Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[LT-1]

Jau apie tai rašiau. LT valdininkai šalia LV yra tikri optimistai. Apie tai temoje "LV. Latvijos geležinkeliai" rašė ir fow:
"Maguonis akcentuoja, kad Rail Baltica yra politiškai naudingas projektas, bet ekonomiškai nėra perspektyvus. Europinės vėžės geležinkelis labiau tinka greitam keleivių pervežimui, o LDz prioritetas yra kroviniai. Pagrindinis krovinių srautas jiems rytai-vakarai, o ne pietūs-šiaurė."

Tai va, atsakyma greitai radot.. Tad iki Kauno gal ir nuties kazkaip ta Railbaltika, o kas toliau - niekas nezino.. Kaip projektas ekonomiskai nenaudingas, nelabai kas jo imasi.. (Cia ir LDZ pozicija - kroviniu pervezimas pas juos pirmoje vietoje, nes tai pelninga).

[Wycka]

Tai va, atsakyma greitai radot.. Tad iki Kauno gal ir nuties kazkaip ta Railbaltika, o kas toliau - niekas nezino.. Kaip projektas ekonomiskai nenaudingas, nelabai kas jo imasi.. (Cia ir LDZ pozicija - kroviniu pervezimas pas juos pirmoje vietoje, nes tai pelninga).

Jis ir bus nepelningas tol, kol apskritai keleivių pervežimas bus nepelningas. Kita vertus, tai daugiau politinis nei ekonominis sprendimas. Pasiekti Vokietiją jau dabar galima ne tik automobiliu, bet ir autobusu, lėktuvu, keltu, o nutiesus RailBalticą bus galima dar ir traukiniu.

[Linas]

Čia reikia žiūrėti į šį klausimą ir politiškai. Lietuvai svarbu turėti pilnaverti sujungimą geležinkeliais su Vakarų Europa. Kai kurių "ekonomistų" požiūriu ir nepriklausomybė nebuvo ekonomiškai apsimokanti. Ar LG, ar LDz žiūri beveik vien tik į krovinius, tad būtinas ir politikų įsikišimas, kad nebūtų pridaryta nesąmonių. Man keista kai kurių ponų geležinkeliečių pozicija, nors daugumai čia forume įdomūs tik keleiviniai traukiniai; jei jų nebūtų, diskusija apie geležinkelius būtų gal 10 kartų trumpesnė ir susivestų turbūt tik į lokomotyvų temą. Ne į viską galima žiūrėti per finansinę prizmę.

[praetor]

Keista, kad latviai ir estai nesuinteresuoti šiuo projektu, kai Lietuvoje jis gana stipriai eskaluojamas.
Ir kas per teiginiai apie ekonominį nenaudingumą. Gal galima kokią galimybių studiją tų ekonomistų rast?

[Wycka]

Keista, kad latviai ir estai nesuinteresuoti šiuo projektu, kai Lietuvoje jis gana stipriai eskaluojamas.
Ir kas per teiginiai apie ekonominį nenaudingumą. Gal galima kokią galimybių studiją tų ekonomistų rast?

Man taip pat keista, bet pabandykime juos suprasti. Ypač estus. Jiems keltu tik dvi valandos iki Helsinkio, keliom valandom ilgiau iki Stokholmo. Tai kam jiems tas keleivinis geležinkelis? Salose jo vis tiek nebus, o žemyninė dalis ir taip maža, netoli nuo jūros, pakaks ir autokelių bei prieplaukų. Latviai jau sunkiau. Rygos įlanka gana giliai įsiterpia į sausumą, bet lieka nemaža sausumos dalis. Bet Ryga - geografinis, politinis ir ekonominis Latvijos centras, kuriame yra didžiausias oro uostas Baltijos valstybėse. Be to, apie trečdaliui Latvijos gyventojų Vakarai niekada nerūpėjo ir kažin ar rūpės (pagavot mintį?). Na o mes, LT, geležinkelių prasme esame dėkingiausioje padėtyje - čia pat Lenkija, kurioje naudojama europinė vėžė. Oro uostas Vilniuje - valstybės pakraštyje, Kaunas tik bando stotis ant kojų. Jūrų uostas faktiškai naudojamas tik kroviniams gabenti. Be to, LT yra arčiausiai ekonominio Europos centro. Štai kodėl Lietuvoje RailBaltica turi realiausiais perspektyvas.

[Al1]

Dar vienas niuansas. Estijoje gelezinkeliai suprivatizuoti. O investuoti i RailBaltica reikes ir savu lesu, ne tik ES milijonais viskas butu nutiesta. Taigi privacios kompanijos nenori ir neturi lesu investicijoms (Estijoje prastoka situacija, nes Rusija minimizavo kroviniu tranzita per Estija). O valstybe velgi nemato reikalo investuot i privacius gelezinkelius, jei jau ir tuos pacius valstybinius pardave...

[LT-1]

Dar vienas niuansas. Estijoje gelezinkeliai suprivatizuoti. O investuoti i RailBaltica reikes ir savu lesu, ne tik ES milijonais viskas butu nutiesta. Taigi privacios kompanijos nenori ir neturi lesu investicijoms (Estijoje prastoka situacija, nes Rusija minimizavo kroviniu tranzita per Estija). O valstybe velgi nemato reikalo investuot i privacius gelezinkelius, jei jau ir tuos pacius valstybinius pardave...

Estijoje gelezinkelis siuo metu nera privatus (turiu omenyje infrastruktura; pagrindinis kroviniu vezejas irgi valstybinis). Kazkada estai per savo skubejima pasistenge net infrastruktura privatizuoti. Taciau ES privaciu gelezinkeliu infratrukturos modernizavimo nefinansuoja, tad nieko kito nebeliko, kaip valstybei is privatininku infrastruktura atpirkti, tik deja dviguba kaina..

[2Pack]

Na, visi latvių pareiškimai rodo, kad RAIL BALTICA tėra populizmas, eilinis muilo burbulas. Panašu, kad RAIL BALTICA ir pasibaigs ties Kaunu, o toliau vėžė tebus modernizuojama (beje, berods jau dabar traukiniai Kaišiadorių - Radviliškio ruože važiuoja 120 km/h, kroviniai 90(?) km/h). Paplaus chebra ES lėšas Sunku pasakyti, kokia bus nauda iš RAIL BALTIC'os ir ar šis projektas atsipirks, jei ji eis tik iki Kauno. Kažkaip netikiu, kad pastačius RAIL BALTIC'ą krovinių vežimo apimtys ims ir žymiai padidės. Iš niekur niekas neatsiranda ir niekur nedingsta

[Eimantas]

Iš fūrų reikia atimti dalį kuo didesnę...

[Wycka]

Sunku pasakyti, kokia bus nauda iš RAIL BALTIC'os ir ar šis projektas atsipirks, jei ji eis tik iki Kauno. Kažkaip netikiu, kad pastačius RAIL BALTIC'ą krovinių vežimo apimtys ims ir žymiai padidės. Iš niekur niekas neatsiranda ir niekur nedingsta

Na ir dabar didžiuliai kiekiai krovinių yra plukdomi laivais į Klaipėdą, tada perkraunami į traukinius ir vežami į Lietuvos gilumą arba NVS valstybes. Nutiesus RailBalticą, dalį šių perkrovimo darbų bus galima atkelti į Kauną (jeigu tikrai čia europinė vėžė baigsis). Kam? a) gabenti traukiniu yra greičiau nei laivu, tai ypač aktualu gabenant maisto produktus, kosmetiką; b) Kaunas yra arčiau Lietuvos centro, todėl paskirstymas po LT teritoriją reikalaus mažesnių sąnaudų bei bus greitesnis.
Šalia to, tarsi priedą, galima pridėti ir keleivių gabenimą. Labai tikiuosi, kad Kaune nusipirkęs bilietą, išlipsiu tik Paryžiuje..., nors pradžiai būtų gana ir Berlyne. Tai būtų gera konkurencija autobusams ir šiokia tokia lėktuvams.

[Metropolis]

Apie Rail Baltica Europos greitaeigių traukinių tinklo plėtros kontekste:

Transeuropinio tinklo planuose europinė vėžė Kauną turėtų pasiekti iki 2010 m., tačiau realybė koreaguoja planus. Rinkos analitikai abejoja, ar šis projektas bus užbaigtas netgi iki 2013 m. – finansavimo laikotarpio pabaigos.

Oficialiai projektas jau pradėtas. Pasirašyti tarptautiniai memorandumai dėl sienų kirtimų, Mockavoje pastatytas memorialas, žymintis projekto pradžią. Specialistai tikina, kad „RailBaltica„ sistema pradės veikti tik kito dešimtmečio gale, nes bėgių nutiesimas – tik pradžia, o intermodalūs transporto „taškai”, kur bus pagrindinės keleivių ir krovinių telkimosi vietos, pradės funkcionuoti dar vėliau.

O kas apie „RailBaltica” projektą galvojama Europos Komisijoje? Į „Kelio” pateiktus klausimus atsako Pavelas Telička, projekto koordinatorius.

Rail Baltica – Lietuvai svarbus politinis projektas. Bus eliminuota Baltijos valstybių izoliacija geležinkelių infrastruktūros atžvilgiu. Kokiu keliu bus einama derinant dvi skirtingas sistemas („rusiško ir vakarietiško geležinkelio) Baltijos šalyse?

Tai dažnai pateikiamas klausimas. NVS (Rusiją, Ukrainą ir kt.), Suomiją ir Baltijos valstybes aprėpiantis plačiosios („rusiškosios”) vėžės tinklas susijungia su europinės („standartinės”) vėžės tinklu Mockavos stotyje, maždaug už 22 km į šiaurę nuo Lietuvos–Lenkijos sienos. Lietuva, kuriai „Rail Baltica” yra reikšmingas politinis ir strateginis projektas, ketina (ir mes drąsiname tai daryti) pratęsti europinę vėžę pirma iki Marijampolės, o vėliau galbūt iki Kauno ar dar toliau. Tačiau šiuo metu svarbiausia, kad tame kelyje eismas apskritai atsirastų ir kad nuo Talino iki Varšuvos ir atgal kuo greičiau pradėtų važinėti krovininiai traukiniai. Kodėl? Todėl, kad tik tada, kai bus pradėta vežti krovinius, tam tikra dalimi – ir keleivius, išryškės linijos potencialas, ir bus galima jį panaudoti racionaliau. Todėl artimiausiu ar bent vidutinės trukmės laikotarpiu būtina užtikrinti, kad Lietuvoje imtų veikti sklandi ir efektyvi vėžių keitimo sistema, kuri leistų sąstatus sparčiai perkelti nuo vienos vėžės ant kitos. Esama kelių techninių sprendimų: lygiagrečios vėžės tiesimas, ašių keitimas ir automatinė vėžės keitimo įranga. Prieš apsispręsdamos Lietuvos valdžios institucijos tiria, kokios yra geriausios rinkos siūlomos technologijos. Lietuva daugeliu atžvilgių yra projekto lyderė. ES remia Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių užmojį pratęsti europinę vėžę į šiaurę ir netrukus finansuos galimybių studiją, kuri padėtų išsiaiškinti tokio sprendimo ekonominius aspektus.

Europoje vyksta gana spartus gelezinkeliu pramones liberalizavimas. Kas gali tapti pirmaisiais „RailBaltica“ naudotojais? Bus paliekama pirmenybe vietiniu gelezinkeliu kompanijoms ar tai daugiau konkurencijos klausimas?

Mes numatome (ir tai akcentuojama ES teisėje – pirmajame ir antrajame geležinkelių pakete), kad konkurencinėje kovoje dėl krovinių vežimo galės dalyvauti bet kuri vienoje iš 27 ES šalių įsisteigusi geležinkelio bendrovė. Nuo 2006 m. tarptautinio krovinių vežimo paslaugų rinka visame išsiplėtusios ES geležinkelių tinkle buvo liberalizuota: kiekviena licencijuota geležinkelių įmonė, gavusi kelių, kuriais norėtų vykdyti vežimo veiklą, saugos sertifikatą, gali pateikti paraišką dėl pajėgumų ir pasiūlyti tarptautinių vežimų geležinkeliais paslaugas visoje ES. Tos pačios taisyklės taikomos Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms. Todėl galima tikėtis, kad nacionalinės Baltijos valstybių bendrovės konkuruos dėl rinkos su valstybiniais ir privačiais kitų šalių ekonominės veiklos vykdytojais. Trumpai tariant, vietinėms bendrovėms negali būti teikiama pirmenybė, ir Europos Komisija nesutiks, kad jos būtų ginamos ar palaikomos kitu būdu.

ES svarbu transporto intermodalumas, kaip „RailBaltica“ projektas užtikrins intermodalaus transporto plėtrą ir kur numatomi pagrindiniai krovos ir keleivių įlaipinimo taškai?

Puikus klausimas. Vienas iš tikslų – pasiekti, kad „RailBaltica“ pirmiausia būtų naudojama kroviniams vežti (tokiu būdu palengvinant kelių tinklui tenkantį krūvį ir sukuriant aplinkai palankią kelių transporto alternatyvą), ir kad pirmojo ES finansavimo laikotarpio pabaigoje (2013 m.) šia linija traukiniai riedėtų maždaug 120 km/h greičiu. Suintensyvėjus eismui, išilgai visos linijos atsirastų intermodalumo galimybių, pvz., ten, kur linija kerta uostą (Rygoje) ar kur į liniją įsilieja atšaka nuo uosto (Klaipėdos). Arba ten, kur keičiama vėžė, pvz., kaip dabar Mockavoje, ar vėliau Marijampolėje, vėliau gal netgi dar toliau į šiaurę. Arba greta oro uostų ar kitų didžiųjų transporto infrastruktūros mazgų, pasienyje ar didžiosiose Vakarų–Rytų ir Pietų–Šiaurės arterijų sankryžose. Galimybių daug; jų pasirinkimą veikiausiai lems rinkos poreikiai ir šalies institucijų prioritetai.

Info: www.kelias.net

[Wycka]

Pasitarime diskutuota dėl geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo

Spalio 28 d. Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis vadovavo pasitarimui dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo, informuoja Susisiekimo ministerija.
Susisiekimo ministerijos pavedimu AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengė „Rail Baltica“ projekto darbų, numatytų 2007–2013 m. paraiškose TEN-T finansinei paramai gauti, įgyvendinimo planą.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengė planą ir suderino su Transporto investicijų direkcija. Planuojant „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo darbus plane parodytas atskirų atkarpų darbų apimties ir įgyvendinimo laiko patikslinimas, lyginant su veiklų aprašymu 2006 m. ir 2007 m. paraiškose finansavimui iš TEN-T fondo gauti.
Pasitarime šis planas buvo apsvarstytas, pateiktos pastabos. Šiam planui iš dalies buvo pritarta.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ užtikrino, kad visi plane numatyti darbai bus atlikti iki 2013 m.
Šaltinis: http://www.kelias.net/8042.html

[Rimas_OK]

Neperseniausiai vakare važiavau Via Baltika nuo Marijampolės, tai fūrų buvo stebėtinai daug - vos ne viena ištisa kolona. Tai jei visas šis krovinių srautas pereitų į railBalticą, tai būtų labai akivaizdus pasiekimas. Lenktai turėtų būt labai suinteresuoti, nes pas juos miesteliuose su tranzitiniu transportu ne kokia situacija.

[dariuks]

Neperseniausiai vakare važiavau Via Baltika nuo Marijampolės, tai fūrų buvo stebėtinai daug - vos ne viena ištisa kolona. Tai jei visas šis krovinių srautas pereitų į railBalticą, tai būtų labai akivaizdus pasiekimas. Lenktai turėtų būt labai suinteresuoti, nes pas juos miesteliuose su tranzitiniu transportu ne kokia situacija.

O lenku kioskelininkai prie keliu netektu trecdalio uzdarbio! Va tau ir suinteresuoti. O dar furu vairuotoju tuntais paleis i gatve, kur tiek bedarbiu det? Cia ne tik lenku problema.

[Vitas]

O lenku kioskelininkai prie keliu netektu trecdalio uzdarbio! Va tau ir suinteresuoti. O dar furu vairuotoju tuntais paleis i gatve, kur tiek bedarbiu det? Cia ne tik lenku problema.

Vairuodamas "Via Baltica" tarp Marijampolės ir Kauno, nuo fūrų pavargsti tiek, kad kartais neiškenti ir kažkur pasukęs pervažiuoji į sernąjį pnektą arba į jau visą asfaltuotą kelią Dženčelauka-Plutiškęs-Gudeliai, kelininkų vadinamą "Puskelniai-Gudeliai").
Lenkų kioskelninkai, manau, savo "būdeles" perkeltų į pagelžkelę. Paanšiai kaip rusai Sibire į TransSibiro geležinnkelio stotis. Kartais pardavinėja tiesiog karštą vandenį, kurio prireikia visą savaitę vagonuose pragyvenantiems pakeliui iš Vladivostoko į Maskvą. Neseniai mačiau, kaip kioskeliai su karštais užkandžiais netgi praverčia pro Vilnių važiuojančių prekinių traukinių lokomotyvų brigadoms, jei tik traukinys stabteli Vilniaus stotyje. Mačiau, kaip iš dar nepristabdyto traukinio išlipa mašinisto padėjėjas ir bėga kažko tai nupirkti...
Panašių nutikimų esu matęs Kazlų Rūdoje.
Taip pat pavyko sužinoti, kad 1992metais atidarius geležinkelį iš Trakiszki į Šeštokus, darbo vietų atsirado Punsko valsčiaus lietuviams.
Visi Suvalkijos krašto laikraštukai mirga skelbimais, kad "reikalingi autovežių" arba "visas kategorijas turintys vairuotojai".
Į iš Kauno į Kaliningradą geležinkelis yra pakankamai civilizuotas ir modernizuotas, bėgių vėžė abiejose sienos pusėse ta pati, bet fūrų vairuotojai pasienyje Kybartuose kartais pralaukia iki 12 valandų.

[alm]

Helsinkio meras tiki, kad bus nutiestas jūra geležinkelio tunelis tarp Estijos ir Suomijos (Delfi)

Susisiekimas geležinkeliu tarp Talino ir Helsinkio planuojamas kaip dalis magistralės "Rail Baltica", kuri turi sujungti Berlyną ir Sankt Peterburgą per Baltijos šalių sostines.

J.Pajuneno vertinimu, iš pradžių būtų galima traukinius per Suomijos įlanką kelti keltu, o tunelį bus galima nutiesti vėliau, rašo "Helsingin Sanomat".

Pasirodo Rail Balticą kai kas planuoja iki Helsinkio. Ir net tunelį nori kasti. Gi ten atstumas beveik dvigubai didesnis nei tarp Anglijos ir Prancūzijos

[Perfect]

Helsinkio meras tiki, kad bus nutiestas jūra geležinkelio tunelis tarp Estijos ir Suomijos (Delfi)



Pasirodo Rail Balticą kai kas planuoja iki Helsinkio. Ir net tunelį nori kasti. Gi ten atstumas beveik dvigubai didesnis nei tarp Anglijos ir Prancūzijos

Siūlau nevertinti šio pareiškimo kaip labai rimto. Kažkada Talino meras žadėjo Talino ir Helsinkio dipolį. Viskas pasibaigė keliais žiniasklaidos pranešimais. Taip ir čia bus.

[DSaulius]

„Rail Baltica“ vėl stringa



Ilgai laukiama europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, atrodo, dar labiau tolsta. Naujasis Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Gerhardas šiendien pareiškė, kad esant dabartinei ekonominei padėčiai, šis projektas tikriausiai nebus priskirtas prie prioritetinių.

„Aišku, kad esant tokiai padėčiai, kai lėšų trūksta ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje, vargu ar šis projektas bus pirmosiose darbotvarkės eilutėse. Tačiau taip pat aišku ir tai, kad neturime atsiriboti nuo aktyvių veiksmų, kuriais siekiama sujungti ES šalis," - kalbėjo K.Gerhardas.

Ministro teigimu, dabar Latvijos prioritetas geležinkelių srityje yra koridorius Rytai-Vakarai, tačiau šalis neketina atsisakyti dalyvavimo „Rail Baltica“ projekte.

„Rail Baltica“ projektas turi sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį.


Kauno diena

[LT-1]

Atvaizdas


Ilgai laukiama europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, atrodo, dar labiau tolsta. Naujasis Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Gerhardas šiendien pareiškė, kad esant dabartinei ekonominei padėčiai, šis projektas tikriausiai nebus priskirtas prie prioritetinių.

„Aišku, kad esant tokiai padėčiai, kai lėšų trūksta ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje, vargu ar šis projektas bus pirmosiose darbotvarkės eilutėse. Tačiau taip pat aišku ir tai, kad neturime atsiriboti nuo aktyvių veiksmų, kuriais siekiama sujungti ES šalis," - kalbėjo K.Gerhardas.

Ministro teigimu, dabar Latvijos prioritetas geležinkelių srityje yra koridorius Rytai-Vakarai, tačiau šalis neketina atsisakyti dalyvavimo „Rail Baltica“ projekte.

„Rail Baltica“ projektas turi sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį.


Kauno diena

Labai svelniai Latvija atsake... Dar gerokai pries krize, o tiksliau dar pries metus latviu pozicija buvo tokia, kad Railbaltica jiems vos ne paskutineje vietoje.. (o gal ir paskutineje).

[doncius]

Na pradžei manau mum daug svarbiau sujungti Kauną su Varšuva