ir t.t. ir t.t.

                  Comment


                    Šalys raginamos nevilkinti „Rail Baltica“ darbų pradžios

                    Maždaug metus rengtos tarptautinės geležinkelių vėžės „Rail Baltica“ galimybių studijos rezultatai pateikti suinteresuotoms šalims, kurios turėtų apsispręsti dėl priimtinausio varianto ir pateikti ekspertų siūlymus, kurie turėtų būti apibendrinti lapkritį.

                    Kaip ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato direktorė Natalija Kazlauskienė, šiuo metu Lietuva yra vienintelė valstybė, kuri savo 2007-2013 metų finansinėje perspektyvoje suplanavo lėšas „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui.

                    „Nuo valstybių narių apsisprendimo dabar priklausys, kaip greitai tas projektas galės būti realizuotas“, – sakė ji.

                    Tarptautinių ekspertų parengtoje galimybių studijoje siūlomi trys vėžių įrengimo variantai. Ambicingiausiuoju, visoms šalims kainuosiančiu per 2 mlrd. eurų, siūloma Varšuvą su Suomija sujungti naujai pastatytomis europinėmis vėžėmis. Paprasčiausia ir pigiausia galimybė yra modernizuoti jau esamas geležinkelių vėžes, kuriomis traukiniai važiuotų 120 km/h greičiu, tai kainuotų per milijardą eurų.

                    Viena iš tarpinių galimybių yra dalį vėžių iki Kauno tiesti naujai, o likusias rekonstruoti dalimis. Naujai įrengtos vėžės būtų europinio lygio ir leistų traukiniams vykti 160 km/h greičiu, o Kaune būtų pastatytas logistikos terminalas.

                    „Kalbėdamas apie esmines problemas turėčiau pabrėžti keletą punktų,(...) šalys turi pasiekti bendro susitarimo, reikalingi įvairūs sprendimai politiniame lygmenyje. Šalys turėtų suprasti, kad jei kažkuri iš jų nepriima sprendimo ar delsia, tai daro įtaką kitoms projekte dalyvaujančioms šalims“, – ketvirtadienį sakė projekto koordinatorius Pavelas Telička.

                    Jis pripažino, kad apie šį projektą kalbama daugelį metų, tačiau realūs darbai prasidėjo visai neseniai, tai paskatino ir šalių įsiliejimas į Europos Sąjungą.

                    „Rangovo preliminariai paskaičiuota, kad nuo pirmosios projekto įgyvendinimo dienos jis gali trukti nuo ketverių su puse iki devynių su puse metų“, – sakė P. Telička.

                    Studijos rezultatai parodė, kad projektas būtų ekonomiškai gyvybingas, planuojama, kad daugiausiai pelno atneštų krovinių pervežimas.

                    Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius sakė, kad pasirašytas susitarimas su Estijos ir Latvijos transporto ministrais, kurie pritarė, kad šį projektą reikia įtraukti į valstybių strateginius planus. Jo teigimu, tariamasi ir su Lenkijos specialistais dėl sienos kirtimo vietos nustatymo, dėl lėšų pritraukimo iš specialių fondų.

                    Anot ministro, pirmajam etapui iš Sanglaudos fondo Lietuva ketina skirti 500 mln. litų, už kuriuos turėtų būti nutiestas geležinkelis nuo Varšuvos iki Kauno.

                    „Aš manau, kad jau kitais metais turėtų būti projektavimas, o po dvejų metų turėtų būti vykdomi darbai, paraleliai turėtų dirbti ir Lenkija“, – sakė A. Butkevičius.

                    Europinėmis geležinkelio vėžėmis „Rail Baltica” planuojama sujungti Suomiją ir Lenkiją per Lietuvą, Latviją ir Estiją.
                    www.DELFI.lt
                    W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                    Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                    Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                    Comment


                      Europinė vėžė Kauno neaplenks

                      Arūnas ANDRIUŠKEVIČIUS


                      Po dešimtmetį trukusių diskusijų “Rail Baltica” projektas juda į priekį

                      Šią savaitę Vyriausybei pristatyta Danijos kompanijos COWI ekspertų parengta specialios “Rail Baltica” galimybių studijos galutinė ataskaita. Parengti trys projekto variantai, tačiau visuose nurodama, kad geležinkelis turi būti tiesiamas per Kauną. Iki šiol nuogąstauta, kad europinė vežė gali aplenkti antrąjį šalies miestą.

                      “Ketvirtadienį išgirdome tai, apie ką pradėjome kalbėti prieš dešimt metų. Tarptautiniai ekspertai tik patvirtino mūsų siūlytas idėjas”, - sakė miesto Tarybos narys Gediminas Petrauskas. Jo teigimu, 2007-2013-aisiais europinei vėžei iki Kauno nutiesti numatyta skirti apie 500 milijonų litų. Tai pat kalbama, kad šį projektą galėtų finansuoti ne tik Sanglaudos fondas.

                      Kol kas dar galutinai nėra patvirtinta, koks iš trijų variantų bus pasirinktas. Vyriausybė pritarė antrajam - Varšuvą ir Kauną turėtų sujungti naujas europinės vežės geležinkelis, o nuo Kauno iki Talino būtų rekonstruotas senasis, kuriuo būtų galima pasiekti 160 kilometrų per valandą greitį.

                      Pasak G.Petrausko, pats ambicingiausias, tačiau mažiausiai tikėtinas yra trečiasis variantas. Siūloma nuo Varšuvos per Kauną į Taliną tiesti naują geležinkelio trasą. Tokio projekto vertė siektų 2,25 milijardo eurų.

                      Kauniečių teigimu, ypač svarbu, kad Danijos ekspertai numatė, jog Kaune turėtų įsikurti ir logistikos centras. “Galime tik pasidžiaugti, kad tarptautinių ekspertų nuomone, Kauno intermodalinis terminalas yra “Rail Baltica” ekonominio gyvybingumo garantas”, - tikino G.Petrauskas.

                      Vyriausybė per dvejus metus yra numačiusi parengti šio projekto techninius dokumentus. Kauno atstovai pripažino, kad kol kas detalieji planai rengiami gana vangiai.

                      “Manau, kad situacija artimiausiu laiku pasikeis. Nenorėčiau dabar tiksliai įvardyti, kokiomis vietovėmis nusidrieks naujasis geležinkelis. Puikiai žinome, kad ten būtų pulta supirkinėti žemes. Taip nutiko su Vainatrakio kapinėmis”, - tikino G.Petrauskas.

                      Europinės vėžės geležinkeliu galima išvystyti 200 kilometrų per valandą greitį, tačiau numatyta, kad mieste jis bus ribojamas iki 80-100 kilometrų per valandą.

                      Comment


                        Parašė Hexen Rodyti pranešimą
                        “Manau, kad situacija artimiausiu laiku pasikeis. Nenorėčiau dabar tiksliai įvardyti, kokiomis vietovėmis nusidrieks naujasis geležinkelis. Puikiai žinome, kad ten būtų pulta supirkinėti žemes. Taip nutiko su Vainatrakio kapinėmis”, - tikino G.Petrauskas.
                        Nejau negalima vieną kartą užkirsti tokiems dalykams kelią. Reikėtų gal priimti kokį nutarimą, kad visi sandėriai dėl žemės per kurią eis geležinkelis negaliojantys, ar dar ką nors (dabar nesugalvoju), bet tokie dalykai turi baigtis.

                        Comment


                          Lenkija žada rimtą "Rail Baltica" finansavimą

                          Po susitikimo su Lietuvos susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi Lenkijos transporto ministras Jerzy Polaczekas pažadėjo, kad jo šalis ateinančiais metais skirs projektui „Rail Baltica“ rimtą finansavimą.

                          J.Polaczekas užtikrino, kad Lenkija 2007 m. skirs nemažus pinigus geležinkelio maršruto nuo Varšuvos iki Lietuvos modernizavimui. „Bus numatytos lėšos ir projektui „Rail Baltica“, – teigė J.Polaczekas.

                          „Pokalbis su Lenkijos ministru buvo labai geranoriškas. Kolega pažadėjo liberalizuoti krovinių vežimą per Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, ir apsvarstyti galimybę atidaryti pravažiavimą tuštiems krovininėms automobiliams iki 7,5 t per Lazdijų pasienio kontrolės punktą. Tai padėtų sumažinti automobilių kamščius Lietuvos–Lenkijos pasienyje“, – sakė A.Butkevičius.

                          Ministrai sutarė surengti Baltijos šalių ir Lenkijos aukšto lygio pareigūnų susitikimą ir pasirašyti deklaraciją, kuri įpareigotų 4 šalių vyriausybes skirti prioritetinį dėmesį „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui.

                          Lenkijoje viešintis A. Butkevičius paragino Lenkiją, Latviją ir Estiją aktyviau bendradarbiauti įgyvendinant bendrus kelių bei geležinkelio transporto plėtros projektus bei siekti, kad šiaurės–pietų ašies projektas būtų įtrauktas į prioritetinių visos Europos Sąjungos (ES) projektų sąrašą.
                          www.lrt.lt
                          W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                          Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                          Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                          Comment


                            Parašė rastaman Rodyti pranešimą
                            kad mažiau svaigtumėte apie lenkų investicijas



                            šaltinis: PKP Polskie linie kolejowe S.A.


                            P.S. gaila, kad ta lenkų investicijų schema nesimato (nors gal čia tik pas mane)

                            Comment


                              Jau dabar yra žinoma, kad šios vėžės, jungsiančios Lenkiją su Suomija, logistikos centras bus Kaune. Šiuo metu yra svarstomi trys geležinkelio trasos modernizavimo variantai: rekonstruoti senus „rusiškus" bėgius ir padidinti greitį nuo 100 iki 120 km/h, rekonstruoti tuos pačius bėgius ir padidinti greitį iki 160 km/h arba tiesti naują europinę vėžę iki Talino, kurios greitis siektų 200 km/h. Visais atvejais Kaunas būtų „Rail Baltica" logistikos centras. Labiausiai tikėtina, kad bus pasirinktas, vienas iš pirmųjų dviejų variantu, kadangi tiesti Europinių standartų vėžę yra labai brangu. Tuo atveju Kaune vyktų visas vagonų perkrovimas nuo „europinių" bėgių ant rekonstruotų „rusiškų".
                              Šiam projektui yra suteiktas Nacionalinės svarbos statusas ir jis yra vienas iš svarbiausių Kauno miesto ekonominei plėtrai. Patys Briuselio atstovai pažymėjo, kad „Rail Baltica" yra ekonomiškai ir politiškai labai svarbus projektas, o Lietuva - jo katalizatorius.
                              2006 m. spalio 26 d. Vilniuje vykusiame projekto „Rail Baltica" darbo grupės susitikime aptarta EK užsakymu Danijos kompanijos COWI ekspertų atliktos specialios „Rail Baltica" galimybių studijos galutinė ataskaita. Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Estijos ekspertai teikia studijos autoriams savo pastabas ir pasiūlymus. Lapkričio pabaigoje jie bus apibendrinti projekto priežiūros komisijos posėdyje Briuselyje.
                              kaunas.lt info
                              When a man lies, he murders some part of the world

                              Comment


                                Man tai gan keista, kad Lietuvai parankiausias 2asis variantas. Juk suprantama, kad tai čia vos ne šimtmečio projektas ir po šio projekto panašių investicijų Europa pas mus ilgai nedarys, o tai reiškia, kad 50 metų traukiniai taip ir neviršys 160 km/h. Tai gal geriau dėti maksimalias pastangas, kad įgyvendinti patį geriausią (3) variantą, kad po 20 metų nereikėtų galvoti, kad "galėjom ir geriau, bet pataupėm"...

                                Abejoju, kad po 20 metų Lietuva ims ir pastatys dar modernesnį geležinkelį.

                                Comment


                                  /\ šiaip negaliu nesutikti. tačiau bet kokiu atveju - bet koks pasirinktas variantas bus geras ir tik geras, nes kaunas bus jo centre!

                                  Comment


                                    Kaip supratau, bent jau iki Kauno ir bus naujai tiesiama trąsa ir greitis apie 200 km/h. O toliaur ekonstruojama seni bėgiai (pagal II variantą).
                                    When a man lies, he murders some part of the world

                                    Comment


                                      Atrodo, kad taip, nes ruožo nuo Baltstogės iki Kazlų Rūdos nebūtų įmanoma rekonstruoti iki 160 km/h greičiui.

                                      Comment


                                        Tai čia būtų neblogas variantas. Tik tiek, kad iš Rygos važiuojantys turės daug vingiuoti ir sukti ratu per Lietuvą. Visas viltis aišku reik dėti į Lenkiją, kad ten nereikės stoviniuoti visokiuose Mazovietskuose.

                                        Bet dabar susimąsčiau, gal keleivinių maršrutų apskritai ten nebus? O jei bus, tai gal gausis brangiau už skrydį lėktuvu? Dar būtų neblogas variantas jei tuo traukiniu būtų galima nusigabenti automobilį ir nuo Varšuvos ar Berlyno tęsti kelionę savo transportu. tai būtų tikrai patogu, o ypač jei bilietas kainuotų tiek kiek kuras Teoriškai turėtų apsimokėti, nes kiekvienos mašinos variklis atskirai sumoje suvartoja daugiau degalų, nei vienas didelis traukinio variklis.

                                        Comment


                                          Jai bus pastatyta Rail - Baltica geležinkelis, manau pirmiausia jis turėtu sumažinti sunkvežimių judejimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje...pvz būtų galima pastyti terminalą pasienyje, ir nuo jo vežti sunkvežimius nuo sienos iki sienos, taip būtų taupomi keliai, laikas...galu gale ir kuras. JAV daugelyje maršrutų sunkvežimiai, tiksliau jų priekabos pervežamos ant geležinkelio platformų iš vieno terminalo į kitą ar į uostą. Mano manymu dabartinis sunkvežimių judėjimas yra per didelis ir neeokonomiškas, sumkvežimiai iš vis turėtų važinėti tokiais regionais kur nėra geležinkelių. Tarkim traukinys traukia sąstatą sudarytą iš 60 platformų, ant kurių vežami sunkvežimiai kokius 300-500 kilometrų. Vidutinės kuro sąnaudos 1 km bus apie 10 litrų dyzelio...tuo tarpu kiek jo sunaudos tie 60 sunkvežimių tokiam pačiam atstumui... daug kartų daugiau...

                                          Comment

                                          Working...
                                          X